Byla Nr. 1S-373/2014

                  Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                                       2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Pikelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. rugsėjo   18 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

T. P. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2013 m. birželio 18 d. apie 16.15 val. Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, važiuojančiame automobilyje ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje išskleistoje sėdynėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tenkino lytinę aistrą su N. L. prieš jos valią, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – suduodamas tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių N. L. į įvairias kūno vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir taip atėmė jai galimybę priešintis, po to įkišo savo varpą N. L. į burną ir oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią, tokiu būdu ją seksualiai prievartavo.

Be to, T. P. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą tuo, kad 2013 m. birželio 18 d. apie 16.20 val. Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, važiuojančio automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje išskleistoje sėdynėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, siekdamas nuslėpti, jog prieš tai seksualiai prievartavo N. L., tyčia ranka užspaudė jos kvėpavimo takus, tuo mechaniškai sutrikdė kvėpavimą, padarė kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, taškines kraujosruvas akių vokų junginėse, tokiu būdu, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, ją nužudė.

Be to, T. P. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį tuo, kad 2013 m. birželio   18 d. apie 17.40 val. M. P. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, atvykusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams V. B. ir V. S. norint jį sulaikyti, įtariant N. L. nužudymu, paėmęs ir rankoje laikydamas peilį, juo mosikuodamas, artėjo link policijos pareigūnų bei grasino juos nužudyti – nudurti, tokiu būdu pasipriešino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams V. B. ir V. S..

2013 m. birželio 18 d. T. P. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi T. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, jos terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi T. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.                                                                                   

Kaltinamasis T. P. skunde nurodė, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, nesilaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos.

Pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, kai švelnesnėmis  kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kaltinamajam  taikoma ilgiau nei 12 mėnesių, todėl apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2–4 dalių,    139 straipsnio, 127 straipsnio 7 dalies nuostatas.

T. P. negali trukdyti procesui, kadangi ikiteisminis tyrimas baigtas. Nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus, nes yra neteistas nuo 2005 m., nusikaltimus darė 2001–2005 m., būdamas nepilnametis ir vos sulaukęs pilnametystės. Byloje nėra duomenų, jog jis darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nors jis ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nebėgo (nesislėpė) nuo teisėsaugos pareigūnų. Ta aplinkybė, kad jis ne kartą teistas, nėra pakankama pratęsti suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes kitas kaltinamasis Ž. C. nuteistas daugiau kartų, tačiau bylos baigties laukia laisvėje.

T. P. savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų neigia, jis neturėjo tikslo ir motyvo nužudyti nukentėjusiosios, kiti kaltinamieji bei liudytojai šioje byloje nenurodė jį žaginus ar nužudžius        N. Lietuvnikaitę. Nusikaltimų padarymo aplinkybės nėra aiškios. Jam pareikšti kaltinimai grindžiami prielaidomis, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent jis padarė nusikaltimus. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis neatitinka BPK 121 straipsnio            2 dalyje numatyto reikalavimo, jog turi būti pakankamai duomenų, kad konkretus suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Tokie duomenys būtini, skiriant suėmimą ir tęsiant jo terminą.

Suėmimo termino pratęsimas dar trims mėnesiams pažeidžia kaltinamojo teises, iš jų ir teisę į teisingą teismą, nes kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

Kaltinamasis T. P. skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir kt.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo T. P. skundas atmetamas.                           

Skiriant T. P. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei       8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos T. P. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. 

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys.

Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojo Š. Z. ir kitų kaltinamųjų R. J. bei Ž. C. parodymuose, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros protokoluose, daiktų parodymo atpažinti protokole, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas T. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo.

T. P. kaltinamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijų (BK 11 straipsnio 3, 5, 6 dalys). Už labai sunkų nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad T. P. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, taigi jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Ankstesni teistumai, kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, du nusikaltimai smurtiniai, vienas susijęs su grasinimu šį smurtą pavartoti, kaltinimas nukentėjusiąją ne tik lytiškai prievartavus, bet ir nužudžius turint tikslą nuslėpti šį nusikaltimą, sulaikymo metu pasipriešinus policijos pareigūnams, grasinant peiliu juos nužudyti, leidžia spręsti apie didelį kaltininko polinkį nusikalsti ir didesnį pavojingumą visuomenei. Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis T. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde paminėta aplinkybė, jog T. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra reikšminga, tačiau nepakankama griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, gyvenimui lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Pagrįstą teismo manymą, kad T. P. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni  penki teistumai, iš jų ir už smurtinius nusikaltimus.

Nors už Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas teistumai išnykę, o kaltinamasis daugumą nusikaltimų padarė, būdamas nepilnametis ar vos sulaukęs pilnametystės, tačiau naujas kaltinimas siejamas su žymiai sunkesnėmis veikomis, padarytomis praėjus ne itin daug metų nuo paskutinės bausmės atlikimo.

Kita vertus, bylos duomenys įrodo, jog Didžiojoje Britanijoje, Ist Linkolnširo magistrato teisme, 2013 m. vasario 18 d., t. y. vos prieš keturis mėnesius iki kaltinime nurodytų nusikaltimų galimo padarymo, T. P. nuteistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir visuomenės rimties sutrikdymą (4 t., 39 b. l.).

Tai rodo, kad T. P. iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, nepasitaisė, yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio    1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas nustatytas pagrįstai ir tinkamai motyvuotas. 

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių T. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

   Neanalizuotini kaltinamojo skundo argumentai, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad būdamas laisvas jis trukdys procesui, kadangi skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakyta, teismas nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo.

Baudžiamoji byla, kurioje T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržė kaltinamojo T. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti įrodymus teisme (kaltinamasis pats pripažįsta, kad dar ne visi liudytojai apklausti) ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu prievartavimu bei kvalifikuotu nužudymu.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei Konstitucijos, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, nei Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT suformuotos teismų praktikos.                            

Ginčydamas skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamasis skunde nurodė argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo. Tie argumentai šiuo metu nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

Tai, kad kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, jog kardomųjų priemonių skyrimas individualizuotas. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos, individualizuojant kiekvieną įtariamąjį (kaltinamąjį), įvertinant jam pateiktų įtarimų (kaltinimų) sunkumą, inkriminuotų veikų apimtį, dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje Ž. C. bei R. J. pareikšti kaltinimai, keliantys žymiai mažesnį pavojingumą visuomenei, be to, nevienoda kitų kaltinamųjų nusikalstama praeitis, asmenybių vertinimas, todėl jiems ir T. P. paskirtos kardomosios priemonės skiriasi.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad T. P. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos. Teismas pagrįstai nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo T. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė