Civilinė byla Nr. e2-1286-1134/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20039-2020-7

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;

   2.6.8.10; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.2.6.1

   (S)         

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės OOO „STIVIT“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės OOO „STIVIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas priteisimo, bei dėl to, ar yra teisinis pagrindas taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio taikymo sąlyga – atsakovės tyčiniai veiksmai, tuo atveju, kai ieškinį pareiškė ieškovė, prašydama priteisti jai atlyginimą už krovinio pervežimą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė užsienio bendrovė OOO „STIVIT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Laika Logistics“ 5 950 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad, remiantis 2017 m. birželio 13 d. vieningo valstybinio juridinių asmenų registro duomenimis (pranešimo Nr. 08-37/87), 2017 m. birželio 12 d. pradėta autotransporto unitarinės įmonės „Vitjaz“ reorganizacijos procedūra, kurios metu vežėjo „Vitjaz“ teisių perėmėjų tapo OOO „Stivit“ (ieškovė). Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 23 d. „Vitjaz“ su užsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „DS Construction“, kuri dabar UAB „Laika Logistics“ (atsakovė), sudarė keturias krovinių gabenimo sutartis: 2017 m. birželio 19 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2012, 2017 m. birželio 21 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2013, 2017 m. birželio 22 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2019 ir 2017 m. birželio 23 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2022. Visų minėtų sutarčių kaina iš viso 7 050 EUR. Sudarytų krovinių vežimų sutarčių pagrindu vežėjas „Vitjaz“ įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti sąskaitoje nurodytą sumą per trisdešimt dienų nuo paslaugos atlikimą patvirtinančių dokumentų, sąskaitos ir tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) pateikimo dienos. Be kita ko, minėtų sutarčių pagrindu buvo išrašytos ir atsakovei pateiktos apmokėti tokios sąskaitos - 2017 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. #9 1 900 EUR sumai, 2017 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. #8 2 100 EUR sumai, 2017 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. #6 1 350 EUR sumai ir 2017 m. liepos 10 d. sąskaita Nr. #7 1 700 EUR sumai. Kiekvienu atskiru krovinio pervežimo atveju, krovinio gavėjas krovinį priėmė, pastabų ar pretenzijų dėl krovinio kokybės vežėjo atžvilgiu pareiktą nebuvo. Vežėjas „Vitjaz“ tinkamai atliko prievolę, todėl ieškovė įgijo teisę į sutartinį atlyginimą už krovinio pervežimą, tačiau atsakovė už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas iki šiol neatsiskaitė. Atsakovė įsipareigojimo atsiskaityti su ieškovė sutartyse nustatytais terminais tinkamai nevykdė, nesumokėjo sutarčių pagrindu išrašytų 2017 m. liepos 10 d. Nr. #9 , 2017 m. liepos 10 d. Nr. #8, 2017 m. liepos 10 d. Nr. #6 ir 2017 m. liepos 10 d. Nr. #7 sąskaitų ir liko skolinga ieškovei 5950 EUR.  Atsakovė taip pat nereagavo į ieškovės raginimą geranoriškai padengti ieškovei skolą, tokiu savo elgesiu pažeisdama bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi principą.

4.       Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. liepos 14 d. atsakovė kreipėsi į vežėją „Vitjaz“ su pretenzija, kuria informavo apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2 000 EUR sumai, vežėjui „Vitjaz“ pažeidus reikalavimą pristatyti krovinius sutartyse nustatytais terminais. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė net ir pranešusi apie įskaitymą, likusios sumos už krovinių gabenimo paslaugas jokia apimtimi vežėjui „Vitjaz“ nesumokėjo. Nei pradinis kreditorius „Vitjaz“, nei jo teisių perėmėja – ieškovė - su atsakovės pretenzija ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymu nesutinka. Vadovaudamasi pervežimų CMR važtaraščiais, ieškovė laiko, kad bendras terminas yra viršytas ne 20 dienų, o 11 dienų, todėl atsakovės atliktas 2 000 EUR sumos įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2019 m. balandžio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, nurodydama sumokėti susikaupusį įsiskolinimą iki 2019 m. balandžio 17 d. Atsakovė į ieškovės raginimus padengti skolą nereagavo ir 5 950 EUR skolos iki šiol nesumokėjo.

5.       Ieškovė ieškinyje taip pat pasisakė ir dėl ieškinio senaties taikymo. Pažymėjo, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti, nors savo prievolę ir jos dydį pripažino dar 2017 m. liepos 14 d. dieną pateikdama pretenziją vežėjui „Vitjaz“, todėl, ieškovės manymu, yra pagrindas taikyti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir Konvencija, CMR konvencija) 32 straipsnio 1 punkte nustatytą prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurio taikymo sąlyga – atsakovo tyčiniai veiksmai, tuo atveju, kai ieškinį pareiškė vežėjas, prašydamas priteisti jam atlyginimą už krovinio pervežimą. Nagrinėjamu atveju šalis siejo pasitikėjimu pagrįsti sutartiniai santykiai. Atsakovė žinojo apie savo prievolę ir jos dydį, ją pripažino vežėjui „Vitjaz“ pateikdama 2017-07-14 pretenziją, kuria informavo apie įvykdytą įskaitymą, skolos už krovinių gabenimą fakto neginčijo.

6.       Atsakovė UAB „Laika Logistics“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, ieškovės reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.

7.       Atsakovė nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytų Krovinių pervežimo sutarčių 1.3 punktą užsakovas (atsakovė) įsipareigojo sumokėti sutartyse numatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu vežėjas („Vitjaz“) tinkamai suteiks pervežimo paslaugas. Pagal Krovinių pervežimo sutarčių 2.9 punktą, vežėjas įsipareigojo laiku pristatyti nepažeistą krovinį nurodytais adresais. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju vežėjas „Vitjaz“ krovinių pervežimo paslaugas suteikė netinkamai, kadangi vėlavo pristatyti kiekvieną iš keturių gabentų krovinių. Be to, „Vitjaz“ bei jo teises perėmusi ieškovė apie atsiskaitymą už krovinių pervežimo paslaugas nesikreipė ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė iki pat 2019 m. balandžio 11 d., t. y. beveik dvejus metus. Praėjus tokiam ilgam laikotarpiui atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė pretenzijų neturi arba nemano, kad jos teisės yra pažeistos.

8.       Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovė paaiškino, jog kadangi tarp „Vitjaz“ (jo teisių perėmėjo OOO „STIVIT“) ir atsakovės UAB „DS CONSTRUCTION“ (šiuo metu – UAB „Laika Logistics“) buvo susiklostę tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu prievoliniai teisiniai santykiai, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškinio senaties termino taikymo ir jo skaičiavimo, turėtų būti taikomas CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas reglamentavimas. Atsakovės manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, atsakovės teigimu, vienerių metų ieškinio senaties terminą, pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą, skaičiuojamą praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, ieškovė praleido, nes sutartys buvo pasirašytos 2017 m. birželio 19 d. – 2017 m. birželio 23 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. – 2017 m. rugsėjo 23 d., suėjo 2018 m. rugsėjo 19 d. – 2018 m. rugsėjo 23 d. O, kaip jau buvo minėta, su pretenzija dėl užmokesčio už krovinių pervežimo paslaugas sumokėjimo ieškovė kreipėsi tik 2019 m. balandžio 11 d.

9.       Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Kadangi ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė iki pat 2019 m. balandžio 11 d., o atsakovė ieškovės reikalavimų nepripažino, nėra pagrindo vertinti, kad ieškinio senaties terminas buvo pristabdytas. Atsakovė, be kita ko, nesutinka su ieškovės argumentu, jog 2017 m. liepos 14 d. pretenzijoje atsakovė pripažino savo prievolę ir jos dydį. 2017 m. liepos 14 d. pretenzijoje atsakovė tiesiog paaiškino, kad vežėjas „Vitjaz“ vėlavo pristatyti krovinius bendrai dvidešimt dienų, todėl atsakovė turi teisę skirti 2 000 EUR baudą.  

10.       Atsakovė taip pat pažymėjo, ieškovės pateiktos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika. Nagrinėjamoje byloje tarp atsakovės UAB „Laika Logistics“ ir ieškovės OOO „STIVIT“ susiklosčiusios aplinkybės yra visiškai kitokios, t. y. atsakovė skolos ieškovei nepripažino, tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto nepasirašė; atsakovės pretenzija nereiškia sąmoningo ir niekuo nepagrįsto nemokėjimo už paslaugas, priešingai, atsakovės pateikta pretenzija paaiškina, kodėl atsakovė nemokėjo už krovinių pervežimo paslaugas; tarp šalių nebuvo susiklostę ilgalaikiai tarpusavio santykiai ir atsakovė ieškovei nesudarė ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdžio; ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė skolą geranoriškai sumokės, kadangi atsakovė 2017-07-14 ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių, atsiradusių vėluojant pristatyti krovinius, atlyginimo; ieškovė, gavusi pretenziją iš atsakovės, beveik dvejus metus nereiškė reikalavimo sumokėti užmokestį už krovinių pervežimo paslaugas. Kadangi atsakovė neatliko jokių tyčinių veiksmų, t. y. nesiekė tyčia neatsiskaityti už krovinių pervežimo paslaugas, nėra pagrindo taikyti prailgintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

11.       Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, kad atsakovė savo atsiliepimu į ieškinį pripažįsta 5 950 EUR įsiskolinimą ieškovei, tačiau savo poziciją grindžia praleistu CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu vienerių metų ieškinio senaties terminu, kas, atsakovės teigimu, yra nepagrįsta. Ieškovės teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė niekada neginčijo ir pripažino savo skolą ieškovei ir, pripažindama savo įsiskolinimą, atsakovė sąmoningai vengė įvykdyti savo sutartines prievoles (atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas). Ieškovė dublike dar kartą pažymėjo. kad sąmoningas vengimas atsiskaityti pagal Konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintinas kaip tyčinis neveikimas ir būtent tai yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ieškovė nėra praleidusi minėto trejų metų ieškinio senaties termino.

