Civilinė byla Nr. e2A-444-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00062-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NORVILA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NORVILA“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Bastas“ dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lankstinys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NORVILA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų viešojo pirkimo komisijos (toliau ir – Komisija) 2020 m. vasario 2 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui atmetimo; panaikinti Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 19 d. paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – daugiabutis namas), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui; ieškovė pateikė pasiūlymą šių darbų pirkimui. Nors ieškovė pasiūlė darbus atlikti už mažiausią kainą, tačiau Komisija 2020 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, remdamasi pirkimo sąlygų 14.2.1 punktu, nes esą ieškovės vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 3 metus yra mažesnė nei ½ numatomos darbų pirkimo vertės. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu, 2020 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2020 m. vasario 6 d. raštu atmetė jos nenagrinėjusi. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. raštu pareikalavo iš esmės išnagrinėti jos teiktą pretenziją, tačiau atsakovė 2020 m. vasario 10 d. rašte nurodė, jog pretenzijos iš esmės nenagrinės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Komisija priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo; toks sprendimas pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. 

                                                II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nėra laikoma perkančiąja organizacija kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), o ginčo pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2014-01-17, Nr. 2014-00268) (toliau ir – Tvarkos aprašas) nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, bylą nagrinėjo pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisykles.

5.       Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. Statybos rangos darbų pirkimo sąlygų 3.1 punkte buvo numatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams; 3.1.9 papunktyje nurodytas reikalavimas, jog tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis turi būti ne mažesnė kaip pusė numatomos darbų pirkimo vertės. Komisija 2020 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, nes ieškovės vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 3 metus yra mažesnė nei ½ numatomos darbų pirkimo vertės. Patikslintame ieškovės įvykdytų sutarčių sąraše jos darbų apimtis nurodyta 947 253,36 Eur su PVM. Pusė numatytos pirkimo vertės yra 2 310 401,40 Eur su PVM / 2 = 1 155 200,70 Eur su PVM. Teismas, atsižvelgdamas, kad skirtumas tarp ieškovės darbų apimties ir numatytos ½ darbų pirkimo vertės yra 207 947,40 Eur, darė išvadą, jog atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, remdamasi pirkimo sąlygų 14.2.1 punktu, t. y. kai tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.

6.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, išviešindama pirkimo sąlygas, jose aiškiai nenurodė pagal kokią numatomą pirkimo vertę bus vertinama tiekėjų kvalifikacija. Iš 2019 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 19-2 teismas nustatė, kad numatoma pirkimo vertė nurodyta pagal projektuotojo apskaičiuotą statybos darbų skaičiuojamąją kainą, 2 310 401,40 Eur su PVM, todėl sprendė, jog atsakovė iš anksto nustatė numatomą pirkimo vertę, pagal kurią įsipareigojo vertinti visus tiekėjų pasiūlymus, tačiau, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, šios informacijos, kaip konfidencialios, neišviešino.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė su techniniu projektu gavo medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščius, kuriuose buvo įvardinti visi perkami darbai, todėl turėjo galimybę paskaičiuoti, kokia skaičiuojamoji kaina būtų nustatyta pagal 2019 m. kainas. Be to, teismas pastebėjo, kad ieškovė, teikdama dokumentus, patvirtinančius jos kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygų 3.1.9 papunktį, nurodė žymiai didesnę atliktų darbų sumą nei iš tiesų buvo įvykdžiusi ir tik po atsakovės prašymo paaiškinti šią informaciją, ją patikslino pagal reikalavimus. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė suprato pagal kokią numatomą pirkimo vertę bus vertinama tiekėjų kvalifikacija bei ji neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 2 d. sprendimo.

8.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, teismas pažymėjo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Atsakovė pateikė duomenis, kad Komisija priėmė sprendimą nutraukti procedūras, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui, todėl, pasak teismo, ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą netenka teisinės reikšmės, todėl dėl jo nepasisakė. 

                                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NORVILA“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Numatoma darbų pirkimo vertė, kaip tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus, nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose; pirkimo vykdytoja tokį kriterijų paskelbė po tiekėjų pasiūlymų pateikimo, todėl kvalifikacijos reikalavimai, kurie nėra išviešinti ir žinomi tik pirkimą vykdančiam asmeniui, nelaikytini aiškiais, objektyviai patikrinamais. Toks pirkimo vykdytojos elgesys, kai pasiūlymas vertinamas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nenumatytais kriterijais, pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.

9.2.                      Tarp atsakovės pateiktų pirkimo dokumentų buvo investicijų planas, kuriame kaip preliminari darbų kaina nurodoma 1 081 460 Eur suma, ir 2018 m. vasario 4 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo buvo pritarta tokioms išlaidoms. Tokios investicijų sumos, nesant kitokių pirkimą vykdančio asmens nurodymų, praktikoje laikomos numatoma darbų pirkimo verte. Todėl ieškovė sprendimą dėl dalyvavimo pirkime priėmė remdamasi Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole nurodytomis planuojamomis išlaidomis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbams kaip numatoma darbų pirkimo verte. 

9.3.                      Ieškovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog jos atitikimas kvalifikacijos reikalavimams bus vertinamas pagal pirkimo dokumentus ir ieškovės pateiktus duomenis, o ne remiantis atsakovės neišviešintomis sąlygomis. Juo labiau, kad Tvarkos apraše nenustatyta, jog numatoma darbų pirkimo vertė yra konfidenciali informacija. Numatomos darbų pirkimo vertės – informacijos, turinčios esminę reikšmę tiekėjui sprendžiant, ar jis apskritai gali dalyvauti pirkime ir tikėtis jį laimėti, – įslaptinimas savaime prieštarauja skaidrumo principui. Slaptų pirkimo sąlygų egzistavimas sukuria sąlygas tiekėjų diskriminavimui, lygiateisiškumo principo pažeidimui ir pirkimą vykdančio asmens pasirinkto tiekėjo protegavimui.

9.4.                      Neaišku, kada buvo surašytas Komisijos posėdžio protokolas Nr. 19-2, nes apie tokio protokolo egzistavimą atsakovė pareiškė tik atsiliepime į ieškinį. Protokolas neminimas nei atsakovės raštuose, kuriais buvo atmestas ieškovės pasiūlymas ir atsisakyta nagrinėti ieškovės pretenziją, nei Komisijos posėdžių protokoluose, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės atitikimo reikalavimams, bei nagrinėjant pretenziją.

9.5.                      Byloje nėra įrodymų, kad 2 310 401,40 Eur su PVM yra skaičiuojamoji statybos kaina. Atsakovė, remdamasi projektuotojo atliktų skaičiavimų konfidencialumu, skaičiavimų nepateikė; toks atsakovės elgesys, po to, kai pirkimas įvyko ir atsakovė paskelbė sumą, jos teigimu, buvusią skaičiuojamąja statybos kaina, yra nelogiškas. Skaičiuojamoji statybos kaina – 2 310 401,40 Eur su PVM nurodoma tik atsakovės vienašališkai surašytuose dokumentuose.

9.6.                      Tiekėjo galėjimas apskaičiuoti skaičiuojamąją statybos darbų kainą nereiškia, jog paskaičiuota kaina bus tokia pati, kurią paskaičiavo pirkimą vykdantis asmuo. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad numatoma darbų pirkimo vertė yra lygi skaičiuojamajai perkamų statybos darbų kainai. Todėl joks tiekėjas neturėjo pagrindo nustatinėti skaičiuojamosios statybos darbų kainos ir pagal ją bandyti įvertinti atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams.

9.7.                      Ieškovės, dalyvavusios pirkime, tikslas buvo laimėti pirkimą, su atsakove sudaryti rangos sutartį. Taigi tai, kad atsakovė nusprendė nutraukti darbų pirkimą, nėra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, priėmus neteisėtus sprendimus pašalinti ieškovę iš pirkimo, sudarant pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbiant trečiąjį asmenį. Komisijos priimtų sprendimų pripažinimas neteisėtais sudarytų pagrindą reikalauti galimų nuostolių atlyginimo.  

10.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „Bastas“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

10.1.                      Tvarkos aprašas nustato, kad statybos rangos darbų pirkimai vykdomi vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, todėl atsakovė prie pirkimo sąlygų, kaip neatsiejamą jų dalį, pateikė statinio projektą – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projektą su medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščiais (pagal kuriuos apeliantė turėjo visas galimybes paskaičiuoti, kokia yra skaičiuojamoji kaina), išskyrus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, kuri pateikiama tik statytojui bei yra komercinė paslaptis ir rengiama statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatytais atvejais.

10.2.                      Atsakovė, atsižvelgdama, kad tiekėjų kvalifikacija bus vertinama ir pagal jų vidutines metines atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis, lyginant su numatoma darbų pirkimo verte, 2019 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 19-2 iš anksto nustatė numatomą pirkimo vertę pagal projektuotojo apskaičiuotą statybos darbų skaičiuojamąją kainą, 2 310 401,40 Eur su PVM, bei pagal kurią įsipareigojo vertinti visus tiekėjų pasiūlymus, nediskriminuojant ir neišskiriant nei vieno iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

10.3.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento 47 punkte numatyta, jog išlaidų biudžetas (numatoma darbų kaina) nustatoma ne pagal investicinį planą, tačiau pagal statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą – projekto dalį, kurioje apskaičiuojama sumanyto statyti statinį įgyvendinimo visų išlaidų suma. Ši išlaidų suma buvo nustatyta 2019 m. projektuotojo kainomis, be to, 2019 m. spalio mėn. ekspertuota ir patvirtinta. Todėl nelogiška teigti, kad atsakovė numatomą darbų kainą būtų vertinusi pagal 2016 m. patvirtinto investicinio plano sumą, kuri iš esmės yra pasikeitusi ir neatitinka rinkos sąlygų.

10.4.                      Pirkimo vertės neatskleidimas (nors ji buvo iš anksto nustatyta) nelemia esminių pirkimų principų pažeidimo. Sistemiškai ir kompleksiškai vertindama pirkimo sąlygas, atsakovė turėjo suprasti, kaip bus apskaičiuojama numatoma pirkimo vertė (vadovaujantis statybos techninio reglamento nuostatomis), nes ieškovė, susipažinusi su pirkimo sąlygomis ir dokumentacija, neprašė paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, nereiškė pretenzijų dėl jų; ieškovė su techniniu projektu gavo medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščius, kuriuose įvardinti visi perkami darbai, todėl galėjo paskaičiuoti, kokia skaičiuojamoji kaina būtų nustatyta aktualiomis – 2019 m. kainomis; ieškovė suprato, kokia yra reali numatoma pirkimo kaina, nes pati pateikė pasiūlymą, kuris viršijo investiciniame plane nurodytą sumą; ieškovė, teikdama dokumentus, patvirtinančius jos kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygų 3.1.9 papunktį, nurodė didesnę atliktų darbų sumą nei iš tiesų buvo įvykdžiusi darbų, tik po atsakovės prašymo paaiškinti šią informaciją, ją patikslino pagal reikalavimus, t. y. suprato, jog realiai neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo.

10.5.                      Atsakovei pateikus į bylą duomenis, kad Komisija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, netenka teisinės reikšmės ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo. Tokia teismo pozicija atitinka aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

12.       Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros interneto svetainėje 2019 m. gruodžio 19 d. buvo paskelbtas skelbimas apie atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Bastas“ vykdomą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimą. Pagal atsakovės vykdyto pirkimo sąlygas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbai perkami vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (pirkimo sąlygų 1.1 papunktis). Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros / statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiomis pirkimo taisyklėmis (1.2 papunktis). Pirkimo objektą sudaro statybos rangos darbai pagal valstybės remiamas energinį efektyvumą didinančias priemones bei kitas atnaujinimo (modernizavimo) priemones (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis).

13.       Be minėtų nuostatų, apibūdinančių pirkimo laimėtojo turimus atlikti darbus, pirkimo sąlygose buvo nustatyti ir reikalavimai, keliami pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams. Šie reikalavimai yra išvardinti ir aptarti pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje pateiktoje lentelėje. Vienas iš reikalavimų, nustatytas šios lentelės 9 punkte – tai reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis būtų ne mažesnė kaip pusė numatomos darbų pirkimo vertės. Lentelėje nurodyta, kad atitiktį šiam reikalavimui tiekėjas turi patvirtinti pateikdamas pastarųjų trijų metų arba per laikotarpį nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau nei tris metus) atliktų statybos darbų sąrašą, įvykdytų sutarčių aprašymą, nurodant sutarčių vertes, įsigaliojimo ir pabaigos datas, statybos darbų pavadinimą, užsakovą, jo kontaktus bei įrodymą apie sutarties tinkamą įvykdymą: jei užsakovas buvo perkančioji organizacija – jos patvirtintą pažymą, jei užsakovas ne perkančioji organizacija – jo pažymą, o jei jos nėra, – tiekėjo deklaraciją.

14.       2019 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu atsakovės atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimo komisija nustatė, kad numatoma pirkimo vertė pagal projektuotojo apskaičiuotą statybos darbų skaičiuojamąją kainą yra 2 310 401,40 Eur su PVM, tačiau šios informacijos, kaip konfidencialios, neišviešino.

15.       Ieškovė pateikė pasiūlymą aukščiau nurodytų Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui. Kartu su pasiūlymu ieškovė pateikė ir įvykdytų sutarčių sąrašą, kurį patikslinusi, jame nurodė, kad ieškovės darbų apimtis sudaro 947 253,36 Eur su PVM sumą. Tačiau atsakovė 2020 m. vasario 4 d. raštu informavo ieškovę, kad pasiūlymą vertina kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų 14.2.1 papunktyje nurodyto reikalavimo, todėl jį atmeta. Atsakovė nurodė, kad ieškovės vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per paskutinius 3 metus (947 235,36 Eur) yra mažesnė nei ½ numatomos darbų pirkimo vertės (2 310 401,40 Eur / 2 = 1 155 200,70 Eur su PVM), skirtumas – 207 947,40 Eur.

16.       Atsakovei atmetus ieškovės pasiūlymą, ieškovė 2020 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad nei 2019 m. gruodžio 19 d. kvietime teikti pasiūlymus, nei pirkimo sąlygose nėra nurodyta numatoma pirkimo darbų vertė; investiciniame plane kaip preliminari darbų pirkimo kaina nurodoma 1 081 460 Eur suma, todėl pirkimo dokumentuose neišviešinta sąlyga negali būti tiekėjo pasiūlymo vertinimo ir atmetimo pagrindas. 2020 m. vasario 6 d. raštu atsakovė ieškovei pranešė, kad Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų viešojo pirkimo komisija ieškovės pretenziją atmetė nenagrinėjusi, nes ieškovės pretenzija grindžiama perkančiosioms organizacijoms taikomų teisės aktų reikalavimais ir perkančiųjų organizacijų pirkimų ginčų nagrinėjimo teisine praktika, nors atsakovė nėra perkančioji organizacija. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. raštu pareikalavo iš esmės išnagrinėti jos 2020 m. vasario 6 d. pretenziją, tačiau 2020 m. vasario 10 d. raštu atsakovė tai padaryti atsisakė.

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia klausimus, ar atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės teiktą pasiūlymą dėl atsakovės vykdyto pirkimo, tiekėjui neatitinkant pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kai pirkimo sąlygose nenurodytas numatomas pirkimo vertės dydis, bei ar tokios pirkimo sąlygos atitinka esminius pirkimo principus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės sprendimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo yra teisėtas, nes atsakovė iš anksto nustatė numatomą pirkimo vertę, tačiau, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, pagrįstai šios informacijos, kaip konfidencialios, neišviešino; ieškovė su techniniu projektu gavo medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščius, kuriuose buvo įvardinti visi perkami darbai, todėl, teismo vertinimu, turėjo galimybę paskaičiuoti, kokia skaičiuojamoji kaina būtų nustatyta pagal 2019 m. kainas. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų viešojo pirkimo komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo teismas nusprendė, kad atsakovei nutraukus procedūras statybos darbų pirkimui, tokio reikalavimo nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl dėl jo nepasisakė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad atsakovės sprendimas atmesti jos pateiktą pasiūlymą yra neteisėtas, nes atsakovei neišviešinus numatomos darbų pirkimo vertės pirkimo dokumentuose, kaip tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus, pastaroji negali remtis tokia sąlyga, nes toks jos elgesys pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir sukuria prielaidas piktnaudžiavimui; ieškovė sprendimą dalyvauti konkurse priėmė, remdamasi jai pateiktais dokumentais (investicijų planu, kuriame kaip preliminari darbų kaina nurodoma 1 081 460 Eur suma, ir 2018 m. vasario 4 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu, kuriuo pritarta tokioms išlaidoms). Ieškovė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu nepasisakyti dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, nes vertina, jog tokiu būdu jai užkertamas kelias kelti klausimą dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Dėl ieškovės (ne)atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams

18.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34. Šiame apraše, be kita ko, yra nustatyta bendra sąlyga, kad reikalavimai tiekėjams yra nustatomi pirkimo dokumentuose (aprašo 10, 32 punktai), taip pat yra nurodyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, nustatant, jog pasiūlymas turi būti atmetamas ir tuo atveju, kai tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų arba pasiūlyme pateikė neišsamius ar netikslius kvalifikacinius duomenis ir užsakovo prašymu per nurodytą terminą nepateikia jų patikslinimo (aprašo 16.1 papunktis). Vis dėlto šios nuostatos apraše nėra plačiau detalizuotos ir atskleistos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra labai panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, be pirmiau nurodytų Tvarkos aprašo nuostatų, nagrinėjamu atveju taikytinos ir VPĮ nuostatos, taip pat jas aiškinanti teismų praktika.

19.       VPĮ 35

20.       Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).

21.       Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

23.       VPĮ 47 straipsnio

24.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tiekėjui keliamo reikalavimo, kad tiekėjo vidutinė metinė atliktų statybos ir montavimo darbų apimtis būtų ne mažesnė kaip pusė numatomos darbų pirkimo vertės (pirkimų sąlygų 3.1 papunktyje pateiktos lentelės 9 punktas). Tarp šalių ginčo, kad numatomo pirkimo vertė, išreikšta skaitine verte, pirkimo sąlygose ar kituose tiekėjai pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, nėra. Ieškovės teigimu, atsakovei neišviešinus numatomos darbų pirkimo vertės pirkimo dokumentuose, kaip tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijaus, pastaroji negali remtis tokia sąlyga, nes toks jos elgesys pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus ir sukuria prielaidas piktnaudžiavimui. Atsakovė teigia, kad ji vienodai visiems tiekėjams iš anksto 2019 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu nustatė numatomą pirkimo vertę pagal projektuotojo apskaičiuotą statybos darbų skaičiuojamąją kainą, t. y. 2 310 401,40 Eur su PVM, tačiau, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, šios informacijos, kaip konfidencialios, neišviešino.

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, nurodo, kad reikalavimas  pakankamai aiškus, proporcingas ir objektyviai būtinas, nepažeidžia VPĮ principų ir nesukuria prielaidų piktnaudžiavimui. Nagrinėjamu atveju pirkimo dalykas yra susijęs su viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu bei darbų pirkimu, todėl atsakovė privalo įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, kad geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos už faktiškai atliktus darbus pateiktos sąskaitos.

26.       Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimai vykdomi vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu. Projektas rengiamas pagal Statybos įstatymą, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas ir turi atitikti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede nustatytus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialiuosius techninius reikalavimus. To paties aprašo 32 punkte detalizuota, kad pirkimo sąlygų neatsiejama dalis yra statinio projektas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas su medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščiais, išskyrus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį, kuri pateikiama tik statytojui, yra komercinė paslaptis ir rengiama statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatytais atvejais.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. vykusio posėdžio metu atsakovės Komisija nustatė, jog numatoma pirkimo vertė pagal projektuotojo apskaičiuotą statybos darbų skaičiuojamąją kainą yra 2 310 401,40 Eur su PVM, tačiau, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, šios, kaip konfidencialios informacijos, neišviešino. Priešingai nei nurodo apeliantė, Tvarkos aprašo 32 punkte (nutarties 26 punktas) aiškiai įtvirtinta, kad statinio projekto dalis dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pateikiama tik statytojui bei yra komercinė paslaptis, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pagrįstai šios informacijos, kaip konfidencialios, neišviešino pirkimo dokumentuose. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė iš anksto nustatė numatomą pirkimo vertę, pagal kurią įsipareigojo vertinti visus tiekėjų pasiūlymus, nediskriminuojant ir neišskiriant nei vieno iš pasiūlymus pateikusių tiekėjų bei neiškeliant nei vienam iš jų prioritetinių sąlygų, tačiau, vadovaudamasi Tvarkos aprašo nuostatomis, šios, kaip konfidencialios informacijos, neišviešino.

28.       Nepaisant to, kad numatoma darbų pirkimo vertė nebuvo išviešinta, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovei su pirkimo sąlygomis, kaip neatsiejama jų dalis, buvo pateiktas statinio projektas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninis darbo projektas su medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščiais, išskyrus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento 47 punkte nustatyta, kad statinio statybos skaičiuojamoji kaina nustatoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių statybos darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovei pateiktų dokumentų turinys (techninis darbo projektas su medžiagų ir darbų kiekio žiniaraščiais) buvo pakankamas, jog ieškovė galėtų įvertinti numatomą darbų pirkimo kainą.

29.       Nors ieškovė teigia, kad tiekėjo galėjimas apskaičiuoti skaičiuojamąją statybos darbų kainą nereiškia, jog paskaičiuota kaina bus tokia pat, kurią paskaičiavo pirkimą vykdantis asmuo; ieškovei kartu su kitais pirkimo dokumentais buvo pateikti investicijų planas, kuriame kaip preliminari darbų kaina nurodoma 1 081 460 Eur suma, ir 2018 m. vasario 4 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo pritarta tokioms išlaidoms, tai lėmė ieškovės sprendimą dalyvauti šiame konkurse, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento 47 punkte nustatyta, kad išlaidų biudžetas (numatoma darbų kaina) nustatomas pagal statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą – projekto dalį, kurioje apskaičiuojama sumanyto statyti statinį įgyvendinimo visų išlaidų suma, tačiau ne pagal investicinį planą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nelogiška manyti, jog atsakovė numatomą darbų kainą būtų vertinusi pagal 2016 m. patvirtinto investicinio plano sumą, kuri, pirkimui vykstant 2019 m. gruodžio mėn., iš esmės yra pasikeitusi ir neatitinka rinkos kainų.

30.       Ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė abejones dėl skaičiuojamosios statybos kainos bei 2019 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 19-2 surašymo aplinkybių, tačiau nenurodė įtikinamų duomenų, patvirtinančių, kad 2 310 401,40 Eur statybos darbų kaina nustatyta ne projektuotojo ar, kad ji neekspertuota, taip pat, jog 2019 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio protokolas surašytas atgaline data. Apeliantės išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs ir paremti tik prielaidomis.

31.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų viešojo pirkimo komisijos 2020 m. vasario 2 d. sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui atmetimo.

Dėl atsakovės sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir paskelbti laimėtoją

32.       Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, atsakovei pateikus duomenis, kad priimtas sprendimas nutraukti darbų pirkimo procedūras, nusprendė, jog tokio reikalavimo nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl dėl jo nepasisakė. Apeliantė su tuo nesutinka ir teigia, kad jos reikalavimas turėtų būti išnagrinėtas iš esmės, nes Komisijos sprendimų pripažinimas neteisėtais sudarytų pagrindą kelti klausimą dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 22 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai pateikė prašymą projektą perkelti į aštuntojo kvietimo projektų sąrašą, kuriame taikoma kita rangos darbų pirkimo tvarka, dėl ko atsakovės Komisija priėmė sprendimą nutraukti procedūras daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų pirkimui.

34.       Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pirkimo nutraukimas savaime nelemia ieškovės suinteresuotumo išnykimo ginčyti pirkimą, nebent būtų aišku, jog ateityje nebus skelbiamas viešasis pirkimas dėl analogiško pirkimo objekto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, kokiu VPĮ įtvirtintu pirkimo procedūrų pabaigos pagrindu bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, tai įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, be kita ko, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2016 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

35.       Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad nutraukus pirkimą išnyko atsakovės poreikis pirkimo objektui ir rangos darbai ateityje nebus perkami. Pati atsakovė 2020 m. liepos 22 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai pateiktame prašyme nurodo, kad projektą perkelia į aštuntojo kvietimo projektų sąrašą, kuriame taikoma kita rangos darbų pirkimo tvarka. Vis dėlto, kaip matyti iš to paties atsakovės prašymo, atsakovė, siekdama įsigyti tą patį objektą, analogiško pirkimo tomis pačiomis pirkimo sąlygomis neskelbs, nes projektą perkėlė į aštuntojo kvietimo projektų sąrašą, kuriame, kaip jau minėta, taikoma kita rangos darbų pirkimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga nagrinėti ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo, kadangi ieškiniu keliamo reikalavimo patenkinimas nesukels teisinių pasekmių.

36.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad aptariamu reikalavimu ieškovė siekia ateityje kelti klausimą dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tai leidžia daryti išvadą, jog tokio reikalavimo nagrinėjimas ir jo patenkinimas pats savaime nesukurtų ieškovei jokių realių materialinių teisinių padarinių, o bus tik turtinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo faktinis pagrindas, todėl aplinkybės dėl galimai neteisėtų veiksmų, sudarant pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbiant trečiąjį asmenį, turėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, būtent sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų buvimo, kaip civilinės atsakomybės nuostolių forma, sąlygos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tikro fakto pripažinimas būtinas siekiant nuostolių atlyginimo, tačiau toks pripažinimas savaime nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes fakto pripažinimas yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai skolininkui atsiranda pareiga atlyginti žalą; vadinasi, reikalavimo pripažinti faktą patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos atlyginimo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl toks klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                        Gintaras Pečiulis

                                                                                        Asta Radzevičienė