Civilinė byla Nr. 2-2261-984/2021

                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30164-2020-7

                                 Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1;

3.4.1.1; 3.2.6.8.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei J. N. Z., ir jos atstovei advokatei Onai Vitartienei,

atsakovui V. Z. ir jo atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-30084), kurį patikslino bylos nagrinėjimo metu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1.1 punktą – padidinti šalių sūnui J. Z. priteisto išlaikymo sumą nuo 220 Eur iki 400 Eur, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 d., pavedant lėšas naudoti išimtinai vaiko poreikių tenkinimui; taip pat prašo viršyti reikalavimus – nustatyti, kad ieškovė tvarko visas vaiko lėšas uzufrukto teise. 

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, atsakovas sūnaus J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui įsipareigojo mokėti 220 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nuo sprendimo priėmimo pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovas be 220 Eur išlaikymo sumos, neprisideda daugiau finansiškai prie vaiko išlaikymo daiktais, mokymosi priemonėmis, ugdymo išlaidomis, neišnaudoja bendravimo tvarkoje nustatytų atostogų laiko, todėl vaiko atostogų išlaidos tenka vienai ieškovei. Santuokos nutraukimo sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas papildomai apmoka už sūnaus šachmatų būrelį (10 Eur), tačiau sūnui nutraukus šiuos užsiėmimus, atsakovui vaiko išlaikymo išlaidos sumažėjo. Sūnus pradėjo lankyti tinklinio užsiėmimus, baseiną, kurie būtini dėl vaiko sveikatos, todėl išlaidos sūnaus ugdymui padidėjo.

3.       Šalims gyvenant santuokoje ir ieškovei nežinant, atsakovas po ieškovės tėvo mirties priėmė tuo metu buvusių abiejų nepilnamečių vaikų vardu palikimą (dalį nekilnojamo, kilnojamo turto ir pinigines lėšas). Vyresnysis sūnus J. Z., sulaukęs pilnametystės savo palikimo dalį padovanojo ieškovės motinai G. N. (močiutei), kadangi toks palikimo įforminimas tapo labai neracionalus, nepilnamečiams vaikams priklausančio nekilnojamojo turto, automobilio dalies išlaikymas teko jų tėvams. Didesnė dalis šio turto priklauso ieškovės motinai, kuri garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, gauna nedidelę pensiją, tačiau iki šiol moka ir už sūnui J. Z. priklausančio turto išlaikymo ir/ar pagerinimo išlaidas. Ieškovė savo motinai padengia ½ dalį išlaidų už sūnų, už jo paveldėtą turtą, priešingai nei atsakovas. Vaiko turto išlaikymo išlaidos įskaitytinos į sūnaus išlaikymo išlaidas.

4.       Nuo 2020 m. pradžios, nuo karantino dėl COVID-19 pradžios ieškovės pajamos labai sumažėjo, gana ilgą laiką neturėjo galimybės dirbti, odontologijos klinika buvo uždaryta, teko skolintis pragyvenimui ir vaiko išlaikymui pinigų iš artimųjų ir kitų asmenų. Iki tol buvusio pajamų lygio pasiekti nėra jokios galimybės ir tokių galimybių kol kas nenusimato. Labai padidėjo odontologijos klinikos išlaidos dėl būtinumo naudoti specialias apsaugos priemones nuo COVID-19, kurios yra vienkartinės ir brangios. Nėra jokių prognozių kada bus galima pasiekti iki pandemijos buvusį klinikos finansinį lygį. Be to, ieškovė susirgo profesinė liga – stipininiu yliniu tenosinovitu ir dėl to nebegali taip intensyviai dirbti, kaip dirbo iki šiol, o tai mažina ieškovės gaunamas pajamas. Todėl ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėjo, o nepilnamečio sūnaus išlaidos ženkliai padidėjo, kadangi ieškovė nemažai lėšų skiria vaiko ugdymui ir sveikatai (tinklinis, baseinas), dantų gydymas tęstinis ir 2020 m. sūnui planuojama atlikti odontologinių paslaugų už 1 500 Eur (breketų dėjimas).

5.       Tuo tarpu, atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, kadangi gauna didelį fiksuotą atlyginimą valstybės tarnyboje, turi asmeninio nekilnojamo turto, kiekvieną mėnesį ieškovė jam moka po 1 000 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė prašė atsakovo atidėti jam mokamos kompensacijos mokėjimą nors keliems mėnesiams, tačiau atsakovas nesutiko, o tai dar labiau pablogino ieškovės finansinę padėtį. 

6.       Ieškovė pateikė šalių sūnaus J. Z. preliminarius poreikių paskaičiavimus mėnesiui:

1.       Maistas - 450 Eur (15 Eur dienai);

2.       Apatiniai rūbai (pižama 4 vnt. metams po 12 Eur) - 4 Eur mėnesiui;

3.       Kojinės (24 vnt. metams po 3 Eur) - 6 Eur mėnesiui;

4.       Trumpikės (24 vnt. metams po 4,50 Eur) - 9 Eur;

5.       Marškiniai (6 vnt. metams po 15 Eur) - 7,5 Eur mėnesiui;

6.       Trumparankoviai marškinėliai po 5 eur (10 vnt. metams) - 4.2 Eur mėnesiui;

7.       Kiti marškinėliai po 13 Eur (10 vnt. metams) - 10,8 Eur mėnesiui;

8.       Liemenės po 14 Eur (3 vnt. metams) - 3,5 Eur mėnesiui;

9.       Megztinis po 30 Eur (4 vnt. metams) - 10 Eur mėnesiui;

10.       Polo marškinėliai po 9 Eur (10 vnt. metams) - 7,5 Eur mėnesiui;

11.       Kelnės po 35 Eur (4 vnt. metams) - 11,67 Eur) mėnesiui;

12.       Džinsai po 35 Eur (4 vnt. metams) - 11,67 Eur mėnesiui;

13.       Kepurės visiems sezonams ir pirštinės (10 Eur mėnesiui);

14.       Striukės visiems sezonams metams 300 Eur (25 Eur mėnesiui);

15.       Avalynė, įskaitant sportinę ir visiems sezonams metams 340 Eur (28,3 Eur mėnesiui);

16.       Buities ir higienos reikmenys mėnesiui 20 Eur.

17.       Buto einamoji priežiūra, patalynė, rankšluoščiai ir kitos buities reikmės baldams ir jų priežiūrai ir kt.) - 10 Eur mėnesiui;

18.       Vaistai ir vitaminai - 15 Eur mėnesiui;

19.       Laisvalaikis - 20 Eur mėnesiui;

20.       Ugdymas - 100 Eur mėnesiui (baseinas mėnesiui 60 Eur; tinklinis mėnesiui 40 Eur);

21.       Atostogos ir kitos šventės - 600 Eur metams (50 Eur mėnesiui);

22.       Mokymo reikmėms - 20 Eur mėnesiui;

23.       Pasiruošimas mokslo metų pradžiai - reikiamų priemonių supirkimas, uniforma 110 Eur rinkliavos mokykloje ir kt.) 400 Eur (33,3 Eur mėnesiui);

24.       Komunalinių atliekų išvežimas metams - 271,12 Eur; sūnaus dalis metams sudaro 135,56 Eur - 11,29 Eur mėnesiui;

25.       Kitos komunalinės paslaugos už penkis mėnesius (2020 m. sausis-gegužės mėn.) sudaro 526,93 Eur. Sūnaus dalis 263,47 Eur - mėnesiui 52,70 Eur;

26.       Dantų tvarkymas 1 500 Eur metams - 125 Eur mėnesiui;

27.       Kirpykla mėnesiui 10 Eur;

28.       Sūnui J. Ž. priklausančio turto (3/16 dalys buto; sodo namo; žemės sklypo; garažo; automobilio išlaikymo išlaidos; išlaidos einamojo buto remonto darbams; sodo inventoriaus įsigijimui; sodo priežiūros darbams ir kt.) išlaikymo dalis mėnesiui sudaro apie 12 Eur. 

29.       Iš viso sūnaus išlaikymas mėnesiui sudaro 1 078 Eur mėnesiui, o atsakovui tenkanti ½ dalis – 539 Eur.

7.       Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, dėl to gali būti pažeisti vaiko interesai. Atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, jo gaunamos pajamos stabilios ir turimas nekilnojamas turtas leidžia teikti sūnui išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį. 

8.       Prasidėjus nuotoliniam mokymui, sūnui teko pirkti naują kompiuterinę įrangą. Atsakovas prie to neprisidėjo ir šios išlaidos neįtrauktos į preliminarų vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą. Vaikui reikalingos ir korepetitorių paslaugos. Šios išlaidos į išlaikymą taip pat nėra įtrauktos, kadangi mokslo metai tik prasidėjo ir šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas šiurkščiai pažeisdamas bendravimo su vaiku tvarką, bendraudamas su sūnumi nė karto vaiko nenusivedė į kokias nors pramogas (teatrą, kiną, koncertą), nepadovanojo jam nė vienos knygelės ar kitos vaiko lavinimui skirtos dovanėlės. Vaikui būnant su tėvu ir jam pasiėmus sūnų į orientavimo varžybas, 2 Eur startinį mokestį reikalauja, kad sumokėtų ieškovė. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas tėvo pareigas vykdo netinkamai.

9.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad padidėjo vaiko poreikiai, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar profesinė liga, nėra pateikta nedarbingumo pažymėjimo dėl kurių ilgą laiką negalėjo dirbti. Jos nurodyta aplinkybė dėl pajamų praradimo ir tai, kad ankstesnių pajamų negali pasiekti, taip pat yra nekonkreti ir menamo pobūdžio, nepagrįsta jokiais dokumentais ir kitais įrodymais.

10.       Ieškovė nededa pastangų, arba jai trukdo dirbti ir išlaikyti turtinę padėtį žalingi įpročiai – polinkis piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nes policijos pareigūnai ne vieną kartą nustatė neblaivumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-25 nutarimas ir šio teismo 2018-04-20 nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. A17.-979-1034/2018 ir Nr. II-70-827/2018, kuriose ieškovė buvo du kartus patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) pažeidimus ir nepilnametį vaiką pripažino nukentėjusiuoju nuo ieškovės; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020, kurioje buvo nustatyta, kad ieškovė padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalies nustatytą veiką, bet dėl mažareikšmiškumo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės).

11.       Ieškovė nenurodė, kad ji yra J. N. Z. individualios įmonės savininkė ir vadovė. Jos įmonėje dirba 11 apdraustųjų; įmonė skolų neturi, įsigijo transporto priemonę; įmonei buvo taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir  Sodra) mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Įmonėje nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. padidėjo darbuotojų skaičius nuo 9 iki 11. Šie duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės ir jos įmonės turtinė padėtis nėra sunki.

12.         Atsakovas teikia sūnui išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-866-1045/2019. Papildomai savo iniciatyva perka vaiko ugdymui skirtus daiktus ir pramogas, atostogauja su vaiku sutartyje nustatytą laiką. Metų bėgyje atsakovas su vaiku atostogavo ne vieną kartą (duomenys neskelbtini). Todėl nesutinka su ieškovės argumentais, kad neprisideda prie vaiko išlaikymo papildomai, ar neišnaudoja sutartyje nustatytoje bendravimo tvarkoje nustatytų atostogų su vaiku laiko.

13.         Atsakovas tarnauja krašto apsaugos sistemoje ir gauna pagal karinį laipsnį (majoro) Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą (toliau – ir Tarnybos įstatymas) nustatytą fiksuotą tarnybinį atlyginimą, kuris gali kisti tik nuo šio įstatymo nuostatų pakeitimų, reglamentuojančių tarnybinį atlyginimą. Atsakovui užsiimti individualia veikla ar dirbti kitą darbą (išskyrus pedagoginį ar kūrybinį) draudžia minėto įstatymo 36 straipsnio 7 dalis. Pagal atsakovo sudarytą terminuotą tarnybos sutartį jo darbo santykiai baigiasi 2022 m. liepos 31 d., todėl esant vyresnio nei 51 m. amžiaus, būtų sudėtinga surasti po tarnybos geriau apmokamą darbą dėl tarnybos specifikos.

14.         Atsakovas turi paveldėto 6 619 Eur vertės nekilnojamojo turto su kitais bendraturčiais. Esant būtinumui įsigijo senos statybos dviejų kambarių butą, už 68 000 Eur, paėmęs 40 000 Eur kreditą iš Swedbank, AB ir pasiskolinęs 5 000 Eur iš brolio. Butui reikalingas remontas, be to yra būtinas kasdieninių daiktų įsigijimas (šaldytuvas, kaitlentė, orkaitė, lova, stalas ir kiti baldai), kad tinkamomis higienos sąlygomis galėtų gyventi atsakovas ir pagal teismo sprendime nurodytą grafiką nepilnametis šalių sūnus, o esant poreikiui ir vyresnysis studentas sūnus J. Z.. Atsakovas vyresniajam sūnui moka po 170 kas mėnesinį išlaikymą. Atsakovas šiuo metu skolingas bankui 35 000 Eur, kuriuos privalo grąžinti per 9 metus, turi baigti buto remontą ir teikti šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą (220 Eur). Atsakovas per mėnesį taip pat privalo sumokėti 350 Eur kredito įmoką su jo privalomu buto draudimu, 130 Eur savo buto komunalinius mokesčius, 30 Eur automobilio draudimą. Iš viso 900 Eur. Tuo tarpu atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 523 Eur. Atsakovui kitiems poreikiams tenkinti lieka 623 Eur. Iš šios sumos turi būti tenkinami atsakovui būtinieji fiziologiniams ir buities poreikiai, nepilnamečiam vaikui skiriamos lėšos (atostogoms ir šventėms, orientavimosi sporto treniruotėms, varžyboms, kelionėms, sportiniam inventoriui), automobilio išlaikymas, būtinieji buto remonto darbai, buities reikmenims ir pan. Atsakovo pradėtam dantų gydymui per metus ar pusantrų reikės skirti 10 520 Eur iš likusių lėšų. Karo tarnyboje teisės aktai nustato sveikatos reikalavimus, todėl atsakovas privalo pasirūpinti sveikata savo lėšomis, kad neprarastų tarnybos. Todėl atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra tokia gera, kad jis galėtų mokėti dar didesnį išlaikymą sūnui. Atitinkamai nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei ieškovės.

14.         Ieškovė su šalių sūnumi gyvena prabangiame kotedžo tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas už 147 826 Eur (510 000 Lt). Ieškovė yra odontologinės klinikos vadovė ir praktikuojanti odontologė, po santuokos nutraukimo bylos turinti tik jai nuosavybės teise priklausančiais komercinės paskirties patalpas, kuriose įrengta stomotologinė klinika ir plaučių ligų kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini). Šių komercinių patalpų vertė yra 95 000 Eur.  Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį, ieškovė įgijo ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 700 Eur. Be to, ieškovės odontologijos klinikoje yra įrengtos dvi stomatologinės kėdės su pilna įranga, kurios vertė yra 28 256 Eur.  Atsakovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Ieškovės įmonė 2020 m. įsigijo automobilį. Ieškovės nurodomas jos darbo užmokestis taip pat kelia abejonių. Todėl ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo. Esminių pasikeitimų ieškovės turtinėje padėtyje per pakankamai trumpą laiką po santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo, neįvyko. Priešingai, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo dėl gauto banko kredito ir sveikatos būklės.  

15.       Atsakovas nesutinka ir su ieškovės argumentais dėl padidėjusių vaiko poreikių. Teismo patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo konkretizuotas vaiko poreikių turinys, tačiau tvirtinant sutartį buvo atsižvelgta į visus vaiko poreikius, tame tarpe ir dantų sąkandžio koregavimą. Aplinkybė, kad vaikui buvo nupirktas vienas abonentas už 95 Eur per metus į sporto klubą, nepatvirtina esminių aplinkybių pasikeitimo, arba tai, kad vaikas pradėjo lankyti tinklinio užsiėmimus, nes ieškovė nepateikė net sutarties, apmokėjimų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šio būrelio lankymo aplinkybes ir išlaidas.  Pažymi, kad vaiko dantų gydymas dėl neteisingo sąkandžio buvo pradėtas dar iki skyrybų proceso teisme 2017 m. Ši aplinkybė buvo įvertinta sudarant sutartį ir tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, nežymus vaiko poreikių pasikeitimas nesudaro pagrindo keisti vaiko išlaikymo dydį.

16.       Sūnaus šachmatų būrelis mėnesiui kainavo 10 Eur, tačiau ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad sūnui nustojus lankyti šachmatų būrelį jis aktyviai pradėjo lankyti orientavimosi sporto treniruotes, kurio išlaidos yra ženkliai didesnės, kad atsakovas jį treniruoja bei apmoka grupinių treniruočių išlaidas, veža į miesto ir respublikines varžybas, kad vaikas Lietuvos Respublikos orientavimosi sporto kalnų čempionate 2020 m. užėmė pirma ir antrą vietą, laimėjo Vilniaus miesto daugiadienes varžybas, Alytaus taurę ir čempionatą. Visas šio sporto išlaidas (starto mokesčius, dviračio remontą, kelionės išlaidas ir kt.) apmoka tik atsakovas, nors atsakovui pagal teismo sprendimą nepriklauso apmokėti šio vaiko sporto išlaidų. Tik atsakovo pastangų ir skirto laiko dėka sūnus tapo Lietuvos Respublikos čempionu. Šiam rezultatui pasiekti atsakovas daug bendravo su sūnumi, skatino sportuoti, treniravo ir apmokėjo visas išlaidas.

17.       Ieškovė nepagrindė dvigubai išaugusių išlaidų sūnaus maistui mėnesiui (450 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 1181, net kariams, kurių tarnyba dažnai vykdoma sunkiomis ir ištvermės reikalaujamomis sąlygomis, vienai parai numatyta 8 Eur maitinimo išlaidų suma. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-/2016, kurioje išaiškinta, jog vien dėl to, kad vaikas tapo didesnis, nesuponuoja išvados, jog vaiko poreikiai didesni, išaugo poreikis rūbams, batams.

18.       Atsakovo teigimu, ieškovė padidino ir išskaidė drabužių poreikius, o lentelėje nurodė kainas neatitinkančias pačios ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų kainų (pvz. džinsų, trumpikių, megztinio ir kt.). Nepagrįstai vienkartines baseino ir tinklinio išlaidas, ieškovė įtraukė į nuolatines išlaidas, kaip ir 15 Eur mėnesiui vaistams ir vitaminams, kadangi byloje nėra medikų pažymų, pagrindžiančių tokį poreikį. Lentelėje atostogoms ir šventėms per mėnesį skiriama 50 Eur ir tuo pačiu 20 Eur skiriama laisvalaikiui. Šventės ir laisvalaikis pagal savo pobūdį artimos veiklos, sutampančios ir nėra būtinumo skirti 70 Eur, kai tuo tarpu dar numatomos išlaidos pramogoms, baseinui ir tinkliniui. Lentelėje buities reikmėms skiriamos lėšos numatytos parodo ieškovės nesąžiningumą, kadangi neadekvati suma 400 Eur skiriama pasiruošimui mokslo metų pradžiai ir ši suma taip pat nepagrindžiama duomenimis ar argumentais, be to, ji yra vienkartinio pobūdžio. Ieškovė nepagrįstai priskyrė viso buto, garažo ir klinikos šiukšlių išvežimo išlaidas vaiko poreikiams. Ieškovė nepagrindė ir komunalinių išlaidų vaiko dalies. Be to, ieškovė turėtų prisiimti didesnę dalį šių ir buities išlaidų, norėdama prabangiai ir erdviai gyventi 107 kv. m. bute su vaiku. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad vaikui būtina skirti 1 500 Eur dantų gydymui metams. Atsakovas nesutinka ir su išlaidų suma, skirta vaikui priklausančio automobilio, sodo namo, žemės sklypo, buto išlaikymui, kuriame vaikas negyvena einamojo remonto išlaidoms, sodo inventoriaus įsigijimui, sodo priežiūros darbams ir kt., nes tai nėra susiję su vaiko būtinaisiais poreikiais ir šios išlaidos, nesusijusios su bylos dalyku.

19.       Ieškovė dublike nurodo, kad jos sveikatos būklę įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Su dubliku pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kad ieškovei ir daugiau atsirado sveiktos problemų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei dirbti trukdo žalingi įpročiai. Atsakovo nurodytose administracinių nusižengimų bylose nėra galiojančių sprendimų, o kasacinis teismas yra nurodęs, kad pats atsakovas provokuodavo ieškovę jos gyvenamojoje vietoje.

20.       Aplinkybė, kad ieškovė yra inidividualios įmonės savininkė, įmonėje dirba 11 žmonių, įmonė skolų neturi, kad įmonei buvo taikytos mokestinės pagalbos priemonės pandemijos laikotarpiu, neturi jokios reikšmės šiai bylai, kadangi vidutinis darbuotojų atlyginimas yra 446,25 Eur, o tai įrodo, jog darbuotojai dirba ne pilną darbo dieną, šiuo metu 2 darbuotojos yra dekretinėse atostogose. Ieškovės gaunamos pajamos yra minimalus atlyginimas, vaiko išlaikymo pinigai (220 Eur), kuriuos moka atsakovas ir 60 Eur išmoka vaikui, iš viso apie 887 Eur per mėnesį. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš tokių pajamų ieškovė neturi galimybės patenkinti vaiko poreikių ir pragyventi, todėl tenka skolintis pinigų. 

21.       Ieškovė vaiko išlaikymui skiria didesnę išlaikymo dalį, nei atsakovas. Atsakovas nepasiima vaiko atitinkamais savaitgaliais, neišnaudojo su vaiku jam priklausančių atostogų. Šias aplinkybes įrodo atsakovo pateikti rašytinai įrodymai: (duomenys neskelbtini)– sumokėta 14,60 Eur, todėl manytina kempinge buvo su vaiku 1 ar 2 naktis. Pagal pateiktą 2020 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą KRC Nr. 20029, paslaugas iš Karių reabilitacijos centro pirko atsakovas ir sumokėjo 15,34 Eur už nakvynę (tikėtina (duomenys neskelbtini) tačiau nėra duomenų, su kuo atsakovas ilsėjosi. Be to, nurodytos PVM sąskaitos faktūros apačioje yra žyma į nuorodas dėl finansavimo šaltinio, o tai reiškia, kad pagal šį dokumentą atsakovas nemokėjo. Sūnaus dviračio remonto išlaidos (40 Eur) patvirtina, kad atsakovas neprisideda net tokiais darbais, kuriuos jis gali atlikti pats. 

22.       Atsakovas nurodo, kad  jo darbo užmokestis yra 1 523 Eur, tačiau prie atsakovo gaunamų pajamų reikia priskaičiuoti gaunamus dienpinigius ir ieškovės jam mokamą 1 000 Eur kompensaciją kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu atsakovo garantuotos mėnesinės pajamos yra 2 523 Eur (dienpinigiai neįskaičiuoti). Atėmus visas atsakovo nurodomas išlaidas, jam lieka 1 623 Eur, o tai reiškia, kad atsakovas finansiškai pajėgus mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 500 Eur.  Pagal atsakovo pateiktą deklaraciją, 2020 m. gegužės 11 d. jis turėjo 27 125 Eur piniginių lėšų ir asmeninio turto. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patiria 130 Eur kas mėnesį komunalinių mokesčių.

23.       Atsiliepime išdėstyti motyvai dėl ieškovės turtinės padėties šioje byloje nenagrinėtini, kadangi santuokos nutraukimo byloje visas santuokoje įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, o tai reiškia, kad nutraukus santuoką šalių turtinė padėtis buvo vienoda. Nutraukiant santuoką, ieškovė viena padengė bankui 48 569 Eur būsto paskolą. Be to, nuo 2018 m. pavasario iki santuokos nutraukimo 2019 m., atsakovas jam priklausančios būsto paskolos dalies nemokėjo, neteikė jokio išlaikymo abiem tuo metu buvusiems nepilnamečiams vaikams. Siekiant išvengti atsakovo pastovių provokacijų, teko atsisakyti vaikų išlaikymo įsiskolinimo. 

24.       Ieškovė pakankamai dideles pinigų sumas yra skolinga savo motinai, kuri iš savo lėšų sumokėjo šeimos būsto likusią paskolos dalį santuokos nutraukimo metu, 2019 m. kovo 21 d. sumokėdama 40 500 Eur.  

25.       Nesutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo dėl būsto paskolos ir dėl jo sveikatos būklės, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, kredito paėmimas įrodo, jog turtinė padėtis pagerėjo, o ne pablogėjo. Atsakovas yra kariškis, aktyviai sportuoja, o tai reiškia, kad jo sveikatos būklė gera. 

26.       Esant karantinui, vaikas užsiėmimų nelanko, tačiau tik atsiradus galimybei, vaikas baseiną lankys. Vaiko dantų tvarkymas yra tęstinis. Atsakovas nenurodė, kokias išlaidas patiria dėl orientavimosi sporto.

27.       Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo 2,6 karto didesnio išlaikymo vaikui, kadangi vaiko poreikiams iš karto buvo per maža 220 Eur išlaikymo suma iš atsakovo. Atsakovas nepagrįstai lygina vaiko maitinimo išlaidas su kariams skiriama maistui suma, kadangi toks palyginimas negalimas dėl to, kad kariams produktai įsigyjami didmeninėje prekyboje, kurios kainos yra ženkliai mažesnės. Atsakovas nepastebėjo, jog vaikas vartoja papildus ar vitaminus, kadangi atsakovas vaiką pasiima labai trumpam laikui.

28.       Nurodo, kad įmokos namo bendrijai sudaro 18,71 Eur mėnesiui; geriamas vanduo 14,68 Eur mėnesiui; šildymas 75,60 Eur mėnesiui (šildymo sezonas 6 mėn. x 75,60 Eur - 453,66 Eur; Juro dalis sudaro 226,83 Eur arba 37,80 Eur per mėnesį). Tai yra net mažiau, nei atsakovui priklausančio nedidelio buto mokesčiai.

29.       Mokslo metų pradžiai ieškovė sūnaus reikmėms išleido šias pinigų sumas: 3 vnt. uniforminėms kelnėms po 11,99 Eur - 35,99 Eur; uniforminiam megztiniui ir marškinėliams (3 vnt. x 39,14 Eur - 117,42 Eur; veido kaukėms (3 vnt. po 6,50 Eur - 19,5 Eur; batams 75 Eur (su nuolaida); sportiniams marškinėliams ir kojinėms 51,78 Eur (po 3 vnt.); uniformos taisymui 40 Eur; bloknotams, guašui, sąsiuviniams – 20,41 eur; plunksnakočiui, sąsiuviniams, kapsulėms – 23,13 Eur; kirpimui 10 Eur; tinklinio kamuoliui 38,24 Eur; pratyboms 25,78 Eur; mokyklinėms knygoms 12 Eur; rinkliavai į klasės fondą 20 Eur; kitoms mokyklos reikmenims – 5,94 Eur; iš viso 495 Eur (ieškinyje nurodyta 400 Eur). Prasidėjus nuotoliniam mokymui, papildoma interneto įranga kainavo dar 120 Eur. Šios išlaidos ieškinyje nebuvo įtrauktos, nes atsirado vėliau, nei pateiktas ieškinys.

30.       Sūnui reikalingos ortodontijos paslaugos, kurių ieškovė pagal turimą licenciją neteikia, o teikia sūnui karieso gydymo paslaugas ir už tai iš atsakovo pinigų nereikalauja.

31.       Sūnus atsakovo iniciatyva paveldėjo dalį senelio turto. Nepilnamečio sūnaus paveldėto turto įstatyminis atstovas yra atsakovas. Vaikams priklausančio turto išlaikymo išlaidas privalo dengti jų tėvai.

32.       Pilnamečiam studentui sūnui J. Z. išlaikymą teikia tik ieškovė. S. J. kas mėnesį moka po 150 eur, savaitgaliais papildomai duoda po 10-20 Eur ir maisto, sumoka už jo vaistus, vitaminus ir kosmetines priemones (turi veido problemų), spalio mėnesį nupirko jam batus ir kt. Tokį išlaikymą teikia gera valia. Tuo tarpu, atsakovas pilnamečiam sūnui išlaikymą pradėjo teikti tik po to, kai sūnus kreipėsi į teismą dėl paramos teikimo ir tik gavęs procesinius dokumentus, atsakovas sudarė taikos sutartį su sūnumi. Ši aplinkybė gana nepalankiai charakterizuoja atsakovą, kaip vaikų tėvą, kuris visais būdais vengia išlaikyti vaikus.

33.       Atsakovas triplike nurodo, kad vaiko poreikiai per 1 metus negalėjo išaugti daugiau nei du kartus, kadangi vaikas per vienerius metus nepradėjo du kartus daugiau valgyti, sunaudoti rūbų, batų, negalėjo du kartus išaugti higienos reikmenų poreikis ar laisvalaikio poreikiai ypatingai pasikeisti, arba išaugti to paties būsto komunalinės paslaugų išlaidos. Teismų praktikoje įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140 - 190 Eur mėnesiui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020).

34.       Atsakovas aktyviai, geranoriškai daugiau nei teismo bendravimo grafike (kas antrą savaitgalį) nustatyto laiko bendrauja su vaiku, t. y. kartu su juo keliauja, sportuoja, atostogauja, todėl ieškovės nurodyta 600 Eur suma (50 Eur/mėn) yra aiškiai per didelė ir neatitinka teismų panašiose bylose nustatytų dydžių. Atsakovas pasiimdamas vaiką pas save, treniruodamas jį veždamas į varžybas patiria ir patirs išlaidas vaiko poreikiams tenkinti.

35.       Atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, pateiktus byloje duomenis mano, kad pagrįstomis laikytinos apie 420 - 450 Eur išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį, iš kurių: apie 170 – 180 Eur maistui, 40 - 50 Eur komunalinėms išlaidoms, apie 60 - 70 Eur drabužiams ir avalynei, apie 20 Eur higienos ir sveikatos priežiūros prekėms, apie 70 Eur papildomam ugdymui, apie 30 Eur laisvalaikio ir kitoms panašaus pobūdžio pramogoms, apie 30 Eur kitoms mokymo ir buitinėms reikmėms.  

36.       Dantų gydymas vaikui yra baigtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikui dėl sveikatos sutrikimų, būtina lankyti baseiną ateityje, arba vaikas anksčiau lankė ir turi gebėjimų plaukime bei siekia šioje srityje kokių nors rezultatų. Ieškovės su dubliku pateikta SEB banko mokėjimo nurodymas Nr.131 patvirtina, kad vaikas tinklinio treniruotes lankė tik 3 mėnesius. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vienkartinis baseino ar trumpalaikis tinklinio užsiėmimų lankymas vaiko raidai, ugdymui reikšmės neturi, tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti vaiko poreikių padidėjimo. Ieškovė netinkamai uzufrukto teise naudoja ir tvarko vaikui skiriamas lėšas, galimai jas naudoja savo interesams tenkinti.

37.       Ieškovė, siekdama pagrįsti mokslo metų pradžios vaiko išlaidas, dubliko 10 punkte nurodė vaiko kanceliarinių prekių išlaidas 23,13 Eur, pateikdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. TA2014005732, kuri yra išrašyta J. N. Z. IĮ vardu. Šiame punkte nurodo kainas: pvz. uniformines kelnes 3 vnt. po 11,99 Eur = 35,99 Eur ir dar 1 kelnių taisymas – 40 Eur ir pateikia pinigų priėmimo kvitą 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. gautą gerokai po rugsėjo pirmosios dienos su neadekvačia pinigų suma. Tai parodo ieškovės mėginimą nesąžiningai pagrįsti vaiko poreikius, kainų neadekvatumą, nes kelnių taisymas kainuoja brangiau už 3 vnt. kelnių.

38.       Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nėra būtinumo kiekvienais metais pirkti naują uniformą vaikui. Taip pat nėra būtinumo pirkti kiekvienais metais visas jos sudedamąsias dalis (pvz. uniforminį megztinį ir marškinėlius, sportinius marškinėlius), nes įprastai naudojami tik tam tikros uniformą sudarančių rūbų dalys. Ypatingai nėra būtina pirkti atskiras uniformos dalis trimis egzemplioriais, nes uniforma gali būti skalbiama savaitgaliais, valoma atostogų metu, be to, ieškovė turėjo įvertinti ir nuotolinio mokymosi pobūdį namuose. Akivaizdžiai matosi poreikių dubliavimas, t. y. kirpimas, mokymo reikmenys, kojinės, batai ir sportiniai marškinėliai yra dar nurodomi ir kitoje ieškovės poreikių lentelės eilutėse, t. y. 3, 15, 22, 2, todėl ieškovės nurodytos 400 Eur išlaidos (arba 33,3 Eur per mėnesį) pasiruošimui mokslo metų pradžiai, laikytinos neprotingai didelės, nesąžiningai ir klaidingai paskaičiuotos.

39.       Ieškovė, pagrįsdama kitas vaiko išlaikymui skiriamas išlaidas – kompiuterio išlaidas (120 Eur), pateikė dar kitą sąskaitą Nr.TA2014005732, kuri taip pat išrašyta jos įmonės vardu. Iš jos pateiktų čekių, sąskaitų, kvitų, kuriais grindžiami vaiko poreikiai, akivaizdu, kad jie surinkti nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., t. y. tuo metu, kai buvo pradėta privaloma mediacija ir civilinės bylos nagrinėjimas, todėl tokie įrodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ieškovė buvo suinteresuota bylos baigtimi.

40.       Teismui sprendžiant dėl vieno iš tėvų priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). 

41.       Byloje duomenys ir viešoje erdvėje esantys duomenys (rekvizitai.lt; dantugydymas.lt (duomenys iš ieškovės įmonės internetinės svetainės pridedami), patvirtina, jog ieškovės valdoma ir vadovaujama individuali įmonė teikia klinikoje plataus spektro odontologines gydymo paslaugas (dantų implantacija, chirurginis gydymas, estetinis plombavimas, vaikų ir kt. gydymas), todėl ieškovės pajamos turėtų siekti ne mažiau kaip 8 000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, jeigu įmonė neslepia mokesčių. Iš dubliko 8 punkto ir ieškinio matyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas iš savo individualios įmonės ir kt.

42.       Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kaip bus padalintas tarp šalių turtas, o ne taikant CK nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl nesutinka su ieškovės argumentais, jog nutraukiant šalių santuoką visas santuokoje įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis, ir tai reiškia, kad nutraukus santuoką šalių turtinė padėtis buvo vienoda. Ieškovei liko visas nekilnojamasis turtas (kotedžas, komercinės patalpos (odontologijos klinika), garažas ir pelningai veikianti individuali įmonė su įmonei priklausančiu turtu). Tuo tarpu atsakovui 54 300 Eur kompensacija, kurios dalį – 10 300 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti per du mėnesius, o likusią dalį mokėti kiekvieną mėnesį po 1 000 Eur iki išmokėjimo.

43.       Sprendžiant šią bylą aktuali yra bylos nagrinėjimo metu šalių turtinė padėtis, o ne buvusi 2019 m. Nesutinka su ieškovės dubliko 4 punkto išdėstyta pozicija, kad prie atsakovo pajamų – gaunamo tarnybinio atlyginimo turi būti priskaičiuota ir ieškovės mokama turto kompensacija. Pagal kasacinio teismo suformuotas taisykles tokio pobūdžio kompensacija nėra įskaičiuojama į gaunamas pajamas.

44.       Ieškovė dubliko 4 punkte klaidingai nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą deklaraciją, atsakovas 202 m. gegužės 11 d. turėjo 27 125 Eur piniginių lėšų, kadangi iš pateiktos atsakovo Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad nurodyta suma buvo deklaruota už 2019 m. ir minėta suma susidarė iš ieškovės sumokėtos pradinės kompensacijos ir einamųjų kompensacijų bei atsakovo sutaupytų lėšų banke, kaip ir buvo sutarta pagal teismo patvirtintą šalių sutartį. Būtent šie pinigai buvo panaudoti pirminiam įnašui butui įsigyti.

45.       Atsakovo kredito paėmimas įsigyjant butą buvo racionalus sprendimas, pirmiausiai atitinkantis vaiko interesus, nes užtikrina pastovumą ir geresnes vaiko buvimo pas atsakovą sąlygas nei nuomojamame bute. Toks sprendimas buvo būtinas, įvertinus atsakovo amžių (51 m.) gauti kreditą ir tai kad, jis neturėjo gyvenamojo būsto.

46.       Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad ji skolinga dideles sumas savo motinai, kadangi iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės motina padovanojo jai 40 500 Eur būsto paskolai padengti.

47.       Ieškovė nepagrįstai dublike teigia, kad atsakovas šmeižia ją atsiliepime, nurodydamas teismo sprendimus. Visi nurodyti sprendimai yra įsiteisėję. Šiose bylose teismo buvo konstatuoti ieškovės padaryti teisės pažeidimai, o ne atsakovo.

Teismas

n u t a r ė :

48.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.1. ir 2.1.1. punktus, šalių sūnaus J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas sūnaus išlaikymui teikia išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; atsakovas įsipareigojo taip pat padengti šachmatų būrelio išlaidas. Šalių susitarimas pasiektas teisminėje mediacijoje. Sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (vėliau buvo taisomi kitų punktų rašymo apsirikimai).

49.       Ieškovės atstovė 2020 m. birželio 8 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą, dėl vaikui išlaikymo padidinimo nuo 220 Eur iki 500 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 68). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, vykdyta mediacija pasibaigė (2020-10-07) šalims nesudarius taikos sutarties. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2020 m. spalio 22 d., prašydama pakeisti minėto sprendimo 2.1.1 punktą – padidinti šalių sūnui priteisto išlaikymo sumą nuo 220 Eur iki 500 Eur, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad po sprendimo priėmimo ženkliai išaugo vaiko poreikiai ir ženkliai sumažėjo ieškovės pajamos, pablogėjo jos sveikata. Be to, būtina išlaikyti sūnaus paveldėtą turtą, ir šios išlaidos įskaitytinos į vaiko išlaikymo išlaidas. Sūnus nebelanko šachmatų būrelio, todėl sumažėjo atsakovo išlaidos, išlaikant sūnų 10 Eur suma per mėnesį.

50.       Byloje nustatyta, kad šalių sūnus po ieškovės tėvo ir savo senelio R. V. N. mirties ((duomenys neskelbtini)), 2017 m. gruodžio 20 d. paveldėjo 3/16 dalis 69,50 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis 40,57 kv. m. garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis automobilio Peugeot 307, valst. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių SEB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 909622; 3/16 dalis turtinės teisės į kompensaciją už palikėjo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas; 3/16 dalis neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos, priklausiusios mirusiajam (4 t., b. l. 24-28). 2018 m. sausio 8 d. šalių sūnaus sąskaitos likutis 6 621,65 Eur (b. t., b. l. 18-19); 2021 m. balandžio 21 d. - 6 160,75 Eur.

51.       Iš šalių sūnaus 2019 m., 2020 m. 2021 m. sąskaitų išrašų matyti, kad iš šalių sūnaus sąskaitos buvo apmokėtos palikimo priėmimo išlaidos, banko mokesčiai, mokesčiai 383-ojai DNSB Sudervėlė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (už paveldėto turto dalį) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (nėra nurodyta mokėjimo paskirtis). Teismo leidimu, paveldėta transporto priemonė 2021 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota už 1 000 Eur, ir šalių sūnui tenkanti pinigų dalis (188 Eur) pervesta (2021-04-21) į šalių sūnaus sąskaitą (4 t., b. l. 18, 23).

52.       Ieškovė pateikė sūnaus paveldėto turto daliai išlaikymo paskaičiavimus nurodydama, jog 2019 m. vaikui tenkanti paveldėto turto išlaikymo dalis sudarė 150,09 Eur su žoliapjovės įsigijimu (24,71 Eur + 115,38 Eur; mėnesiui 12,50 Eur), o 2020 m. sudarė 131,13 Eur (mėnesiui 10,93 Eur), kurį 2020 m. sudarė sodo bendrijos nario mokestis, garažo išlaikymas, žolės pjovimo išlaidos mokamos tretiesiems asmenims, einamasis sodo namelio remontas, sniego valymas nuo stogų žiemą ir kt. (3 t., b. l. 191).

53.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tikslino šalių sūnui tenkančią komunalinių paslaugų dalį pateikdama 2019 m., 2020 m. suvestinę nurodydama, jog realiai vaikui tenka didesnė komunalinių mokesčių dalis (91,04 Eur), nei nurodyta ieškinyje (63 Eur) (3 t., b. l. 175-190). Teikė papildomus įrodymus dėl vaiko išlaikymui patirtų išlaidų (4 t., b. l. 49-117). 

54.       Atsakovas pateikė paskaičiavimus, kad be teikiamo 220 Eur kas mėnesį sūnui išlaikymo, 2020 m. patyrė papildomų 764,30 Eur išlaidų vaiko orientavimosi sportui, kelionėms (378,86 Eur + 385,44 Eur ) (2 t., b. l. 27-31, 54, 55, 56), o 2021 m. sumokėjo 30,25 Eur Vilniaus šilumos tinklams už suteiktas paslaugas, už sūnaus paveldėto buto dalį. Tuo tarpu byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie vaiko turimo turto dalies išlaikymo, taip pat neginčijo aplinkybės, jog iš teikiamų vaiko išlaikymui lėšų, neapmoka orientavimosi sporto išlaidų, nes pasak ieškovės, su šiuo sportu susijusios išlaidos sudaro „kapeikas“.

55.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas šalių studentui J. Z. moka 170 Eur paramą (2 t., b. l. 38-49).

Dėl vaiko poreikių padidėjimo

56.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201

57.       Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta,  kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

58.       Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, kaip šiuo atveju, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai). 

59.       Nagrinėjamu atveju, šalys nutraukdamos santuoką susitarė, jog atsakovas vaiko poreikiams teiks po 220 Eur išlaikymą kas mėnesį, bei apmokės šachmatų būrelio užsiėmimus (10 Eur). Ieškovės atstovės teigimu, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai (ir teismų praktikoje taip laikoma, kadangi tai yra šalių susitarimas), kadangi šalių santykiai buvo labai konfliktiški ir buvo siekiama kuo greičiau nutraukti tarp šalių santuoką, todėl ieškovė pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje buvo numatyta vaiko išlaikymui tik 220 Eur suma kas mėnesį, nors pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ginčijo šiuos argumentus nurodydamas, kad šalys mediacijos proceso metu vertino visus vaiko poreikius ir šalys susitarė būtent dėl 220 Eur išlaikymo dydžio iš atsakovo ir šachmatų būrelio apmokėjimo, nustatymo. Ieškovė baigiamosiose kalbose pripažino, kad pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį aiškiai žinojo ir planavo po metų kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, kadangi ji nesutiko su tokiu išlaikymo dydžiu. 

60.       Teismas, atsakydamas į šiuos argumentus pažymi, kad neturi teisinės reikšmės, kad šiuo atveju santuoka nutraukta bendru sutarimu, kadangi šalys pasirašydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalijasi turimą turtą, vertina vienam iš sutuoktinių paliekamo turto dalį, atitinkamai sprendžia kompensacijų dydžio priteisimo klausimus, kurie priklauso nuo to, kokia turto (verslo) dalis paliekama vienam iš sutuoktinių, neretai vaikams nustatomas išlaikymo dydis priklauso būtent nuo vienam iš sutuoktinių paliktos turto dalies ar viso verslo, kaip šiuo atveju, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra formalus ir visiškai nereikšmingas, kadangi šalys pasirašydamos sutartį nevertino savo turtinės padėties ir vaiko poreikių.

61.       Teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Tačiau šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). 

62.       Panašus (pirmiau pateiktam) aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). 

63.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, teismas šiuo atveju vertins, ar nuo šalių santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)) iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, jog būtų teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo teikiamą išlaikymą šalių sūnui nuo 220 Eur iki 400 Eur, t. y. 88 procentais.

64.       Ieškovė ieškinyje pateikė preliminarią vaiko poreikių lentelę (sprendimo 6 punktas) nurodydama, jog vaiko maisto poreikiams reikia 450 Eur (15 Eur dienai). Atsakovas nesutinka su tokiu išaugusiu maisto poreikiu, kadangi net kariams maisto poreikiui dienai skaičiuojama 8 Eur suma. Ieškovė atsakydama į šiuos argumentus teigia, jog kariams tokia pinigų suma skaičiuojama maistui didmeninėmis kainomis.

65.       Pirma, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ir pati ieškovė turi galimybę apsipirkti didmeninės prekybos tinkle PROMO Cach &Carry. Antra, teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad 12 metų vaiko maisto poreikiams dienai reikia 15 Eur, juolab ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad namuose nuolat gamina šviežią maistą. Tuo atveju, jeigu vaiko maisto poreikiai per dieną sudaro 15 Eur, pagal visuotinai žinomas kainas (pvz. Barbora), 12 metų vaikas per dieną turėtų suvalgyti (pvz.) 1 kg kiaulienos sprandinės (5,69 Eur), 1,6 kg šviežių bulvių (0,46 kg), 0,5 kg pomidorų su šakelėmis (0,30 Eur), 400 g (didelį indelį) Jogurtinės grietinės (0,99 Eur), pusė kepalo šviesios ruginės duonos „Gudobelės duona“ (0,65 Eur), 1 pokelį 240 g. 45 proc. rieb. sūrio G. G. (1,79 Eur), 200 g. karštai rūkyto saliami CHOP&EAT (1,59 Eur), 10 vnt. rudų kiaušinių (0,79 Eur), 125 g. (mažą indelį) šilauogių (1.39 Eur) ir dvi porcijas po 80 g. „Nykštuko“ ledų (0,65 Eur x 2 = 1,30 Eur). Viso maisto krepšelio kaina sudaro 15,23 Eur). Teismo vertinimu ir vadovaujantis protingumo principu, tokį kiekį maisto per dieną gali suvalgyti kelių asmenų šeima, todėl teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, jog 12 metų vaiko maisto poreikiai nuo sprendimo įsiteisėjimo per šiek tiek daugiau nei metus laiko galėjo padidėti iki 15 Eur per dieną ir per mėnesį  šis poreikis išaugo iki 450 Eur.

66.       Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaiko poreikiai drabužiams, batams, higienai, pasiruošimui mokyklai, knygos, pratybos, rinkliavos mokyklai, kirpimas taip pat galėjo ženkliai padidėti. Kaip teisingai nurodo atsakovas, vaiko išlaikymo lėšos turi būti naudojamos racionaliai, neperkant vienu metu po tris tos pačios rūšies drabužius, žinant, jog vaikas šiuos drabužius greitai išaugs. Sprendimo priėmimo metu šalims buvo žinoma ši aplinkybė (kad vaikas auga), todėl ji nėra pasikeitusi, atitinkamai laikytina, jog pirmiau išvardinti vaiko poreikiai nėra išaugę. Pažymėtina ir tai, kad vaikui augant, pvz. paauglių parduotuvėse esančių drabužių kainos yra vienodos tos pačios rūšies darbužių dydžiams, t. y. nepriklausomai nuo to, koks vaiko (paauglio) drabužių dydis. Be to, teismas pritaria ir atsakovo argumentams, kad nepaisant ieškovės nurodomų vaikų poreikių drabužiams (pvz. kelnės, džinsai, po 35 Eur; striukės visiems sezonams 300 Eur (1 sezonui 75 Eur x 4), batai 340 Eur (85 Eur x 4) visiems sezonams, įskaitant sportinę avalynę), ieškovės pateikti drabužių kvitai, neatitinka nurodomų kainų, pvz. kelnės/džinsai buvo įsigytos už 12,99 Eur, 17,99 Eur, 30 Eur, 22,99 Eur, 23,97 Eur, 17,99 Eur, 20,58 Eur (4 t., 62, 80, 82, 96,116); striukės pirktos už 39,99 Eur, 44,99 Eur, 47,99 Eur, 39,99 Eur (4 t., 75, 76, 112); batai taip pat ir už 47,47 Eur, todėl minėtų drabužių įsigijimui reikia ženkliai mažiau lėšų, nei nurodo ieškovė. Ieškovė taip pat dubliuoja šias išlaidas, pakartotinai prideda prie pasiruošimo mokyklai išlaidų. Be to, striukių kvitai pateikti iš Lindex parduotuvės, kuri taip pat prekiauja ir moteriškais drabužiais, todėl teismas negali daryti išvados, jog visi kasos kvitai pagrindžia tik vaiko poreikių išlaidas. Teismas taip pat laiko pagrįstais atsakovo argumentus, jog vaiko poreikiai nuo 2020 m. nuo kovo 13 d. paskelbto karantino dėl COVID-19 bei 2020/2021 m. mokslo metais negalėjo išaugti dėl objektyvios priežasties, kadangi vaikų ugdymas nevyko kontaktiniu būdu, kaip ir nevyko kita popamokinė veikla, dėl ko turėjo sumažėti vaiko poreikiai drabužiams, batams, popamokinei veiklai ir pramogoms.   

67.       Ieškovė, pagrįsdama kitas vaiko išlaikymui skiriamas išlaidas – įrangai interneto greičiui padidinti (120 Eur), kanceliarinių prekių išlaidas (23,13 Eur)  pateikė sąskaitas Nr. 290111660 (1 t., b. l. 187) bei , Nr.10399649 (1 t., b. l. 174), kuri išrašyta ieškovės įmonės vardu, todėl ši  sąskaita neįrodo vaiko padidėjusių vaiko poreikių. Iš ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 23 d. be mėnesinių išmokų vaikui, pervedė dar ir 120 Eur kompensaciją pandemijos pasekmėms sumažinti, todėl laikytina, jog internetinio galingumo padidinimo (reikalingos mokslui) išlaidos, ieškovei buvo kompensuotos (1 t., b. l. 206, 207).  

68.       Byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių vaikui 1 500 Eur kainuojančių breketų poreikį, be to, tokios išlaidos, kaip ir skiepų išlaidos (dviračio ar kompiuterio remontas) yra vienkartinio pobūdžio, kuriomis negali būti į ateitį didinami nuolatiniai vaiko poreikiai ir keičiamas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nenumatyti didesni vienkartiniai vaiko poreikiai sveikatai (skiepams, dviračio ar kompiuterio remontui), gali būti dengiami abiejų šalių susitarimu, arba iš kitų vaikui skirtų išlaikymo lėšų, t. y. kitų poreikių, pvz. pramogų, užklasinės veiklos nebuvimo karantino ar vasaros metu. Teismas taip pat pažymi, kad esant būtinai sūnaus dantų korekcijai breketais, vieno iš tėvų apmokėtos vienkartinės gydymo išlaidos, gali būti priteistos teismo, jeigu vienas iš tėvų nepripažįsta tokio gydymo poreikio ir išlaidų.                

69.       Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius taip pat įrodinėjo ir investiciniu draudimu (70 Eur), tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, šios išlaidos atsirado jau įpusėjus bylos nagrinėjimui. Be to, vaikui lėšos gali būti kaupiamos tokiu atveju, kai jų lieka nuo tėvų teikiamo išlaikymo, o kaip šiuo atveju, ieškovė teigia, jog jų nepakanka. Teismas laiko, kad tokios išlaidos patiriamos ieškovės vienasmenišku sprendimu, nėra būtinos vaiko poreikių patenkinimui, nepatenka į maisto, aprangos, higienos, lavinimo, laisvalaikio, poilsio ir sveiktos poreikių išlaidas, todėl teismas nelaiko jų būtinomis.

70.       Teismas pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų vaiko poreikių padidėjimo dėl sveikatos baseinui, tinkliniui, pritaria atsakovo argumentams, jog byloje nėra įrodymų, kad vaikui dėl sveikatos sutrikimų būtina lankyti baseiną ateityje. Vaikui buvo nupirktas vienas (duomenys neskelbtini) sporto klubo abonentas už 95 Eur per metus, nepatvirtina vaiko ugdymo poreikio šioje srityje, būtinumo lankyti baseiną, kuris be kita ko, yra ir vienas iš brangiausių sporto klubų Vilniaus mieste. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiu pačiu atstumu nuo šalių sūnaus gyvenamosios vietos, yra ir naujai pastatytas Fabijoniškių baseinas, kurio abonemento kainos yra ženkliai mažesnės, todėl ieškovei laikantis pozicijos, jog vaikui šalia orientavimosi (bėgimo, dviračių, slidinėjimo) sporto būtinas dar ir plaukimas, racionaliai naudojant vaiko išlaikymo lėšas, kurios šiuo metu yra 510 Eur (220 Eur x 2 + 70 Eur), galėtų būti patenkintas ir šis poreikis.

71.       Byloje taip pat nustatyta, kad šalių sūnus tinklinio treniruotes lankė tik 3 mėnesius, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šie užsiėmimai nėra nuolatinio pobūdžio, kurie lemia išaugusius vaiko poreikius.

72.       Teismas taip pat atkreipia šalių dėmesį, kad vis tik vaiko tėvai turėtų bendru sutarimu spręsti dėl būtinumo vaikui lankyti vienus ar kitus sporto užsiėmimus, jog jų nebūtų perteklinis kiekis bei tuo pačiu racionaliai naudojamos vaiko išlaikymo lėšos.

73.       Ieškovė ieškinyje, papildomai pateiktuose paaiškinimuose ir lentelėje su priedais (3 t., b. l. 175-190, 4 t. b. l. 93) taip pat nurodo, kad nuo minėto sprendimo priėmimo ženkliai išaugo ir komunaliniai mokesčiai, todėl ir dėl šios priežasties padidėjo vaiko poreikiai. Tačiau teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus laiko, kad šie ieškovės argumentai nepagrįsti.

74.       Ieškovės su sūnumi gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. suvartota elektros energijos už 477,42 Eur, o 2020 m. - 392,92 Eur (3 t., b. l. 176).

75.       Vandens paslaugų pardavimo kaina 2019 m. ir 2020 m. buvo vienoda - 1,08 Eur. Apskaičiuoti suvartoto vandens kiekio nėra galimybės, kadangi ieškovė 2019 m. nemokėjo už vandenį, išskyrus už 11 kubų, todėl 2019 m. skola persikėlė į 2020 m., o 2020 m. už šią paslaugą moka taip pat ne kiekvieną mėnesį (3 t., b. l. 183-184).

76.       Ieškovei UAB „Šilumos tinklai“ 2019 m. suteikė paslaugų už 570,32 Eur, o 2020 m. 461,16 Eur (3 t., b. l. 186-189). 2021 m. sausio-kovo mėn. paslaugų kaina sudarė 226,07 Eur, o 2019 m. už tą patį laikotarpį 280,19 Eur.

77.       Šiukšlių išvežimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2020 m. kainavo 76,08 Eur, o 2021 m. - 72,36 Eur (1 t., b. l. 17, 3 t., b. l. 190).

78.       Saugos paslaugos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2019 m. kainavo 159,54 Eur, o 2020 m. 150,96 Eur (3 t., b. l. 181).

79.       Komunaliniai mokesčiai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2019 m. kainavo 210,14 Eur, o 2020 m. 217,02 Eur, t. y. 6,88 Eur daugiau, o 2021 m. sausio-kovo mėn. mažiau (55,47 Eur), nei 2020 m. (55,80 Eur).  

80.       Taigi, įvertinus aktualaus laikotarpio buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius matyti, kad visų paslaugų kaina ne padidėjo, o šiek tiek sumažėjo, lyginant su 2019 m. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog šie vaiko poreikiai išaugo. Pažymėtina, kad teismas nevertino ieškovės garažo komunalinių mokesčių (3 t., b. l. 177), kadangi šios išlaidos nepatenka į vaiko poreikius.

81.       Teismas pasisakydamas dėl šalių sūnaus paveldėto turto išlaikymo poreikių (3 t., b. l. 191) pažymi, jog tai nėra naujai atsiradę poreikiai po šalių santuokos nutraukimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio turto išlaikymo dalis buvo apmokėta atsakovo bei šalių sūnaus paveldėtomis lėšomis. Be to, šie poreikiai gali būti dengiami iš vaiko turimo turto, pvz. gaunamų pajamų nuomojant vaiko turto dalį (buto kambarį, visą garažą, kadangi automobilis parduotas; už turimas vaiko lėšas jo vardu įgyjant pvz. garažą ir nuomojant jį), ir iš šių lėšų gali būti dengiama vaiko turimo turto išlaikymo dalis, jeigu vaiko turtas būtų naudojamas racionaliai. Todėl teismas sprendžia, kad dėl paveldėto turto išlaikymo poreikio, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą.

82.       Teismas pažymi, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnis). Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų, bet kurio iš tėvų prašymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria ad hoc (šiam tikslui) globėją. Jeigu kyla interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir vieno iš jo tėvų, vaiko interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas iš tėvų, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto (CK 3.188 straipsnio 3 dalis). Interesų konfliktas nuosavybės teisiniuose santykiuose atsiranda tada, kai tėvai, veikiantys kaip nepilnamečio vaiko atstovai, kartu asmeniškai pretenduoja į daiktą ar jo dalį, nuosavybės teise priklausantį vaikui. 

83.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepripažįsta vaiko teisių į paveldėtą senelio turtą, kadangi laiko, jog po ieškovės tėvo mirties, visą jo turtą turėjo paveldėti ieškovės motina, o po motinos mirties - ieškovė, ir tik po ieškovės mirties, ieškovės vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-12065-430/2017 ieškovės motinai G. N. ginčijant notarinius veiksmus, ieškovė atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu palaikė savo motinos skundą, o ne vaikų interesus, kuriuos atstovavo atsakovas. Todėl laikytina, kad šiuo atveju yra interesų konfliktas tarp nepilnamečio šalių sūnaus ir ieškovės, todėl pagrįstai vaiko interesams susijusiems su vaiko turtu atstovauja ir sandorius sudaro atsakovas, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto.

84.       Apibendrinant tai kas išdėstyta teismas laiko, kad šalys nutraukdamos santuoką vertino šalių turtinę padėtį, susitarė, jog nėra atsakovo įsiskolinimo vaiko išlaikymui, vertino net 10 Eur dydžio vaiko poreikius šachmatų būreliui. Santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, jog 220 Eur iš atsakovo priteistinas išlaikymas atitinka tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas vietoje šachmatų būrelio, padengia orientavimosi sporto išlaidas. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus nenustatė išaugusių vaiko poreikių ar vaiko sveikatos pablogėjimo, todėl laiko, jog ieškovė neįrodė, jog vaikui išlaikymo dydis turėtų būti padidintas iš atsakovo nuo 220 Eur iki 400 Eur.

Dėl ieškovės turtinės padėties   

85.       Minėta, kad ieškovė ieškinį grindžia ir kita aplinkybe – tai, kad nuo 2020 m. pradžios, nuo karantino dėl COVID-19 pradžios, ieškovės pajamos labai sumažėjo, gana ilgą laiką neturėjo galimybės dirbti, odontologijos klinika buvo uždaryta, teko skolintis pragyvenimui ir vaiko išlaikymui pinigų iš artimųjų ir kitų asmenų. Iki tol buvusio pajamų lygio pasiekti nėra jokios galimybės ir tokių galimybių kol kas nenusimato. Labai padidėjo odontologijos klinikos išlaidos dėl būtinumo naudoti specialias apsaugos priemones nuo COVID-19, kurios yra vienkartinės ir brangios. Nėra jokių prognozių kada bus galima pasiekti iki pandemijos buvusį klinikos finansinį lygį. Be to, ieškovė susirgo profesinė liga – stipininiu yliniu tenosinovitu ir dėl to nebegali taip intensyviai dirbti, kaip dirbo iki šiol, o tai mažina ieškovės gaunamas pajamas.

86.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. 

87.       Byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas: kotedžo tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-stomatologinis kabinetas (klinika), esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu dirba 11 apdraustųjų); negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini); J. N. Z. individuali įmonė (į. k. 125218043), su įmonei priklausančiu turtu ir įsipareigojimais. Ieškovė yra praktikuojanti gydytoja,  odontologė, tuo pačiu ir įmonės vadovė, tačiau jos darbo užmokestis sudaro tik 642 Eur (bruto). Sodros duomenimis, ieškovės darbo užmokestis 2019 m. balandžio mėn. nutraukiant santuoką buvo tik 273,70 Eur.

88.       Pagal ieškovės individualios įmonės 2018 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2018 m. ieškovės įmonės pajamos sudarė 100 045 Eur (sąnaudos 92 379 Eur) (3 t., 76-79); 2019 m. pajamos sudarė 139 492 Eur (sąnaudos 110 361 Eur) (3 t., b. l. 80-94); 2020 m. pajamos sudarė 113 164 Eur (sąnaudos 100 721 Eur; įmonė patyrė 2 324 Eur nuostolį) (4 t., b. l. 130-133).

89.       Pagal įmonės sąskaitos išrašą AB SEB banke, įmonė 2019 m. turėjo 60 755,55 Eur įplaukų (60 177,13 Eur išlaidų); 2020 m. 62 662, 98 Eur įplaukų (62 383,79 Eur išlaidų).

90.       Pagal ieškovės įmonės kasos suvestinę (kasos knygos, t. y. teismo reikalavimu pirminių dokumentų ieškovė teismui neteikė, nors teismo 2021-04-21 nutartimi buvo įpareigota pateikti iki 2021-05-13 įskaitytinai, jog teismas ir atsakovas spėtų susipažinti su byloje esančiais rašytiniais įrodymais iki teismo posėdžio), ieškovės pajamos grynais pinigais sudarė 78 736,13 Eur (išlaidos 70 675,82 Eur); 2020 m. pajamos sudarė 55 878,58 Eur (64 646,64 Eur išlaidos); kasos likutis 2020 m. pabaigoje sudarė 24 676 Eur.

91.       Teismas nustatė, kad 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neatitinka nurodyta pajamų suma su 2020 m. sąskaitoje ir 2020 m. nurodoma gauta grynų pinigų suma.

92.       Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad jos pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, 220 Eur iš atsakovo gaunamas išlaikymas vaikui ir 70 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikui mokama 70 Eur išmoka, iš ieškovės 2019 m. AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2019 m. ieškovės buvo gauta 36 255,88 Eur įplaukų (įnešta į sąskaitą 30 305 Eur grynų pinigų)  (35 529,23 Eur išlaidų) (2 t., b. l. 83-95), o 2020 m. 21 593, 83 Eur įplaukų (įnešta 4 807 eur grynų pinigų) (22 888,06 Eur išlaidų) (2 t., b. l. 71-82). Iš ieškovės 2019 m. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2019 m. gavo 1 286,17 Eur įplaukų (įnešė 750 Eur grynais pinigais) (turėjo 674,25 Eur išlaidų) (2 t., b. l. 104-107), o 2020 m. gavo 6 464 Eur įplaukų (įnešė 4 300 Eur grynais pinigais) (turėjo 6 772,51 Eur išlaidų) (2 t., b. l. 97-103).

93.       Taigi, įvertinus ieškovės įmonės (kurios turtas neatskirtas nuo ieškovės turto) sąskaitų išrašus, bei ieškovės kitų sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovės įmonės pajamos 2019 m. ir 2020 m. iš esmės yra panašios, tačiau skiriasi sąnaudos. Atsižvelgiant į ieškovės įmonės nurodomą pelną ir ieškovės į savo sąskaitas įneštų pinigų sumas, deklaracijas, kurios neatitinka matematiškai sudėjus gautų pajamų (pvz. 2020 m.), kurių tikrumą įrodinėjo tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovė, akivaizdu, jog ieškovės gaunamos pajamos iš įmonės veiklos yra ženkliai didesnės nei deklaruojamos. O jeigu yra sumažėjusios, tai ne tokia apimtimi dėl kurios ieškovės finansinę padėtį galima būtų laikyti ženkliai pasikeitusia ir dėl to padidinti iš atsakovo šalių sūnui priteistiną išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės visi kiti pirkiniai, pagal byloje pateiktus kvitus taip pat yra apmokėti beveik visi grynais pinigais, todėl ieškovės nurodomi argumentai apie jos ženkliai sumažėjusias ir gaunamas pajamas, neatitinka tikrovės.

94.       Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovo. Po šalių santuokos nutraukimo atsakovui atiteko tik 4 000 Eur vertės automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 54 300 Eur kompensacija, kurios ieškovė atsakovui dar nėra išmokėjusi. Ieškovas su kitais bendraturčiais (duomenys neskelbtini) turi 1/10, 1/5, 2/15 nekilnojamojo turto dalis su kitais bendraturčiais. Ieškovas nuosavybės teise įsigijo 2 kambarių senos statybos butą, kurio įsigijimui buvo gautas 40 000 Eur kreditas ir kaip ieškovas teigia, 5 000 Eur paskola iš brolio ir 10 000 Eur kompensacija iš ieškovės. Šiuo metu atsakovo negrąžintas bankui kreditas sudaro apie 35 000 Eur, ieškovas bankui moka palūkanas. Tuo tarpu atsakovas ieškovę kredituoja be palūkanų, sutikęs, jog kompensacija už santuokos metu įgytą turtą jam turi būti išmokėta pagal minėto teismo sprendimo 2.15. punktą – 10 300 Eur suma per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo ir likusi 44 000 Eur suma, per 44 mėnesius (3,6 metų). Ieškovo darbo užmokestis nuo 2019 m. padidėjo nuo 1 099,42 Eur iki 1 306 Eur (neto) (+ maistpinigiai nuo 240 Eur iki 248 Eur per mėnesį) (4 t., b. l. 4-17), tačiau teismo vertinimu, realios ieškovės pajamos yra ženkliai didesnės už atsakovo gaunamą net ir padidėjusį darbo užmokestį su dienpinigiais. Be to, atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis galioja tik iki 2022 m. liepos 31 d., todėl negalima laikyti, jog atsakovo valstybės tarnyboje gaunamos pajamos yra stabilios ilgiau nei 2022 m. liepos 31 d. Tuo tarpu, ieškovė neįtikino teismo, kad plataus spektro paslaugas teikiančios odontologinės klinikos vienintelė savininkė ir gydytoja realiai gauna tik minimalias pajamas.

95.       Ieškovė ieškinį grindė taip pat ir pablogėjusia sveikata dėl profesinės ligos tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, apie sumažėjusį ieškovės darbingumo lygį, kuris mažina jos gaunamas pajams. Kita vertus, ieškovei neturint galimybių vykdyti veiklos dėl sveikatos, tikėtina, jog odontologo darbo vieta galėtų būti išnuomota už ženkliai didesnį mokestį, nei ieškovė gauna darbo užmokestį.

96.       Teismas atmeta ir ieškovės argumentus, kad jos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo dėl konfliktiškų santykių su atsakovu, dėl ko teko bylinėtis teismuose, kadangi iš visų procesinių sprendimų matyti, kad ne atsakovas, o ieškovė buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir buvo teisiamoji; ne tik atsakovas elgėsi provokuojančiai, o ir ieškovė nevaldė emocijų, neadekvačiai reagavo į situaciją būdama neblaivi (3 t., 48-60, nutarties 31 punktas). Be to, ieškovė turėjo galimybę rinktis ir advokatus, kad bylinėjimasis teismuose kainuotų mažiau nei liudija ieškovės sąskaitų išrašai.    

97.       Taigi, apibendrinant tai kas išdėstyta, ieškovė neįrodė esmingai pablogėjusios savo turtinės padėties, jog būtų teisinis pagrindas padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-866-1045/2019 šalių sūnui nustatytą išlaikymo iš atsakovo dydį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98.       Ieškovei priėmus nepalankų sprendimą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 2 475 Eur teisinės pagalbos išlaidos (3 t., b. l. 1-3, 4 t., 143-145) (CPK 98 straipsnis).

99.       Už reikalavimus, priteisti išlaikymą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei priėmus nepalankų sprendimą, šios išlaidos valstybei nepriteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100.       Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš šalių nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 475 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Asta Katinienė