12.       Ieškovė papildomai atkreipė dėmesį į atsakovės teiginį dėl to, kad ieškovės pretenzijos atsakovei negalima laikyti raštais, kurie sustabdė senaties termino veikimą. Ieškovė su minėtu teiginiu nesutinka, nes, viena vertus, pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus, kita vertus, pretenzijos turinys ir forma nėra aiškiai apibrėžti, tačiau joje turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas ir jo pagrindimas. Taigi, ieškovė nurodo, kad tiek 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške išdėstyti argumentai, tiek 2019 m. balandžio 11 d. ieškovės raštiška pretenzija labai aiškiai ir detaliai nurodo, kodėl ieškovė nesutiko su atsakovės priepriešiniu įskaitymu ir pateikė aiškų reikalavimą padengti skolą už suteiktas pervežimo paslaugas.

13.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad tarp šalių nebuvo susiklostę ilgalaikiai tarpusavio santykiai. Pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas skolų apyvartos išrašas patvirtina, kad vien tik 2016 m. atsakovė iš ieškovės trimis atskirais užsakymais buvo užsakiusi dvylika pervežimo paslaugų, todėl būtent šie faktai patvirtina ilgalaikius tarpusavio santykius.

14.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

15.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės teiginys, kuriame nurodoma, kad atsakovė skolą pripažįsta, nepagrįstas, kadangi nei susirašinėjime elektroniniu paštu, nei pretenzijoje ieškovei nebuvo rašoma apie skolos pripažinimą. Vežėjas „Vitjaz“ krovinių pervežimo paslaugas suteikė netinkamai, kadangi vėlavo pristatyti kiekvieną iš keturių gabentų krovinių, todėl atsakovė turėjo pateisinamą priežastį manyti, kad ieškovei nėra skolinga, juo labiau, kad pati atsakovė reiškė pretenziją ieškovei dėl vėlavimo pristatyti krovinį ir su tuo susijusių baudų, o ieškovė iki 2019 m. balandžio 11 d. niekuomet nesikreipė į atsakovę su aiškiu reikalavimu atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Taigi atsakovės veiksmai nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinami kaip tyčiniai, nukreipti į tikslingą neatsiskaitymą su ieškove. 

16.       Atsakovė sutinka, kad 2019 m. balandžio 11 d. pretenzijoje yra nurodytas ieškovės aiškus reikalavimas padengti skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tačiau šis reikalavimas atsakovei buvo pateiktas praėjus beveik dvejiems metams po krovinių pervežimo. Tuo tarpu 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške yra pateiktas ieškovės atsakymas į atsakovės siųstą pretenziją dėl baudų už vėlavimą pristatyti krovinį, kuriame nėra jokio nėra aiškaus ir nedviprasmiško reikalavimo atsakovei susimokėti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. 

17.       Atsakovė papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė skolos niekada nepripažino, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų nepasirašė. Taip pat, krovinių pervežimo užsakymų sudarymo ir jų vykdymo metu atsakovė neturėjo jokių piniginių prievolių ieškovei ir sąskaitų neapmokėdavo. Ieškovė, be kita ko, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė skolą geranoriškai sumokės, kadangi atsakovas 2017 m. liepos 14 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių, atsiradusių vėluojant pristatyti krovinius, atlyginimo. Ieškovė beveik dvejus metus nesikreipė į atsakovę ir nereikalavo sumokėti užmokesčio už krovinių pervežimo paslaugas, tokiu būdu pademonstruodama, kad pretenzijų neturi arba nemano, kad jos teisės yra pažeistos.

18.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. buvo pradėta autotransporto unitarinės įmonės „Vitjaz“ (toliau – „Vitjaz) reorganizacijos procedūra, kurios metu vežėjo „Vitjaz“ teisių perėmėju tapo ieškovė OOO „STIVIT“ (2017-06-13 pranešimas Nr. 08-37/87, Komercinės įmonės valstybinės registracijos pažymėjimas Nr. 0063240; priedas Nr. 2).

20.       Laikotarpiu nuo 2017-06-19 iki 2017-06-23 vežėjas „Vitjaz“ su užsakove UAB „DS Construction“, dabar UAB „Laika Logistics“ (toliau – ir atsakovė) sudarė keturias krovinių gabenimo sutartis už 7050 EUR, t. y. 2017-06-19 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2012, 2017-06-21 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2013, 2017-06-22 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2019 ir 2017-06-23 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2022. Šių sudarytų sutarčių pagrindu vežėjas „Vitjaz“ įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti sąskaitoje nurodytą sumą per 30 dienų nuo paslaugos atlikimą patvirtinančių dokumentų, sąskaitos ir tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) pateikimo dienos. Sutarčių sudarymą taip pat patvirtina į bylą pateikti CMR važtaraščiai Nr. A-2012-06/26 (DS1), Nr. A-2013-06-/28 (DS231), Nr. A-2019-06/28 (DS270), ir Nr. A-2022-06-/28 (DS260).

21.       2017-06-19 krovinių pervežimo sutarties Nr. A-2012 pagrindu buvo išrašyta ir atsakovei pateikta apmokėti 2017-07-10 sąskaita Nr. #9 1900 EUR sumai, 2017-06-21 krovinių pervežimo sutarties Nr. A-2013 pagrindu - 2017-07-10 sąskaita Nr. #8 2100 EUR sumai, 2017-06-22 krovinių pervežimo sutarties Nr. A-2019 pagrindu - 2017-07-10 sąskaita Nr. #6 1350 Eur sumai ir 2017-06-23 krovinių pervežimo sutarties Nr. A-2022 pagrindu - 2017-07-10 sąskaita Nr. #7 1700 Eur sumai.

22.       2017-07-14 pretenzija atsakovė kreipėsi į vežėją „Vitjaz“, informuodama apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2000 EUR sumai, vežėjui „Vitjaz“ pažeidus reikalavimą pristatyti krovinius sutartyse nustatytais terminais. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad „Vitjaz“ bendras terminas pristatyti krovinius yra viršytas 20 dienų, todėl atsakovė turi teisę atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2000 EUR sumai. Nesusitikdamas su atsakovės  pretenzija ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, vežėjas „Vitjaz“, kurio teisių perėmėju tapo ieškovė OOO „STIVIT“ , 2017 m. liepos 21 d. elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, pažymėjo, kad atsakovė klaidingai nurodo krovinių gabenimo terminus, kadangi pagal vežėjo „Vitjaz“ skaičiavimus,  bendras krovinių gabenimo terminas yra viršytas ne 20 dienų, o 11 dienų, todėl, vežėjo „Vitjaz“ teigimu, atsakovės atliktas 2000 EUR sumos įskaitymas yra nepagrįstas.

23.       2019-04-11 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl įsiskolinimo padengimo. Minėtoje pretenzijoje ieškovė paaiškino, kad terminas pristatyti krovinius yra viršytas 11 dienų, atitinkamai įskaitytina suma už prastovas sudaro 1100 EUR, o ne 2000 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 5950 EUR (7050 EUR – 1100 EUR). Tačiau atsakovė į ieškovės raginimus gera valia padengti skolą nereagavo ir 5950 EUR skolos ar jos dalies ieškovei iki šiol nesumokėjo

24.       Kaip matyti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų paaiškinimų, atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai iš atsakovės 5950 EUR skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Tokią savo poziciją atsakovė iš esmės grindžia praleistu CMR konvencijos 32 str. 1 d. c punkte nurodytu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Tuo tarpu ieškovė prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi, pasak ieškovės, atsakovė niekada neginčijo ir pripažino savo skolą ieškovei (tik siekė sumažinti įsiskolinimo sumą iki 3950 Eur sumos). Ieškovės teigimu, pripažindama savo įsiskolinimą, atsakovė sąmoningai vengė įvykdyti savo sutartines prievoles, t. y. atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, o sąmoningas vengimas atsiskaityti pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

25.       Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo.

26.        Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

27.       Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

28.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys sudarė sutartis dėl tarptautinio krovinių pervežimo, tai, kad kroviniai vežti kelių transporto priemonėmis, buvo vežami už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir jų gavimo vietos buvo skirtingų šalių teritorijose, tiek krovinių išsiuntimo, tiek jų gavimo vietos valstybės yra CMR Konvencijos narės, sprendžiant šalių ginčą, tiems klausimams, kurie reglamentuojami CMR Konvencijos, taikytinos šios Konvencijos normos (CMR Konvencijos 1 straipsnis).

29.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Taigi teismui konstatavus, kad sutarties šalies veiksmai prilygintini tyčiniams, šis netenka teisės gintis nuo jam pareikšto ieškinio, remdamasis vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimu ir prašyti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius.

30.       CK 6.248 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, kaltės forma nesiejama su tuo, ar asmens veiksmai pasireiškia veikimu, ar neveikimu. Lietuvos teisėje pripažįstamas tiek tyčinis veikimas, tiek tyčinis neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Taigi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino aiškintina kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).

