Administracinė byla Nr. eAS-306-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04401-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 49
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ ir E. S. (E. S.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Top Consult“ ir E. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) 2023 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. V4–23 „Dėl poveikio priemonių administratoriams UAB „TOP CONSULT“ ir E. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pagrįsdami savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjai nurodė, kad dėl Įsakymu taikytos poveikio priemonės pareiškėjams yra atimta galimybė būti paskirtiems administruoti naujus bankroto procesus. Kadangi nemokumo administratoriaus veikla ir pajamų šaltinis yra bankroto administravimas, todėl apribojimas administruoti naujus bankroto procesus yra žalingas nemokumo administratoriui. Pareiškėjai pažymėjo, kad tenkinus pareiškėjų skundą patirta žala negalės būti atitaisyta tiesiogine/regreso ar analogiško kompensavimo forma ta prasme, kad negalės būti atnaujinta bankroto bylose administratorių paskyrimo tvarka. Tuo atveju, jei Įsakymas teismo sprendimu bus panaikintas, nemokumo administratorius įgis tik teisę reikalauti Įsakymo galiojimo metu kilusios žalos atlyginimo. Patiriamos žalos dydžio nustatymas ir pagrindimas tokiose bylose yra itin sudėtingas dėl objektyvių, nuo nemokumo administratoriaus nepriklausančių priežasčių, t. y. nesama galimybių tiksliai nustatyti, kokią ir kurią įmonę administratorių sistema atrinktų tuo atveju, jei nemokumo administratoriui nebūtų pritaikyta nuobauda, dėl kokių įmonių administravimo nemokumo administratorius teiktų sutikimus dėl administravimo, jei nebūtų skirta poveikio priemonė. Kokias įmones nemokumo administratorius gautų ne teismo tvarka. Koks atlyginimas būtų paskirtas nemokumo administratoriui. Įprastai tokių bylų nagrinėjimas administraciniame teisme trunka apie du metus. Nemokumo administratoriui Įsakymu paskirtos poveikio galiojimo terminas – vieneri metai. Nesustabdžius Įsakymu nustatytos poveikio priemonės galiojimo pareiškėjų interesų materialine prasme ginčas taptų faktiškai beprasmis, nes poveikio priemonė nustos galioti anksčiau nei šioje byloje bus išspręstas ginčas dėl šios poveikio priemonės taikymo teisėtumo. Pareiškėjai pabrėžė, kad prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinimas nepažeis niekieno teisėtų interesų bei viešojo intereso, o atvirkščiai – tokius interesus tik apgins.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjų UAB „Top Consult“ ir E. S. (E. S.)“ skundą; 2) patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo galiojimą.
Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu nuspręsta nemokumo administratoriams UAB „Top Consult“, kaip subjektui, atsakingam už BUAB „Drustila“ bankroto proceso administravimą, skirti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams; Erikui Sinickiui, kaip UAB „Top Consult“ darbuotojui (nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui), veikusiam UAB „Top Consult“ vardu ir padariusiam pažeidimą, skirti Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams.
Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus prašymo argumentus, sprendė, kad, nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjai prarastų galimybę 1 metus administruoti naujus bankroto procesus, kas neabejotinai sukeltų nemokumo administratoriams žalą, kurios nustatymas ir apskaičiavimas išties būtų sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) iš esmės analogiškoje byloje nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pažymėdamas, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma (LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020).
III.
Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su taikyta reikalavimo užtikrinimo priemone ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė bendro pobūdžio argumentais ir samprotavimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais: 1) nemokumo administratoriui yra laikinai atimta galimybė būti paskirtam administruoti naujus bankroto procesus (Tarnybos pastaba - tokia yra poveikio priemonės prasmė); 2) tuo atveju, jei skundžiamas Įsakymas teismo sprendimu bus panaikintas, nemokumo administratorius įgis tik teisę reikalauti jo galiojimo metu kilusios žalos atlyginimo, o žalos dydžio nustatymas tokiose bylose sudėtingas; 3) pati poveikio priemonė nustos galioti anksčiau nei baigsis teisminis ginčas šioje byloje; 4) reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeis viešojo intereso.
Tarnyba, atsižvelgdama į LVAT praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, mano, jog pareiškėjai prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytų teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, t. y. neįrodė ir niekaip nepagrindė, jog teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba itin sudėtingas ir mano, kad šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino ir taikė LVAT suformuotą praktiką bei pareiškėjų pateiktus argumentus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, nes galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjų, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo cituojama nutartis priimta administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kurioje buvo sprendžiamas teisės teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimo ir išbraukimo iš sąrašo, t. y. pačios griežčiausios Įstatyme numatytos poveikio priemonės taikymo, o ne tokios teisės sustabdymo klausimas. Taigi minėta nutartis buvo priimta egzistuojant visai skirtingoms faktinėms bylų aplinkybėms.
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti jį, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo, yra nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė nuorodą į teismų praktiką, kuri reikšminga nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė priešingos teismų praktikos. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad pateikta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Pareiškėjo nuomone, nors cituojamoje LVAT nutartyje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi taikytos poveikio priemonės, tačiau pateiktas išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamai bylai, nes nutartyje yra konstatuojama, kad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti padarytą turtinę žalą ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį tokiose bylose gali būti iš esmės neįmanoma.
Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas siekia iškreipti pareiškėjų poziciją, nes teigia, kad pareiškėjai savo poziciją grindžia pačia žalos kilimo galimybe, nors faktiškai pareiškėjų prašymas dėl veiklos apribojimų stabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo grindžiamas ne žalos kilimo, o žalos dydžio apskaičiavimo negalimumu.
Pareiškėjų vienintelė veikla ir pajamos yra nemokumo administravimas. Netekus šios veiklos pajamų, pareiškėjai negalės išlaikyti biuro darbuotojų, patalpų, o tai sąlygotų didelius finansinius nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimą pareiškėjai prarastų galimybę toliau verstis nemokumo administravimo veikla.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Tarnybos 2023 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V4–23 „Dėl poveikio priemonių administratoriams UAB „TOP CONSULT“ ir E. S. skyrimo“ galiojimas iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje ir klausimo išsprendimo iš esmės, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi tenkino pareiškėjų prašymą motyvuodamas tuo, kad nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjai prarastų galimybę 1 metus administruoti naujus bankroto procesus, kas neabejotinai sukeltų žalą nemokumo administratoriams, kurios nustatymas ir apskaičiavimas iš ties būtų sudėtingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020).
Atsakovas nesutinka su skundžiama teismo nutarties dalimi ir teigia, kad pareiškėjai niekaip nepagrindė, jog teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba itin sudėtingas; pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir taikė LVAT suformuotą praktiką bei pareiškėjų pateiktus argumentus.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-222/2010).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galima žala ir sunkumai pagrindžiant, nustatant jos dydį, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: visų pirma, pažymėtina, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, kad skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Taigi, tokio akto galiojimo stabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).
Galimos žalos nustatymo sunkumai, viena vertus, nėra joks pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o kita vertus, pareiškėjų argumentai šiuo aspektu ir nėra pagrįsti: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).
Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, kadangi ginčo dalykas šioje bylose nėra analogiškas nagrinėjamai bylai, t. y., kaip ir pagrįstai nurodo atsakovas, administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimo ir išbraukimo iš sąrašo, t. y. pačios griežčiausios Įstatyme numatytos poveikio priemonės taikymo, kas suponuoja ir skirtingas pasekmes.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalis dėl Tarnybos 2023 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. V4–23 „Dėl poveikio priemonių administratoriams UAB „TOP CONSULT“ ir E. S. skyrimo“ galiojimo sustabdymo iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje yra naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ ir E. S. (E. S.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patenkinti ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. V4-23 „Dėl poveikio priemonių administratoriams UAB „Top Consult“ ir E. S. skyrimo“ galiojimą.
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“ ir E. S. (E. S.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė