Civilinė byla Nr. e2A-532-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00992-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,FISANTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FISANTA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Energijos skirstymo operatoriui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, baudos skyrimo, delspinigių ir sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FISANTA“ (toliau – ir ieškovė, ar rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ir perkančioji organizacija, ar ESO, ar užsakovė) sprendimą vienašališkai nutraukti tarp ESO ir ieškovės 2022 m. lapkričio 25 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skirti ieškovei 17 992,50 Eur baudą, priteisti 13 800 Eur delspinigius ir įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad ESO ir UAB „FISANTA“ 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) dėl kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų (toliau – ir Darbai) įsigijimo. 2023 m. rugpjūčio 4 d. ESO pateikė ieškovei raštą „Dėl netinkamo 2022 m. lapkričio 25 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir nutraukimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo ESO vienašališkai nutraukė Sutartį dėl tariamo esminio pažeidimo, taikė baudą, priteisė delspinigius bei įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

3.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 proc. visų Sutartimi atliktinų darbų ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM. Perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti Sutarties dėl esminio Sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu. Tai yra esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui. Dėl šio akto nebuvimo ESO neturi teisėto pagrindo konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo. Ieškovė pažymėjo, kad vykdant Sutartį paaiškėjo, kad faktinė situacija objekto teritorijoje visiškai neatitiko pirkimo metu pateiktų dokumentų (techninio projekto). Šiuo atveju ESO Raštas pažeidžia viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtintą skaidrumo bei abipusio pripažinimo principus, kadangi abejotinais ir deklaratyviais motyvais grindė ieškovės tariamą esminį Sutarties pažeidimą bei įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

4.       Ieškovė paaiškino, kad priešingai nei teigiama ESO Rašte, ieškovė stengėsi kaip galima greičiau vykdyti darbus, todėl dar žiemą, per kalėdinę savaitę, planavo iškasti tranšėją, tuo tikslu 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovė užsisakė žemės kasimo leidimą; kasimo leidimas buvo apmokėtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Bendrauti su UAB „Samogitia miestelis“ (toliau – ir statytoja) ieškovė pradėjo 2022 m. gruodžio 6 d., tačiau statytoja išvengė oficialaus statybvietės perdavimo, o ESO niekaip nepadėjo tartis su statytoja dėl statybvietės tinkamo paruošimo ir perdavimo. Ieškovė tikslu greičiau gauti pagamintą pastotę, vieną pastotės gamintoją pakeitė kitu, tam gavo ESO patvirtinimą. Ieškovei teko 8 000 be PVM ne tik brangiau mokėti už pastotę, bet ir teko mokėti avansu 2022 m. gruodžio mėn. papildomą nuostolį dėl infliacijos. Vis dėl to, dėl komponentų trūkumo, sutrikusių tiekimo grandinių, pastotė nebuvo pagaminta balandžio mėn., ji buvo pagaminta tik 2023 m. birželio mėn. Ir dėl šios priežasties objektas negalėjo būti baigtas 2023 m. gegužės 9 d. Be to, ieškovė, tinkamai vykdydama Sutartį, 2023 m. sausio 13 d. pateikė prašymą paruošti dokumentus bei perduoti statybvietę darbų vykdymui, tačiau 2023 m. sausio 16 d. buvo gautas tik teorinis pažadas perduoti statybvietę, ir tuo pačiu pažymėta, kad objekte važinės sunkiasvorė technika, nors pateiktame projekte nėra numatyta elektros kabelių apsaugai naudoti vamzdžius, kurie leistų ir užtikrintų kad virš jų galėtų judėti sunkiasvorė technika. Pati ESO, įvertinusi, kad iškilo kliūčių, kurios nebuvo numatytos projekte ir nebuvo galima jų numatyti ir įsivertinti konkurso metu, patvirtino ir pripažino ieškovės poziciją bei nuogąstavimus ir siūlymą dėl kryptinio gręžimo bei dėl papildomų sąnaudų padengimo ESO sąskaita. Taigi 2023 m. vasario 13 d. ESO pripažino dėl papildomų sąnaudų padengimo būtinumo, ir dėl techninio projekto sąnaudų neatitikimo, todėl tai kvalifikuotina kaip ESO tikras situacijos vertinimas bei pozicija.

5.       Ieškovė taip pat paaiškino, kad kreipėsi į ESO, pažymėdama, kad yra būtinas techninio projekto sprendinių koregavimas, kad pakloti kabeliai būtų saugiai eksploatuojami visą garantinį laikotarpį; be to, ieškovė negali būti verčiama dirbti ne pagal techninio projekto sprendinius. Taip pat 2023 m. vasario 27 d. ieškovė kreipėsi į ESO dėl kelio dangos konstrukcijos ieškovės suprojektuotų kabelių trasoje, kas lemia geologinių tyrimų atlikimo būtinybę. Ieškovė ESO nurodė, kad negali ne dėl jos kaltės keistinų techninio projekto sprendinių papildomas darbų sąnaudas prisiimti sau, t. y. ieškovė nurodė, kad statytoja pradėjo reikalauti nemokamai nukasti kelią, atviru būdu pakloti 6 vamzdžius, užpiltų smėliu, sutankintų ir padarytų visus kelio dangos konstrukcinius sluoksnius. Be to, statytoja reikalavo darbus atlikti per 1 dieną. Dėl to, ieškovė prašė stabdyti Sutarties vykdymą iki kol bus atlikti tinkami faktinei situacijai projektiniai sprendiniai, tačiau ESO prašymą ignoravo ir nebendradarbiavo. Ieškovė laiku ir tinkamai pranešė ESO apie pasikeitusias – lyginant su techninio projekto sprendiniais – aplinkybes. Be to, ieškovė nuo pat Sutarties pasirašymo nuolat lankėsi objekte, padarė reikalingas fotofiksacijas. Ilgą laiką objekte buvo tiesiog molio kalvos ir įdubos, todėl nuolat ieškovė prašė – žodžiu ir raštu – perduoti statybvietę. Kabelinės trasos vietoje statytoja nusitiesė laikiną inžinerinį statinį – kelią. ESO ir toliau nebendradarbiavo ir neužtikrino techninio projekto sprendinių statybvietėje. ESO reikalavimas kloti kabelius atviru būdu buvo neteisėtas. Ieškovė nurodė, kad turi būti pateikti nauji projektiniai sprendiniai, kurie keistų esamus projektinius sprendinius – tai galima padaryti arba pateikiant techninio projekto A laidą arba Darbo projektą; šiais būdais būtų galima užtikrinti naujus kabelių klojimo sprendinius. Nesant naujų techninio projekto sprendinių, nėra galimybės nustatyti konkrečių betranšėjinėmis technologijomis klojamų vamzdžių darbų kiekių. Dėl to buvo prašoma stabdyti sutarties vykdymą, tačiau ESO prašymą ignoravo ir nebendradarbiavo. Be to, į Tinklo investicijų valdymo informacinę sistemą (toliau – TIVIS) 2023 m. gegužės 19 d. ieškovė įkėlė (pateikė) RAA darbo projektą, kuriam buvo reikalingas pritarimas iš ESO pusės, tačiau ESO nederino darbo projekto Relinė apsauga (nuostatų), t. y. neatliko savo kaip užsakovės pareigos. ESO faktiškai reikalavo atlikti darbus pažeidžiant net tik Elektros įrenginių įrengimo taisykles, bet ir želdinių apsaugos normas, kai atsisakė patvirtinti kitus papildomus darbus pagal ESO patvirtintą 2023-02 naują projektinį sprendinį valstybinėje žemėje. Neperduota statybviete reiškia, jog darbai negali būti tinkamai techniškai atlikti. Be to, darbų atlikimas neperduodant statybvietės, be Sveikatos ir saugos koordinatoriaus dalyvavimo reiškia itin didelę riziką darbuotojams. Joks užsakovas negali versti rangovą atlikti darbus contra legem. 2023 m. liepos 4 d. statytoja nukreipė ieškovę į trečiąjį asmenį, subrangovą, kad ieškovei būtų galima patekti į statybvietę. 2023 m. liepos 5 d. MB Nometra atliko ir atsiuntė ieškovei ESO korektūrą, kurioje nurodyti kabelių klojimo rekomendacijos pagal vizualų trasos vertinimą. 2023 m. liepos 10 d. 14.59 val. buvo gautas ESO atstovo G. A. patvirtinimas, kad projektinė kabelinė trasa klojama dabartinio laikino kelio konstrukcijoje, ją išardant; tranšėja su atvirai paklotais vamzdžiais užpilama sumaišytais kelio konstrukcijos pagrindais; ir kad ieškovė neturės pareigos atstatyti laikino kelio konstrukcijos (su chemiškai surišktais pagrindais) iki buvusio lygio. Tuo tarpu 2023 m. liepos 10 d. 14.20 val. buvo gautas statytojos atstovo E. A. reikalavimas atstatyti viršutinį grunto sluoksnį toks koks buvo. 2023 m. liepos 12 d. ieškovė vėl pakartotinai prašė pateikti statybvietės perdavimo dokumentus darbams atlikti, tuo pačiu patvirtinant, kad ieškovė neturės papildomų darbų nei buvo numatyta viešojo pirkimo dokumentacijoje. 2023 m. liepos 12 d. 16.13 val. buvo gautas ESO atstovo G. A. el. laiškas, kuriuo iš esmės atsisakoma perduoti statybvietę 2023 m. liepos 5 d. ieškovė atvyko į objektą su geodezinių darbų specialistu ir ieškovė pažymėjo trasą. Tą pačią dieną, 10 val. vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo statytoja, ESO atstovas G. A. ir ieškovės darbų vadovo. Statytoja pažadėjo nukreipti transportą kita puse, tačiau 2023 m. liepos 6 d. atvykus į objektą su kasimo technika, kasimo darbams, ieškovė neberado trasos žymėjimo kuoliukų, nes labai greitai kelio konstrukcija ir tuo pačiu būsima kabeline trasa važiuojančios transporto priemonės tuos kuoliukus išmėtė.

6.       Ieškovė nurodė, kad visus jos prašymus, kad būtų gauta darbų vykdymui statybvietė, ESO atstovas ignoravo. Visus darbus, kurie buvo įmanomi padaryti be statybvietės perdavimo buvo atlikti, kai statytoja nuardė bokštinį kraną su aikštele, o ieškovės tiekėjas pagamino modulinę pastotę. Dėl šių priežasčių Sutartis negalėjo būti baigta vykdyti 2023 m. gegužės 9 d. ESO darė ieškovei nuolatinį psichologinį spaudimą kloti kabelius didesnėmis sąnaudomis, rizikuojant darbuotojų gyvybėmis ir garantinių įsipareigojimų 10 metų galima našta, nors sunkiasvoris statybinis transportas nebuvo patrauktas. Tokie ESO veiksmai prieštarauja esminiams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) principams.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog turi būti teikiamas prioritetas viešųjų pirkimų teisinių santykių išsaugojimui. Įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negali vykti vien dėl 6,1 proc. dalies Sutarties neįvykdymo. Sutarties neįvykdymas turi būti iš esmės tik pačios ieškovės kaltė, tačiau šiuo atveju, akivaizdu, kad kaltė yra tiek paties ESO, tiek trečiųjų asmenų, kurie turi sutartinius santykius su ESO. Taigi, negali būti taip, kad visa rizika, kurios šaltinis yra ESO netinkamas ir / ar neteisėtas veikimas, yra perkeliama ieškovei.

8.       Atsakovė ESO pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: priteisti iš ieškovės UAB „FISANTA“ ESO naudai 31 792,50 Eur netesybų sumą, kurią sudaro 13 800 Eur delspinigiai ir 17 992,50 Eur bauda, taip pat 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 720 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė nurodė, kad ginčo Sutartimi ESO su ieškove susitarė dėl kitos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), el. įrenginių prijungimo prie ESO tinklų. Numatyti Darbai nuo pat Sutarties sudarymo buvo ypatingos reikšmės Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamo projekto – statomo karinio miestelio (duomenys neskelbtini) kontekste. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis (išskyrus medžiagas, nurodytas Sutarties Specialiojoje dalyje) Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atlikti Darbus bei perduoti Darbų rezultatą ESO. Darbai turėjo būti atlikti per 165 kalendorines dienas nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2023 m. gegužės 9 d., tačiau ieškovė iki numatyto termino Darbų neįvykdė. Ieškovė buvo nuolat raginama atlikti Darbus, tačiau Sutarties vykdymo metu sugalvodavo priežasčių, kurios, anot ieškovės, trukdė jai pradėti atlikti Darbus, dėl ko Darbai negalėjo būti vykdomi kasant atviru būdu; papildomų Darbų atlikimo poreikis; statybvietės neperdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyta tvarka ir kt. 2023 m. rugpjūčio 4 d. ESO, praėjus beveik 90 d. po Darbų atlikimo termino, nematydamas jokio Darbų atlikimo progreso bei ieškovės pastangų siekti Darbus atlikti kuo skubiau, taip pat ieškovei nepagrindžiant Darbų vykdymo vėlavimo bei neprašant pratęsti Sutarties įvykdymo terminų, Raštu informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d., baudos bei delspinigių taikymą ir įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Sutartis su ieškove nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties nutraukimo dienai Darbų vėlavimas sudarė 92 kalendorines dienas.

10.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, išreiškusi norą dalyvauti Pirkime ir pateikusi pasiūlymą, sutiko su visomis Pirkimo sąlygomis dėl jų neteikė pretenzijų ir neginčijo, o laimėjusi Pirkimą, laisva valia pasirašė Sutartį, tuo išreiškė savo valią Sutartyje aptartomis sąlygomis dalyvauti civiliniuose santykiuose su ESO. Tai reiškia, kad ieškovė laisva valia susitarė su ESO dėl netesybų taikymo pažeidus Sutarties sąlygas. Be to, ieškovė pareiškė, kad pateikdama savo pasiūlymą, sutinka su Pirkimo sąlygose nustatytomis tolesnėmis Pirkimo procedūromis ir būsimos Sutarties sąlygomis, nustatytomis Sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse.  Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 16.3 papunkčiu, ieškovė, neatlikusi Darbų iki Sutartyje nustatyto galutinio Darbų atlikimo termino, nepriklausomai nuo to, ar Darbai atliekami etapais, ESO pareikalavus, moka 150,00 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jei Sutarties specialiojoje dalyje nenumatyta kitaip. Be to, vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 19.6 papunkčiu, jeigu Sutartis nutraukiama dėl Sutarties bendrosios dalies 19.4 papunktyje nurodytų aplinkybių, t. y. ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį, ar ieškovė pati nepagrįstai nutraukia Sutarties vykdymą ne Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė įsipareigoja sumokėti ESO 10 proc. bendros Darbų kainos (neįskaitant PVM) dydžio baudą ir atlyginti ESO tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Ginčo atveju ieškovė nebuvo pateikusi prašymo dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo, taip pat neteikė objektyvių ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių Sutarties vykdymo trikdžius. Tai, kad ieškovė pasirinko nepradėti Darbų patvirtina jos laiškai, kuriuose ji nurodo, kad palauks, nes vis tiek dar neturi transformatorinės, kadangi jos gamyba vėluoja. ESO įsitikinimu, ne ESO, o ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, tik rašydavo nepagrįstus laiškus, sugalvodama neegzistavusias Darbų atlikimo kliūtis, tačiau vengdama dėti pastangas į Darbų atlikimą, siekdama ESO pritarimo visiems jo pageidavimams. Net po to, kai darbų atlikimo terminas pasibaigė, ieškovė vengė atvykti į susitikimus, kad būtų konstruktyviai išspręsti visi darbų atlikimo ir užbaigimo klausimai, tačiau ieškovė apsiribojo laiškų rašymu ir nepagrįstais kaltinimais, vietoj susitikimo ir konstruktyvaus problemos sprendimo. Ginčo atveju Darbai nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyti išimtinai dėl ieškovės kaltės ir netinkamo darbo organizavimo, kadangi objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jo negalėjimą atlikti Darbus laiku, ieškovė neįrodė, todėl būtent ji turi prisiimti neigiamų pasekmių, dėl kurių susitarė laisva valia, kilimo riziką.

11.       Atsakovės vertinimu, kadangi Darbai turėjo būti atlikti iki 2023 m. gegužės 9 d., tačiau nebuvo atlikti ir Sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d., todėl laikytina, kad vėlavimas atlikti Darbus iki Sutarties nutraukimo yra 92 d. Kadangi pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti ESO 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ji turi sumokėti ESO 13 800 Eur delspinigius.