31.       Pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką, sąmoningas vengimas atsiskaityti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto taikymo prasme vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

32.       Atsakovė teigia, kad jos veiksmus negalima laikyti tyčiniais, kadangi atsakovė skolos ieškovei nepripažino, tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto nepasirašė. Nei susirašinėjime el. paštu, nei pretenzijoje ieškovei nėra rašoma apie skolos pripažinimą. Atsakovės teigimu, jos pateikta pretenzija ieškovei nereiškia sąmoningo ir niekuo nepagrįsto nemokėjimo už paslaugas, priešingai – atsakovės pateikta pretenzija paaiškina, kodėl atsakovė nemokėjo už krovinių pervežimo paslaugas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

33.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017-07-14 pretenzija atsakovė kreipėsi į vežėją „Vitjaz“, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, informuodama apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2000 EUR sumai, vežėjui „Vitjaz“ pažeidus reikalavimą pristatyti krovinius sutartyse nustatytais terminais. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad „Vitjaz“ bendras terminas pristatyti krovinius yra viršytas 20 dienų, todėl atsakovė turi teisę skirti 100 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 2000 EUR. Atsižvelgiant į tai, minėtų raštu (pretenzija) atsakovė informavo vežėją „Vitjaz“, kad „ši suma bus išskaičiuota iš visų vežimų“. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, minėtoje pretenzijoje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė apskritai būtų ginčijusi ir ginčijo aplinkybę, jog atsakovė yra skolinga ieškovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal 2017-06-19, 2017-06-21, 2017-06-22 ir 2017-06-23 Krovinių pervežimo sutartis Nr. A-2012, Nr. A-2013, Nr. A-2019 ir Nr. A-2022. Teismo vertinimu, 2017-07-14 rašto (pretenzijos) išsami teisinė analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovė minėtu raštu tik informavo ieškovę apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2000 EUR sumai, t. y. tik siekė sumažinti įsiskolinimo sumą iki 3950 EUR sumos. Tuo tarpu paties skolos už krovinių gabenimą fakto neginčijo. Be to, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti ir į tai, kad pranešusi apie tokį įskaitymą, atsakovė neginčijamos sumos už krovinių gabenimo paslaugas jokia apimtimi ieškovei nesumokėjo.

34.       Pažymėtina, jog byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, nepaneigė ir nenuginčijo, kad 2017-07-21 dienos elektroniniu laišku ieškovė atsakė atsakovei, kad ji nesutinka su atsakovės atliktu priešpriešiniu įskaitymu 2000 EUR sumai. 2017-07-21 dienos el. laiške ieškovė paaiškino, kad vadovaujantis CMR deklaracijos duomenimis, faktinės krovinių pervežimo datos yra šios – pagal Sutartį Nr. A-2022 krovinys pakrautas 2017-06-27, pristatytas 2017-07-01, vėlavimas 3 dienos; pagal Sutartį Nr. A-2019 krovinys pakrautas 2017-06-27, pristatytas 2017-07-01, vėlavimas 3 dienos; pagal Sutartį Nr. A-2013 krovinys pakrautas 2017-06-23, pristatytas 2017-07-03, vėlavimas 4 dienos; pagal Sutartį Nr. A-2012 krovinys pakrautas 2017-06-21, pristatytas 2017-06-27, vėlavimas 1 diena. Remiantis pateikta informacija, ieškovė nurodė, jog terminas pristatyti krovinius sudarytų sutarčių sąlygomis yra viršytas 11 dienų, todėl atsakovės 2000 EUR sumos įskaitymas, ieškovės teigimu, yra nepagrįstas. Kad ieškovė prieštaravo atsakovės atliktam įskaitymui, patvirtino ir teismo posėdyje ieškovės atstovas.

35.       Teismas taip pat pastebi, jog kaip ir nurodo pati atsakovė, pagal Krovinių pervežimo sutarčių 1.3 punktą Užsakovas (UAB „Laika Logistics“) įsipareigojo sumokėti krovinių pervežimo sutartyse numatytą atlyginimą tik tuo atveju, jeigu vežėjas (OOO „Vitjaz“) tinkamai suteiks pervežimo paslaugas. Pagal Krovinių pervežimo sutarčių 2.9 punktą, vežėjas įsipareigojo laiku pristatyti nepažeistą krovinį Krovinio pervežimo sutartyse nurodytais adresais. Pasak atsakovės, kadangi nagrinėjamu atveju vežėjas OOO „Vitjaz“ krovinių pervežimo paslaugas suteikė netinkamai (t. y. vėlavo pristatyti kiekvieną iš 4 gabentų krovinių), o vežėjas OOO „Vitjaz“ bei jo teises perėmusi ieškovė OOO „STIVIT“ apie atsiskaitymą už krovinių pervežimo paslaugas nesikreipė ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė iki pat 2019-04-11, todėl praėjus tokiam laikotarpiui atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė pretenzijų neturi arba nemano, kad jo teisės yra pažeistos. Tačiau šias atsakovės dėstomas faktines aplinkybes paneigia jos paties ieškovei siųsta 2017-07-14 pretenzija, kurioje atsakovė informavo vežėją „Vitjaz“ apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 2000 EUR sumai, vežėjui „Vitjaz“ pažeidus reikalavimą pristatyti krovinius sutartyse nustatytais terminais. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė laikė, kad vežėjas OOO „Vitjaz“ krovinių pervežimo paslaugas suteikė netinkamai, atsakovė turėjo tai ir nurodyti, o ne minėta pretenzija informuoti, kad „ši suma bus išskaičiuota iš visų vežimų“. Be to, Krovinių pervežimo sutarčių 2.12 punkte šalys aiškiai susitarė, jog jeigu vežėjas vėluoja atvykti į pakrovimo ar pristatymo vietą, už kiekvieną vėlavimo dieną vežėjui mokamas 100 EUR sumažintas atlyginimas. Minėtuose Krovinių pervežimo sutartyse niekur nėra kalbama apie atsakovės teisę apskritai nemokėti šalių sutarto atlyginimo už krovinių pervežimo paslaugas, jei jos buvo suteiktos netinkamai, t. y. vėluojant pristatyti krovinius.

