Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-07][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-491-940-2020].docx
Bylos nr.: e2-491-940/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
MB "Ketrata" 303055147 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Prievolės
Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bendrosios nuostatos.
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Vartojimo pirkimas-pardavimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Vartojimo pirkimas-pardavimas
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Prievolių rūšys
Prievolių rūšys
Vartojimo sutartis
Vartojimo sutartis
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Piniginės prievolės
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylinėjimosi išlaidos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylinėjimosi išlaidos
Sutarčių teisė
Sutarčių teisė
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Sutarčių vykdymas
Sutarčių vykdymas
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Pirkimas-pardavimas
Pirkimas-pardavimas
Kitų paslaugų teikimas
Kitų paslaugų teikimas

?

Civilinė byla Nr. e2-491-940/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04625-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 2.6.8.1.; 2.6.8.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.11.; 2.6.11.2.; 2.6.21.

 (S)

 

img1 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Miliukienei,

dalyvaujant ieškovės MB „Ketrata“ atstovams vadovui H. Š., advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

atsakovui V. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Ketrata“ ieškinį atsakovui V. Š., dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1163,40 Eur skolą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau ir PVM), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 26 Eur žyminis mokestis, 1,17 Eur pašto išlaidos, 6,08 Eur už valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis, 945 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė transporto paslaugų teikimo sutartis (smėlio kasimas, transportavimas bei jo pristatymas atsakovo nurodytu adresu). Ieškovė pristatė atsakovui 11 sunkvežimių smėlio, tačiau atsakovas tinkamai neatsiskaitė. Atvežus du sunkvežimius smėlio atsakovas V. Š. sumokėjo 700 Eur, o likusios neapmokėtos skolos dalis pagal sutartį, kurią ieškovė ir prašo priteisti, yra 1163,40 Eur (su PVM).

2.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovui 2019 m. gruodžio 10 d. sumokėjus 532 Eur, ieškovė galutinai suformulavo reikalavimus ir prašo iš atsakovo priteisti 631,40 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, tačiau atsakovas be jokio teisinio pagrindo atsisako sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas turi profesinės patirties, todėl jam puikiai žinomos aplinkybės, kad smėlis gali būti įvairių techninių specifikacijų. Jokių pretenzijų ieškovei dėl smėlio kokybės ir kiekio V. Š. nereiškė. Tik, kai atvežė 11 mašiną ir reikėjo atsiskaityti, atsakovas nurodė, kad buvo atvežtas ne toks kiekis smėlio, koks buvo sutartas. Atsisakęs sumokėti grasino ieškovės atstovui H. Š., dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai.

4.       Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį yra numatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatyme. Ieškovės reikalavimas priteisti PVM sumą  iš atsakovo už suteiktas paslaugas yra pagrįstas įstatymu. MB „Ketratašią prievolę valstybei įvykdė, todėl turi teisę reikalauti priteisti sumokėtą PVM mokestį iš atsakovo.

5.       Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime, teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas nurodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta žodinė smėlio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią su ieškove susitarė dėl 11 sunkvežimių smėlio, kiekviename po 20 kubinių metrų, pristatymo atsakovo nurodytu adresu. Šalys sutarė, kad vieno sunkvežimio, t. y. 20 kubinių metrų smėlio, kaina yra 140 Eur, tačiau nesitarė, kad atsakovas turės sumokėti dar ir 21 proc. PVM. Atvežus smėlį buvo aiškiai matyti, kad į sunkvežimį telpa ne daugiau kaip 16 kubinių metrų smėlio, todėl sutarė, kad ieškovė papildomai atveš dar tris sunkvežimius smėlio, o atsakovas sumokės likusius 840 Eur. Sutartų trijų sunkvežimių ieškovė neatvežė. 2019 m. gruodžio 10 d. sumokėjo ieškovei 532 Eur už atvežtą smėlį, o su kita suma nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

6.       Byloje pateikti ieškovės viešai internetiniame portale skelbiami skelbimai, kuriuose nurodoma, kad veža sunkvežimiu, po 20 kubinių metrų, smėlį, žvyrą, juodžemį, atsijas, skaldą, gruntą bei teikia ekskovatorinio krautuvo paslaugas.

7.       Apie ieškovės teikiamas paslaugas atsakovas sužinojo iš skelbimų internetiniame portale skelbiu.lt. Ginčo šalys 2019 m. rugsėjo mėn. sudarė žodinę sutartį dėl smėlio kasimo ir atvežimo į atsakovo nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini). 

8.       Smėlis, atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), sunkvežimiu Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo vežamas dvi dienas šeštadienį iš sekmadienį. Tai yra 2019 m. rugsėjo 7 ir 8 d. Šeštadienį buvo atvežtos 5 mašinos smėlio, o sekmadienį 6 mašinos smėlio. Atvežus pirmas dvi mašinas atsakovas ieškovės atstovui H. Š. sumokėjo 700 Eur. Smėlį kasė, krovė ir vežė MB „Ketrata“ vadovas H. Š.. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

9.       Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad krovininio automobilio Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kėbulo ilgis 6,00 m, plotis 2,30 m, aukštis 1,20 m. Kėbulo tūris 16,56 kubiniai metrai.

10.       Ieškovė 2019 rugsėjo 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija KET Nr. 0055, 1863,40 Eur bendrai sumai už faktiškai atvežtą 11 sunkvežimių smėlio, iš kurių 1540 Eur už perteklinio smėlio kasimą, krovimą ir vežimą, ir 323,40 PVM. Vienos mašinos (reiso) kaina 140 Eur (be PVM). Ši sąskaita pasirašyta tik ieškovės atstovo. Atsakovas iš viso sumokėjo ieškovei 1232 Eur, iš kurių 700 Eur atvežus dalį smėlio, o likusią sumą (532 Eur) sumokėjo nagrinėjant ginčą teisme 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimu.

11.       Šalys davė skirtingus paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovės atstovai nurodė, kad tarp šalių susiklostė transporto paslaugų sutartis, kadangi buvo vežamas perteklinis smėlis iš kasamo tvenkinio, todėl smėlio savikaina yra nulinė, o sutarties kainą sudaro transporto paslaugos ? smėlio kasimas, krovimas ir vežimas. Galutinė kaina suderinta įvertinus atstumą, kurį reikėjo smėlį vežti. Atsakovo paaiškinimais tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta žodinė smėlio pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi jam buvo reikalinga prekė – smėlis, o ne transporto paslaugos.

12.       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji savo prievolę atliko tinkamai, todėl išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas vengia vykdyti savo sutartines prievoles ieškovei ir liko skolingas 631,40 Eur.

13.       Atsakovas nurodė priešingas aplinkybes. Teigė, kad buvo susitarta dėl 11 mašinų po 20 kubinių metrų smėlio. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir atvežė mažiau smėlio nei buvo sutarta. Kadangi pristatė mažesnį kiekį, tai yra ne po 20 kubinių metrų smėlio vienu vežimu, nes toks kiekis netelpa į ieškovės sunkvežimį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo vežamas smėlis, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovei. Atsakovas sumokėjo ieškovei už 11 sunkvežimių po 16,56 kubinių metrų smėlio. Pažymi, kad sudarant žodinę sutartį nebuvo susitarta, kad jis turi sumokėti ne tik sutartą 140 Eur už sunkvežimį kainą, bet ir pridėtinės vertės mokestį.

14.       Sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.156 straipsnis) užtikrina, kad sutarties šalys yra laisvos spręsti, ar sukurti civilinius teisinius santykius, o jau sukurtus ar keisti, ar nutraukti. Šis principas reiškia ir tai, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos formos bei turinio (sąlygų), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato imperatyvius reikalavimus tam tikroms sutartims, jų formai ir turiniui. Sutartis laikoma sudaryta ir galioja nuo to momento, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

15.       Sutartis, kai įstatymas nenustato jai konkrečios formos, gali būti sudaryta žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat jos pakeitimai jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

16.       CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

17.       Pirkimo  pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pirkimo  pardavimo sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Pirkimo  pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, nes prievolės dalyku gali būti ir turtas, kuris bus sukurtas ateityje (CK 6.3 straipsnio 2 dalis). Taigi, pardavėju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis), t. y. nuosavybės teisę paprastai gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją turi pats, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

18.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo  pardavimo sutarties sampratą, pirkimo  pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

19.       Įvertinus bylos faktines aplinkybes, šalių valios susiformavimą, teismas sprendžia, kad šalių sudarytoji žodinė sutartis yra mišri, turinti paslaugų teikimo sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties bruožų. Todėl taikytinos paslaugų teikimo ir pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos.