12.       Atsakovė nurodė, kad pagal Sutarties specialiosios dalies 4.2.1 papunktį, Darbų kaina be PVM yra 179 925 Eur. Kadangi pagal Sutarties bendrosios dalies 19.6 papunktį, ieškovė įsipareigojo mokėti 10 proc. bendros Darbų kainos dydžio baudą ir atlygini ESO tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu, dėl esminio jos pažeidimo, todėl laikytina, kad ieškovei skirtina bauda siekia 17 992,50 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „FISANTA“ ieškinį atmetė, atsakovės AB Energijos skirstymo operatoriaus priešieškinį patenkino.

14.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė nesilaikė Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų, o atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, kai ieškovė vėlavo įvykdyti Darbus 92 kalendorines dienas. Teismas, įvertinęs tai, kad Sutarties bendrosios dalies 16.1 papunkčiu šalys susitarė, kad už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ieškovė atsako Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka, o Sutarties specialiosios dalies 6.5 papunkčiu šalys susitarė, kad grafike, kurį šalys taip pat suderino prieš sudarydamos Sutartį, nurodytų terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nusprendė, kad ESO teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies19.4 papunkčiu, pagal kurį ESO turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs ieškovę, nutraukti Sutartį, jeigu ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovė nebendradarbiavo su ESO ir vengė vykti į susitikimus bei spręsti Darbų atlikimo termino vėlavimo problemas, patvirtina, kad ESO turėjo pagrįstą įsitikinimą, jog ieškovė darbų neužbaigs. Todėl ESO turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir atitinkamai pagal Sutarties ir teisės aktų nuostatas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

15.       Teismas pažymėjo, kad Sutartyje yra įtvirtintos sąlygos Darbų atlikimo terminui pratęsti, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų teikusi prašymą dėl Darbų atlikimo termino pratęsimo. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog terminas jau buvo praleistas, ESO iš kart nesiėmė veiksmų Sutarčiai nutraukti, o dar laukė ir ragino ieškovę įvykdyti Darbus, tačiau ieškovė nedėjo pastangų nei bendrauti su ESO, nei vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ką patvirtina šalių susirašinėjimas ir ieškovės vengimas susitikti su ESO. Teismas sprendė, kad ESO pagrįstai suprato, jog nebegaus to, ko tikėjosi iš Sutarties bei Darbų atlikimo termino praleidimas kėlė pačiai atsakovei riziką dėl taikytinų baudų ir netesybų.

16.       Teismas nustatė, kad UAB „Samogitia miestelis“ 2023 m. birželio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų neatlikimo“ patvirtina, kad ESO gavo įspėjimą apie ketinimą pareikalauti iš jos atlyginti nuostolius dėl neatliktų Darbų. Taip pat pagal prijungimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Samogitia miestelis“ ir atsakovės, bendrųjų sąlygų 5.2.5 papunktį, operatorius (šiuo atveju atsakovė) per prijungimo sutartyje numatytą terminą nesuteikęs prijungimo paslaugos, kliento (šiuo atveju UAB „Samogitia miestelis“) reikalavimu moka klientui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal prijungimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktį, kliento reikalavimu, atlygina tiesioginius nuostolius. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vertino, kad ESO pagrindė savo argumentus, jog jai grėsė finansinė atsakomybė už Darbų neatlikimą laiku ir Sutarties termino laikymasis jai buvo svarbi ir esminė sąlyga.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ESO turėjo pareigą stabdyti Sutarties vykdymą remiantis Sutarties bendrosios dalies 8.12 papunkčiu. Teismas vertino, kad Sutarties bendrosios dalies 8.12 papunktis numato, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymą galima stabdyti pagrįstam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58, 6.207 ir 6.661 straipsniais: sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo; būtinas papildomas laikas įvykdyti papildomų darbų viešąjį pirkimą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog minėtos aplinkybės Sutarties vykdymo metu buvo, todėl ESO neturėjo pareigos stabdyti Sutarties vykdymo.

18.       Teismas vertino, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime nėra laikytinas neproporcingu ieškovės elgesiui vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus, juolab kad Sutartis nutraukta teisėtai dėl esminio pažeidimo.

19.       Teismas, įvertinęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Darbai atlikti ir kokia jų vertė, atmetė ieškovės argumentus, kad ESO nepagrįstai bei neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 proc. nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad Darbai (ar jų dalis) pagal Sutartį yra atlikti ir jie perduoti atsakovei, taip pat ieškovė negrąžino ESO perduotų medžiagų. Sutarties bendrosios dalies 9.4 papunktyje numatyta, kad ieškovei atlikus Sutartyje nurodytus Darbus, Darbai priimami ir Darbų priėmimo – perdavimo dokumentai įforminami teisės aktų bei šios Sutarties nustatyta tvarka. Sutarties bendrosios dalies 19.9.2. papunktyje įtvirtinta, kad Sutarties šalys įsipareigoja per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos pateikti kitai Sutarties šaliai visus dokumentus, būtinus galutiniam atsiskaitymui pagal Sutartį. Sutarties bendrosios dalies 19.9.3. papunktyje nurodyta, kad ESO įsipareigoja atsiskaityti už iki Sutarties nutraukimo atliktus Darbus. Teismas nustatė, kad nors ieškovė modulinę tranzitinę transformatorinę gavo 2023 m. birželio mėn., t. y. dar galiojant Sutarčiai, tačiau jos nepateikė atsakovei. Taip pat ieškovė iki šiol nėra pateikusi reikalavimo (sąskaitos faktūros) apmokėjimui atsakovei. Teismas nustatė, kad ESO atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog galėtų apmokėti ieškovei už transformatorinę, atskaičius netesybas, tačiau to negali padaryti, nes ieškovė iki šiol nėra perdavusi ir pateikusi jokių dokumentų apmokėjimui. Teismas pažymėjo, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, jog negalėjo pateikti sąskaitos, nes atsakovė panaikino prieigą ieškovei prie TIVIS, per kurią yra pateikiami dokumentai, tačiau duomenų, jog ieškovė būtų kitais būdais teikusi sąskaitą ieškovei, byloje nėra. Taigi, kadangi ieškovė nepateikė sąskaitų dėl atliktų darbų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atliko beveik visus rangos darbus.

20.       Teismas nurodė, kad ieškovės kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Darbų atlikimo terminą, išskyrus Sutarties bendrosios dalies 8.7 papunktyje numatytus atvejus, kurių ieškovė negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. Ieškovės kontrahento pakeitimo ekonominės pasekmės tenka pačiai ieškovei ir negali būti laikomos pagrįsta priežastimi nekeisti kontrahento. Ieškovė iš esmės yra atsakinga už pasirinkto kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl tai, kad transformatorinė buvo pagaminta jau po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos, nepateisina Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino praleidimą. Be to, ieškovė nebuvo pateikusi argumentuoto prašymo pratęsti Sutartį dėl bendrosios dalies 8.7 papunktyje nurodytų objektyvių aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. Teismas sprendė, kad tokiu būdu termino praleidimo pasekmės tenka ieškovei ir negali būti laikoma, kad buvo objektyvios aplinkybės terminui pratęsti. Be to, teismas nurodė, kad atsakovė nei Sutartimi, nei įstatymine prievole nebuvo prisiėmusi rizikos ir atsakomybės už ieškovės tiekėjų ar subrangovų prievolių neįvykdymą, neįtraukė tokios sąlygos ir į Sutartį, kaip atleidimo nuo sutartinės atsakomybės aplinkybės, todėl tai, kad ieškovės tiekėjas negalėjo pagaminti ir pristatyti transformatorinės laiku tenka ieškovės atsakomybei. Teismas vertino, kad tokie ieškovės argumentai negali būti laikomi force majeure (nenugalima jėga) ar kita aplinkybe, suteikiančia pagrindą ieškovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės.

21.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė nurodė, kad COVID-19 pandemija įtakojo Sutarties termino praleidimą, nes dėl pandemijos sutrikusių tiekimo grandinių, modulinių pastočių vidaus įranga iš Schneider, ABB, gamyklų Sutarties vykdymo metu ženkliai vėlavo, kad ESO nustatytas terminas – 165 kalendorinės dienos neatitiko rinkos sąlygų, tačiau tokiais argumentais ieškovė ginčija pirkimo sąlygas, su kuriomis susipažino ir sutiko teikdama pasiūlymą pirkime ir ginčo pirkimo metu nekėlė. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų vykdyto pirkimo dokumentų turinio matyti, kad Sutarties terminas buvo derinamas tarp šalių ir nustatytas didesnis nei buvo nurodyta priminis. Tokiu būdu ieškovė dalyvaudama pirkime ir pasirašydama Sutartį sutiko su tokiomis sąlygomis, todėl kelti pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimo šioje byloje, teismo nuomone, neturi pagrindo ir tai negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

22.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad dar iki Sutarties nutraukimo ji nors ir pavėluotai, bet pastatė transformatorinę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kokius iki Sutarties nutraukimo dienos ieškovė būtų atlikusi faktinius darbus pagal Sutartį. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų perdavusi ir pateikusi Darbų perdavimo ar apmokėjimo dokumentus atsakovei. Iš 2023 m. liepos 31d. darbų vietos fotofiksacijos teismas nustatė, kad darbai nėra pradėti, o dokumentus ieškovė per TIVIS atsakovei pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., kuomet Sutartis jau buvo nutraukta (2023 m. rugpjūčio 10 d.), t. y. praėjus net 20 dienų po nutraukimo.

23.       Teismas laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ESO neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu. Teismas sutiko su ESO teiginiais, kad elektros tinklo žemos ir vidutinės įtampos (iki 110 kV) elektros linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, jų tiesimui bei įrengimui Statybos įstatymas (ir jo poįstatyminiai teisės aktai) netaikomi, tad ir joks statybvietės perdavimas, kuris numatytas Statybos įstatyme ir taikytinas statinių kaip nekilnojamųjų daiktų statybos darbų vietoje, neatliekamas. Teismas nurodė, kad Darbų atlikimo vietoje yra suformuotas atsakovės servitutas, apie kurį ieškovė buvo informuota. Tokiu būdu ieškovės argumentas dėl statybvietės neperdavimo negali būti pateisinama priežastimi laiku neatlikti darbų.

24.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesivadovavo Sutarties 4.11 papunktyje įtvirtinta nuostata ir nepateikė ESO objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos reikalavimus ir (ar) siūlomų sprendinių būtinybę / neišvengiamumą siekiant Sutarties tikslo. Ieškovė pateikė tik lokalines papildomų ir nevykdomų Darbų sąmatas, ESO laikėsi tos pačios pozicijos, jog darbai turi būti atliekami taip, kaip numatyta techniniame projekte, – kloti kabelius kasant tranšėją atviru būdu.

25.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės teiginius, kad Darbams atlikti buvo būtinas techninio projekto sprendinių koregavimas, siekiant, kad pakloti kabeliai būtų saugiai eksploatuojami visą garantinį laikotarpį, taip pat, kad ieškovė buvo verčiama dirbti ne pagal techninio projekto sprendinius. Teismas vertino, kad priešingai nei teigia ieškovė, ESO nuolat reikalavo ir ragino ieškovę dirbti būtent pagal techninius projekto sprendinius ir neieškoti papildomų, jokiais faktiniais ir objektyviais duomenimis nepagrįstų darbų. Teismas nurodė, kad ieškovė objektyviai nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl nepradėjo Darbų laiku, iš karto po Sutarties sudarymo, ir nuolat, iki pat Sutarties nutraukimo, vengė juos pradėti.

26.       Teismas nesutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad papildomi darbai – kabelių klojimas uždaru būdu ne objekto teritorijoje atsirado, kai buvo patvirtintas naujas UAB „Samogitia miestelis“ ir ESO techninio projekto sprendinys dėl želdinių išsaugojimo. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytas pagrindas, t. y. Statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ jau galiojo Techninio projekto rengimo metu. Be to, vykdant Sutartį nepasikeitė reglamentavimas, nebuvo priimti ir (ar) pakeisti reikalavimai želdinių išsaugojimui. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės argumentai dėl naujo sprendinio reikalingumo nepagrįsti.

27.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad po Sutarties nutraukimo, kabelius paklojo tretieji asmenys, nesilaikydami techninio projekto reikalavimų. Teismas nustatė, kad nutraukus Sutartį, ESO darbų vykdymą perdavė kitai rangovei, su kuria turi metinę sutartį ir kuri atliko Darbus pagal Techninį projektą (nekeistą) bei nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad neegzistavo jokios kliūtys Darbų atlikimui.

28.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad ji turi teisę į papildomą atlygį už papildomus darbus, tačiau šiuo atveju ieškovė privalėjo pagrįsti tokių darbų būtinumą pagal Sutarties bendrosios dalies 4.11 papunktį, kas nebuvo padaryta.

29.       Teismas ieškovės argumentus, kad į TIVIS 2023 m. gegužės 19 d. įkėlė (pateikė) RAA (Relinės apsaugos ir automatikos) nuostatų darbo projektą, kuriam buvo reikalingas pritarimas iš atsakovės pusės, tačiau atsakovė jo nederino, vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju projektas nebuvo reikalingas pagal Sutartį, t. y. Sutartyje darbo projektas nėra numatytas. Sutarties 3.3. ir 3.4. papunkčiuose šalys susitarė, jog viena kitai darbų projektų neperduos, todėl ESO nekilo pareiga derinti projekto. Kita vertus, teismas nurodė, kad svarbi aplinkybė, jog ieškovė RAA darbo projektą pateikė derinti 2023 m. gegužės 17 d., kai pagal Sutartį visi Darbai turėjo būti užbaigti 2023 m. gegužės 9 d.

30.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ESO nevykdė Sutarties ir neperdavė ieškovei kabelių. Teismas nurodė, kad pagal šalių Sutartį, komunikacija tarp šalių turėjo vykti per TIVIS. ESO įsipareigojo pateikti reikalingas medžiagas, t. y. kabelius pagal ieškovės pareikalavimą. Teismas nustatė, kad ieškovei pareikalavus, ESO nedelsiant tai ir įvykdė. Pati ieškovė pripažino, jog buvo pamiršusi pateikti pareikalavimą dėl kabelių perdavimo, todėl konstatuoti, jog ESO netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo.

31.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl poreikio kreiptis į Europos teisingumo teismą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir atsakovės dominavimo savo padėtimi, todėl juos laikė deklaratyviais. Teismas taip pat vertino, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl nėra pagrindo prielaidoms dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir ESO dominavimo padėtimi.

32.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, dalyvaudama Pirkime ir pasirašydama Sutartį sutiko su visomis pirkimo sąlygomis ir dėl jų neteikė pretenzijų ir neginčijo, vertino, kad ieškovė, be kita ko, laisva valia susitarė su ESO ir dėl netesybų taikymo pažeidus Sutarties sąlygas. Kadangi Darbai nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyti dėl ieškovės kaltės ir netinkamo darbo organizavimo, kadangi objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jos negalėjimą atlikti Darbus laiku, ieškovė neįrodė, todėl teismas sprendė, kad ieškovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas, įvertinęs, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 16.3 papunktį, ieškovė, neatlikusi Darbų iki Sutartyje nustatyto galutinio Darbų atlikimo termino, nepriklausomai nuo to ar Darbai atliekami etapais, ESO pareikalavus, turi mokėti ESO 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, taip pat tai, kad vėlavimas atlikti Darbus iki Sutarties nutraukimo yra 92 dienos, nusprendė, kad ESO iš ieškovės priteistina 13 800 Eur delspinigių suma.

33.       Teismas nurodė, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 19.6 papunkčio nuostatas, jeigu Sutartis nutraukiama dėl Sutarties bendrosios dalies 19.4 papunktyje nurodytų aplinkybių, t. y. ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį ar ieškovei pačiai nepagrįstai nutraukus Sutarties vykdymą ne Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 10 proc. bendros Darbų kainos (neįskaitant PVM) dydžio baudą ir atlyginti tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Kadangi dėl esminio Sutarties pažeidimo yra atsakinga ieškovė, todėl teismas vertino, kad ESO naudai turi būti priteistina bauda, kuri lygi 17 992,50 Eur.

34.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė nurodo, kad ESO neįrodė savo teisės į nuostolius, tačiau tokie argumentai yra atmestini, nes nagrinėjamu atveju ESO reikalauja iš ieškovės ne nuostolių, o būtent Sutartyje numatytų netesybų. Netesybų skaičiavimo mechanizmas ir sąlygos yra nurodytos ieškovės pasirašytoje Sutartyje, su jomis ji visiškai sutiko. Aplinkybė, kad ieškovė vėlavo atlikti Sutartimi sutartus darbus, yra patvirtinta ir ieškovė jos neneigia.

35.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo vykdyti kabelio klojimo darbų, nes ieškovė neįrodė objektyvių darbų nevykdymą pagrindžiančių sąlygų buvimo. Teismas nustatė, kad ieškovė laiku nepradėjo darbų, siekė suderinti papildomus darbus, kurių egzistavimo neįrodė, padidinti darbų kainą, nors pati viešajame pirkime pasiūlė kainą, dėl kurios ir laimėjo pirkimą. Tokie veiksmai negali pateisinti darbų pagal Sutartį neatlikimo laiku ir vėlavimo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios faktiškai realiai trukdė atlikti darbus.

36.       Teismas pažymėjo, kad

37.       Teismas įvertinęs, kad priešieškinis buvo patenkintas visiškai, nusprendė, kad yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 bei 6.210 straipsnių nuostatomis iš ieškovės priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 31 792,50 Eur nuostolių sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinis teisme priimtas 2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

38.       Ieškovė UAB „FISANTA“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą; tenkinti ieškovės ieškinį ir panaikinti atsakovės AB Energijos skirstymo operatoriaus sprendimus, kuriuo jis vienašališkai nutraukė tarp atsakovės AB Energijos skirstymo operatoriaus ir ieškovės UAB „FISANTA“ 2022 m. lapkričio 25 d. sudarytą Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė ieškovei UAB „FISANTA“ 17 992,50 Eur baudą, priskaičiavo 13 000 Eur delspinigius ir įtraukė ieškovę UAB „FISANTA“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas yra iš tokių dokumentų, aplinkybių ar kitų aspektų, kurių byloje niekada neminėjo raštu ar žodžiu nei ESO, nei ieškovė, t. y. sprendimu yra ex officio (savo iniciatyva) konstatuojami aspektai, nors tam jokio teisinio pagrindo ir būtinybės nėra ir nebuvo.

38.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sutarties vykdymo chronologiją. Pirma, ieškovė darbus pradėjo nedelsiant, tik pasirašiusi sutartį, t. y. atliko procedūrą su ESO dėl Modulinės pastotės gamintojo keitimo, surado naują tiekėją, pasirašė sutartis su įvairiais tiekėjais, rangovais. Antra, 2022 m. gruodžio 20 d. nusipirko kasimo leidimą dešimčiai dienų, ruošėsi atliki kasimo darbus kuo skubiau, tačiau toje pat geodezininko nužymėtoje trasoje ieškovė rado paklotus kitus kabelius, todėl darbus reikėjo stabdyti ir prašyti statytojos, kad užsakytų naują projekto laidą, su kita kabeline trasa, arčiau želdinių. Trečia, kol statytojos projektuotojas projektavo ir derino projekto A laidą, objekte kabelių trasoje buvo nutiestas laikinas kelias iš voluoto betono, bei atvežtas bokštinis kranas su 23 m gelžbetonio aikštele. Kadangi ESO nuolatos neigė tiek laikino kelio, tiek krano buvimą, nesutiko kad ieškovė paklotų vamzdžius kryptinio gręžimo būdu po keliu ir plokšte (papildomi darbai), ieškovė raštu prašė kelis kartus stabdyti sutarties vykdymą, nes būtų susidariusi grėsmė Darbų tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Ketvirta, ESO projekto vadovui, statytojai ir valstybinėms institucijoms patvirtinus naują projekto sprendinį, ieškovė prašė apmokėti papildomus darbus, numatytus to sprendinio įgyvendinimui. ESO atstovas nuosekliai neigė, kad toks sprendinys iš vis egzistavo, visada vadino „neva buvo“. Penkta, modulinė pastotės gamykla negalėjo gauti puslaidininkių komponentų, gamyba šiek tiek vėlavo. Šešta, didžiausia problema buvo su kabelių tiekimu, kurių tiekimo pareiga buvo ESO. ESO visiškai ignoravo, kad darbų baigimui buvo būtini kabeliai, kurių ieškovė taip ir negavo. Septinta, situacija objekte buvo labai dinamiška, darbai vyko greitai. Kabeline trasa nuolatos vyko intensyvus sunkiasvorės technikos judėjimas. Objektas neatitiko Darboviečių įrengimo reikalavimų. Ieškovė negalėjo rizikuoti darbuotojų gyvybėmis. Statytoja 2023 m. liepos 4 d. buvo pažadėjusi nukreipti eismą kitur, bet 2027 m. liepos 5 d. darbuotojai rado tą patį eismą, geodezinius kuoliukus išmėtytus (kabeliai klojami nukrypstant ne daugiau 50 cm). Aštunta, ESO nepatiekiant kabelių, situacija statybvietėje greitai keitėsi, ieškovei liko vienintelė išeitis – laukti. Devinta, atliktų darbų aktas yra priimtas.

38.3.                      Skundžiamo sprendimo 18 punkte nurodyti argumentai dėl ieškovės nebendradarbiavimo yra nepagrįsti. Priešingai, būtent ESO nebendradarbiavo, niekaip nepadėjo, kad Sutartį būtų galima tinkamai įvykdyti. ESO atstovas galimai piktnaudžiavo savo padėtimi: neigė ESO kabelių ir ieškovės modulinės transformatorinės pastotės (toliau – MTP) objektyvius tiekimo sutrikimus, neigė ESO patvirtintą naują projekto sprendinį ir statytojos informaciją apie kraną bei voluoto betono kelią trasos vietoje. Sprendime ignoruojama, kad ESO nepagrįstai netenkino ieškovės prašymą stabdyti darbus, nors pati ESO negalėjo patiekti kabelių. Be to, kadangi ieškovė darbų sutartį laimėjo viešojo pirkimo būdu, todėl turėjo pagrįstų lūkesčių, kad laikantis viešųjų pirkimų teisinių normų ir darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų, visos kompleksinės kliūtys objekte, bendradarbiaujant su ESO ir statytoja, bus išspręstos, ir bus galima atlikti darbus tiksliai pagal projektinius sprendinius, saugiai darbuotojams ir nerizikuojant garantiniais įsipareigojimais, kurių trukmė 10 metų. Pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertinta ir tai, kad ieškovės direktorei teko pačiai komunikuoti su statytoja e-laiškais, nes ESO ne tik netarpininkavo problemų sprendimui, bet jas atkakliai neigė ir tebeneigia, nepaisant objektyvių įrodymų, netgi paties statytojos patvirtinimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovės pastangų išsaugoti Sutartį ir tai, kad ESO iš esmės ignoravo šias ieškovės pastangas. Teismas nevertino, kad ESO vengė bendradarbiavimo, nėjo į dialogą ir darė spaudimą dirbti objekte, tam nesuteikdama galimybės: projektinėje trasoje vykstant intensyviam eismui, net netiekiant kabelių, trasoje stovint bokštiniam kranui, verčiant nepaisyti techninio projekto sprendinio (laida A).

38.4.                      Skundžiamo sprendimo 19 punkte padarytos išvados, kad ESO turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir atitinkamai įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas ignoravo esminį faktą, kad ESO turėjo pareigą pateikti kabelius ieškovei, tačiau ESO ne tik, kad vėlavo patiekti kabelius, bet jų nepatiekė. Tikėtina, kad dėl tų pačių sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių, dėl ko vėlavo ir Modulinės pastotės tiekimas (MPT), buvo sutrikęs ir kabelių tiekimas , jie tik 2023 m. birželio 12 d. buvo gauti į tiekėjo sandėlį Vilniuje, bei ESO buvo informuota per TIVIS, kad „paruoštas atsiėmimui“. Tai yra itin reikšminga aplinkybė Sutarties vykdymui, nes ESO problemą dėl pačios ESO vėluojančio kabelio tiekimo paliko ieškovei kaip rangovei, tai vertindama kaip nepagrįstą vykdyti sutartį, tačiau vien kabelių tiekimas nuo Sutarties pasirašymo užtruko 202 kalendorines dienas (ir tik į tiekėjo sandėlį Vilniuje), kai Sutarties trukmė buvo tik 165 k. d. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl vėlavimo atlikti darbus kalta pati ESO, nes nevykdė savo pareigos pagal Sutartį perduoti kabelius ieškovei.

38.5.                      Nors skundžiamo sprendimo 20 punkte teigiama, kad ieškovė neteikė ESO prašymo pratęsti Sutartyje nustatytą Darbų atlikimo terminą, tačiau ieškovė negalėjo prašyti ESO sutarties pratęsimo, nes pagal Sutarties bendrąją dalį tiekėjų / kontrahentų vėlavimas negali būti priežastis Sutarties pratęsimui. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamas faktas, kad ieškovė nebuvo vėlavimo kaltininkė, bet būtent pati – ESO. Be to, nuo 2023 m. kovo 2 d. ieškovė buvo sustabdžiusi darbus ir apie tai informavusi ESO oficialiais raštais. Vis dėl to, pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime buvo visiškai netinkamai įvertintos bei netinkamai teisiškai kvalifikuotos.

38.6.                      Skundžiamo sprendimo 21 punkte nurodyti argumentai dėl ESO gauto įspėjimo iš UAB „Samogitia miestelis“ apie ketinimą pareikalauti iš jos atlyginti nuostolius dėl neatliktų Darbų yra nepagrįsti. ESO į bylą pateikė nepasirašytą statytojos laišką, su deklaratyviu turiniu, be nuorodų į Sutarties punktus. Minėtame rašte nėra jokio konkretaus įspėjimo apie ketinimą pareikalauti atlygio iš ESO dėl neatliktų Darbų, bei kaip tie nuostoliai būtų paskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamas faktas, kad minėtas dokumentas neturi realaus turinio, o yra deklaratyvus dokumentas. ESO nebuvo ieškovės informavusi apie tokio rašto iš statytojos gavimą; toks raštas atsirado tik teismo posėdžiams vykstant. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamas faktas, kad ESO nėra pateikusi sutarties tarp statytojos ir ESO. Byloje yra pateikta tik viešai prieinama „Naujo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis“. Pirmas puslapis sutarties su statytoja, bet išskirtinai blogos vizualinės kokybės, faktiškai neįskaitomas lapas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad objektas buvo perduotas į eksploataciją tik 2024 m. liepos 19 d. ir dar iki pat dabar už darbus nėra sumokėta ieškovei, o pirmosios instancijos teismas sprendime jau priteisė iš ieškovės mokėti baudą ESO.

38.7.                      Nors skundžiamo sprendimo 22 punkte nurodyta, kad atsakovė neturėjo pareigos stabdyti Sutarties vykdymo, tačiau teismas neįvertino tai, kad Sutarties bendrosios dalies 11.4.22 papunktyje yra reikalavimas dėl Darbo Saugos ir 11.4.37 papunktyje numatyta galimybė įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai užsakovo pateiktos medžiagos, įrengimai, kitas turtas ar dokumentai yra netinkami ir (arba) sudaro grėsmę Darbų tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamas faktas, kad ieškovė tuo tikslu rašė oficialius raštus, bet nė į vieną nebuvo atsakyta. ESO ignoravo prašymus dėl Sutarties stabdymo. Kad ieškovė stabdo darbus, ESO buvo pirmą kartą pranešta dar 2023 m. kovo 2 d. 

38.8.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 23 punkto argumentai, susiję su ieškovės įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškovės veiklos perspektyvas. Ieškovė yra labai siauros specializacijos įmonė: lauko elektros darbų montavimo įmonė ir nėra alternatyvios užsakovės ieškovės ypač siaurai specializuotam technikos parkui ir darbuotojų kompetencijai. ESO yra vienareikšmiškai dominuojantis rinkos subjektas užsakovas tokios rūšies darbams, nes yra kilęs iš taip vadinamų „natūraliųjų monopolijų“.

38.9.                      Nepagrįstai skundžiamo sprendimo 24 punkte teismas atmetė ieškovės argumentus, kad liko neatlikta tik 6,1 proc. nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM, nurodydamas, kad nėra byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbai yra atlikti ir kokia jų vertė. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad ESO trukdė vykdyti Sutartį, ignoravo bet kokius ESO prašymus. Be to, ESO visiškai ignoravo savo pareigą ir to projekto nederino ir po daugkartinių priminimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad apie atliktus Darbus ieškovė ESO atstovui buvo pranešusi dar 2023 m. rugpjūčio 3 d., t. y. likus savaitei iki Sutarties nutraukimo, pateikiant foto fiksacijas. ESO vadovaujantis darbuotojas G. A. nuolatos trukdė tinkamai vykdyti Sutartį, sudarytą po viešojo pirkimo procedūrų, nuolatos galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Sprendime ignoruojama, kad iki Sutarties nutraukimo buvo atlikta 93,9 procento visų sutarties darbų.

38.10.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 25 punkte nurodyti argumentai dėl Darbų (ne)priėmimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nepagrįstai ir šališkai vertino, kad ieškovė neperdavė ESO darbų. Ieškovė daug kartų aiškino teisminio nagrinėjimo metu, kad ji negalėjo per įprastinę duomenų apsikeitimo sistemą TIVIS pateikti Darbų baigimo dokumentų, nes jai buvo atjungta prieiga prie TIVIS, po to, kai buvo įkelti techniniai dokumentai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad TIVIS užrakinimas yra neteisėto spaudimo priemonė, pasinaudojant ir piktnaudžiaujant savo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, ieškovei iš ESO pusės. Be to, teismas neįvertino, kad kita neteisėto spaudimo priemonė buvo panaudota prieš ieškovę, kai ESO atstovas neteisėtai siekė Darbus perimti kaip atskirą prekę ir neteisėtai perduoti kitai rangovei. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad nėra galimas esminis Sutarties pažeidimas šiuo atveju, nes tokiu pažeidimu galėjo būti kvalifikuotas tik toks Sutarties pažeidimas, kai ieškovė nebūtų įvykdžiusi pastotės pagaminimo ir sumontavimo, tuo labiau, kad pats ESO negalėjo patiekti kabelių dar virš dviejų mėnesių, po Sutarties termino pasibaigimo. Kad MTP sumontavimas buvo reikšmingiausias darbas būtent šiai Sutarčiai, rodo ESO siekis perimti MTP kaip prekę net po to, kai ji yra pilnai sumontuota ir suderinta.

38.11.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 26 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada dėl fakto ir dėl teisės, neįvertinant visos bylos apimties. ESO savo rašte reikalavo parduoti tik gaminį – pastotę. Atliktų darbų aktas tiesiogiai įrodo, kad pastotė, transformatoriai, įžeminimo kontūras, nuogrindos, pamatai buvo sumontuoti – t. y. atlikti Darbai. Fotofiksacija buvo išsiųsta ESO atstovui dar iki Sutarties nutraukimo. Teismui taip pat buvo pateikta tiek atliktų darbų fotofiksacija, išpildomoji topo nuotrauka; ieškovės transporto judėjimo grafikai objekte, taip pat ESO pateiktame Sustambintų darbų įkainių žiniaraštyje buvo nurodyti ieškovės atlikti Darbai.

38.12.                      Nors teismas skundžiamo sprendimo 27 punkte teigia, kad TIVIS sutrikimo atveju 1.36 papunktyje nurodyta informacija gali būti teikiama kitomis elektroninėmis priemonėmis, tačiau teismas neįvertino, kad: TIVIS nėra susirašinėjimo programėlė; TIVIS yra ESO užsakymu sukurta duomenų apsikeitimo platforma (programa), visokiausius sutarties vykdymo ir darbų pridavimo niuansus apimanti sistema – neatlikus vienos menkos procedūros, negalima pereiti prie kitos procedūros.

38.13.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad termino praleidimo pasekmės tenka ieškovei ir negali būti laikoma, kad buvo objektyvios aplinkybės terminui pratęsti. Ieškovė daugybę kartų informavo ESO atstovą G. A. apie kliūtis fiziniam darbų atlikimui objekte. ESO nepatvirtino papildomų darbų pagal naują projekto Laidą A. Be to, ESO nestabdė darbų dėl statytojos patvirtintos voluoto betono kelio konstrukcijos kabelinėje trasoje sklype ir bokštinio krano 23m. aikštelės sklype. Be kita ko, pati ESO neturėjo kabelių ir neįvykdė savo pareigos – nepatiekė kabelių.

38.14.                      Nors sprendimo 29 punkte teigiama, kad tai, kad ieškovės tiekėjas negalėjo pagaminti ir pristatyti transformatorinės laiku tenka ieškovės atsakomybei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol yra sutrikusios pasaulinės įvairios tiekimo grandinės, ypač puslaidininkių ir elektronikos. Be to, ESO taip pat negalėjo patiekti kabelių darbų vykdymui apie 10 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo.

38.15.                      Nepagrįsti skundžiamo sprendimo 30 punkto teiginiai, kad force majeure nelaikoma aplinkybe, kad Sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdyti šalies kontrahentų padarytų pažeidimų ar dėl finansinių arba materialiųjų išteklių stokos. Pirma, teismas ignoravo faktą, kad elektrotechninių medžiagų rinkoje Lietuvoje nėra dalyvio, kuris galėtų suvaldyti pasaulines tiekimo grandines. Antra, ESO Sutartis neatitinka pasaulinių realijų, ypač išryškėjusių Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu ir iki šiol tebesitęsiančių aplinkybių ypač su puslaidininkių ir elektronikos prekių sutrikusiu, ženkliai vėluojančiu tiekimu. Trečia, teismas sprendime visiškai neįvertino rinkos realijų. Šiuo atveju ESO veikimas uždedant ieškovei (nedidelei rangovei) ekonominę, finansinę, materialinę ir reputacinę atsakomybę bei pareigas, kurių negali įvykdyti galingos korporacijos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tų pačių įprastų kabelių trūkumą, dėl ko ESO pats negalėjo įvykdyti sutartinės pareigos ieškovei.

38.16.                      Teismas neįvertino, kad Sutarties pasirašymo metu ieškovė neturėjo pagrindo įtarti būsimą Sutarties vėlavimą. Be to, sprendime ignoruojamas faktas, kad kabeliai taip ir nebuvo pateikti rangos darbų vykdymui.

38.17.                      Nors teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte nurodė, kad iš 2023 m. liepos 31d. darbų vietos fotofiksacijos matyti, kad darbai nėra pradėti, tačiau byloje nėra jokios darbų vietos 2023 m. liepos 31 d. fotofiksacijos, minimos teismo sprendime. Teismas neįvertino, kad ESO atstovui buvo išsiųsta 2024 m. rugpjūčio 2 d. pabaigtų darbų fotofiksacija, patvirtinanti, kad darbai atlikti. Tai pripažino ESO savo 2024 m. kovo 6 d. nuomonėje.

38.18.                      Teismas sprendimo 33 punkte neįvertino, kad ieškovės darbų kabelinės trasos vietoje vykdo intensyvus eismas, net po to, kai 2023 m. liepos 4 d. statytoja pažadėjo leisti dirbti, ieškovė atliko geodezinį nužymėjimą – kuoliukai buvo išmėtyti nepertraukiamo statybinio transporto. Ieškovė negalėjo rizikuoti savo darbuotojų gyvybėmis. Sprendime yra ignoruojamas faktas, kad nei statytoja, nei ESO nesilaikė „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ reikalavimų. Be to, sprendime nė karto nėra pasisakyta apie ESO kabelių tiekimo pareigos nesilaikymą, net kai 2024 m. birželio 12 d. ESO sutiko apmokėti papildomai už atvežimą, kas nebuvo mūsų pareiga, kabeliai nebuvo pristatyti į ieškovės sandėlį.

38.19.                      Nepagrįsti sprendimo 34 punkto teiginiai, kad ieškovės argumentas dėl statybvietės neperdavimo negali būti pateisinama priežastimi laiku neatlikti darbų. Šiuo atveju statytojos formalus darbų fronto perdavimas nesudarė ieškovei galimybių ne tik saugiai atlikti darbus statybinės technikos judėjimo kelio konstrukcijoje, bet ir reikalavo neįmanomo – atlikti klojimo darbus virš bokštinio krano 23m. gelžbetonio aikštelės. Teismas daro klaidingą išvadą, jog Darbų atlikimo vietoje suformuotas ESO servitutas atstoja saugias darbuotojų darbo sąlygas objekte, kelio konstrukcijoje. Tokia sprendime išdėstyta pozicija neatitinka nei teisės, nei fakto. Egzistavo fizinis pavojus gyvybei atlikti darbus. ESO ieškovei taikė nuolatinį, bekompromisį spaudimą ir ignoravimą. Po 2023m. liepos 4 d. susirinkimo, kai ESO įsakmiai pareikalavo nedelsiant pradėti darbus, ieškovės darbuotojai sekančią dieną atvyko dirbti į objektą, bet žemės kasimo darbų net negalėjo pradėti, nes geodezinių nužymėjimo kuoliukų jau nebebuvo, o sunkiasvorė statybinė technika kaip važiavo, taip ir tebevažiavo tuo laikinu keliu, nors statytoja susirinkimo metu buvo žodžiu pažadėjęs eismą nukreipti kitu keliu.

38.20.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimo 35 punkte neįvertino Projekto pakeitimą nauja laida A. Pirma, teismas neįvertino, kad ieškovė siekė, kad MTP būtų pagaminta per kuo trumpesnį laiką: atliko gamintojų ir tiekėjų rinkos tyrimą, oficialiai su ESO sutikimu keitė gamintoją, sutiko mokėti brangiau 8 000 Eur + PVM, net sutiko mokėti avansu (kurio dar neatgavo iš ESO ir pastoviai informavo statytoją, bei ESO. Nežiūrint maksimalių objektyviai įmanomų ieškovės pastangų dėl nuo ieškovės visiškai nepriklausančių aplinkybių, MTP gamybos terminas pailgėjo apie 50 proc. laiko. Pirkimo metu ESO, būdamas patyręs tokių MTP gamybos ir montavimo terminuose, nepripažino realaus gamybos laiko ir neįvertino laiko, reikalingo montavimui objekte, tačiau visą atsakomybę perkėlė ieškovei, kuriai Sutarties sąlygos nesuteikė net galimybės prašyti Sutarties termino pratęsimo, nuo dėl jos nepriklausančių aplinkybių. Antra, apie problemas ieškovė aiškiai, nedviprasmiškai informavo ESO visą Sutarties vykdymo periodą, bet ESO ignoravo ieškovę ir toliau rašo faktų neatitinkančius savo subjektyvius vertinimus. Dar 2023 m. sausio 10 d. ieškovė informavo statytoją, kad „apie birželio mėnesį turėtume darbus baigti“. Ieškovė jau tada prognozavo, kad birželio mėn. pagaminta pastotė MTP. Numatytas Sutarties terminas buvo iki 2023 m. gegužės 9 d. Ieškovė prašė stabdyti Sutarties vykdymą dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, bet ESO nieko net neatsakydavo. Net paties ESO kabelių tiekimo reikšmingas sutrikimas nebuvo priežastis stabdyti Sutartį. Trečia, teismas neįvertino, kad naujas Trasos sprendinys (neatsiejama techninio projekto dalis, laida A) buvo patvirtintas tiek statytojos, tiek ESO atstovo ir suderintas su valstybinėmis institucijomis. Tačiau, netgi nežiūrint įrašų TIVIS apie naujo sprendinio patvirtinimą, ESO atstovas nuolat melagingai kelia abejones dėl naujo sprendinio egzistavimo. Ketvirta, ESO melagingai teigia, kad ieškovė kelia ginčą dėl to, kad ESO nesutiko keisti sprendinių, nes jų keitimas objektyviai nebuvo būtinas. Priešingai, būtent sprendinys buvo pakeistas ir ESO atstovo R. G., statytojos ir institucijų patvirtintas dar 2023m. pradžioje, tik ESO atstovas G. A. kategoriškai nesutiko su papildomais darbais pagal naują sprendinį (projekto laida A). Teismas neįvertino, kad su ESO darbuotoju R. G. per kelis kartus ieškovė suderino papildomų ir nedaromų darbų sąmatas. Penkta, teismas neįvertino, kad sklypo teritorijoje nebuvo galima atlikti statybos darbų dėl objektyvių priežasčių: pirma, nebuvo vertikalaus planiravimo (vyko nulinio ciklo darbai) bei nebuvo perduota statybvietė (trasoje vyko intensyvus sunkiasvorės technikos eismas); antra, 2023 m. sausio 16 d. statytoja informavo apie voluoto betono kelio konstrukciją ir ieškovės kabelius po juo; trečia, 2023 m. sausio 16 d. statytoja informavo, kad vasario mėnesį atvažiuos kranas ir tada kabelio paklojimas bus neįmanomas. Teismas neįvertino, kad tik dėl ESO vadovaujančio atstovo G. A. vienasmenių sprendimų, prieštaraujančių faktinėms aplinkybėms, piktnaudžiavimo savo padėtimi, ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti Sutarties.

38.21.                      Nepagrįsti skundžiamo sprendimo 37 punkto teiginiai dėl techninio projekto sprendinių keitimo. Sprendime šios aplinkybės vertintos nekritiškai ir šališkai ieškovės nenaudai. Šiuo atveju projekto A laida buvo patvirtinta ir ieškovė turėjo pareigą darbus vykdyti griežtai tose koordinatėse ir ta technologija kaip naujos laidos A projektiniame sprendinyje.

38.22.                      Nors teismas skundžiamo sprendimo 39 punkte nurodo, kad ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl nepradėjo Darbų laiku, tačiau teismas neįvertino, kad ieškovė darbų negalėjo tęsti, nes dėl rastų žemėje nežinomų, projekte neparodytų kabelių reikėjo naujo projektinio sprendinio naujų kabelių klojimui. Kol naujas sprendinys buvo suprojektuotas ir suderintas su statytoja, ESO atstovu ir valstybinėmis institucijomis, buvo nutiestas laikinas kelias ir atvežtas kranas.

38.23.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 40 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada dėl fakto ir dėl teisės dėl to, kad ieškovė niekada nėra teisminio proceso nagrinėjimo metu tiksliai įvardinusi pagal kokius reglamentus buvo nutarta po želdiniais kloti uždaru būdu. Ieškovė nedalyvavo projektavimo procese. Tai yra statytojos kvalifikuoto projektuotojo kompetencijoje. Statytojos kvalifikuotas projektuotojas atliko projektą pagal galiojančius reglamentus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teigia, kad papildomi Darbai – kabelių klojimas uždaru būdu ne objekto teritorijoje atsirado, kai buvo patvirtintas naujas UAB „Samogitia miestelis“ ir atsakovės techninio projekto sprendinys dėl želdinių išsaugojimo“ . Ieškovė niekada nėra taip nei teigusi žodžiu, nei raštu. Be to, ieškovė neturi pareigos rūpintis kažkokiais, kažkur esančiais želdiniais.

38.24.                      Sprendimo 41 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada, nes už sklypo ribos kabelinė trasa keitėsi ne dėl naujo reglamentų atsiradimo, o dėl pakeistos kabelių klojimo trasos, kuri priartėjo prie želdinių (atradus senus kabelius projektinėje trasoje).

38.25.                      Nepagrįsti sprendimo 42 punkte nurodyti teiginiai, kad po Sutarties nutraukimo, Darbus atliko tretieji asmenys pagal Techninį projektą (nekeistą) bei nedelsiant, todėl ir ieškovei turėjo neegzistuoti kliūtys Darbų atlikimui. Pirma, metinė rangovė kabelius paklojo trasoje pagal naują sprendinį, tik rangovė ignoravo naująjį sprendinį ta apimtimi, jog ten, kur priartėjama prie želdinių, buvo sprendinys kloti uždaru būdu, kad nepažeisti želdinių šaknų sistemos. Antra, metinė rangovė neatliko darbų nedelsiant – kabeliai buvo paruošti pajungimui tik po rugsėjo 28 d., o galutinai objektas buvo perduotas eksploatuoti tik 2023 m. spalio 17d. Tai yra, praėjus net 2,5 mėn. nuo Sutarties su ieškove nutraukimo.

38.26.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 43 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada dėl fakto. Ieškovė niekada nėra gavusi jokio el. laiško su nuotraukomis iš objekte nedirbusio techninio prižiūrėtojo G. R., kuriuo remiasi ESO atstovas G. A.. Be to, G. R. neturi nei kvalifikacijos, nei kompetencijos nuneigti statytojos kvalifikuoto projektuotojo sprendinių.

38.27.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 45 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada dėl fakto – teismo proceso metu nebuvo aptartas būtent elektrotechninis darbo projektas, nebuvo minima, kad „sutartyje Darbo projektas nėra numatytas“. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad ESO neatliko savo pareigos ir nesuderino relinės apsaugos projekto. Tai nėra elektrotechnikos darbo projektas kabelių klojimui ir pastotės montavimui – kalbama apie Relinės apsaugos projektą. Ieškovės subrangovas atliko tiek projektą, tiek darbus. Šie darbai buvo numatyti Techniniame projekte. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai žodžiu argumentavo, kad sutiko apmokėti už Relinės apsaugos projektą ir darbus, nes negalėjo rizikuoti įrangos funkcionalumu ir garantiniais įsipareigojimais. Tuo tarpu būtent dėl ESO kaltės, tokios eilutės nebuvo konkursinėje kainos lentelėje ir ESO net nesiteikė suderinti atlikto relinės apsaugos projekto, neatliko savo pareigos pagal Sutartį. Projektų derinimas yra ESO pareiga.

38.28.                      Sprendimo 46 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada dėl fakto byloje – nėra jokio įrodymo, kad ESO kabelius būtų patiekęs ieškovei. Patiekimo faktas turi būti įrodytas pasirašytu krovinio važtaraščiu, kurį pasirašo ESO atstovas ir ieškovė (pasirašymas vyksta per Signa programą). Toks medžiagų perdavimo patvirtinimas yra numatytas užsakovės teikiamų medžiagų priėmimo–perdavimo sąlygose, tačiau tokio dokumento byloje nėra.

38.29.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo 47 punkte yra daroma iš esmės klaidinga išvada, nes ieškovė norėjo pasakyti, kad ginčo objektą – Sutartį laimėjo viešojo pirkimo metu pagal viešo pirkimo reglamentavimą, todėl ESO negalėjo tiesiogiai perduoti darbų metinei rangovei, nepaskelbusi naujo pirkimo. Be to, ieškovės vertinimu, galimai naujasis objekto techninis prižiūrėtojas, inžinierius A. B. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nes: metinė rangovė aktavo ne tik nedarytus darbus, bet ir nesilaikydama savo metinės rangovės sutarties įkainių, kurie yra viešai prieinami. A. B. priėmė Atliktų darbų aktą ne metinės sutarties įkainiais, ne faktiniais įkainiais bei priėmė į eksploataciją naujai paklotus kabelius, kurių bandymas paaukštinta įtampa buvo atliktas, net nesumontavus movų, kas yra draudžiama.

38.30.                      ESO nepagrįstai bei neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 proc. nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, ir neatliktų darbų bendra vertė siekia tik 7 765 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir netinkamai kvalifikavo esminio sutarties pažeidimo aspektu: sutartis negali būti traktuojama nutrauktina dėl esminio pažeidimo kai neatliktų darbų dalis yra tik 6,1 proc. nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų.

38.31.                      ESO neturėjo teisės nutraukti Sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu; tai yra esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui. Dėl šio akto nebuvimo ESO neturi teisėto pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Visus ieškovės konstruktyvius prašymus, kad būtų gauta darbų vykdymui statybvietė, G. A., kaip ESO atstovas, ignoravo. 2023 m. liepos 4 d. susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovės vadovas, statytojos atstovas, visiems girdint, žodžiu pažadėjo, kad nuo sekančios dienos transportas bus nukreiptas kitu keliu, ieškovės geodezininkas nužymėjo trasą, tačiau ieškovės darbuotojai, atvykę sekančią dieną dirbti, pamatė, jog sunkiasvoris statybinis transportas kaip važiavo , taip ir tebevažiuoja būsimos kabelinės trasos vieta. Be to, buvo išmėtyti žymėjimo kuoliukai, neliko nei vieno žymėjimo vietoje. Tačiau ESO atstovas G. A. ir toliau darė ieškovei psichologinį spaudimą kloti kabelius didesnėmis sąnaudomis, rizikuojant darbuotojų gyvybėmis ir garantinių įsipareigojimų 10 metų galima finansine našta. Toks ESO veikimas prieštarauja esminiams VPĮ principams. Šiuo atveju visus darbus, kurie buvo įmanomi padaryti be statybvietės perdavimo buvo atlikti, kai statytoja nuardė bokštinį kraną su aikštele, o ieškovės tiekėjas pagamino modulinę pastotę. Dėl šių priežasčių Sutartis negalėjo būti baigta vykdyti 2023 m. gegužės 9 d.