36.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

37.       Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neginčijo ir pripažino savo skolą ieškovei, kurią 2017-07-14 raštu (pretenzija) tik siekė sumažinti iki 3950 EUR sumos. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovė žinojo apie savo prievolę ir jos dydį, ją pripažino vežėjui „Vitjaz“ pateikdama 2017-07-14 pretenziją, kuria informavo apie įvykdytą įskaitymą, tačiau skolos už krovinių gabenimą fakto neginčijo. Tai reiškia, pripažindama savo įsiskolinimą, atsakovė sąmoningai vengė įvykdyti savo sutartines prievoles (atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas). Pagal kasacinio teismo praktiką, kaip aukščiau šiame teismo sprendime buvo minėta, sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal Konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009).

38.       Atsakovė taip pat teigia, kad 2017-07-21 ieškovės elektroniniame laiške nėra jokio reikalavimo atsakovei susimokėti skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ir tik praėjus beveik dvejiems metams po krovinių pervežimo ieškovė kreipėsi į atsakovę su aiškiu reikalavimu ( 2019-04-11 pretenzija) padengti susidariusį įsiskolinimą, todėl nei 2017-07-21 elektroninis laiškas, nei 2019-04-11 negali būti laikomi raštais, kurie sustabdė senaties termino veikimą. Tačiau teismas ir šiuos ieškovės argumentus vertina kritiškai.

39.       Viena vertus, pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.

40.       Oficialiame vertime į lietuvių kalbą CMR konvencijos 32 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip: „Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą“. CMR konvencijos autentiškuose tekstuose 32 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė pristabdyti ar nutraukti senaties terminą, išdėstyta taip: Sous réserve des dispositions du paragraphe 2 ci-dessus, la suspension de la prescription est régie par la loi de la juridiction saisie. Il en est de m?me en ce qui concerne l'interruption de la prescription (pranc.); Subject to the provisions of paragraph 2 above, the extension of the period of limitation shall be governed by the law of the court or tribunal seized of the case. That law shall also govern the fresh accrual of rights of action (angl.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013 pažymėta, kad nurodyta Konvencijos norma į lietuvių kalbą išversta nevisiškai tiksliai, tiksliau būtų versti: „Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, senaties termino stabdymui taikytina bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisė. Ši teisė taip pat taikytina ieškinio senaties nutraukimui“. CMR konvencijoje vokiečių kalba suformuluota teismo teisė sustabdyti, taip pat nutraukti ieškinio senaties terminą: Unbeschadet der Bestimmungen des Absatzes 2 gilt für die Hemmung der Verjährung das Recht des angerufenen Gerichtes. Dieses Recht gilt auch für die Unterbrechung der Verjährung.

41.       1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentare (toliau – ir CMR komentaras) nurodyta, kad prancūzų kalbos terminai „suspension“ ir „interruption“ apima visas situacijas, kurioms esant ieškinio senaties terminas yra arba pailginamas tam tikru periodu, arba senaties termino eiga yra sustabdoma ar nutraukiama (Loewe, R. Commentary on the Convention of 19 May 1956 on the contract for the international carriage of goods by road (CMR). Geneva, 1975, p. 69, 267 punktas [interaktyvus. Žiūrėta 2017 m. kovo 30 d.]. <http://www.unece.org/fileadmin/DAM/trans/doc/2006/sc1cmr/commentary.pdf>.

42.       Kita vertus, kaip teisingai pastebi ieškovė, pretenzijos turinys ir forma nėra aiškiai apibrėžti, tačiau joje turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas ir jo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške išdėstyti argumentai buvo pakankamai aiškūs, kad atsakovė suprastų, jog ieškovė nesutinka su atsakovės atliktu priešpriešiniu įskaitymu 2000 EUR sumai ir reikalauja įvykdyti prievolę sumokėti už suteiktas vežimo paslaugas. Vien ta aplinkybė, jog 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške nėra konkrečiai nurodytas reikalavimas atsakovei sumokėti skolą už suteiktas vežimo paslaugas, nesudaro pagrindo teismui sutikti su atsakovės pozicija, jog minėtame ieškovės elektroniniame laiške apskritai nėra jokio reikalavimo atsakovei susimokėti skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Byloje tarp šalių susiklostę krovinių pervežimo prievoliniai pasitikėjimu pagrįsti teisiniai santykiai, Krovinių pervežimo sutarčių 2.12 punktas, kuriuo šalys susitarė, jog jeigu Vežėjas vėluoja atvykti į pakrovimo ar pristatymo vietą, už kiekvieną vėlavimo dieną Vežėjui mokamas 100 EUR sumažintas atlyginimas,  atsakovės siųsta ieškovei 2017-07-14 pretenzija apie atliktą įskaitymą „iš visų vežimų“  2000 EUR sumai, vežėjui „Vitjaz“ pažeidus reikalavimą pristatyti krovinius sutartyse nustatytais terminais, 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške išdėstytas aiškus nesutikimas su atsakovės atliktu priešpriešiniu įskaitymu 2000 EUR sumai ir jame užsakymų pavadinimų, pakrovimo ir atvykimo į muitinę datų ir pavėluotų pristatyti krovinį dienų skaičiaus, t. y. 11 dienų, nurodymas, sudaro pagrindą teismui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog tiek 2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške išdėstyti argumentai, tiek 2019-04-11 ieškovės raštiška pretenzija labai aiškiai ir detaliai nurodo, kodėl ieškovė nesutiko su atsakovės priešpriešiniu įskaitymu (o tiksliau jo dydžiu) ir pateikė aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą padengti skolą, apie kurią atsakovė buvo informuota jai pateiktomis 2017-07-10 sąskaitomis Nr. #9, Nr. #8, Nr. #6 ir Nr. #7, už suteiktas pervežimo paslaugas. Kitaip tariant, atsakovė turėjo ir galėjo suvokti, jog ieškovei nesutikus su jos atliktu priešpriešiniu įskaitymu 2000 EUR sumai, ji turi prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovei už jai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pagal jai pateiktas sąskaitas. Šios teismo išvados nepaneigia ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog atsakovei kartu su 2017-07-21 elektroniniu laišku nebuvo pakartotinai pateiktos aukščiau minėtos 2017-07-10 sąskaitos. Taigi  2017 m. liepos 21 d. ieškovės elektroniniame laiške išdėstyti argumentai, laikomi pretenzija, sustabdžiusia senaties terminą. Tačiau atsakovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų,  būdama ieškovės 2017-07-21 elektroniniu laišku informuota, jog ieškovė aiškiai nesutinka su atsakovės priešpriešiniu įskaitymu 2000 EUR sumai  ir žinodama apie savo prievolę ir jos dydį, nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nei sumokėjo ieškovei neginčijamos sumos už krovinių gabenimo paslaugas jokia apimtimi (nors pretenzijoje pati aiškiai nurodo, jog 2000 EUR suma bus išskaičiuota iš visų vežimų), nei teikė ieškovei pakartotinę pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo (vėlavimo pristatyti krovinius), todėl akivaizdu, jog tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) yra laikomi tyčiniais senaties termino skaičiavimo pagal CMR konvenciją prasme

43.       Dėl atsakovės argumentų, kad tarp šalių nebuvo susiklostę ilgalaikiai tarpusavio santykiai, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačios atsakovės į bylą pateiktas skolų apyvartos išrašas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2020-07-23 patvirtina, kad vien 2016 metais atsakovė pas ieškovę trimis atskirais užsakymais buvo užsakiusi pervežimo paslaugas už 4.250,00 EUR sumą, kurią atsakovė tinkamai apmokėjo (paskutinę 1.050,00 EUR sumą atsakovė apmokėjo 2016 m. gruodžio mėn.). Ginčo dėl to byloje nėra. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog šalių bendradarbiavimas buvo ne epizodinis, kaip kad teigia atsakovė, o šalis siejo ilgalaikiai tarpusavio santykiai. Tokiu būdu atsakovei sudarius ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog ir 2017-06-19 – 2017-06-23 laikotarpiu tarp šalių sudarytos net 4 krovinių pervežimo sutartys, kuriomis šalys susitarė dėl 4 krovinių pervežimo, bus vykdomos geranoriškai. Taigi atsakovės neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas, esant ilgalaikiams, tarpusavio pasitikėjimu pagrįstiems šalių sutartiniams santykiams, akivaizdžiai neatitinka geros verslo praktikos. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė.

44.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

45.       Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimu pagrįsti sutartiniai santykiai, atsakovė žinojo apie savo prievolę ir jos dydį, ją pripažino ir neginčijo, tačiau sąmoningai vengė vykdyti. Atsakovė savo prievolę ir jos dydį pripažino dar 2017-14 pateikdama pretenziją vežėjui „Vitjaz“, kuria informavo apie įvykdytą įskaitymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė gynėsi tik ieškinio senatimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jai laiku ir tinkamai įvykdyti prievolę ieškovei. Tokie atsakovės veiksmai – sąmoningas vengimas atsikaityti – pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą, vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

46.       Krovinių pervežimo sutartys buvo pasirašytos 2017-06-19 – 2017-06-23 laikotarpiu, todėl trijų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant jį praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarčių pasirašymo (t. y. 2017-09-19 – 2017-09-23) sueina atitinkamai 2020-09-19 – 2020-09-23 dienomis. Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo teismu pateiktas 2020-07-14. Taigi teismas laiko, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl atsakovės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės OOO „STIVIT“ reikalavimams ginti teismine tvarka jau yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl atsakovės pareigos sumokėti už jai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas

47.       Pažymėtina, kad CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį.

48.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės skolą už jai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas spręstina pagal ginčo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisę.

49.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

50.       CK 6.813 straipsnio 1 dalis numato, jog už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita.

51.       CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

52.       Laikotarpiu nuo 2017-06-19 iki 2017-06-23 vežėjas „Vitjaz“ su užsakove UAB „DS Construction“, dabar UAB „Laika Logistics“ (toliau – ir atsakovė) sudarė keturias krovinių gabenimo sutartis už 7050 EUR, t. y. 2017-06-19 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2012, 2017-06-21 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2013, 2017-06-22 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2019 ir 2017-06-23 Krovinių pervežimo sutartį Nr. A-2022. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, kaip vežėjas, įvykdė savo sutartines prievoles pagal ieškinyje įvardytas Krovinių pervežimo sutartis, t. y. pervežė atsakovės užsakytus krovinius, perdavė juos gavėjams (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Minėta, kad krovinių pagal aptariamas Sutartis pervežimo faktą, be kita ko, patvirtina byloje pateikti CMR važtaraščių Nr. A-2012-06/26, Nr. A-2013-06-28, Nr. A-2019-06/28 ir Nr. A-0222-06-28 17 grafose esantys krovinių gavėjų parašai su antspaudais apie krovinių gavimą.

53.       Pagal Sutartį Nr. A-2012 krovinys pakrautas 2017-06-21, pristatytas 2017-06-27, vėlavimas 1 diena, pagal Sutartį Nr. A-2013 krovinys pakrautas 2017-06-23, pristatytas 2017-07-03, vėlavimas 4 dienos; pagal Sutartį Nr. A-2019 krovinys pakrautas 2017-06-27, pristatytas 2017-07-01, vėlavimas 3 dienos; pagal Sutartį Nr. A-2022 krovinys pakrautas 2017-06-27, pristatytas 2017-07-01, vėlavimas 3 dienos. Krovinių pervežimo sutarčių 2.12 punkte šalys susitarė, jog jeigu vežėjas vėluoja atvykti į pakrovimo ar pristatymo vietą, už kiekvieną vėlavimo dieną vežėjui mokamas 100 EUR sumažintas atlyginimas. Taigi terminas pristatyti krovinius yra viršytas 11 dienų, atitinkamai įskaitytina suma už prastovas sudaro 1100 EUR ( 100 EUR x 11 dienų). Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 5950 EUR (7050 EUR – 1100 EUR) sumą, kuria ieškovė ir parašo priteisti iš atsakovės. Šių byloje nustatytų aplinkybių ( t. y. nei ieškovės paskaičiuoto 11 dienų termino, kuris buvo viršytas pristatyti krovinius, nei ieškovės atlikto 1100 EUR dydžio įskaitymo) atsakovė neginčijo, priešingų įrodymų (pvz., kad kroviniai nebuvo pristatyti ir pan.) taip pat nepateikė. Atsakovė neginčijo ir ieškovės ieškiniu prašomos priteisti skolos, jos dydžio. Įrodymų, jog atsakovė visiškai atsiskaičiusi su ieškovė, taip pat nepateikė.

54.       Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškinyje įvardytas Krovinių pervežimo sutartis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5950 EUR skolą už suteiktas pervežimo paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

55.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (5950 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58.       Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 134 EUR žyminį mokestį ir 432,50 EUR dydžio išlaidas už vertimo paslaugas. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

59.       Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 566,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

60.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės OOO „STIVIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laika Logistics“ dėl skolos priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei OOO „STIVIT“, registracijos Nr. 500553434, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laika Logistics“, juridinio asmens kodas 302097531, 5950 EUR (penkių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų) skolą, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5950 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 566,50 EUR (penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Marina Vladimircevienė