Civilinė byla Nr. 2FB-31-676/2016

Proceso Nr. 2-50-3-01352-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.

3.2.7.2.

(S)

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 27 d.

Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant pareiškėjai L. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui A. M., suinteresuotam asmeniui B. M.,

civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M. ir LUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti L. V. M..

Nurodė, jog pareiškėja yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriumi LUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tinkamai vykdyti jam skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjos paskaičiavimais, įsipareigojimų kreditoriui suma (kartu su palūkanomis) sudaro 79 869,20 Eur. Jos nuomone, visą skolos vykdymo laikotarpį skola nesumažėjo, bet padidėjo, kadangi teismo sprendimo, kuriuo iš jos priteista skola kreditoriui, pagrindu privalo mokėti ir 5 procentus palūkanų, kurios sudaro  nemažą vykdomų skolinių įsipareigojimų dalį. Šiuo metu pareiškėja dirba ir gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 365 Eur per mėnesį. Iš darbo užmokesčio kas mėnesį vykdomas išskaitymas kreditoriaus skolos padengimui. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nors ir turi skolininkę J. M., tačiau, jos nuomone, tai nedaro jos mokia, kadangi iš skolininkės daugiau kaip 3 metus nėra vykdomas joks išieškojimas. Taip pat pažymėjo, jog iš solidaraus skolininko M. B. per visą laikotarpį nėra atlikti jokie išskaitymai.

Suinteresuotas asmuo B. M. nurodė, jog sutinka su pareiškėjos prašymu. Pareiškėja yra nemoki, turto neturi, įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų negali, todėl yra visi pagrindai, numatyti teisės aktuose, leidžiantys asmeniui bankrutuoti.

Suinteresuotas asmuo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu iškelti bankroto bylą nesutinka. Teisės aktai, suinteresuoto asmens nuomone, leidžia tik sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimą ir tik tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja negali būti laikoma sąžininga skolininke atsižvelgiant ne tik į skolos susidarymo aplinkybes, sudarytus sandorius, bet ir atliktus kitus veiksmus. Skolininkės nesąžiningumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taip pat, suinteresuoto asmens nuomone, negalima teigti, jog pareiškėja faktiškai (objektyviai) neturi galimybės padengti įsiskolinimą, kadangi ji turi tik vieną kreditorių, gauna pastovias pajamas, taip pat iš jos skolininkės J. M. per visą laikotarpį išieškota 8733,49 Eur. Pinigai šiuo metu iš pareiškėjos skolininkės neišieškomi todėl, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau ši aplinkybė yra laikina ir negali būti laikoma pareiškėjos nemokumo priežastimi. Be to, skolos mokėjimas yra priteistas ir iš kito skolininko M. B., todėl pareiškėja turi galimybę dalį pinigų gauti iš jo. Kadangi pareiškėja pareiškimą argumentuoja didelėmis paskaičiuotomis palūkanomis, kreditorius sutinka daryti nuolaidas ir visiškai atsisakyti teismo  sprendimu paskaičiuotų procesinių palūkanų.

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006, iš pareiškėjos ir M. B. kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteisė 65615,73 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų, 1601,89 Eur žyminio mokesčio bei po 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (34-37 b.l.). Skolos išieškojimas vykdomas antstolės A. M. kontoroje (31 b.l.). Iš pareiškėjos darbovietės periodiškai vykdomi išskaitymai kreditoriaus skolos padengimui. Laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaityta 13872 Eur. (136-137 b.l.). 2015 m. liepos mėn. likusi neišieškota kreditoriui skola sudarė 55779,84 Eur skolos ir 5 procentai metinių palūkanų (21 b.l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009, pareiškėjos naudai iš J. M. priteisė 115848 Eur, iš kurių 65615,73 Eur nukreipė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006 iš skolininkės L. M. kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti (38-43 b.l.). Pateikta pažyma patvirtina, jog iš skolininkės J. M. šiai diena išieškota 8733,49 Eur. Neišieškotos skolos dalis sudaro 55989,63 Eur (103 b.l.). Skolininkė J. M. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (115 b.l.). Nors pareiškėja ir nurodė, jog, jos paskaičiavimais, šiai dienai skolos suma kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis sudaro 79869 Eur, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditorius atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas advokatas R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka atsisakyti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-303-227/2006, priteistų 5 procentų metinių palūkanų. Pateikė 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl procesinių palūkanų atsisakymo (101, 118 b.l.). Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas A. M. nurodė, jog iš esmės tokiam atsisakymui neprieštarauja, tačiau mano, kad jis turėjo būti pateiktas ne šioje byloje, o vykdymo procese.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjos skola (atmetus išieškotas sumas) sudaro daugiau nei 25 MMA. Skolų terminų sumokėjimo terminai suėję. Pareiškėja išlaikytinių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (109-110 b.l.). Pareiškėja dirba, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį (26-27 b.l.). Turi sutuoktinį, kuris šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (54 b.l.). Pareiškėjos vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB bankas, likutis 2016 m. sausio 16 dienai – 193,1 Eur. Duomenų apie kitas santaupas nėra.

Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai ir jos sutuoktiniui B. M. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-155-755/2015, buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Šioje byloje teismas, atsižvelgiant į skolos dydį, daromus išskaitymus iš gaunamo darbo užmokesčio, taip pat vykdomą išieškojimą iš skolininkės J. M., konstatavo, jog žalos atlyginimas yra mokamas, jo išmokėjimas nėra hipotetinis, todėl negalima spręsti, kad pareiškėja prievolės negalės įvykdyti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog skola buvo priteista solidariai ir iš skolininko M. B.. Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja su sutuoktiniu B. M. dėl priimtos Panevėžio apygardos teismo nutarties pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kasaciniame skunde pareiškėjai teigė, jog apeliacinis teismas netinkamai aiškino FABĮ 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtintą atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą ir 2 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į jiems taikyti reikšmingas aplinkybes, jų išsamiai nenustatė ir detaliai neįvertino, formaliai išsprendė dėl pareiškėjų sąžiningumo bei nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3P-1060/2015, nurodė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėja pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo į Utenos rajono apylinkės teismą kreipėsi nepraėjus nė penkiems mėnesiams po Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015 priėmimo ir nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, kurio pagrindas, motyvai ir teisiniai argumentai yra iš esmės analogiški pateiktam pareiškimui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas šiuo atveju nenustatė, jog po Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-31-921/2016, pareiškėjos padėtis būtų pablogėjusi, priešingai nustatyta, jog padėtis tikėtina ir pagerės, kadangi, kaip minėta aukščiau, kreditorius sutinka atsisakyti teismo sprendimu priteistų 5 procentų metinių palūkanų.

Teismas sprendžia, jog esant iš esmės tokioms pačioms aplinkybėms, daryti priešingą išvadą, nei ta, kuri buvo padaryta Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015, ir konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki, jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nėra pagrindo.

Kaip jau minėta aukščiau, FABĮ paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme mokumą. Pareiškėjos sąžiningumas, sistemingas darymas žalą kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra įvertinti minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje, todėl teismas dėl to pakartotinai nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjus bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas iškelti bankroto bylą yra nepagrįstas, todėl atsisakytina kelti bankroto bylą.

Vadovaudamasis CPK 290-292 str., FABĮ 2 str., 5 str., teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. M. pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti pareiškėjai L. M. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja               Jurgita Čiginskaitė