38.32.                      ESO Raštas pažeidžia viešųjų pirkimų reguliavime įtvirtintą skaidrumo bei abipusio pripažinimo principus, kadangi abejotinais ir deklaratyviais motyvais grindė ieškovės tariamą esminį Sutarties pažeidimą bei įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Be to, įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negali vykti vien dėl 6,1 proc. dalies Sutarties neįvykdymo. Šiuo atveju kaltė dėl savalaikio Sutarties neįvykdymo yra tiek paties ESO, tiek trečiųjų asmenų, kurie turi sutartinius santykius su ESO. Negali būti taip, kad visa rizika, kurios šaltinis yra ESO netinkamas ir / ar neteisėtas veikimas, perkeliama ieškovei.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB Energijos skirstymo operatorius prašo ieškovės UAB „FISANTA“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

39.1.                      Apeliaciniame skunde nėra nurodomų konkrečius teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų, kurias būtų pažeidęs pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta, kokias Sutarties ar CK nuostatas pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė, priimdamas sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia esmės ir nepaneigia sprendimo teisėtumo, įvertinus visas kitas nustatytas reikšmingas aplinkybes šio ginčo išsprendimui. Ieškovė sąmoningai nutyli, nepasisakydama apie šalių Sutartimi sutartas sąlygas, kurias pažeidė ir (ar) kuriomis nesivadovavo ieškovė, vykdydama Sutartį, bei kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, kad ESO pagrįstai ir teisėtai nutraukė Sutartį vienašališkai dėl Sutarties esminio pažeidimo, kurį padarė ieškovė.

39.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Sutarties specialiosios dalies 6.5 papunktyje numatyta, kad grafike nurodytų terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 19.4 papunktį, ESO turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjusi ieškovę, nutraukti Sutartį, jeigu ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 19.4.3 papunktį, ieškovės padarytas Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu ieškovė nesilaiko Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų. Atsižvelgus į minėtas nuostatas ESO turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį net nuo 2023 m. birželio 8 d., nors nutraukė 2023 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigė sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis neatliko Darbų iki Sutartyje nustatyto termino (iki 2023 m. gegužės 9 d.), o taip pat ir praėjus 30 dienų, numatytų Sutarties bendrosios dalies 19.4.3 papunktyje, kuriam suėjus, ESO turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį vienašališkai, taikant ieškovei atitinkamas, Sutartyje nustatytas pasekmes, o konkrečiai: priskaičiuojant mokėtinas netesybas (baudą ir delspinigius) bei įtraukiant ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

39.3.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodytais motyvais siekia savo atsakomybę dėl laiku neįvykdytų Darbų perkelti ESO, iš gausiai pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių teiktų paaiškinimų, kuriuos išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, akivaizdžiai matyti, kad pati ieškovė nevykdė jai, kaip rangovei, priskirtų įsipareigojimų, visą Sutarties galiojimo laikotarpį keliant nepagrįstus reikalavimus ir nebendradarbiaujant. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ESO turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai dėl esminio pažeidimo, kas atitinka ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina ESO bendradarbiavimą, pastangas spręsti rūpimus klausimus, tačiau ieškovė visais būdais siekė nevykdyti darbų arba pasikelti jų kainą (išsireikalauti papildomų ir nereikalingų darbų užsakymo).

39.4.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje tiek ieškovės, tiek ESO pateiktus įrodymus bei įvertinęs jų visumą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principus. Atsižvelgiant į tai, kad sprendime padarytas tam tikras netikslumas, nurodant, kad ESO buvo faktiškai perdavusi kabelius ieškovei, kai ji pareikalavo, nagrinėjamu atveju neturi ginčui esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo vertinti, kad priimtas sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir turėtų būti naikinamas. Pagal Sutartį komunikacija tarp šalių turėjo vykti per TIVIS. ESO įsipareigojo pateikti reikalingas medžiagas, t. y. kabelius pagal ieškovės pareikalavimą. Ieškovei pareikalavus, ESO nedelsiant tai ir įvykdė. Pati ieškovė pripažino, jog buvo pamiršusi pateikti pareikalavimą dėl kabelių perdavimo. Todėl konstatuoti, jog ESO netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, byloje pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina, kad kabelių gamyba ir jų pateikimas užtruko tokį ilgą laiką ir kad ESO negalėjo pateikti ieškovei kabelių, jam jų pareikalavus anksčiau, Sutartyje nustatytu terminu ar kitu metu, gavus pareikalavimą. Patys kabeliai, gavus ieškovės pareikalavimą 2023 m. birželio 12 d., galėjo būti jai pateikti, tačiau tik tuo atveju, jei būtų likęs poreikis juos pateikti. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė nei Sutarties vykdymo metu, nei ruošiantis bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, niekada neteigė, jog būtent kabelių nepateikimas yra esminė priežastis, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės neva laiku užbaigti Sutartyje numatytų Darbų.

39.5.                      Apeliacinio skundo teiginiai apie kitus įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nors apie juos neva nebuvo byloje paminėta raštu ar žodžiu nei ESO, nei ieškovės, neatitinka faktinės situacijos ir yra melagingi. Pirma, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismui niekada nebuvo pateikta sutartis, sudaryta tarp UAB „Samogitia miestelis“ ir ESO, kurios nuostatos nurodytos sprendime. Šios sutarties bendrosios sąlygos (visa apimtimi) yra pateiktos su ESO tripliku. Antra, ieškovė klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi 2024 m. liepos 31 d. fotofiksacija, kuri nebuvo pateikta į bylą. Minėta fotofiksacija iš tiesų nebuvo pateikta ir ja teismas nesirėmė, o rėmėsi 2023 m. liepos 31 d. fotofiksacija, kuri byloje buvo pateikta ESO atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodyta, kad fotografija daryta, siekiant užfiksuoti faktą, kad Darbai iki to laiko nepradėti. Trečia, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju „kelias“ yra laikina (laisvai ardoma) ir nepastovi statybų aikštelės atkarpa, naudojama įvairios statybų technikos ir (ar) lengvųjų automobilių judėjimui, jos lokacija bet kada gali būti pakeista arba apskritai panaikinta, remdamasis nuotraukomis, pateiktomis į bylą, kuri viena iš jų buvo pateikta ESO atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodyta, kad teikiama fotofiksacija, užfiksuota Google 2023 m. birželio mėn., kitos nuotraukos buvo pateiktos pačios ieškovės dublike ir su juo teiktuose prieduose. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji niekada nėra teisminio proceso nagrinėjimo metu tiksliai įvardinusi, pagal kokius reglamentus buvo nutarta po želdiniais kloti uždaru būdu. Šie ieškovės teiginiai yra nurodyti tiek dublike, tiek atsiliepime į priešieškinį. Penkta, ieškovė visiškai nepagrįstai ir melagingai nurodo, kad teismo sprendime teigiama tai, ko nėra nei faktiškai buvę, nei yra bylos medžiagoje, nes ieškovė neva niekada nėra gavusi jokio el. laiško su nuotraukomis iš objekte dirbusio techninio prižiūrėtojo G. R.. Šiuo atveju sprendime minimą techninio prižiūrėtojo G. R. 2023 m. liepos 20 d. el. laišką su nuotraukomis, kurį ieškovei persiuntė ESO atstovas 2023 m. liepos 24 d. el. laišku, į bylą yra pateikusi pati ieškovė. Šešta, ieškovė neteisingai vertina ir pirmosios instancijos teismo nurodytą vertinimą dėl ESO sutartimi nenustatytos pareigos derinti elektrotechninio darbo projektą. Siekdama suklaidinti teismą, ieškovė sąmoningai nurodo, jog žodinio nagrinėjimo metu nebuvo visiškai minima, kad „sutartyje Darbo projektas nėra numatytas“, tačiau šios aplinkybės buvo nurodytos ESO atsiliepime į ieškinį, siekiant paneigti ieškinyje nurodytus nepagrįstus teiginius, kad buvo reikalingas ESO pritarimas ieškovės į TIVIS 2023 m. gegužės 19 d. įkeltam (pateiktam) RAA (Relinės apsaugos ir automatikos) nuostatų darbo projektui. Taigi, ieškovė, sąmoningai nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius, siekia suklaidinti teismą, sudarant klaidingą įspūdį, kad neva pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o sprendimas priimtas neva net nesamais byloje įrodymais.

39.6.                      Ieškovės pozicija, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, yra ne tik kad nepagrįsta, bet ir prieštaringa. Tai patvirtina pačios ieškovės kaskart keičiama pozicija. Pirma, tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad esminė kliūtis Darbų pagal Sutartį atlikimui buvo neperduota statybvietė įforminant šį perdavimą aktu, todėl dėl šio akto nebuvimo ESO neturi teisėto pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Antra, jau dublike teigiama, kad esminė kliūtis buvo statybvietėje įrengtas kranas. Trečia, taip pat dublike ieškovė teigė, kad šios Sutarties esminė dalis buvo pastotės su valdomais komutaciniais įrenginiais pagaminimas ir sumontavimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad būtent dėl transformatorinės pagaminimo ir pristatymo vėlavimo ieškovė negalėjo Sutartyje nustatytu terminu atlikti Darbų. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės nuolat keičiamą poziciją dėl kabelių nepateikimo. Taigi, ieškovės pozicijos nenuoseklumas patvirtina ir tai, kad ieškovė vis keisdamas savo ieškinio reikalavimų pagrindimą, taip ir nesugebėjo įrodyti, kad tinkamam Darbų atlikimui pagal Sutartį trukdė neva realios priežastys.

39.7.                      Ieškovė nepaneigė sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad ESO aktyviai ragino ieškovę laikytis Sutarties terminų ir atlikti darbus, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir vengė vykti į susitikimus bei spręsti Darbų atlikimo termino vėlavimo problemas. Reikšminga aplinkybė, kad net išnykus ieškovės nurodomoms kliūtims vykdyti Darbus, ieškovė vis viena nepradėjo vykdyti jokių Darbų statybvietėje, nors ir toliau iki 2023 m. liepos 31 d. buvo raginama ESO. Tai, kad ESO netenkino ieškovės prašymo stabdyti Darbus, negali būti laikoma ESO ir jo atstovo piktnaudžiavimu savo dominuojančia padėtimi. Priešingai, iš byloje pateikto susirašinėjimo ir raštų akivaizdu, kad ESO nuo pat Sutarties sudarymo pradžios dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kad ieškovė įvykdytų Darbus, nuolankiai bendradarbiavo, patikrindavo ieškovės nurodytas aplinkybes, aiškindavosi situaciją su statytoja, atrašinėjo į visus laiškus, pakartotinai teikė paaiškinimus dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, užuot nutraukdamas Sutartį, ieškovei pažeidus Darbų atlikimo terminus, ieškovei suteikdavo galimybes vis tiek įvykdyti Sutartį, kvietė susitikti ir t.t., t. y. visais įmanomais būdais bendradarbiavo su ieškove ir siekė išsaugoti Sutartį. Tačiau ieškovė nuo pat Sutarties įsigaliojimo nebendradarbiavo, sąmoningai ieškojo priežasčių, kaip nepradėti vykdyti Darbų pagal Sutartį, konstruktyviai nekomunikavo, visada vengė „gyvo“ susitikimo su ESO, neteikė objektyvių paaiškinimų, kodėl nepradeda Darbų.

39.8.                      Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog byloje buvo pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys dalies atliktų Darbų vertę, o taip pat, kad ši dalis Darbų buvo atlikta iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 10 d., tačiau šie ieškovės argumentai yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Esminė sprendime nustatyta aplinkybė, paneigianti šiuos deklaratyvius ieškovės teiginius, yra ta, kad Sutarties nutraukimo dienai ieškovė nebuvo atlikusi Darbų, nes jų dalies nebuvo pridavusi ESO Sutartyje nustatyta tvarka, taip pat nebuvo pateikęs jokių už šią nurodomą atliktų Darbų dalį galutiniam atsiskaitymui reikalingų dokumentų, t. y. ieškovė nebuvo pateikusi sąskaitos ESO, nes iš esmės jokių Darbų (ar jų dalies) rezultato iki Sutarties nutraukimo nėra perdavusi. Ieškovės nurodomi neva Sutarties ir atliktų Darbų vertę įrodantys žiniaraščiai savaime nepagrindžia Darbų atlikimo fakto. Pats Sutarties objektas (apibrėžtas Sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktyje) nurodo, kad ieškovė įsipareigojo savo rizika pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti Darbus ir perduoti šių Darbų rezultatą, t. y. ESO sudarė Sutartį dėl visų Darbų atlikimo ir jų rezultato perdavimo per nurodytą Darbų atlikimo terminą. Sutartyje nėra jokių išlygų dėl dalies (ne)įvykdytų Darbų. Ieškovės subjektyvi nuomonė, kad ji neva atliko dalį Darbų, jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė tinkamai vykdė Sutartį.

39.9.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės teiginius, jog transformatorinė buvo pagaminta jau po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos, todėl tai pateisina Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino praleidimą, rėmėsi Sutarties bendrosios dalies 8.7 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad ieškovės kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Darbų atlikimo terminą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagal šią Sutarties nuostata ieškovė iš esmės yra atsakinga už pasirinktus (šiuo atveju ir pakeisto kitu) kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kad termino praleidimo pasekmės tenka ieškovei ir negali būti laikoma, kad buvo objektyvios aplinkybės terminui pratęsti. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nei Sutartimi, nei įstatymine prievole nebuvo prisiėmusi rizikos ir atsakomybės už ieškovės tiekėjų ar subrangovų prievolių neįvykdymą, neįtraukė tokios sąlygos ir į Sutartį, kaip atleidimo nuo sutartinės atsakomybės aplinkybės, todėl tai, kad ieškovės tiekėjas negalėjo pagaminti ir pristatyti transformatorinės laiku tenka ieškovės atsakomybei.

39.10.                      Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs ESO nurodytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju transformatorinės ir kabelių įrengimui (Darbų atlikimui) Statybos įstatymas (ir jo poįstatyminiai teisės aktai) netaikomi, tad ir joks statybvietės perdavimas, kuris numatytas Statybos įstatyme ir taikytinas statinių kaip nekilnojamųjų daiktų statybos darbų vietoje, neatliekamas. Tokiu būdu ieškovės argumentas dėl statybvietės neperdavimo negali būti pateisinama priežastimi laiku neatlikti darbų. Statybos dalyviai, turėdami didelę patirtį šioje srityje, įvertinę statybų metu dinamiškai besikeičiančią situaciją, visada bendru susitarimu gali rasti tinkamą sprendimą, kaip įgyvendinti kiekvieno suplanuotus darbus. Tuo tikslu statytoja ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas tiksliai nurodyti planuojamų vykdyti Darbų etapus. Tačiau būtent pati ieškovė nedėjo tinkamų pastangų, kad pasiekti bendrus susitarimus, vis keldama nepagrįstus reikalavimus dėl Darbų vykdymo sąlygų, nors pati aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad net neketino pradėti vykdyti bet kokių Darbų objekte, kol negaus modulinės tranzitinės transformatorinės, kol nebus perduota statybvietė, vėliau ir kol nebus išardytas kranas, o pagal iškeltą naują versiją kol negaus kabelių. Be to, iš pačios ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad po 2023 m. liepos 4 d. susirinkimo, kai ESO įsakmiai pareikalavo nedelsiant pradėti darbus, ieškovės darbuotojai sekančią dieną atvyko dirbti į objektą. Tai reiškia, kad ieškovės darbuotojai iki pat 2023 m. liepos 5 d. net nevykdė jokių faktiškų Darbų statybvietėje, nors ieškovė susirašinėjimo tarp šalių metu nepagrindė, kad kokios nors realios kliūtys atlikti Darbus iš tiesų egzistavo. Aplinkybė, kad ieškovė siuntė ESO raštus su nepagrįstais prašymais nereiškia, kad ESO turėjo tokius nepagrįstus prašymus tenkinti. Taigi ieškovės argumentai dėl neva neperduotos statybvietės kaip kliūties Darbų atlikimui, yra visiškai nepagrįsti, ką teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas.

39.11.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir objektyviai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos neįrodo, kad ieškovė objektyviai negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų Darbų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė niekada nebuvo pateikusi ESO jokių prašymų ir būtinų dokumentų dėl papildomų darbų Sutarties bendrosios dalies 4.11 papunktyje nustatyta tvarka. Dėl papildomų darbų poreikio vyko susirašinėjimas tik el. paštu, net ieškovei nepateikiant tinkamų dokumentų, nors tokius prašymus ieškovė turėjo pateikti per TIVIS. Todėl visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl papildomų darbų poreikio ir neva ESO ignoravimo tenkinti tokį ieškovės prašymą, kuris Sutartyje nustatyta tvarka per TIVIS, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus, niekada nebuvo pateiktas, vertintini kritiškai.

39.12.                      Ieškovė niekada nereikalavo ESO atlikti vertikalaus planiravimo, niekada apie jį nebuvo užsiminusi, o ši įvardijama ieškovės kliūtis siekiant paaiškinti Darbų nevykdymą, nebuvo nurodoma nei el. susirašinėjime, nei ieškinyje, o tokie paaiškinimai atsirado tik dublike. Ieškovė neįrodė, kad buvo teikusi reikalavimus ar pretenzijas dėl neatlikto vertikalaus planiravimo, nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl nedirbo esant molio kalvų ir įdubų laikotarpiu, kodėl nepradėjo Darbų laiku ir nuolat, iki pat Sutarties nutraukimo, vengė juos pradėti. ESO pagrįstai vertino, kad Darbų atlikimo vietoje esančios žemės kalvos objektyviai nebuvo kliūtis darbų vykdymui.

39.13.                      Atsakovės argumentai dėl projektinių sprendinių keitimo už objekto ribų ir želdinių išsaugojimo yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi pati ieškovė klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo atliktas projekto pakeitimas (ieškovės įvardijama A laida), tačiau pats Techninis projektas keičiamas nebuvo, o dalies kabelių įrengimo trasos pakoregavimas, kai buvo nustatyta, kad objekto projekto kabeliai patenka į projekte nepažymėtą kabelių trasą, nebuvo naujas techninis sprendinys dėl želdinių išsaugojimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo ieškovės nurodytus argumentus apie neva naujo techninio sprendinio dėl želdinių išsaugojimo priėmimą, nors toks projekto pakeitimas dėl želdinių išsaugojimo atliktas nebuvo. Be to, nors ieškovė akcentuoja aplinkybes, kad ESO atstovas 2023 m. sausio 19 d. pritarė pakoreguotam trasos planui, be kita ko nurodydamas, kad vadovaujantis šiuo planu galima pradėti darbus, tačiau ieškovė jokių darbų vykdyti nepradėjo, o papildomų ir nedaromų darbų sąmatas ESO atstovui pateikė tik 2023 m. birželio 30 d. el. laišku, t. y. nesilaikydama Sutarties bendrosios dalies 1.36 ir 4.11 papunkčių. Ieškovė visiškai nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad ji buvo suderinusi su ESO atstovu R. G. papildomų ir nedaromų darbų sąmatas, tačiau ESO vadovaujantysis darbuotojas nesutiko apmokėti už atsiradusius papildomus darbus.

39.14.                      Ieškovės nurodomi argumentai neįrodo, kad ieškovė siekė Sutartį įvykdyti kaip įmanoma greičiau, bendradarbiaujant rasti tinkamus sprendimus dėl pasikeitusios situacijos. Ieškovė jokiais objektyviais ir leistinais įrodymais nepagrindė savo realaus negalėjimo iki Sutartyje nustatyto termino atlikti kabelių klojimo darbų, o taip pat iki įspėjimo apie Sutarties nutraukimą atlikti visų Sutartyje nustatytų Darbų. Ieškovės argumentai apie nurodomą kliūtį vykdyti Darbus dėl įrengto laikino kelio vertintini kritiškai. Faktiškai jau įrengto laikino kelio danga nebuvo voluoto betono konstrukcija, nors ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių ir toliau nepagrįstai laikosi šios pozicijos. Ieškovė susirašinėjimo metu buvo nurodžiusi, kad objekto teritorijoje reikalingi papildomi darbai, klojant kabelius uždaru būdu, nes tai yra daug saugesnis ir situacijai pritaikytas būdas. Tuo tarpu ESO nuolat aiškino ieškovei dėl jo siūlomų sprendinių nepagrįstumo ir kad tokie darbai nėra būtini. Be to, tokie siūlymai apskritai nėra ir negali būti suderinami su pagrindiniu viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas. Ieškovės siūlytas uždaras tranšėjos kasimo būdas yra ženkliai brangesnis. Pateikiant ir tinklų brėžinius, kita rangovė UAB „Vytrita“ toje pačioje statybvietėje atlikinėjo kitus darbus, įrenginėjant vidaus elektros tinklą, o vidaus tinklo trasa buvo suprojektuota lygiagrečiai ESO kabelių trasai, kurią turėjo pagal Sutartį pakloti ieškovė. Iš pateiktų brėžinių duomenų matyti, kad abi trasos buvo suprojektuotos lygiagrečiai toje pačioje vietoje, kur ieškovei tariamai trukdė darbus atlikti tariamas laikinas kelias, kranas ir pan., tačiau UAB „Vytrita“ tokių kliūčių nematė ir savo darbus atliko. Tai tik patvirtina, jog Sutarties terminų praleidimas buvo ne realiai egzistavusios kliūtys, o ieškovės nenoras dirbti, arba kompetencijos bei pajėgumų neturėjimas.

39.15.                      Ieškovė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl RAA (Relinės apsaugos ir automatikos) nuostatų darbo projekto nesuderinimo. Ieškovės argumentai apie tai, kad eilutės už Relinės apsaugos projekto apmokėjimą nebuvo konkursinėje kainos lentelėje, nevertintini, kadangi tiek Pirkimo sąlygų, tiek ir Sutarties sąlygų (ne)teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus Sutarties nuostatas, ESO nebuvo nustatyta pareiga suderinti relinės apsaugos projekto, nes šalys susitarė, jog viena kitai darbų projektų neperduos. Ieškovė ignoravo ir apeliaciniame skunde toliau ignoruoja aplinkybę, jog toks projektas apskritai nebuvo reikalingas pagal Sutartį, t. y. Sutartyje RAA darbo projektas nėra numatytas, taigi ESO jį suderinti pareiga nekilo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vertino, kad svarbi aplinkybė, jog ieškovė RAA darbo projektą pateikė derinti 2023 m. gegužės 17 d., kai pagal Sutartį visi Darbai turėjo būti užbaigti 2023 m. gegužės 9 d. Be kita to, ieškovė nepagrindžia, kokią įtaką darbo projekto nesuderinimas turėjo Darbų atlikimui pagal Sutartį.

39.16.                      Ieškovės argumentai apie netinkamai atliktus (užbaigtus) kitos rangovės Darbus po Sutarties nutraukimo, neturi jokios esminės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, kadangi ESO nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. vienašališkai nutraukus Sutartį, sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė, o iš to kylančių neigiamų pasekmių priežastis yra ieškovės netinkamas Sutarties vykdymas. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir apie kitos rangovės Darbų įvykdymą po Sutarties nutraukimo, sprendime pagrįstai nurodė, kad ESO pateikė duomenis, jog nutraukus Sutartį, darbų vykdymą perdavė kitai rangovei, su kuriuo turi metinę sutartį ir kuris Darbus atliko pagal Techninį projektą (nekeistą) bei nedelsiant. Ši faktinė aplinkybė objektyviai įrodo, kad neegzistavo jokios kliūtys Darbų atlikimui.

39.17.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad metinė rangovė kabelius paklojo pagal naują sprendinį. ESO po Sutarties nutraukimo, 2023 m. rugpjūčio 10 d. perdavė užduotį užbaigti Sutartyje numatytus Darbus kitai rangovei, kas patvirtina, kad šiai rangovei buvo pateiktas tas pats nepakeistas techninis projektas, kuriuo turėjo vadovautis ir ieškovė, vykdydama Sutartį. Be to, visiškai nepagrįstai ginčijama ir sprendime nurodyta išvada, kad metinė rangovė Darbus atliko nedelsiant. Šiuo atveju buvo atliekami ne tik kabelių įrengimo darbai, bet ir užbaigiami transformatorinės montavimo darbai, kuri ieškovės buvo pastatyta su trūkumais. Tuo tarpu ieškovės argumentai apie metinės rangovės neva netaisyklingai paklotus kabelius nėra susiję su šio ginčo nagrinėjimu.

39.18.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ESO reiškiamo priešieškinio pagrįstumo ir prašomų priteisti netesybų dydžio. Ieškovė sprendimo dalies dėl ESO priešieškinio tenkinimo neginčija

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

40.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41.       Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų

42.       Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (komentarus į ESO atsiliepimą į apeliacinį skundą), kuriuose išdėstė savo nesutikimą su ESO atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomomis aplinkybėmis.

43.       CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribota apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios nėra identiškos pirmosios instancijos teismo procesui nustatytoms taisyklėms.

44.       Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje ir ji draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Taip pat apeliaciniame procese nėra numatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-464/2021; 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-672-464/2021).

45.       Iš rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantė iš esmės siekia atskirsti į ESO atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, papildant naujomis aplinkybėmis bei motyvais, nors tokiam procesiniam veiksmui atlikti terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apeliantės rašytiniai paaiškinimai nepriimami (CPK 323 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

46.       ESO ir UAB „Fisanta“ 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kitos paskirties pastato el. įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų įsigijimo (1 t., b. l. 88–119).

47.       2023 m. rugpjūčio 4 d. ESO pateikė ieškovei raštą „Dėl netinkamo 2022-11-25 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir nutraukimo“, kuriuo ESO vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio pažeidimo. Minėtu raštu ieškovei buvo taikyta bauda, apskaičiuoti delspinigiai bei ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1 t., b. l. 120–122).

48.       2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pateikė ESO Pretenziją dėl sprendimo vienašališkai nutraukti rangos sutartį, skirti baudą, įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu (1 t., b. l. 123–126). Atsakovė pateikė Atsakymą į Pretenziją, kuriame nurodė, kad buvo dedamos visos įmanomos pastangos išsaugoti Sutartį, tačiau ieškovė nuo pat Sutarties įsigaliojimo nebendradarbiavo, sąmoningai ieškojo priežasčių, kaip nepradėti vykdyti Darbų pagal Sutartį, konstruktyviai nekomunikavo, neteikė paaiškinimų, kodėl nepradeda Darbų, todėl ESO nebesitikėdamas, kad Sutartis bus įgyvendinta ir siekdamas išvengti nuostolių dėl laiku neįvykdyto strateginio projekto, buvo priverstas imtis kraštutinių priemonių (1 t., b. l. 129).

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

49.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

50.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir (ar) termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (lot. k. kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

51.       Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl šalių teisiniams santykiams taikomos viešuosius pirkimus reglamentuojančios nuostatos. Tačiau pirkimo sutarties šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 55 punktas).

52.       Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 26 punktą).

53.       Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis bei aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktas).

54.       Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 63 punktas).

55.       Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas).

56.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, toliau pasisakys dėl vienašalio Sutarties nutraukimo laikantis joje nustatytos tvarkos ir sąlygų.

57.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ESO ir ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kitos paskirties pastato elektroninių įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų, (duomenys neskelbtini), darbų įsigijimo. Ieškovė (Sutartyje – rangovė) minėta Sutartimi įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis (išskyrus medžiagas, nurodytas Sutarties specialiosios dalies priede Nr. 4) pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti Darbus bei perduoti Darbų rezultatą (Sutarties specialiosios dalies 3.1 papunktis) (2 t., b. l. 31–34). Ieškovė Darbus įsipareigojo atlikti Sutartyje nustatytu laiku (Sutarties bendrosios dalies 11.4.2 papunktis, Sutarties specialiosios dalies 6.4 papunktis) (1 t., b. l. 88–113). Už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Sutarties šalys turėjo atsakyti Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka (Sutarties bendrosios dalies 16.1 papunktis). Ieškovė turėjo pradėti vykdyti Darbus iš karto po Sutarties įsigaliojimo (Sutarties specialiosios dalies 3.6 papunktis). Darbai privalėjo būti pabaigti per 165 kalendorines dienas (Sutarties specialiosios dalies 3.10 papunktis). Pagal Sutarties specialiosios dalies 6.5 papunktį, „<...> Jei rangovas nesilaiko grafike nurodytų terminų, išskyrus Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus, tai laikoma esminiu sutartinių įsipareigojimų nevykdymu <...>“. Pagal Sutarties bendrosios dalies 19.4 papunktį, užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs rangovą, nutraukti Sutartį, jeigu rangovas iš esmės pažeidė Sutartį. Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, be kita ko, ir tada, kai rangovas nesilaiko Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų (Sutarties bendrųjų sąlygų 19.4.3 papunktis). ESO, vadovaudamasi Sutarties specialiosios dalies 6.5 papunkčiu, Sutarties bendrosios dalies 19.4 papunkčiu, nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. vienašališkai nutraukė šalių sudarytą Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. ESO 2023 m. rugpjūčio 4 d. ieškovei pateiktame rašte nurodė, kad rangovė nuo pat Sutarties įsigaliojimo sąmoningai ieškojo priežasčių kaip nepradėti vykdyti Darbų pagal Sutartį, konstruktyviai nekomunikavo, neteikė objektyvių paaiškinimų, kas iš esmės jai kliudė pradėti Darbus, todėl ESO objektyviai nebesitikėjo, kad Sutartis apskritai bus įgyvendinta ir siekdama išvengti dar didesnių nuostolių dėl laiku neįvykdyto strateginio projekto, nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį (1 t., b. l. 120–122).

58.       Aptartų aplinkybių ir Sutarties sąlygų vertinimo pagrindu daroma išvada, kad šalys susitarė, kad terminų nesilaikymas laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Nustatyta, kad Sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 25 d., todėl joje numatytas 165 kalendorinių dienų darbų atlikimo terminas baigėsi 2023 m. gegužės 9 d. Ieškovei iki nurodytos datos neatlikus prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjusi ieškovę, nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Taigi, atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį laikėsi joje nustatytos nutraukimo tvarkos ir sąlygų.

59.       Ieškovė iš esmės neneigia aplinkybės, kad Darbai nebuvo atlikti laiku, tačiau iš esmės įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju ji susidūrė su tam tikrais nuo jos nepriklausančiais sunkumais: (i) ESO nebendradarbiavo, nepadėjo, kad Sutartį būtų galima įvykdyti tinkamai; (ii) Sutarties vykdymo eigoje ieškovė susidūrė su kliūtimis, kurios trukdė atlikti Darbus laiku: nebuvo pateikti kabeliai; nebuvo laiku pagaminta modulinė tranzitinė transformatorinė (MTT); nebuvo perduota statybvietė, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu; nebuvo atliktas vertikalus planiravimas; objekte buvo įrengtas laikinas kelias ir kranas su aikštele; buvo ir turėjo būti keičiami techniniai sprendiniai, tačiau nebuvo sutarta dėl papildomų darbų poreikio ir kt.; (iii) Sutartis buvo vykdoma tinkamai tiek, kiek leido situacija objekte, o tokios mažos dalies neatliktų darbų (6,1 proc. nuo visų pagal Sutartį atliktinų darbų, kas sudarė 7 765 Eur be PVM) negalima kvalifikuoti esminiu Sutarties pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija toliau pasako dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, jų vertinimo.

Dėl atsakovės (ne)bendradarbiavimo

60.       Ieškovė teigia, kad ESO nebendradarbiavo, nepadėjo, kad Sutartį būtų galima tinkamai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovės pastangų išsaugoti Sutartį ir to, kad ESO ignoravo šias ieškovės pastangas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

61.       Visų pirma, Sutarties bendrosios dalies 8.5 papunktis numato, kad nesibaigus Sutartyje nustatytam Darbų atlikimo terminui, šalių rašytiniu sutarimu atskirų Darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti (gali būti pratęsti, jeigu pirkimas vykdytas mažiausios kainos kriterijumi, kitu atveju nepratęsiama), jeigu rangovas, ne vėliau kaip likus 10 (dešimt) darbo dienų iki termino pabaigos (jei Darbų atlikimo terminas trumpesnis nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, tokiu atveju rangovas privalo kreiptis ne vėliau kaip likus 1 (vienai) darbo dienai iki termino pabaigos), pateikia užsakovui argumentuotą prašymą pratęsti Darbų atlikimo terminą ir jame nurodytos aplinkybės yra susijusios bent su viena iš aplinkybių, nurodytų Sutarties bendrosios dalies priede Nr. 3.

62.       Taigi, Sutarties bendrosios dalies 8.5 papunktyje yra įtvirtintos sąlygos Darbų atlikimo terminui pratęsti, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų teikusi ESO prašymą jį pratęsti. Kita vertus, net ir praėjus Sutartyje numatytam Darbų atlikimo terminui (2023 m. gegužės 9 d.) ir ieškovei jo neprašius pratęsti, ESO nesiėmė veiksmų nutraukti Sutartį, toliau siekė išsaugoti sutartį (laukė tris mėnesius, Sutartis nutraukta 2023 m. rugpjūčio 10 d.). Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, atsakovė geranoriškai siekė išspręsti susidariusią situaciją bei buvo suinteresuota, kad Darbai faktiškai būtų atlikti.

63.       Antra, ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad ESO piktnaudžiavo savo padėtimi (neigė kabelių ir MTP objektyvius tiekimo sutrikimus, neigė ESO patvirtintą naują projekto sprendinį ir statytos informaciją apie kraną bei betono kelią (ir kt.)), neturi objektyvaus pagrindimo bei neįrodo nebendradarbiavimo fakto, o vien tai, kad tarp šalių išsiskyrė nurodytų aplinkybių vertinimas ir ESO netenkino tam tikrų ieškovės pateiktų prašymų, neįrodo ESO piktnaudžiavimo ar nebendradarbiavimo fakto (CPK 185 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo (1 t., b. l. 14, 16–19, 22–29, 63–73, 78–86, 142–148, 150–151, 155–181, 184–186; 3 t., b. l. 101–105, 122, 127, 132–139, 187–200; 5 t., b. l. 128–132, 138–139), kad nuo Sutarties sudarymo ESO dėjo pastangas, kad ieškovė įvykdytų Darbus, aktyviai dalyvavo sutartiniuose santykiuose, teikė užklausas ieškovei, atsiliepdavo į ieškovės teikiamus paklausimus, organizavo susirinkimus, patikrindavo ieškovės nurodytas aplinkybes, aiškindavosi situaciją su statytoja.

64.       Trečia, aplinkybė, kad ESO netenkino ieškovės pareikšto prašymo stabdyti Darbus, negali būti laikoma nebendradarbiavimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sutarties bendrosios dalies 8.12 papunktis numatė, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymą galima stabdyti pagrįstam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 12 (dvylikai) mėnesių vadovaujantis CK 6.58, 6.207 ir 6.661 straipsniais: sustabdytas finansavimas arba trūksta finansavimo; būtinas papildomas laikas įvykdyti papildomų darbų viešąjį pirkimą. Tačiau aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę ir (ar) pareigą aptartu pagrindu stabdyti Darbus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

65.       Ketvirta, nepagrįsta apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ignoruojamas faktas, jog Sutartis, jos sąlygos nepalankios rangovams. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, patvirtino, kad sutinka su viešojo pirkimo sąlygomis, atitinkamai ir su Sutarties sąlygomis, kurios nustatytos Sutarties specialiojoje ir bendrojoje dalyse, įsipareigojo jų laikytis, t. y., ieškovė prisiėmė su Sutarties (ne)vykdymu susijusias rizikas. Kita vertus, Pirkimo sąlygų pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti jų teisėtumą ar pagrįstumą.

66.       Penkta, sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga yra abipusė ir vienodai įpareigojanti abi (visas) sutarties šalis, todėl bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų kontekste turi būti vertinamas abiejų sutarties šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). 

67.       Kaip matyti iš Sutarties nutraukimo rašto, ESO aktyviai, pradedant 2023 m. vasario 1 d., iki Sutarties nutraukimo raštu (el. paštu) ir žodžiu (telefonu) ragino ieškovę pradėti Darbus, el. paštu, raštu bei TIVIS priemonėmis atsakinėjo į visus ieškovės užduodamus klausimus. Be to, 2023 m. kovo 29 d. el. laišku kvietė ieškovę susitikti Darbų atlikimo vietoje ir aptarti situaciją bei priimti atitinkamus sprendimus, tačiau ieškovė į kvietimą nesureagavo. Pakartotinai ieškovė į susitikimą Darbų atlikimo vietoje buvo kviesta 2023 m. liepos 4 d., tačiau ir vėl neatvyko. 2023 m. liepos 18 d. raštu „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“ ESO kreipėsi į ieškovę su prašymu nedelsiant pradėti darbus ir siekdamas išsaugoti Sutartį bei susidariusią situaciją išspręsti derybų būdu, dar kartą pakvietė ieškovę į susitikimą ESO buveinėje, tačiau į susitikimą (2023 m. liepos 19 d. 12.30 val.) ieškovė neatvyko ir el. paštu informavo, kad į susitikimą aptarti Sutarties vykdymą atvyks kartu su advokatu, kai tik šis informuos apie jam tinkamą atvykimo laiką. Kartu ieškovė el. laiške uždavė 5 klausimus, į kuriuos, neva nebuvo gavęs atsakymų iš ESO. 2023 m. liepos 28 d. raštu ESO pakartotinai pateikė atsakymus į ieškovės klausimus ir dar kartą pakvietė ją atvykti į susitikimą ESO buveinėje susidariusios situacijos aptarimui ir išsprendimui derybų būdu, tačiau numatytu laiku (2023 m. liepos 31 d. 11.00 val.) ieškovė į susitikimą neatvyko bei el. paštu informavo, kad ieškovės direktorė yra laikinai nedarbinga bei pateiks atsakymą į 2023 m. liepos 28 d. ESO raštą per 48 valandas. Per šį terminą oficialaus atsakymo nepateikė (atsakė deklaratyviai el. paštu), kito ieškovės atstovo, kuris būtų darbingas (pvz.: darbų vadovo, ieškovės atstovaujančio advokato) dalyvauti susitikime neįgaliojo. 

68.       Taigi, pati ieškovė, nors ir žinodama, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymas laiku yra esminė sąlygą, nedėjo pakankamai pastangų realiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o apeliaciniame skunde nurodytos neatvykimo į susitikimus aplinkybės (vadovės atostogas, buitinė trauma ir pan.), negali būti pateisinama priežastis nebendradarbiauti ir įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis). 

69.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (žr. šios nutarties 61–68 punktus), teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad Sutarties nevykdymą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas, priešingai, pati ieškovė nedėjo pakankamai pastangų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl kabelių nepateikimo

70.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo esminį faktą, kad ESO turėjo pareigą patiekti kabelius ieškovei pagal Sutarties specialiosios dalies 3.2 papunktį, tačiau jų nepateikė.

71.       Pagal Sutarties specialiosios dalies 3.2 papunktį, ESO įsipareigojo pateikti ieškovei medžiagas, kurios nurodytos Techninės specifikacijos arba Sutarties specialios dalies priede. Medžiagų pateikimo tvarka nurodyta Sutarties bendrojoje dalyje ir prieduose. Iš Sutarties specialios dalies priedo Nr. 4 matyti, kad ESO įsipareigojo teikti ieškovei, be kita ko, 1 995 m. 24 kV viengyslių kabelių plastikine izoliacija, skirti kloti žemėje 1x240 mm. (2 t., b. l. 38). Rangovei teikiamos medžiagos turėjo būti perduodamos pagal www.eso.lt tinklapyje pateiktą tvarką „Užsakovo teikiamų medžiagų perdavimo sąlygos“. Pagal viešai skelbiamas minėtas Užsakovo teikiamų medžiagų perdavimo sąlygas, kai teikiamas medžiagas rangovei perduoda užsakovas: i) užsakovo atstovas (atsakingas asmuo už objekto vykdymą) suderina tiekiamas medžiagas, specifikaciją, kiekius su užsakovo logistikos skyriaus atsakingu asmeniu ir informuoja rangovę apie turimą medžiagą sandėlyje; ii) rangovė: turi iš anksto suderinti teikiamų medžiagų atsiėmimą iš užsakovo lauko aikštelių laiką, jei medžiagas turi rangovė pasiimti jo kaštais iš užsakovo lauko aikštelių (kontaktiniai asmenys nurodyti konkrečioje Sutartyje). Rangovė medžiagas iš lauko aikštelių turi pasiimti per 5 d. d.; gaus darbams numatytas / suderintas tiekiamas užsakovo ir vidaus sandėliuose saugomas medžiagas į rangovės medžiagų pristatymo vietą; iii) tiekiamų medžiagų priėmimas – perdavimas įforminamas krovinio važtaraščiu, kurį pasirašo užsakovo atstovas ir rangovė (pasirašymas vyksta per SIGNA programą). Iš esmės tapačios sąlygos numatytos ir Sutarties bendrosios dalies 6.4 papunktyje.

72.       Taigi, nurodytų Sutarties nuostatų pagrindu darytina išvada, kad, viena vertus, apeliantė pagrįstai teigia, kad ESO įsipareigojo pateikti reikalingas medžiagas, kita vertus, jos turėjo būti pateiktos ieškovei pareikalavus Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. esant poreikiui (Sutarties bendrosios dalies 6.4 papunktis; „Užsakovo teikiamų medžiagų perdavimo sąlygos“).

73.       Nagrinėjamu atveju Darbų vykdymo grafiko duomenimis nustatyta, kad: įrangos, medžiagų užsakymas ir tiekimas negalėjo viršyti 140 kalendorinių dienų ir turėjo būti baigtas 2023 m. balandžio 18 d. Kabelio klojimo, bandymo darbai negalėjo tęstis ilgiau nė 5 kalendorines dienas, numatytas terminas – nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. (2 t., b. l. 47). Pagal Sutarties bendrosios dalies 20.7 papunktį, bet kokie vienos šalies pranešimai ar kiti dokumentai kitai šaliai pagal šią Sutartį yra laikomi tinkamai įteiktais, jei jie yra įteikti per TIVIS. Byloje pateikta šalių komunikacija per TIVIS, iš kurios turinio matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. ieškovės atstovas per TIVIS klausė ESO kabelių tiekėjų kontaktų ir ši informacija buvo pateikta ieškovei tą pačią dieną, nurodant, kad kabelių tiekėjas yra UAB „Eco sprendimai“ (3 t., b. l. 82–92). Tačiau duomenų, kad ieškovė iki Darbų vykdymo grafike nurodyto kabelio klojimo termino (2022 m. balandžio 15 d.) būtų teikusi pareikalavimą ESO pateikti kabelius, nenustatyta, o ir byloje nėra duomenų, kad Sutarties vykdymo metu ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ESO ar kabelių tiekėjai dėl kabelių (ne)pateikimo. Todėl remiantis apeliantės argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, kad ESO nevykdė pareigos pateikti kabelius, kadangi pati apeliantė nebuvo pateikusi tokio reikalavimo iki kabelio klojimo termino.  

74.       Apeliantės teiginiai, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. ESO atstovas neteisėtai neleido gauti ieškovei kabelių iš tiekėjo, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ESO gavus duomenis, jog 2023 m. liepos 31 d. ieškovė darbų nebuvo pradėjusi vykdyti, nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį, todėl 2023 m. rugpjūčio 1 d. informavo ieškovę, kad nebeketina laukti, kol ši atliks Darbus pagal Sutartį, o Darbus atlikti paskyrė kitą rangovę (5 t., b. l. 126). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ESO atsisakymą perduoti kabelius, lėmė ieškovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, todėl sprendimas netiekti kabelių objektyviai pateisinamas.

75.       Apeliantė taip pat neįrodė, kad jeigu anksčiau būtų teikusi reikalavimą ESO dėl kabelių pateikimo (Sutartyje numatytu terminu), atsakovė būtų negalėjusi jų pateikti. Samprotavimai, kad kabelių atsakovė negalėjo pateikti dėl sutrikusių pasaulinių tiekimo grandinių, nepagrįsti objektyviais duomenimis, o išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuo pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

Dėl laiku negautos transformatorinės

76.       Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad aplinkybė, jog transformatorinė buvo pagaminta jau po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos, pateisina Darbų atlikimo termino praleidimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra atsakinga už pasirinktus (šiuo atveju ir pakeisto kitu) kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes būtent Sutarties bendrosios dalies 8.7 papunkčio nuostatos numato, kad rangovo kontrahento pakeitimo ekonominės pasekmės tenka pačiam rangovui ir negali būti laikomos pagrįsta priežastimi nekeisti kontrahento. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis.

77.       Pirma, pagal Sutarties bendrosios dalies 8.7 papunktį, rangovo kontrahento sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nėra laikomas svarbia aplinkybe, kurios pagrindu būtų galima pratęsti Darbų atlikimo terminą, išskyrus atvejus, kai rangovo kontrahento veikla jo valstybės kompetentingų institucijų sprendimu yra sustabdyta ir (ar) apribota, šios aplinkybės nepriklauso nuo jo paties, jo vadovybės, personalo veikimo ir (ar) neveikimo, taip pat dėl kontrahento valstybėje vykstančios blokados, terorizmo, perversmo, kitų neramumų, radiacinio ar kitokio pavojingo gyvybei oro užterštumo, kompetentingų institucijų sprendimu paskelbtos pandemijos, ekstremalios situacijos ir rangovo kontrahento pakeisti kitu kontrahentu objektyviai neįmanoma (pvz. prekes gamina vienintelis kontrahentas ir nėra kitos alternatyvos), o šių aplinkybių rangovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. Rangovas, šiuo pagrindu prašydamas pratęsti Darbų atlikimo terminus, privalo užsakovui pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybių, kuriomis remiamasi, egzistavimą bei dėl kokių priežasčių pakeisti kontrahento kitu objektyviai neįmanoma. Rangovo kontrahento pakeitimo ekonominės pasekmės tenka pačiam rangovui ir negali būti laikomos pagrįsta priežastimi nekeisti kontrahento.

78.       Pagal Sutarties bendrosios dalies 18.1 papunktį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jei Sutartis nevykdoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure), t. y. aplinkybių, kurių ta šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba šalies kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimą Sutarties šalys nedelsiant elektroniniu paštu ar faksu, o po to ir raštu, privalo informuoti viena kitą. Šalis, nepranešusi kitai šaliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, negali jomis remtis kaip atleidimo nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą pagrindu.

79.       Aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų visuma įrodo, kad būtent pati ieškovė yra atsakinga už jos kontrahento įsipareigojimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Be to, pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį, generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi, ESO negali prisiimti atsakomybės už ieškovės tiekėjo įsipareigojimų nevykdymą.

80.       Antra, aplinkybė, kad ieškovės kontrahentas vėlavo pateikti jai laiku transformatorinę, negali būti laikoma nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, suteikiančia pagrindą ieškovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, dalyvavusi viešajame pirkime, pateikė pasiūlymą, kuriuo garantavo, kad per nurodytą terminą atliks visus darbus, tame tarpe ir susijusius su transformatorinės pagaminimu bei pastatymu, todėl turėjo įsivertinti galimas rizikas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad ieškovė vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 8.7 papunkčio nuostatomis būtų pateikusi prašymą pratęsti Darbų atlikimo terminą, nurodant objektyvias aplinkybes, kurių rangovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu. 

81.       Trečia, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kliūčių atlikti darbus, papildomų darbų nepatvirtinimo, darbų stabdymo dėl statytojos atliekamų darbų ar dėl to, kad ESO nevykdė pareigos patiekti ieškovei kabelius, nelėmė transformatorinės negavimą, todėl teisinių požiūriu jos nėra reikšmingos aptariamu aspektu bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (žr. šios nutarties 76 punktą).

82.       Ketvirta, apeliantės samprotavimai, kad pasaulyje yra sutrikusios įvairios tiekimo grandinės, ypač puslaidininkių ir elektronikos, kad Sutartis neatitinka pasaulinių realijų, ypač išryškėjusių Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu ir iki šiol tebesitęsiančių aplinkybių ypač su puslaidininkių ir elektronikos prekių sutrikusiu, ženkliai vėluojančiu tiekimu, nepaneigia padarytų išvadų pagrįstumo (žr. šios nutarties 77–81 punktus). Atkreiptinas dėmesys, kad Covid-19 pandemija prasidėjo 2019 metais, karas Ukrainoje – 2022 m. vasario 24 d., o Sutartis sudaryta 2022 m. lapkričio 25 d. Taigi, ieškovė, būdama verslininkė ir turėdama tokio pobūdžio darbų atlikimo patirtį, prieš nuspręsdama dalyvauti viešame pirkime, turėjo įsivertinti galimas rizikas ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o nusprendusi jame dalyvauti, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, susijusią transformatorinės nepateikimu.