20.       Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovo H. Š. paaiškinimais, kad prieš sudarant žodinę sutartį į jo namus atvykęs atsakovas matė kokia transporto priemone (sunkvežimiu) bus vežamas smėlis ir dėl to jokių pastabų ar pretenzijų neišsakė. Šalys sutarė, kad vienos mašinos kaina 140 Eur. Atsakovas V. Š. nurodė, kad apžiūrėjo tvenkinį iš kurio turėjo būti kasamas ir vežamas smėlis, ir smėlio kokybė jam tiko, tačiau neigė, kad buvo nuvykęs į ieškovės atstovo H. Š. namus ir teigė, kad iki kol buvo atvežtas smėlis į jo namus sunkvežimio, kuriuo buvo vežamas smėlis nematė. Teismui abejonių kelia šie atsakovo paaiškinimai. Mažai tikėtina atsakovo nurodyta versija, kad apžiūrėjęs smėlį ir įvertinęs jo kokybę, neapžiūrėjo sunkvežimio, kuriuo turėjo būti vežamas smėlis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).

21.       Tarp ginčo šalių konfliktas dėl atvežto smėlio kiekio įvyko antrą smėlio vežimo dieną. Ieškovės atstovas H. Š. teigė, kad jam buvo grasinama, todėl jo iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai bei jo sūnus K. Š.. Ginčo šalims sutarus buvo pasirašytas susitarimas dėl sutartinių prievolių vykdymo. 2019 m. rugsėjo 8 d. susitarimą (raštelį), jo turinį, surašė H. Š. sūnus K. Š., kuris buvo apklaustas liudytoju teisme. Remiantis byloje esančiais įrodymais labiau tikėtina, kad raštelio turinį K. Š. surašė suderinęs pozicijas su abiem ginčo šalimis. Abi ginčo šalys patvirtino, kad raštelis buvo surašytas dviem egzemplioriais, dar neišvykus policijos pareigūnams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jame būtų nurodyta ne tikroji ieškovės vadovo ir atsakovo valia ar tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Priešingai nesuponuoja spręsti ir ta aplinkybė, kad raštelis buvo surašytas ne paties atsakovo ranka, o tik jo pasirašytas. Nors liudytojas K. Š. yra ieškovės vadovo sūnus, tačiau jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams (CPK  185 straipsnis, 192 straipsnis).

22.        Atsakovas neneigė, kad parašas 2019 m. rugsėjo 8 d. susitarime yra jo, vardas pavardė taip pat yra parašyti jo ranka, tačiau nurodo, kad jis sutiko pasirašyti ne ant tokio raštelio turinio, kurį byloje yra pateikusi ieškovė, o tik ant raštelio, kuriame buvo nurodyta, kad atvežta 11 mašinų smėlio, dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Atsakovo teigimu kilus konfliktui jie sutarė su H. Š., kad jis sumokės likusią ieškovės sumą tada, kai ieškovė atveš dar tris sunkvežimius smėlio, kadangi 11 sunkvežimių buvo atvežti ne pilni, tai yra ne po 20 kubinių metrų smėlio. Tačiau šių atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl dar trijų mašinų atvežimo, nepatvirtina jokie kiti leistini įrodymai (CPK 185 straipsnis).

23.        Atsakovas objektyviai nepagrindė, kodėl surašius ranka raštelį dviem egzemplioriais jis turi raštelio kopiją, kurį pateikė teismui ir juo grindžia savo atsikirtimus, tačiau originalaus susitarimo (raštelio) neturi. Pažymėtina, kad atsakovo sutuoktinė, apklausta liudytoja, R. Š. teismui nurodė, kad gavę procesinius dokumentus iš teismo, ieškojo raštelio, tačiau jo nerado.

24.       Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo nuosekli. Tiek prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad kai atvežė pirmą sunkvežimį iš kartu suprato ir pamatė, kad į sunkvežimį negali tilpti 20 kubinių metrų smėlio, todėl susitarė su ieškovės atstovu H. Š., kad ieškovė papildomai už tą pačią sutartą kainą atveš dar tris sunkvežimius smėlio, kadangi skelbime pateikta informacija neatitinka tikrovės. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovas V. Š. nurodė priešingai, kad aplinkybės, jog į kėbulą netelpa 20 kubinių metrų smėlio jam tapo žinomos tik tada, kai atvežus vienuoliktą mašiną kartu su broliu išmatavo sunkvežimio kėbulą, nes iki tol manė, kad atvežamo smėlio kiekis jį tenkina. Atsakovo paaiškinimais smėlio kiekis su kiekviena mašina vis mažėjo, o paskutinis vienuoliktas sunkvežimis buvo absurdiškai tuščias. Tačiau bylos duomenimis atsakovas vis tiek sumokėjo ieškovei už 11 sunkvežimių po 16,56 kubinių metrų smėlio, tai yra už tokį kiekį koks yra erdvinis sunkvežimio kėbulo tūris.

