Baudžiamoji byla Nr. 1 A-36-350/2014

Teisėjas Virginijus Skaraitis                                          Baudžiamojo proceso Nr. 1-71-1-00435-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.30.5; 2.4.6.4.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. sausio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

nuteistajam A. T.,

nuteistojo gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

nukentėjusiems R. B., G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. bei nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Iš A. T. priteista G. B. naudai 1000 Lt neturtinės žalos, R. B. naudai 244,68 Lt turtinės žalos ir 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Išieškota iš A. T. nukentėjusiesiems G. B. ir R. B. po 600 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Lygiavamzdis šautuvas IZH, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas bei perduotas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              A. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 13 val. 30 min., Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), jam priklausančios sodybos kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra iš lygiavamzdžio šautuvo IZH, Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia šovė į R. B. priklausančią kalę – Vakarų Sibiro laiką, padarydamas jai kūne ne mažiau keturių šautinių sužalojimų šratais, taip žiauriu elgesiu kankino gyvūną, dėl ko kalė patyrė didelį fizinį skausmą.

              Apeliaciniu skundu A. T. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį ir civilinius ieškinius atmesti, arba pakeisti nuosprendį mažinant priteistos neturtinės žalos dydį.

Nurodo, kad dėl jo veiksmų šuo nežuvo, šuns jis nekankino. Šovė momentinį šūvį, ko pasekoje pataikė į šunį. Jo tyčia neapėmė šuns kankinimo. Nors šuo dėl šūvio ir patyrė skausmą, tačiau kankinamas jis nebuvo, jo veika kokių nors rimtesnių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie rimtus padarinius šuns sveikatai, todėl jo veika labiau atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 str. požymius.

Teigia, kad veikė būtinojo reikalingumo būklėje, nes buvo kėsintasi į jo nuosavybę – vandens gyvūnus ir augalus, automobilius, taip pat jo ir jo sūnaus teisę judėti po savo sodybą, nes pavojus iš agresyvaus šuns buvo realus, jis vaikėsi stirną, kuri išmindė jo kūdrą ir joje augusias dekoratyvines lelijas, be to stirna vaikoma šuns galėjo užšokti ant automobilių ir juos apgadinti, nes panašus atvejis jau yra įvykęs anksčiau.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji G. B. į jo sodybą pateko neteisėtai, neužtikrino, kad jos šuo nemedžiotų jo teritorijoje, bei į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika kokių nors rimtesnių padarinių jos sveikatai nesukėlė, todėl nukentėjusios naudai priteista 1000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė, todėl turi būti mažintina.

Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad R. B. šunį varyti davė nepilnamečiui asmeniui, kuris negali suvaldyti šuns – G. B., todėl R. B. priteista 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad dėl šios žalos kaltas jis pats, taip pat yra per didelė, todėl turi būti mažintina.

Pažymi, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, veika rimtų padarinių nesukėlė, todėl jam paskirta bauda taip pat per didelė, jei teismas nuspręstų nepanaikinti jį apkaltinamojo nuosprendžio, prašo mažinti priteistos baudos dydį iki 5 MGL.

              Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusieji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja – tenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

BK 310 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dvi alternatyvias veikas – arba žiaurų elgesį su gyvūnu, arba gyvūno kankinimą. Pirmoji šiame straipsnyje numatyta veika yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu atsiranda tik kilus straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio gyvūnas žūna arba būna suluošinamas, o antruoju atveju, kai gyvūnas kankinamas, kokių nors pasekmių dėl tokio elgesio kilimas nėra būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, pakanka nustatyti patį gyvūno kankinimo faktą. BK 310 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, kai straipsnio dispozicijoje nurodyti kaltininko veiksmai nėra sąlygoti objektyviai egzistuojančiu (pateisinamu) būtinumu žaloti ar žudyti gyvūną.

Šioje byloje surinktų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad  A. T. iš lygiavamzdžio šautuvo vieną kartą tyčia šovė į jo kiemą stirną atsivijusį R. B. šunį, kuriam padarė ne mažiau keturių šautinių sužalojimų šratais.

Nagrinėjamu atveju R. B. šuo nežuvo, taip pat teismas nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu, kurio nei nukentėjusieji, nei prokuroras neskundė, iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad šuo nagrinėjamu atveju buvo suluošintas, t.y. aplinkybė, kad šuo nebuvo suluošintas, nustatyta neginčijamai. Vadinasi, nėra BK 310 straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių, būtinų baudžiamajai atsakomybei už žiaurų elgesį su gyvūnu atsirasti ir už tokios veikos padarymą A. T. nėra nuteistas.

Minėta, kad skundžiamame nuosprendyje A. T. veiksmas – šovimas į šunį iš lygiavamzdžio šautuvo, užtaisyto šratais ir jais padarytas sužalojimas įvertintas kaip šuns kankinimas.

Kankinimo sąvokos Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas tiesiogiai neapibrėžia, tačiau teismų praktikoje, nagrinėjamo įvykio apimtyje, kankinimu suprantamas tam tikrą laiką trunkantis poveikis į kūną, sukeliantis dideles fizines kančias. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad BK 129, 135 bei 138 straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už žmogaus nužudymą ir sveikatos sutrikdymą, kaip viena iš šias veikas kvalifikuojančių aplinkybių vartojama sąvoka „kankinant ar kitaip itin žiauriai“. Pastaroji aplinkybė rodo, kad įstatymo leidėjas kankinimą laiko vienu iš itin žiauraus nusikalstamo elgesio būdų. Iš to, bei iš BK 310 straipsnio konstrukcijos, kai baudžiamajai atsakomybei už žiaurų elgesį su gyvūnu atsirasti būtinos atitinkamos pasekmės, o už kankinimą pasekmės nėra būtinos, darytina išvada, kad BK 310 straipsnyje vartojama sąvoka „kankino“, pirmiausia turi būti suprantama kaip itin žiaurus elgesys su gyvūnu, t.y. kankinimo atveju kaltininko elgesys su gyvūnu pagal veiksmų trukmę, apimtį, kryptingumą, naudojamus įrankius ir panašiai, neabejotinai turi viršyti visuomenėje suvokiamo paprasto žiauraus elgesio ribas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveiktai bylose, šovimas vieną kartą iš lygiavamzdžio šautuvo, nepriklausomai nuo tokio poelgio laiko, vietos, motyvų, tikslų ir panašiai, nėra pripažįstamas kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas padarytas kankinant, todėl, kolegijos įsitikinimu, analogiški A. T. atlikti veiksmai šuns atžvilgiu - staigus, vienkartinis, trumpalaikis poveikis į šuns kūną juo labiau negali būti vertinami kaip kankinimas. Aplinkybė, kiek intensyviai ir ilgai šuo po patirto sužalojimo jautė skausmą, vertinant A. T. veiksmus žiaurumo lygio prasme, nėra reikšminga.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. T. veikoje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, nėra nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnyje sudėties, ši veika turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 straipsnyje, požymių.

Todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas –  išteisinamasis nuosprendis, kadangi A. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.), o nukentėjusių R. B. ir G. B. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), šautuvas IZH, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK, grąžinamas jo savininkui A. T..

Kadangi priimamas išteisinamasis nuosprendis, dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su bausme ir civiliniu ieškiniu kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,

n u s p r e n d ė :

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. panaikinti.

R. B. ir G. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Lygiavamzdį šautuvą IZH, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. T..

Teisėjai                                                                                                                Algirdas Gaputis

                                                                                                                              Ričardas Gilys

Artūras Ridikas