(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė skubios medicinos akademija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atvira karta“ ir UAB ,,InnoForce“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė:

1.1.                      panaikinti perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos (toliau ­– VšĮ) Greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – ir perkančioji organizacija) CVP IS priemonėmis              2020 m. liepos 2 d. pranešime išdėstytą sprendimą atmesti tiekėjo UAB InnoForce ir                UAB „Atvira karta“ pasiūlymą;

1.2.                      panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 20 d. pranešime Nr. 8522451 „Dėl pirkimo procedūrų atnaujinimo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties pasirašymo“ išdėstytą sprendimą, kuriuo buvo atmestas tiekėjų UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“ pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų (techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 p. reikalavimų), o laimėjusiu pasiūlymu, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis, pripažintas UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ pasiūlymas;

1.3.                      panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 20 d. atsakyme Nr. SD(1.3) - 261 „Atsakymas į elektroninės medicininių įrašų kortelės programinės įrangos aptarnavimo paslaugų pirkime 2020-07-10 pateiktą pretenziją“, išdėstytą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti tiekėjo UAB „InnoForce“ ir  UAB „Atvira karta“ 2020 m. liepos 10 d. pretenziją Elektroninės medicininių įrašų kortelės programinės įrangos aptarnavimo paslaugų pirkime 3 ir 4 reikalavimus kaip nepagrįstus;

1.4.                      priteisti UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“ jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

2.       Ieškovės paaiškino, kad jungtinės veiklos partnerės UAB InnoForce ir UAB „Atvira karta“ dalyvavo  VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2020 m. balandžio 9 d. paskelbtame viešajame pirkime „Elektroninės medicininių įrašų kortelės programinės įrangos aptarnavimo paslaugų pirkimas“, kuris buvo vykdomas supaprastinto atvirojo konkurso būdu. Perkančioji organizacija 2020 m. liepos 2 d. pranešė, kad ieškovių „pasiūlymas yra atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų (techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 p. reikalavimų)“, nepateikiant jokios papildomos informacijos ar motyvų.

3.       Ieškovės 2020 m. liepos 10 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą atmesti pasiūlymą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimams. Pretenzijoje nurodė, kad pirkimo sąlygos yra parengtos netiksliai, galbūt riboja konkurenciją, prašė patikslinti techninės specifikacijos nuostatas, išsamiai aprašant aptarnaujamą objektą, komponentus, kiekvieno jų gamintoją, modelį, naudojamą techninę ir sisteminę programinę įrangą, architektūrą, taip pat numatyti racionalų terminą procesams suderinti bei paleisti. Perkančioji organizacija pretenziją atmetė.

4.       Viešųjų pirkimų tarnyba 2020 m. liepos 15 d. pateikė vertinimo išvadą Nr. 4S-641(7.4)E, kurioje nurodė, kad atliko dalinį pirkimo procedūrų vertinimą ir nustatė pažeidimų, įskaitant ir tai, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimai prieštaravo Pirkimo sąlygoms. Tarnyba nurodė, kad pirkimo sąlygos buvo parengtos netiksliai ir tai lėmė perkančiosios organizacijos daugkartinius prašymus tiekėjams įrodyti pasiūlymų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams.

5.       Perkančioji organizacija 2020 m. liepos 20 d. pranešimu Nr. 8522451 „Dėl pirkimo procedūrų atnaujinimo, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties pasirašymo“ CVP IS priemonėmis informavo ieškoves, kad priėmė sprendimą laimėjusiu pasiūlymu, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis, pripažinti UAB „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ pasiūlymą, laimėjusio pasiūlymo kaina – 62 653,80 Eur įskaitant PVM.

6.       Ieškovių teigimu, perkančioji organizacija padarė pirkimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie visi kartu ir kiekvienas atskirai laikytini esminiais. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti pagrindimą techninės specifikacijos 3.5. ir 3.6. punktams. Perkančioji organizacija visų pirkimo procedūrų metu patvirtino, kad jokia papildoma informacija, juolab išvesties kodų turėjimas bet kokiam tiekėjui, dalyvaujančiam pirkime, nėra ir nebus reikalingas.

7.       Perkančioji organizacija atmetė ieškovių pasiūlymą, remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, tačiau pakeisdama pirkimo sąlygų aiškinimą tokiu būdu, kad visiškai pasikeitė jų esmė (t. y. numatė privalomus reikalavimus tiekėjams turėti išvesties kodus, nors pagal anksčiau pirkimo procedūrose pateiktus perkančiosios organizacijos aiškinimus to nebuvo galima objektyviai tikėtis). Perkančioji organizacija visiškai neatsižvelgė į tai, kad abu techninės specifikacijos punktai (3.5. ir 3.6.) yra susiję su papildomomis paslaugomis (atnaujinimais), kurių poreikis pirkimo procedūrų organizavimo metu netgi nėra aiškiai žinomas ir galėtų bei turėtų būti kito pirkimo objektu (t. y. pati perkančioji organizacija yra nurodžiusi, kad tik dėl šių punktų yra reikalingi gamintojo įrangos kodai).

8.       Pagal pirkimo sąlygas pademonstruoti veikiančią pagalbos tarnybą kviečiamas tik potencialus pirkimo laimėtojas. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti nei kriterijai, nei reikalavimai, kuriais vertinama tiekėjo demonstracija, o apie tai, kad demonstraciją vertino ekspertas, buvo sužinota tik iš perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją. Kriterijai, kuriais ieškovių pagalbos tarnyba buvo vertinama ir / ar lyginama su kito tiekėjo pagalbos tarnyba, nebuvo nurodyti. Perkančioji organizacija, kviesdama ieškoves pademonstruoti centralizuotą pagalbos tarnybą, aiškiai įvertino jų pasiūlymą kaip laimėjusį. Tai nesutrukdė perkančiajai organizacijai priimti visiškai priešingą sprendimą.

9.       Ieškovės pažymėjo, kad, jau ginčijo pirkimo sąlygas, pateikdamos 2020 m. balandžio 17 d. pretenziją. Ją atmetus, į teismą nesikreipė tik dėl to, kad, atsižvelgdamos į perkančiosios organizacijos išaiškinimus, aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, jog nei programinė įranga, nei kiti su pirkimo objektu susiję dalykai nėra reikšmingi. Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, perkančioji organizacija leido suprasti, kad pirkime gali laimėti tik vienas tiekėjas – programinės įrangos gamintojas, turintis išvesties kodus, ir tuo visiškai pakeitė pirkimo sąlygų aiškinimą.

10.       Atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11.       Paaiškino, kad atmetusi ieškovių 2020 m. balandžio 17 d. pretenziją ir palikusi galioti pirkimo sąlygų pradinę redakciją, perkančioji organizacija toliau vykdė pirkimo procedūras. Ieškovės šių atsakovės veiksmų neskundė, taigi tiek de facto, tiek de jure sutiko, kad techninės specifikacijos nuostatos ieškovėms yra aiškios ir suprantamos. Iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovės kartu pateikė pasiūlymą pirkime.

12.       Gavusi nešališkos trečiosios šalies eksperto UAB „Atviros informacinės sistemos“                         2020 m. birželio 26 d. vertinimą dėl atitikimo pirkimo techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimams pagal centralizuotos pagalbos tarnybos demonstravimą, perkančioji organizacija atmetė ieškovių pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad gavusi ir įvertinusi UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ kaip galimo pirkimo laimėtojo pateiktus dokumentus, įrodančius pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, perkančioji organizacija paskelbė pirkimo laimėtoją, nustatė atidėjimo terminą ir sustabdė sutarties sudarymo procedūrą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba atliks dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą.

13.       Atsakovė neapribojo paslaugų teikimo būdo, o tik pareikalavo pateikti įrodymus, kad tiekėjas turės technines galimybes dirbti su jau įdiegta programine įranga ir tinkamai atlikti atnaujinimo darbus.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Tarptautinės skubios medicinos akademija“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė: 1) atmesti ieškinio reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ 2020 m. liepos 2 d. sprendimo atmesti ieškovių pasiūlymą viešajame pirkime „Elektroninės medicininių įrašų kortelės programinės įrangos aptarnavimo paslaugų pirkimas“ panaikinimo; 2) nutraukti bylą dėl ieškinio reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ 2020 m. liepos 20 d. pranešimo Nr. 8522451 bei dėl 2020 m. liepos 20 d. atsakymo Nr. SD(1.3)-261 panaikinimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.       Trečiojo asmens teigimu, nors ieškovės pateikė 2020 m. balandžio 17 d. pretenziją dėl pirkimo sąlygų, tačiau ją atmetus ieškovės į teismą nesikreipė ir pirkimo sąlygų neginčijo – su jomis sutiko bei pateikė pirkime pasiūlymą. Ieškovės neginčijo 2020 m. liepos 8 d. atsakovės sprendimo pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą. Taip pat ieškovės neginčijo 2020 m. liepos 20 d. pranešimo dėl pirkimo procedūrų atnaujinimo ir to padaryti negalėjo dėl to, kad šis pranešimas nesukūrė jokių materialinių teisinių pasekmių, nors ieškiniu šį pranešimą ginčija. Ieškovės, nors ir praleidusios terminą, pateikė 2020 m. liepos 10 d. pretenziją tik ginčydamos sprendimą atmesti ieškovių pasiūlymą, todėl galėjo reikšti tik tokius reikalavimus, kurie buvo pareikšti 2020 m. liepos 10 d. pretenzijoje. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai, susiję su pirkimo sąlygų teisėtumu, taip pat su 2020 m. balandžio 17 d. pretenzija ir kitomis sprendimo atmesti ieškovių pasiūlymą teisėtumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, turėtų būti vertinami kaip nesusiję su bylos nagrinėjimo ribomis.

16.       Ieškovių argumentai dėl tariamo Techninės specifikacijos 3.5. ir 3.6. p. reikalavimų neteisėtumo yra nepagrįsti ir peržengiantys ginčo nagrinėjimo ribas. Ieškovėms nepateikus informacijos dėl jų pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 3.5. ir 3.6. p. reikalavimams, atsakovė neturėjo kitos galimybės kaip tik atmesti ieškovių pasiūlymą. Ieškovės kvestionuoti pirkimo sąlygas pradėjo tik tada, kai atsakovė pareikalavo pagrįsti ieškovių pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovės, Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė jokių pažeidimų pirkimo procedūrų metu.

17.       Tiekėjų centralizuotos pagalbos tarnybos demonstravimas buvo skirtas būtent tam, kad atsakovė įsitikintų tiekėjų pasiūlymų atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams. Demonstruoti centralizuotą pagalbos tarnybą buvo pakviestas ir trečiasis asmuo. Demonstracija atliekama siekiant įsitikinti tiekėjo centralizuotos pagalbos tarnybos atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 20 d. atsakyme Nr. SD(1.3)-261 išdėstytą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti tiekėjo UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“ 2020 m. liepos 10 d. pretenziją, nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 20 d. atsakyme Nr. SD(1.3)-261 išdėstytą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti tiekėjo UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“ 2020 m. liepos 10 d. pretenziją, nutraukė.

20.       Teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo paneigti atsakovo nurodyti duomenys, jog informacija apie atsakovo naudojamą programinę įrangą yra vieša, o ieškovės iki 2020 m. balandžio 17 d. pretenzijos pateikimo nesikreipė į atsakovę su prašymu pateikti platesnę informaciją apie įrangą arba susipažinti vietoje su naudojama įranga. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar pirkimo objektas pirkimo dokumentuose buvo apibūdintas pakankamai išsamiai, ieškovės turėjo realią galimybę sužinoti trūkstamą informaciją.

21.       Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. liepos 15 d. išvadoje nurodyta, jog perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma iki pirkimo, kad ji neturi programinės įrangos išvesties kodų, o teikėjai paslaugų negalės teikti, neturėdami išvesties kodų, todėl ši informacija turėjo būti nurodyta pirkimo dokumentuose, o ne pateikta pasiūlymų vertinimo metu. Nors Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu pirkimo sąlygos buvo parengtos netiksliai ir tai lėmė perkančiosios organizacijos daugkartinius prašymus tiekėjams įrodinėti pasiūlymų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nekonstatavo įstatymo pažeidimų ir neprieštaravo, kad atsakovė tęstų pirkimo procedūras.

22.       Teismas nurodė, kad ieškovės, nors ir kreipėsi su pretenzija dėl pirkimo sąlygų netikslumų, privaloma ikiteismine tvarka neginčijo atsakovės sprendimų pareikalauti iš tiekėjų įrodymus, kad jie turi išvesties kodus, ir taip patvirtinti pasiūlymo atitikimą techninės specifikacijos 3.5–3.6 punktų reikalavimams. Nors ieškovės teigė, kad tai reiškia pirkimo sąlygų keitimą ir teismas ex officio turi spręsti dėl pirkimo procedūrų neteisėtumo ir pirkimo nutraukimo, tačiau teismas nenustatė pagrindo – akivaizdaus viešojo pirkimo taisyklių pažeidimo – įgalinančio šioje byloje veikti viršijant pareikštus reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados neleidžia daryti išvados, kad pirkimo sąlygų netikslumai yra esminiai viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai, o ieškovės savo veiksmais po 2020 m. balandžio 17 d. pretenzijos išnagrinėjimo patvirtino, jog pirkimo sąlygos joms yra aiškios ir sutiko dalyvauti pirkime nurodytomis sąlygomis.

23.       Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal eksperto vertinimą, tiekėjo pademonstruota centralizuota pagalbos tarnyba iš 6 vertintų reikalavimų, numatytų techninės specifikacijos 8 punkte, iš dalies atitinka 5 ir visiškai neatitinka 1 reikalavimo. Teismo vertinimu, tokia specialiųjų žinių turinčio eksperto išvada, kurios ieškovės jokiais leistinai įrodymais nepaneigė, patvirtina, kad ieškovių pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai pasiūlymą atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino viešųjų pirkimų teisės normas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos teisę keisti (o kartu ir aiškinti) pirkimo sąlygas. Atsakovė pirkimo sąlygose ne tik nebuvo nustačiusi jokio reikalavimo išvesties kodui, tačiau, netgi išaiškino, kad esami techninės specifikacijos reikalavimai yra pakankami tiekėjui pateikti pasiūlymą. Reikalavimas turėti išvesties kodą iš tikrųjų reiškia reikalavimą būti programinės įrangos gamintoju. Toks reikalavimas iš esmės rodo, kad potencialus pirkime galinčių dalyvauti tiekėjų ratas yra apribojamas iki vieno tiekėjo.

24.2.                      Perkančioji organizacija turėjo galimybę pirkimą skaidyti į dalis – dėl papildomų paslaugų, kurioms būtinas išvesties kodas, teikimo paskelbti atskirą pirkimą. Perkančioji organizacija specialiai pakeitė pirkimo sąlygų vertinimą ­– iškėlė naują reikalavimą ne dėl to, kad jis faktiškai yra reikalingas pagal pirkimo sąlygas, tačiau siekdama pašalinti vieną iš dviejų pirkime dalyvavusių tiekėjų.

24.3.                      Teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo – akivaizdaus viešojo pirkimo taisyklių pažeidimo – šioje byloje veikti ex officio viršijant pareikštus reikalavimus ir nepagrįstai nelaikė pirkimo sąlygų (pirkimo objekto) netikslumo esminiu pažeidimu.

24.4.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į VPĮ, viešųjų pirkimų principuose ir teismų praktikoje įtvirtintą draudimą keisti pirkimo sąlygas po jų paskelbimo. Viešųjų pirkimų tarnybos neįtraukimas į bylą lėmė tai, kad nebuvo nustatyta galutinė Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovų pasiūlymą. Viešųjų pirkimų tarnyba nedavė perkančiajai organizacijai leidimo ir net nesiūlė tiekėjo pasiūlymo atmesti, o vertino pirkimo objekto netikslumą, kaip trūkumą, dėl kurio, nors ir pakeitus pirkimo sąlygas, tiekėjams bent jau bus pasiūlyta pateikti naujus pasiūlymus t. y. pirkimo procedūros grįš į tą stadiją, kai tiekėjai gali pateikti savo pasiūlymus.

24.5.                      Teismas pakankamai nemotyvavo sprendimo, pažeidė įrodymų vertinimo principus ir iš esmės visiškai nesirėmė ir netaikė aktualios teismų praktikos (su formalia išimtimi tik sprendimo dalyje dėl dalies bylos nutraukimo)

24.6.                      Teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl dalies ieškovių reikalavimų. VPĮ numatytos teisės tiekėjui ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus yra nepakankamos, perkančiajai organizacijai padarius tokį pažeidimą, kuris analizuojamas šioje byloje.

24.7.                      Atsižvelgiant į procesinį trečiojo asmens elgesį bei kitus reikšmingus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydis, trečiajam asmeniui priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumažintas, kadangi išlaidos už tripliką negali būti priteistos iš viso, o kitos bylinėjimosi išlaidos – sumažintos ne mažiau kaip 50 proc.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

25.1.                      Apeliacinis skundas grindžiamas motyvais ir reikalavimais, kurie nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, o teismas pagrįstai atsisakė ex officio šias ribas peržengti. Vadovaujantis VPĮ bei CPK reikalavimais, šiuo atveju ieškovės byloje turėjo teisę reikšti tik tokius reikalavimus, kuriems termino jos nebuvo praleidusios ir kurie buvo pareikšti pretenzijoje, t. y. tik dėl sprendimo dėl ieškovių pasiūlymo atmetimo teisėtumo. Būtent šio sprendimo teisėtumą teismas byloje ir įvertino, o kitų ieškovių motyvų, įskaitant ir motyvus, susijusius su pirkimo sąlygų teisėtumu, teismas pagrįstai ir teisėtai nevertino iš esmės, kaip nepatenkančių į bylos nagrinėjimo ribas.

25.2.                      Pirkimo sąlygos nebuvo pakeistos, o net jei ieškovės laikė, kad atsakovės prašymai pateikti dokumentus, įrodančius jų pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, reiškė pirkimo sąlygų pakeitimą (su kuo nėra pagrindo sutikti), jos turėjo galimybę tokį tariamą pirkimo sąlygų pakeitimą ginčyti atitinkamais VPĮ 102 straipsnyje įtvirtintais terminais. Tačiau ieškovės to nepadarė ir tik atsakovei atmetus pasiūlymą pirkime, pradėjo reikšti savo poziciją neva pirkimo sąlygos buvo pakeistos.

25.3.                      Ieškovės visiškai nepagrįstai reikalauja ex officio peržengti ginčo ribas iš esmės vien dėl to, kad pačios veikė aplaidžiai ir laiku nepasinaudojo įstatymo suteikiama teise skųsti tiek pirkimo sąlygas, tiek atskirus atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmus.

25.4.                      Nevertinant nepagrįstų ieškovių samprotavimų dėl pirkimo procedūrų metu atsakovės pasitelkto eksperto, ieškovės byloje taip ir neįrodė (net neįrodinėjo), kad jų pasiūlymas iš tiesų atitinka techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimus.

25.5.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovių reikalavimas dėl atsakymo į pretenziją panaikinimo nesukurtų jokių materialinių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku reikalavimu byloje.

25.6.                      Teismas visiškai pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą. Byloje nagrinėjamais klausimais Viešųjų pirkimų tarnyba jau buvo pasisakiusi, o jokių kitų, su viešųjų pirkimų klausimais susijusių aspektų, dėl kurių būtų reikalinga Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, ieškovės nenurodė.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

26.1.                      Perkančioji organizacija neatliko jokių pirkimo dokumentų aiškinimo ar tikslinimo pakeitimų. Reikalavimas tiekėjams turėti reikalingus gebėjimus ir priemones tinkamam EMĮKPĮ programinės įrangos atnaujinimo ir papildomų programavimo darbų atlikimui buvo numatytas techninėje specifikacijoje, todėl atsakovės reikalavimas pateikti išvesties kodus ar kitus įrodymus buvo pagrįstas siekiu įsitikinti tiekėjo atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams ir negali būti laikomas pirkimo sąlygų pakeitimu.

26.2.                      Atsakovė, laikydamasi techninės specifikacijos nuostatų, surengė tiekėjų centralizuotų pagalbos tarnybų demonstracijas, siekdama įsitikinti jų tinkamu veikimu bei atitiktimi nustatytiems reikalavimams. Demonstracijų organizavimo ypatybės ir nešališko vertintojo pasitelkimas yra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecija ir atsakovė neturėjo pareigos demonstracijos vertinimo kriterijų bei fakto, kad vertinimą atliks nepriklausomas vertintojas, atskleisti pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Be to byloje esančių duomenų pilnai pakanka spręsti, kad demonstracija buvo suorganizuota tinkamai ir ieškovių atlikta centralizuotos pagalbos demonstracija neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų.

26.3.                      Viešųjų pirkimų tarnyba dėl šio pirkimo sąlygų jau pateikė išvadą bei proceso šalys į bylą pateikė pakankamą kiekį duomenų tinkam šiam ginčui teisingai išspręsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

29.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020-09-30 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą „Informacija apie jūsų pranešimo dėl N. J. veiksmų nagrinėjimą“.

30.       Teisėjų kolegija nurodytą raštą atsisako priimti kaip nesusijusį su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu klausimu (CPK 180 straipsnis). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantės dublike nurodė naujas aplinkybes (apie atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės N. J. šališkumą), kurios nebuvo nurodytos nei ieškinyje, nei pretenzijoje. Be to, pranešė, kad dėl šių aplinkybių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą ir išvados dar nėra pateiktos. Teismas nurodytu pagrindu konstatavo, kad šios aplinkybės nesudaro nagrinėjamos bylos pagrindo ir dėl jų nepasisakė. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priimti atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bylos dalies nutraukimo teisėtumo

31.       Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. liepos 20 d. atsakyme Nr. SD(1.3)-261 išdėstytą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti tiekėjų UAB „InnoForce“ ir UAB „Atvira karta“ 2020 m. liepos 10 d. pretenziją. Apeliantės paaiškino, kad negalėdamos ginčyti pirkimo sąlygų, perkančiajai organizacijai jas pakeitus, neapsiribojo vien ginčijamu                                 2020 m. liepos 2 d. atsakovės sprendimu, o taip pat pareiškė reikalavimus ir dėl VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ 2020 m. liepos 20 d. pranešimo Nr. 8522451 bei dėl 2020 m. liepos 20 d. atsakymo Nr. SD(1.3)-261 panaikinimo.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl apeliančių pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.

33.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši praktika suformuota bylose, kai viešųjų pirkimų ginče yra reiškiamas ne tik reikalavimas dėl pretenzijos atmetimo, bet ir pagrindinis reikalavimas dėl ginčo esmės. Kaip matyti, byloje pareikštų reikalavimų pobūdis šią praktiką atitinka. Tokiu atveju, teismui pripažinus pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir patenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti tokiais atvejais nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje                                                        Nr. e3K-3-406-378/2018, 43 punktas; 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje                                      Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais apeliančių pretenzija buvo atmesta, negali būti savarankišku reikalavimu byloje ir šią bylos dalį nutraukė.

Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir teismo pareigos ex officio peržengti ribas

35.       Apeliančių teigimu, teismas neteisėtai netyrė galimo perkančiosios organizacijos padaryto lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo pakeitus pirkimo sąlygų turinį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ieškovių argumentus dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, remdamasis tuo, kad nustatyti pirkimo sąlygų netikslumai nėra esminiai.

36.       CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo praktikoje dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CPK ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).

37.       Šiame kontekste Teisingumo Teismo pažymėta, kad teisinio saugumo principu reikalaujama, jog pagal nustatytą tvarką gauta informacija ar informacija, kuri galėjo būti taip gauta, dalyvis nebegalėtų remtis kaip pagrindu pareikšti ieškinį praėjus nacionalinėje teisėje nustatytam terminui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą byloje Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13). Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08).

38.       Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

39.       Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad apeliacinio skundo a–g dalys yra susijusios tik su pirkimo sąlygų galimu neteisėtumu: apeliančių teigimu, atsakovės pozicija, jog programinės įrangos išvesties kodai yra būtini, reiškė pirkimo sąlygų (objekto) pakeitimą. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aplinkybes dėl pirkimo sąlygų (objekto) pakeitimo vertinti ex officio. Teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus vertina kritiškai dėl toliau nurodomų priežasčių.

40.       Pirma, apeliaciniame skunde nėra apskritai aiškiai atskleidžiamas pirkimo sąlygų (objekto) pakeitimo argumentas: apeliantės tiesiogiai ginčija techninės specifikacijos 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pastarieji viešojo pirkimo metu būtų pakitę, o apeliantės taip pat konkrečiai neįvardija kaip šios sąlygos pasikeitė. Antai, techninės specifikacijos 3.5 punktas nustato, kad EMĮKPĮ programinės įrangos atnaujinimo darbai – EMĮKPĮ pritaikymas veikti su įrenginiais, palaikančiais Android operacinės sistemos 9 ar naujesnę versiją; 3.6 punktas nustato, kad EMĮKPĮ programinės įrangos papildomos paslaugos iki 200 val. (iš jų preliminariai 150 val. naujo funkcionalumo programavimo darbams ir 50 val. kitoms, su tarnybinėmis stotimis, kita IT infrastruktūra ar galine įranga susijusioms paslaugoms), įskaičiuotos į bendrą pasiūlymo kainą. Tai, kad techninės specifikacijos reikalavimai galbūt nebuvo aiškiai suformuluoti, savaime nereiškia pirkimo sąlygų pakeitimo, nes įstatymas suteikia teisę tiekėjams kvestionuoti neaiškias pirkimo sąlygas, o perkančiajai organizacijai – jas paaiškinti arba patikslinti. Kilus nesutarimams, VPĮ nustato privalomą ikiteisminę procedūrą ir teisę ginčyti bet kokius perkančiųjų organizacijų sprendimus, kurie pažeidžia tiekėjo teisėtus interesus (VPĮ 101 straipsnis).

41.       Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad nors apeliantės pateikė perkančiajai organizacijai 2020 m. balandžio 17 d. pretenziją dėl pirkimo sąlygų, tačiau, atmetus šią pretenziją, jos pirkimo sąlygų teisme neginčijo. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantės privaloma ikiteismine tvarka neginčijo ir atsakovės 2020 m. gegužės 8 d. bei                                                  2020 m. gegužės 14 d. sprendimų pareikalauti tiekėjų įrodymų, kad jie turi išvesties kodus tam, jog būtų patvirtinta pasiūlymo atitiktis techninės specifikacijos 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimams.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje Viešųjų pirkimų tarnyba jau konstatavo, jog tai, kad Perkančioji organizacija neturi programinės įrangos išvesties kodų, reikalingų tinkamam EMĮKPĮ aptarnavimo paslaugų teikimui, ir kad tiekėjai šių paslaugų negalės teikti, neturėdami programinės įrangos išvesties kodų, Perkančiajai organizacijai turėjo būti žinoma dar prieš pradedant ruoštis Pirkimui, todėl ši informacija turėjo būti nurodyta Pirkimo dokumentuose, o ne pateikiama pasiūlymų vertinimo metu. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba vertina, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos netiksliai, ir tai lėmė Perkančiosios organizacijos daugkartinius prašymus tiekėjams įrodinėti pasiūlymų atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams. Priešingai, nei nurodo apeliantės, Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad vertinimo apimtyje Įstatymo pažeidimai nenustatyti, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis tęstų Pirkimo procedūras.

43.       Taigi esminių įstatymo pažeidimų Viešųjų pirkimų komisija nenustatė, nors ginčo nėra, kad techninės specifikacijos 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimai tiesiogiai nenumatė būtinybės turėti programinės įrangos išvesties kodus. Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad reikalavimas pateikti išvesties kodą nagrinėjamu atveju buvo ne pirkimo sąlygų pakeitimas (papildymas), bet perkančiosios organizacijos teisės įsitikinti pasiūlymo atitiktimi pirkimo sąlygoms įgyvendinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad išeities kodo sąsaja su techninės specifikacijos 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimais iš esmės nėra nuginčyta – byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad techninės specifikacijos 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimai galėtų būti įgyvendinti neturint programinės įrangos išvesties kodo.

44.       Pirmiau nurodytos išvados suponuoja, kad nei pirmosios instancijos teismas turėjo, nei apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi pagrindą spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ex officio, nes byloje nenustatytas akivaizdus viešojo intereso pažeidimas. Visi apeliančių procesiniuose dokumentuose keliami klausimai jau buvo iškelti ikiteisminės ginčo stadijos metu, todėl laikytini tinkamai išspręstais. Jeigu apeliančių netenkino ikiteisminės ginčo stadijos metu priimti perkančiosios organizacijos sprendimai, tokius sprendimus ji turėjo skųsti teismui. Kadangi sprendimai, kuriais pareikalauta išeities kodo, nebuvo ginčyti teisme, apeliantės laikytinos sutikusiomis su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu. Priešingu atveju ikiteisminė ginčo stadija prarastų savo prasmę.

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad visi šiame viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai yra profesionalai, kurie turėjo gebėti savarankiškai įvertinti perkamą objektą, reikalavimus tiekėjui ir turimas galimybes dalyvauti pirkime. Iš pirkimo objekto – perkamos elektroninės medicininių įrašų kortelės programinės įrangos aptarnavimo paslaugos – akivaizdu, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai turėjo teikti jos turimos programinės įrangos aptarnavimo paslaugą. Atitinkamai, protingas, rūpestingas ir atidus tiekėjas pirmiausia visapusiškai įvertintų savo galimybes aptarnauti perkančiosios organizacijos turimą programinę įrangą.

46.       Kaip jau buvo pažymėta Viešųjų pirkimų tarnybos sprendime, organizacijos programinę įrangą gali įsigyti skirtingais būdais, be kita ko, su išeitiniu kodu arba be jo. Taigi protingas, rūpestingas ir atidus tiekėjas turėjo įvertinti visą informaciją apie pirkimo objektą, o jeigu pastaroji nėra aiški – pareikalauti pirkimo sąlygų išaiškinimo arba ginčyti neteisėtas sąlygas bei kitus perkančiosios organizacijos veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju apeliantės iš esmės reiškė ne klausimus, o tik abstrakčius nuogąstavimus dėl techninės specifikacijos reikalavimų (pvz., 2020 m. balandžio 17 d. pretenzija), į kuriuos atsakant kaip tik ir buvo nurodyta, kad dėl naudojamos techninės ar programinės įrangos ji gali pateikti perkančiajai organizacijai klausimus CVP IS priemonėmis (perkančiosios organizacijos 2020 m. balandžio 23 d. atsakymas į pretenziją).

47.       Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar pirkimo objektas pirkimo dokumentuose buvo apibūdintas pakankamai išsamiai, apeliantės turėjo realią galimybę sužinoti trūkstamą informaciją. Vis tik, kaip rodo bylos duomenys, apeliantės pasirinko ne konstruktyviai pašalinti joms kilusius su technine specifikacija susijusius neaiškumus, pačios analizuodamos viešą informaciją (byloje nepaneigta, kad duomenys apie atsakovės naudojamą programinę įrangą yra vieši) ar teikdamos klausimus perkančiajai organizacijai, bet tik formaliai akcentuoti šį neaiškumą pretenzijose. Ši pozicija tęsiama ir apeliaciniame skunde (žr., pvz., apeliacinio skundo 46–51 punktus).

48.       Toks pasirinktas apeliančių procesinio elgesio matas joms sukelia atitinkamas teisines pasekmes – ikiteisminėje ginčo stadijoje (ne)išnagrinėti klausimai dėl pirkimo sąlygų ir atskirų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo nebegali būti keliami ir nagrinėjami vertinat perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pasiūlymą.

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos išvados suponuoja, kad šios bylos dalykas yra tik atsakovės sprendimo atmesti apeliančių pasiūlymą dėl neatitikties techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir ankstesnių jau aptartų apeliacinio skundo argumentų atveju, taip ir nagrinėjamo klausimo atveju apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

51.       Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek trečiasis asmuo bei atsakovė atsiliepimuose į apeliacinį skundą teisingai pastebi, kad nei procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nėra tiesiogiai įrodinėjama apeliančių pateikto pasiūlymo atitiktis techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimams.

52.       Apeliantės nesutikimą su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti jų pasiūlymą dėl neatitikties techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimams pirmiausia grindžia tuo, kad nebuvo įspėtos apie perkančiosios organizacijos pasitelktą ekspertą, ekspertinio tyrimo eigą ir kt.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia atsakovės sprendimo atmesti apeliančių pasiūlymą teisėtumo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei VPĮ, nei pirkimo sąlygos nedraudžia perkančiajai organizacijai pasitelkti eksperto apeliančių pasiūlyme patiektiems duomenims įvertinti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto pasitelkimas ar jo išvados savaime nesuteikia perkančiajai organizacijai jokio procesinio ar įrodomojo pranašumo: eksperto išvadas perkančioji organizacija vertina pati, o jomis remdamasi, priima sprendimą ir visą atsakomybę už jų teisingumą, kadangi eksperto išvados viešajame pirkime šiuo atveju laikytinos tik paprastu rašytiniu įrodymu byloje ir atsakovės sprendimo sudėtine dalimi (CPK 197 straipsnis).

54.       Atitinkamai, apeliančių pozicija, kad jų paprašius pademonstruoti sistemą, ji buvo vertinama pagal joms iš anksto nenurodytus kriterijus, yra deklaratyvi ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Perkančiosios organizacijos sprendimas buvo grindžiamas konkrečiu ir apeliantėms žinomu pagrindu: neatitiktimi techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimams. Tai reiškia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, apeliantės turėjo įrodyti, kad jų pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantės tokių duomenų neteikė.

55.       Teisėjų kolegija taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad perkančiajai organizacijai nusprendus patikrinti tiekėjo pasiūlyme nurodytus duomenis, kvietimas pademonstruoti įrangą negali būti prilygintas atsakovės pripažinimui, jog pasiūlymas atitinka visus reikalavimus. Kaip teisingai buvo pažymėta pirmosios instancijos teismo, net ir tuo atveju, jeigu į demonstravimą turėjo būti kviečiamas tik pirkimo laimėtojas, atsakovė, nustačiusi neatitikimą, būtų privalėjusi peržiūrėti savo sprendimą dėl pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygoms. Tai savo ruožtu vėlgi reiškia, kad ir šis apeliančių argumentas yra formalus ir neturintis esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės sprendimo atmesti jų pasiūlymą teisėtumo.

56.       Sutiktina su apeliantėmis, kad jos dublike prašė byloje skirti ekspertizę ir šio klausimo pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą iš esmės, neišsprendė. Vis tik, tokia procesinė klaida nagrinėjamu atveju nėra laikytina esmine, sudarančią pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

57.       Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad apeliantės prašymą skirti ekspertizę galėjo pareikšti ir apeliacinės instancijos teisme. Tokio prašymo apeliantės nepareiškė, tai savaime sudaro pagrindą abejoti ekspertizės poreikiu byloje.

58.       Antra, iš apeliančių dubliko matyti, kad tuo atveju, jeigu būtų netenkintas prašymas skirti ekspertizę, jos prašo teismo sudaryti sąlygas apeliantėms kreiptis į teismo ekspertą dėl ekspertizės atlikimo ir vėliau leisti jos rezultatus pateikti teismui, kaip papildomą įrodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta anksčiau, šalių gautos ekspertų išvados neturi byloje aukštesnės įrodomosios galios ir patenka į bendrąją rašytinių įrodymų kategoriją (CPK 197 straipsnis). Kiekviena šalis turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, įskaitant teikti įrodymus savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės be teismo leidimo jų pasiūlymo atitiktį galėjo įrodinėti visais leistinais įrodymais, įskaitant ir specialiųjų žinių turinčio asmens išvadomis. Nepaisant to, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantės tokių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

59.       Trečia, apeliantės yra profesionalūs ūkio subjektai, kurie pateikdami pasiūlymą deklaruoja jo atitiktį pirkimo sąlygoms ir prireikus turi gebėti jį pagrįsti (be kita ko, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Vadinasi, apeliantės pirkimo sąlygas suprato, pagal jas parengė pasiūlymą ir turėjo galimybę įrodinėti savo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimams tiek perkančiajai organizacijai, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams.

60.       Savo ruožtu teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, tiek trečiojo asmens ir atsakovės argumentams, kad šiuo aspektu apeliančių pateikti argumentai yra formalūs ir jokiais leistinais įrodymais ar argumentais apeliantės nepaneigė perkančiosios organizacijos išvadų, kad jų pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 3.5, 3.6 ir 8 punktų reikalavimų (CPK 185 straipsnis).

Dėl viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą

61.       Apeliančių teigimu, teismas turėjo į bylą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, o pastarosios neįtraukimas nulėmė, kad nebuvo plačiau išnagrinėta Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija.

62.       Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad CPK 49 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina teismo teisė, tačiau ne pareiga įtraukti į bylos nagrinėjimą tam tikras institucijas, teikiančias išvadas byloje. Kaip teisingai akcentuoja trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, Viešųjų pirkimų tarnyba paprastai įtraukiama į bylą siekiant gauti šios institucijos išvadą dėl visų byloje nagrinėjamų klausimų, susijusių su VPĮ taikymu ir aiškinimu. Šiuo atveju visus šioje byloje keliamus klausimus apeliantės iš esmės jau buvo pateikusios nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri 2020 m. liepos 15 d. pateikė Pirkimo procedūrų vertinimo išvadą Nr. 4S-641(7.4)E, kurioje nurodė, jog vertinimo apimtyje įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba neprieštarauja, kad atsakovė tęstų pirkimo procedūras.

63.       Pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į bylą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kadangi pastaroji, išnagrinėjusi byloje nagrinėjamus klausimus, priėmė sprendimą neprieštarauti, kad atsakovė tęstų pirkimo procedūras. Kadangi apeliantės nemotyvavo, į kokius kitus bylai aktualius papildomus klausimus Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų atsakyti ar kokias savo išvadas ji turėtų paaiškinti, ir kodėl būtent šioje byloje būtų reikalinga jos išvada, tai sudaro tik papildomą pagrindą konstatuoti, jog prašymas įtraukti į bylą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą nebuvo motyvuotas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai netenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

64.       Apeliantės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Anot apeliančių, teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnį, neatsižvelgė į trečiojo asmens procesinį elgesį ir nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas už tripliko parengimą.

65.       Teisėjų kolegija nurodytus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirmiausia, apeliantės, tikėtina, per klaidą akcentuoja CPK 94 straipsnį, nes pastarasis šiuo atveju apskritai netaikytinas, kadangi yra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus. 

66.       Pagal 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai).

67.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, kurią matyt ir turėjo omenyje apeliantės, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

68.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti argumentui, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės pateikti tripliką. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti tripliką ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už tripliko parengimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus                             2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 41 punktą).

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantės, trečiasis asmuo tinkamai įgyvendino savo teisę pateikti tripliką. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu, kuris trečiajam asmeniui buvo įteiktas                                       2020 m. rugsėjo 1 d., informavo šalis apie apeliančių pateiktą dubliką ir nustatė 7 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos triplikui pateikti. Trečiasis asmuo, nors prašė šį terminą pratęsti, tripliką pateikė nepasibaigus terminui – 2020 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

70.       Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas paskirstė nenukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio reikalavimų bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo                                         2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

72.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Atsakovė prašo priteisti iš apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 776,95 Eur.

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius (1 818,05 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina, iš apeliančių atsakovei priteisiant po 909 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai)

74.       Trečiasis asmuo iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei kartu pateikė šį prašymą pagrindžiančius duomenis. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 4 839,64 Eur.

75.       Trečiojo asmens prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius (1 818,05 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina, iš apeliančių trečiajam asmeniui priteisiant po 909 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ (juridinio asmens kodas 301300587) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) 909 (devynis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ (juridinio asmens kodas 301300587) atsakovei viešajai įstaigai „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ (juridinio asmens kodas 124369537) 909 (devynis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ (juridinio asmens kodas 302571901) 909 (devynis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) atsakovei viešajai įstaigai „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ (juridinio asmens kodas 124369537) 909 (devynis šimtus devynis Eur) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas

                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                        Jūratė Varanauskaitė