25.       Pateiktos nuotraukos, kuriuos atsakovas nufotografavo kaip yra pilamas smėlis, neįrodo, kad buvo atvežtas ne toks kiekis koks tarp šalių buvo sutartas. Priešingai nesuponuoja spręsti ir atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų D. Š. ir R. Š. parodymai. Liudytoja R. Š. nurodė, kad tvarkė namus ir matė tik sekmadienį atvežtą vieną sunkvežimį ir tada išsakė abejones vyrui, o po to buvo atvežta tik viena mašina. Liudytojas D. Š., atstovo brolis davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus. Teigė, kad jam kilo abejonių dėl atvežamo smėlio kiekio, tačiau jų iš karto neišsakė savo broliui, tai yra atsakovui V. Š., nes norėjo įsitikinti. Paaiškino, kad nebuvo buvo pirmą dieną kai buvo vežamas smėlis, vėliau pripažino, kad buvo ir pirmą dieną ir, kad smėlį abi dienas lygino. Teigė, kad abejonės kilo atvežus šeštą mašiną, vėliau teigė, kad abejonės kilo tą pačią dieną kai jis ir išsakė abejones broliui. Vėliau nurodė, kad pastabų neišsakė iki kol buvo atvežta 11 mašina. Nagrinėjamos bylos kontekste įvertintina ir tai, kad nors atsakovas nurodė, kad jis negavo sutarto ir reikiamo kiekio smėlio, tačiau liudytojas D. Š. patvirtino, kad daugiau smėlio atsakovas nebepirko. Byloje duomenų aplinkybei konstatuoti, kad smėlio buvo atvežta gerokai mažiau, nei atsakovas tikėjosi sudarydamas šią sutartį, nepakanka (CK 6.327 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

26.       Teismo vertinimu, ieškovės skelbimų turinio apie teikiamas paslaugas ir parduodamą smėlį negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Viešuose ieškovės skelbimuose nurodyta tik bendro pobūdžio informacija, todėl jie negali būti laikomi oferta, kuri pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį saistytų ieškovę atsakovo sutikimu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys dėl sutarties sąlygų, kaip ir kainos, derėjosi žodžiu. Tikslių matavimų kiek konkrečiai kubinių metų smėlio buvo atvežta atsakovui byloje nėra pateikta. Byloje nustatyta, kad atvežus smėlį atsakovui, smėlis iš karto buvo lyginamas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad šalys susitarė dėl konkrečios kainos už vieną sunkvežimį (140 Eur), o ne už konkretų kiekį smėlio, išreikštą kubiniais metrais. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybės nurodytos 2019 m. rugsėjo 8 d. raštelyje. Jame nurodyta, kad ieškovė atsakovui atvežė 11 mašinų gruntinio smėlio, vienos mašinos sutartinė kaina 140 Eur. Liko nepamokėta už šešias mašinas, tai yra 840 Eur. Liudytojas D. Š. nurodė, kad nebuvo pilnos mašinos, tačiau tokios aplinkybės nėra nurodytos raštelyje, taip pat ir raštelio kopijoje kurį pateikė atsakovas.

27.       Ieškovės atstovas teikė paaiškinimus, kad smėlis gali būti suspaustas ir nesuspaustas, o jis veža 20 kubinius metrus erdvinio mėlio, ir šios aplinkybės byloje nėra paneigtos (CPK 185 straipsnis). Atsakovo, jo atstovo argumentai, kad ieškovė nenurodė nei skelbime, nei atsakovui, koks tai smėlis ? suspaustas, drėgnas ar sausas, teismo vertinimu, neturi teisinė reikšmės ginčo sprendimui, kadangi atsakovas patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl smėlio kokybės ir techninių specifikacijų neturi. Ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose fiksuotas smėlio pakrovimas į transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad pakraunamas smėlis yra spaudžiamas ir tai atliekama kiekvieno pakrovimo metu. Kaip jau minėta ir pats atsakovas nurodė, kad pretenzijų ieškovei neturėjo dėl atvežamo smėlio kiekio iki 11 mašinos.

28.       Byloje nepaneigta šalių tarpusavio prievolė, kilusi iš sutartinių teisinių santykių, o tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatytas byloje esančiais leistinais įrodymais.

29.       Šiuo atveju bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė atsakovui sutartą smėlio kiekį pristatė sutartu adresu, todėl atsakovui atsirado teisinė pareiga vykdant sutartinius įsipareigojimus sumokėti nupirkto smėlio ir suteiktų transporto paslaugų kainą ieškovei. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, nėra (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

30.       Ieškovė prašo priteisti už parduotą smėlį 631,40 Eur dydžio skolą įskaitant PVM. Smėlis ir transporto paslaugos buvo įsigyti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, iš verslo subjekto, todėl šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo paslaugų teikimo ir pirkimo - pardavimo sutartis ir ginčo sprendimui taikytinos CK vartojimo sutartis reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą (CK 6.160, 6.350, 6.357, 6.716 straipsniai).

31.       Ieškovė neįrodė ir teismui nepateikė patikimų objektyvių įrodymų, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas ir sutarta galutinė kaina už parduotą smėlį buvo ne 140 Eur už vieną mašiną, o 140 Eur plius PVM (CK 6.160 straipsnis, 6.313 straipsnis, 6.353 straipsnis, 6.176 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, verslo subjektui, kaip savo srities profesionalui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir jeigu ji užsakovui nurodydama kainas nurodo jas be PVM ir, kad PVM prisidės prie galutinės kainos, šią aplinkybę ji turi konkrečiai ir aiškiai įvardinti. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovės nurodyta 140 Eur kaina už sunkvežimį smėlio nebuvo galutinė ir atsakovas žinojo, jog prie ieškovės nurodytos kainos reikės pridėti PVM. Aplinkybės, kad ieškovė savo prievolę valstybei dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo įvykdė, neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 straipsnis).

32.       Teismas sprendžia, kad ieškovė sudarydama žodinę sutartį neatskleidė atsakovui (vartotojui) visos informacijos dėl transporto paslaugų ir prekės (smėlio) kainos, todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 308 Eur skola (1540 Eur (bendra sutarties kaina be PVM) – 1232 Eur (atsakovo sumokėta suma)) ir 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo  (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.6, 6.38 straipsniai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.210, 6.313, 6.344, 6.353, 6.716 straipsniai)).

33.       Ieškovės atstovų nurodytos aplinkybės, dėl vykusių teisminių ginčų tarp ieškovės ir kito asmens, kuris taip pat neatsiskaitė su ieškove gera valia, ir yra žinomas atsakovui, neturi teisinės reikšmės bei nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

34.       Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1163,40 Eur, atsakovas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo dalį skolos ? 532 Eur, teismo sprendimu ieškovei priteista 308 Eur. Laikytina, kad ieškinys tenkintinas 72 proc. ((308+532) Eur/1163,40 Eur x 100 proc.). Proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

35.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 26 Eur žyminį mokestis, 1,17 Eur pašto išlaidos, 6,08 Eur už valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis, 945 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 978,25 Eur. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

36.        Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei priteistinos 704,34 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

37.       Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstomos byloje patirtos 19 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis). Iš atsakovo priteistinos 13,68 Eur pašto išlaidos, o iš ieškovės ? 5,32 Eur.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

 

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,34 Eur (septynis šimtus keturis eurus ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB Ketrata, juridinio asmens kodas 303055147.

 

Kitą ieškinio dalį atmesti.

 

Priteisti iš ieškovės MB Ketrata, juridinio asmens kodas 303055147, 5,32 Eur (penkis eurus ir 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

 

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,68 Eur (trylika eurų ir 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

 

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

 

 

Teisėja                                             Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.162 str. Sutarties sudarymo tvarka
  • CK6 6.181 str. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
  • CK1 1.71 str. Sandorių forma
  • CK6 6.716 str. Paslaugų sutarties samprata
  • CK6 6.3 str. Prievolių dalykas
  • CK6 6.306 str. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas
  • CK6 6.305 str. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata
  • CK6 6.327 str. Reikalavimai daiktui
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK6 6.167 str. Oferta
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei