Civilinė byla Nr. 2-2586-1051/2023

Teismo proceso Nr. 2-70-3-00452-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos :

2.6.20.1.;3.1.7.6.;3.2.3.1.; 3.2.6.1.

                        (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Linai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Gręžinys LT“ atstovui direktoriui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gręžinys LT“ ieškinį atsakovei UAB „Deisima“ dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei UAB „Gręžinys LT“ iš atsakovės UAB „Deisima“ 2087,25 Eur skolą, 70,68 Eur dydžio palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, šešių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873 Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko bendradarbiavimas paslaugų teisinių santykių pagrindu. Ieškovė turėjo suteikti paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, pagal ieškovės PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus kiekius, kainas ir sumas. Atsakovė įsipareigojo apmokėti už PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas paslaugas ieškovei. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2022 m. birželio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta atsakovei elektroniniu būdu.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, jog, remiantis 2022 m. birželio 10 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovei PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas paslaugas, paslaugų suteikimą įforminant minėtoje PVM sąskaitoje - faktūroje. Atsakovei neapmokėjus už suteiktas paslaugas, registruotu paštu 2023 m. sausio 11 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl skolinio įsipareigojimo. Tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl atsakovės skola ieškovei šiai dienai sudaro 2087,25 Eur. Atsakovė jokių raštiškų pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepateikė.

4.       Atsakovė UAB „Deisima“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė atsakovei 2022 m. birželio 10 d. už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą ­ faktūrą  Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė dėl objektyvių priežasčių, siekė ir siekia ginčą spręsti taikiu būdu tarpusavio derybomis. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje priskaičiuoti neproporcingai dideli delspinigiai ir kitos sumos, neatitinkantys protingumo kriterijų, todėl teismo sprendimas negali būti priežastis atsakovei patirti neproporcingai dideles sankcijas, o ieškovei gauti nepagrįstų pajamų. Byloje keliama situacija susidarė dėl objektyvių priežasčių, kurios neturi būti nepagrįstų pajamų gavimo ir atsakovo veiklos stabdymo pasekme.

5.       Atsakovė taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovės visos sąskaitos ir lėšos yra areštuotos antstolio ir jis neleidžia atlikti jokių mokėjimų, net ir atsiskaityti su darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

6.       Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovė atlieka statybos - gręžimo darbus. Ieškovė atliko gręžimo darbus atsakovės objekte, už kuriuos atsiskaityta nebuvo. Ieškovės vadovas A. B. nurodė, kad sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, skolą prašo priteisti išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu.

7.       Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai, teismo šaukimas įteiktas (b. l. 49). Atidėti bylos nagrinėjimą atsakovė neprašė, neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nežinomos, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys patenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

8.       Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atsakovei atliko kryptinio gręžimo rangos darbus, už kuriuos ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2087,25 Eur sumą (b. l. 4). Kartu su PVM sąskaita faktūra buvo pateiktas ir 2022 m. birželio 10 d. atliktų darbų aktas (b. l. 4A). 2023 m. sausio 9 d. ieškovės pateiktame skolų suderinimo akte ieškovė ir atsakovė patvirtino, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 2087,25 Eur (b. l. 52). Atsakovė šios sumos neapmokėjo, todėl 2023 m. sausio 11 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolinio įsipareigojimo, tačiau skola nebuvo padengta (b. l. 6).

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti skolą grindžia pateikta 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. atliktų darbų aktu bei 2023 m. sausio 9 d. skolų suderinimo aktu. Pažymėtina, kad rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar kitų ieškovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo nepareiškė nei darbų priėmimo metu, nei vėliau. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės neginčija pagrindinės skolos dydžio, atliktų darbų kokybės, darbų atlikimo terminų. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko darbus, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė dėl objektyvių priežasčių, taip patvirtindama, kad ji turi vykdytiną prievolę ieškovės atžvilgiu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių šios prievolės neįvykdė. Taigi, nagrinėjamu atveju PVM sąskaita-faktūra įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Aplinkybė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, savaime nepaneigia ieškovės atliktų darbų fakto. Taigi, ieškovės pateikta 2022 m. birželio 10 d. sąskaita faktūra patvirtina aplinkybę, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus kryptinio gręžimo darbus. Atsakovė savo prievoles privalėjo vykdyti sąžiningai bei nustatytais terminais.

11.       Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė 2023 m. sausio 9 d. aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriame atsakovė yra patvirtinusi parašu, jog UAB „Deisima“ skola ieškovei UAB „Gręžinys LT“ sudaro 2087,25 Eur. Susipažinus su akto turiniu nustatyta, kad jame yra nurodomas dokumentas, kurio pagrindu įregistruota skola (PVM sąskaita-faktūra), skolos mokėjimo dokumentas ir data, suma bei susidaręs galutinis skolos likutis – 2087,25 Eur (b. l. 52). Skolų suderinimo aktas yra pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės finansininkių, jokių pastabų atsakovė dėl skolos dydžio nėra pateikusi. Pažymėtina, kad dėl tokio pobūdžio dokumentų (aktų) kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus. Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008). 

12.       Atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nepateikė įrodymų, paneigiančių 2023 m. sausio 9 d. akte „Dėl skolų suderinimo“ fiksuoto skolos dydžio už 2087,25 Eur sumą, tuo tarpu ieškovė pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitą-faktūrą), atliktų darbų aktą, pretenziją atsakovei, įrodančius susidariusią atsakovės skolą. Iš paminėtos teismų praktikos seka, kad 2023 m. sausio 9 d. skolų suderinimo aktas yra pasirašytas ieškovės ir atsakovės finansininkių, jame užfiksuota atsakovės skola ieškovei, aktas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl nagrinėjamu atveju turi įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, nors įmonės finansininkas nėra asmuo, kuris vertina atliktus darbus, tačiau, yra tas asmuo, kuris geriausiai žino kam ir kiek įmonė yra skolinga.

13.       Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovės visos sąskaitos ir lėšos yra areštuotos antstolio ir atsakovei nėra leidžiama atlikti jokių mokėjimų. Pastebėtina, kad atsakovės prievolė apmokėti ieškovei susidarė dar iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau net ir tuomet, kai įmonės lėšos nebuvo areštuotos, atsakovė nevykdė savo prievolės ieškovei, atsakovė nebandė spręsti susidariusios situacijos, be to, net ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, atsakovė ieškovės apie tai neinformavo. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami aukštesni atsakingumo ir sąžiningumo standartai negu paprastam fiziniam asmeniui. Ji turi vertinti savo finansines galimybes atsakingai, numatyti, ar ji pajėgi prisiimti naujus įsipareigojimus.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, o atsakovės atsikirtimai į ieškinyje nurodytą skolos sumą yra nepagrįsti, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2087,25 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų iš išieškojimo išlaidų priteisimo.

15.       Ieškovė prašo priteisti 70,68 Eur dydžio palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinyje paskaičiuotas prašomas priteisti palūkanų dydis (b. l. 2A) neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ieškinys šioje dalyje patenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 70,68 Eur palūkanos. 

16.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja kreditoriaus, su kuriuo skolininkas laiku neatsiskaitė, teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ne teismo tvarka. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-252/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40,00 Eur sumos (kompensacijos už skolos išieškojimą ne teismo tvarka). Kartu pažymėtina, kad numatyta 40,00 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.) (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas šioje dalyje patenkintinas ir iš atsakovės priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensacija.

18.       Svarbu pažymėti, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalaujamos papildomos sumos: procesinės palūkanos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos sudaro žymią skolos sumos proporciją ir jas priteisus žymiai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė reikalauja 66,00 Eur žyminio mokesčio, bet nepateikia įrodymų, kodėl tokia suma apmokestinamas ieškinys, ieškovė taip pat nesivadovauja ekonomiškumo principu ir nesinaudoja žyminio mokesčio mažinimo priemonėmis dokumentų teikimo elektroniniu būdu, ginčą perduoti spręsti mediacijos būdu, todėl atsakovė mano, kad ieškovės prašomos priteisti papildomos sumos yra neapgrįstos, neskatinančios vykdyti teismo sprendimą ir apsunkinančios arba padarančios neįmanomą atsakovės skolinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams vykdymą.

19.        Šie atsakovės argumentai nepagrįsti. Pirma, ieškovė prašė priteisti 2087,25 Eur pagrindinę skolą ir įstatymu numatytas sumas, kaip minimalius ieškovės nuostolius, o prašytų priteisti 70,68 Eur palūkanų suma ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensacija yra santykinai nedidelės sumos, lyginant su pagrindine skolos suma. Antra, ieškovė neprivalo įrodinėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio dydžio, o teikti dokumentus ne elektroninėmis ryšių priemonėmis yra ieškovės teisė. Trečia, atsakovė nurodo, kad siekia ginčą spręsti taikiu būdu, tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ieškovei būtų teikti pasiūlymai dėl taikos sudarymo ar ginčo perdavimo meditacijai. Be to, atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė pateisinamos priežasties, dėl kurios jis neatvyko į teismo posėdį, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai apie nedėtas pastangas kuo operatyviau išspręsti kilusią ginčo situaciją.

Dėl procesinių palūkanų.

20.       CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2157,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Į sumą, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, neįtrauktina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensacijos suma, nes pagal formuojamą teismų praktiką, minėta skolos išieškojimo išlaidų kompensacijos suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.) (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 66,00 Eur žyminį mokestį, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės UAB „Deisima“ priteistina ieškovei 66,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Deisima“ (įmonės kodas 304057496) ieškovei UAB „Gręžinys LT“ (įmonės kodas 302681461) 2087,25 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų 25 centų) skolą, 70,68 Eur (septyniasdešimties eurų 68 centų) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2157,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                Irma Valiuškienė