Dėl statybvietės neperdavimo

83.       Apeliantė kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl statybvietės neperdavimo. Nurodė, kad ESO neturėjo teisės nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, nes ieškovei nebuvo perduota statybvietė, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu, ir tai yra esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo. Paaiškino, kad visus darbus, kurie buvo įmanomi padaryti be statybvietės perdavimo, ieškovė atliko, kai statytoja nuardė bokštinį kraną su aikštele, o ieškovės tiekėjas pagamino modulinę pastotę. Dėl šių priežasčių Sutartis negalėjo būti baigta vykdyti 2023 m. gegužės 9 d. Ieškovė negalėjo rizikuoti savo darbuotojų gyvybėmis. Pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad nei statytoja, nei ESO nesilaikė „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad ESO ieškovei taikė nuolatinį, bekompromisį spaudimą ir ignoravimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais.

84.       Visų pirma, apeliantė nepagrindė, kad tokio pobūdžio darbų atlikimui taikomas statybvietės perdavimas, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu. Byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovė buvo informuota apie teisinį reglamentavimą ir tai, kad pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo numatytas ir tokio pobūdžio Darbų atlikimui nėra taikomas statybvietės perdavimas, įforminant šį perdavimą Statybvietės perdavimo aktu (2 t., b. l. 96–97).

85.       Antra, ieškovė Darbus turėjo atlikti nustatyto servituto elektros tinklams zonoje, todėl šiuos Darbus galėjo ir turėjo vykdyti be jokio statybvietės formalaus perdavimo. Tai, kad Darbų atlikimo vietoje suformuotas ESO servitutas (2 t., b. l. 71–83), ieškovė buvo ne kartą informuota, taip pat tai pažymėta ir Techniniame projekto aiškinamajame rašte, su kuriuo ieškovė turėjo būti susipažinusi (2 t., b. l. 49–61)

86.       Trečia, nors apeliantė nurodo, kad statytojos formalus darbų fronto perdavimas nesudarė jai galimybių ne tik saugiai atlikti darbus statybinės technikos judėjimo kelio konstrukcijoje, bet ir reikalavo neįmanomo – atlikti klojimo darbus virš bokštinio krano 23 m. gelžbetonio aikštelės. Tačiau šalių susirašinėjimas įrodo, kad danga buvo ne gelžbetoninė, o sutankintas gruntas, todėl neturėjo riboti ieškovei vykdyti darbus pagal Techninį projektą. Be to, UAB „Vytrita“ gretimai šios trasos jau baiginėjo pakloti kabelius ir jai netrukdė kelio danga (1 t., b. l. 144). Be to, pažymėtina ir tai, kad dar 2023 m. kovo 20 d. ieškovei buvo sudarytos sąlygos darbų atlikimui. Tai įrodo 2023 m. kovo 20 d. raštas, kuriuo UAB „Samogitia miestelis“ nurodė, kad perduoda UAB „Fisanta“ (duomenys neskelbtini) sklype darbų frontą vykdymui ( 3 t., b. l. 51–53).

87.       Ketvirta, Apeliantės teiginiai, kad ESO ieškovei taikė nuolatinį, bekompromisį spaudimą ir ignoravimą yra niekuo nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai. Būtent ieškovė vėlavo atlikti Darbus, todėl ESO, būdama Darbų užsakovė, pagrįstai nuolat klausinėjo, apie tai, kada bus pradėti atlikti darbai ir pan.

88.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantės argumentai, jog esminė kliūtis tinkamam darbų pagal Sutartį atlikimui, buvo statybvietės neperdavimas, yra nepagrįsti ir ši aplinkybė nebuvo priežastimi laiku neatlikti Darbus.

Dėl papildomų darbų

89.       Apeliantė teigia, kad Sutartis buvo pradėta vykdyti iškart, t. y. pasirašymo dieną, tačiau vykdant Sutartį paaiškėjo, kad faktinė situacija objekto teritorijoje visiškai neatitiko viešojo pirkimo metu pateiktų dokumentų (techninio projekto). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Sutarties vykdymo metu atsirado papildomi darbai, nes: i) buvo atliktas projekto pakeitimas nauja laida A; ii) nebuvo atliktas vertikalus planiravimas; iii) buvo reikalingi uždaru būdu kloti kabelį po želdiniais; iv) buvo kliūtys objekto teritorijoje. 

90.       Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.11 papunktį, „Darbų vykdymo metu nustačius techninio projekto trūkumus / klaidas, Sutartyje nurodytam rezultatui pasiekti galima įsigyti papildomus darbus iš to paties rangovo, šių darbų būtinumą pagrindžiant dokumentais (defektiniu aktu, brėžiniais ar kitais dokumentais), parengtais rangovo bei patvirtintais techninio prižiūrėtojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros (jei vykdoma) vadovo parašais. Rangovas užsakovui pateikia papildomų darbų lokalinę sąmatą, kurioje nurodo papildomų darbų kainas. <...> Toks sutarties pakeitimas sudaromas raštu, jį pasirašant abiem sutarties šalims. <...>.“.

91.       Visų pirma, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 4.11 papunkčiu, buvo pateikusi ESO prašymą bei jame nurodytus dokumentus dėl atsiradusio papildomų darbų poreikio.

92.       Antra, trasų brėžiniuose nurodyta, kur turėjo būti klojamas kabelis atvirtu būdu, o kur – darant gręžimą (4 t., b. l. 135). Uždaru būdu kabelio klojimas buvo numatytas (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad papildomi gręžimai toje vietoje, kurioje reikalavo ieškovė, nebuvo reikalingi, patvirtino ir ESO techninis prižiūrėtojas 2023 m. liepos 20 d. laišku (4 t., b. l. 81) bei atsiuntęs nuotraukas (4 t., b. l. 80). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl atsiradusio papildomų darbų poreikio. Be to, tai, kad kabelius buvo galima kloti atviru būdu, nedarant žalos želdiniams, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, kad po Sutarties nutraukimo kita rangovė (UAB „Vytrita“) kabelius paklojo taip, kaip ir buvo numatyta Trasų brėžiniuose – želdinių vietoje kabelis buvo paklotas atviru būdu. 

93.       Nors apeliantė teigia, kad ESO atstovas dar 2023 m. sausio 19 d. pritarė pakoreguotam Trasos planui ir leido šiuos darbus atlikti, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų, kad ieškovė tokius darbus buvo pradėjusi vykdyti, tik 2023 m. birželio 30 d. (pasibaigus Sutarties vykdymo terminui pagal grafiką) el. laišku ESO pateikė papildomų darbų sąmatas. Tačiau sąmatų pateikimas nelaikytinas papildomų darbų suderinimu, juolab kad, ESO atstovas nurodė, kad nėra poreikio vykdyti kabelių klojimą uždaru būdu (3 t., b. l. 187, 194).

94.       Trečia, apeliantės argumentai, kad objekte nebuvo atliktas vertikalus planiravimas, kuris yra būtinas, norint kabelio klojimo darbus įvykdyti tinkamai, kokybiškai ir teisėtai, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Argumentai, susiję su poreikiu atlikti vertikalų planiravimą, pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu (dublike), o duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl negalėjimo kloti vamzdžius kabeliams, byloje nenustatyta. Ieškovės abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ESO buvo siųstos nuotraukos iš objekto, todėl ji pati galėjo įvertinti vertikalaus planiravimo būtinybę, neįrodo negalimumo atlikti Darbus. Todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad papildomų darbų (vertikalus planiravimas) neatlikimas buvo kliūtis, pateisinanti ieškovės laiku neatliktus Darbus.

95.       Ketvirta, apeliantės teiginiai, kad sklypo teritorijoje nebuvo galima atlikti darbų, nes egzistavo nenumatytos kliūtys: trasoje vyko intensyvus sunkiasvorės technikos eismas, buvo voluoto betono kelio konstrukcija, po kuria negalėjo kloti kabelius, buvo atvežtas kranas su 23 m gelžbetonine aikštele ir pan., nepagrindžia jos realaus negalėjimo iki Sutartyje nustatyto termino atlikti Darbus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad rangovė UAB „Vytrita“ toje vietoje atlikinėjo darbus, įrenginėjo vidaus elektros tinklą, o tai netiesiogiai įrodo, kad šios apeliantės nurodytos aplinkybės nebuvo objektyvi priežastis nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be kita ko, pati ieškovė nurodė, kad kranas buvo nuvežtas birželio pabaigoje, o transformatorinę ieškovė turėjo nuo 2023 m. birželio mėn., tačiau darbai nebuvo vykdomai. Taigi, ieškovė neįrodė nė vienos iš nurodytų aplinkybių, trukdžiusių jai laiku atlikti Darbus.

96.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ištyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su papildomų darbų poreikiu, bei konstatuoti, jog ieškovė negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų Darbų. 

Dėl atliktų darbų apimties

97.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ESO nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, nes liko neatlikta tik 6,1 proc. visų pagal Sutartį atliktinų darbų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Darbai (ar jų dalis) atlikti ir perduoti ESO.

98.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra ignoruojamas faktas, kad byloje yra Sustambintų darbų kiekių žiniaraštis, kuriame ESO aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kuriuos objekto darbus atliko ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ar netinkamai įvertino, kad ieškovė iki Sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 10 d.) atliko Darbų už 114 500 Eur be PVM (93,9 proc.).

99.       Pagal Sutarties bendrosios dalies 9.1 papunktį, Darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus Darbus bei parengus ir pateikus užsakovei (ESO) visus reikiamus dokumentus, nurodytus Sutartyje ir užsakovės internetinėje svetainėje www.eso.lt. Pagal Sutarties bendrosios dalies 9.3 papunktį, Darbai priimami užbaigus Sutartyje numatytus Darbus bei parengus ir pateikus užsakovei visus reikiamus dokumentus: Aktą, VERT pažymą, pažymą apie panaudotas teikiamas medžiagas, kurias rangovei (ieškovei) perdavė užsakovė, užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojai aktą, deklaraciją apie statybos užbaigimą arba statybos užbaigimo aktą (jei reikalinga), suderintą objekto kontrolinę – geodezinę nuotrauką <...>, objekto statybinę dokumentaciją, kurios kiekviename projekto brėžinyje, techninėse specifikacijose yra žyma, kurią sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo vardai ir pavardės bei parašai. Pagal Sutarties bendrosios dalies 9.4 papunktį, rangovei atlikus Sutartyje nurodytus Darbus, Darbai priimami ir Darbų priėmimo – perdavimo dokumentai įforminami teisės aktų bei šios Sutarties nustatyta tvarka ir 9.4 papunktyje numatytomis sąlygomis. 9.4.5 papunktyje numatyta, kad Darbai priimami užsakovei pasirašant aktus ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po jų gavimo. Pagal Sutarties bendrosios dalies 19.9 papunktį, nutraukdamos Sutartį bet kuriuo pagrindu, šalys įsipareigoja: i) imtis visų priemonių, siekdamos sumažinti dėl Sutarties nutraukimo jų patiriamus nuostolius; ii) per 10 (dešimt) darbo dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos pateikti kitai šaliai visus dokumentus, būtinus galutiniam atsiskaitymui pagal šią Sutartį (Aktus, Sąskaitas, projektinę dokumentaciją ir pan.); iii) atsiskaityti už iki Sutarties nutraukimo atliktus Darbus.

100.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą konstatuoti, kad iki Sutarties nutraukimo ieškovė ESO neperdavė tinkamai atliktų Darbų bei nepateikė duomenų, būtinų galutiniam atsiskaitymui pagal Sutartį.

101.       Minėta šios nutarties 99 punkte, kad Sutartyje buvo numatyta aiški detalizuota Darbų pridavimo ESO tvarka, taip pat buvo įvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti rangovė užsakovei, siekdama, kad Darbai būtų priimti ir už juos apmokėta. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad Darbai (ar jų dalis) pagal Sutartį atlikti ir perduoti atsakovei.

102.       Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad transformatorinė nebuvo sumontuota nei iki Sutartyje numatyto Darbų įvykdymo termino (2023 m. gegužės 9 d.), nei iki Sutarties nutraukimo. Aplinkybė, kad transformatorinė nebuvo sumontuota 2023 m. liepos mėn., konstatuota ESO rašte „Dėl Sutarties (duomenys neskelbtini) vykdymo“ (2 t., b. l. 96–97). Be to, ir pati ieškovė el. laiške pripažino, kad 2023 m. liepos 7 d. transformatorinė nebuvo įrengta: „<...> Mes galime pastatyti pastotę, ją įžeminti ir sumontuoti transformatorius. Liktų nepakloti kabeliai ir jų pajungimas. Šių darbų kaina panašiai atitinka metinio rangovo įkainį“ (3 t., b. l. 125–126). Be to, kaip matyti iš 2023 m. liepos 31d. darbų vietos fotofiksacijos, darbai dar vis nebuvo pradėti (2 t., b. l. 26). Taigi, iki pat 2023 m. liepos 31 d., ieškovė veiksmų, susijusių su modulinės tranzitinės transformatorinės montavimu, transformatoriaus pajungimu, relinės apsaugos suderinimu, nebuvo atlikusi. 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė informavo ESO, kad pastatė MTP ir sumontavo transformatorius, įžeminimą, daro nuogrindą (5 t., b. l. 138–152) ir šie duomenys gali patvirtinti, kad ieškovė Darbus pradėjo vykdyti, tačiau ne tai, kad 2023 rugpjūčio 3 d. darbai buvo faktiškai atlikti, juolab kad, ieškovė dokumentus per TIVIS atsakovei pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d., kuomet Sutartis jau buvo nutraukta (2023 m. rugpjūčio 10 d. ) (3 t., b. l. 90–92). Taigi, minėti duomenys nepatvirtina, kad iki Sutarties nutraukimo ieškovė ESO perdavė tinkamai atliktus Darbus. Nors ieškovė, siekdama pagrįsti savo atliktus Darbus, nurodė Sustambintų darbų kiekių žiniaraštį, tačiau šis dokumentas pats savaime negali patvirtinti, kad ieškovė iki Sutarties nutraukimo atliko Darbus ir kokia jų reali vertė, juolab kad jis nėra pasirašytas šalių (CPK 185 straipsnis).

103.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ESO 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštu „Dėl netinkamo 2022-11-25 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo ir nutraukimo“, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 19.9 papunkčiu, pareikalavo per 10 (dešimt) darbo dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo dienos: i) pateikti užsakovei (ESO) visus dokumentus, būtinus galutiniam atsiskaitymui pagal šią Sutartį (pateikti sąskaitą faktūrą dėl modulinės transformatorinės); 2) grąžinti užsakovei jo rangovei perduotas medžiagas – transformatorius (2 vnt.) ir automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos (AEEAS) įrangą (1 vnt.) (1 t., b. l. 120–122). Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad ESO buvo pasiruošusi sumokėti ieškovei už šios faktiškai atliktus Darbus pagal Sutartį, tačiau pati ieškovė minėto atsakovės reikalavimo, kuris, be kita ko, paremtas Sutarties bendrosios dalies 19.9.2 ir 19.9.3 papunkčių nuostatomis (žr. šios nutarties 99 punktą), neįvykdė – ESO neperdavė modulinės tranzitinės transformatorinės bei nepateikė išrašytos sąskaitos faktūros už realiai atliktus Darbus.

104.       Nors apeliantė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti dokumentų apmokėjimui, nes atsakovė panaikino prieigą prie TAVIS sistemos, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Sutarties bendrosios dalies 1.36 papunktyje numatyta TIVIS sutrikimo atveju informacija gali būti teikiama ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, todėl ieškovė šiuos duomenis galėjo pateikti tiek ESO, tiek bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

105.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo 55 punkte nurodyta, kad ieškovė 2024 m. liepos 19 d. (po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo priėmimo) pateikė ESO Atliktų darbų aktą ir sąskaitą galutiniam atsiskaitymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės ir patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šie duomenys galėjo būti pateikti ir anksčiau (iš karto po Sutarties nutraukimo), ir kitais, nei per TIVIS, būdais.

106.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad ESO atstovas neteisėtai siekė Darbus (MTP) perimti kaip atskirą prekę ir neteisėtai perduoti kitai rangovei. Tai, kad ESO, nutraukdamas šalių sudarytą Sutartį, pareikalavo ieškovės grąžinti transformatorius ir automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos (AEEAS) įrangą, negali būti vertinama, kad ESO piktnaudžiavo savo padėtimi. Kaip minėta pirmiau, tokia perkančiosios organizacijos teisė numatyta Sutarties bendrosios dalies 19.9.2 ir 19.9.3 papunkčių nuostatose.

107.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir remdamasis Sutarties nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad konstatuoti, jog ieškovė atliko beveik visus rangos darbus – kaip ji teigia liko 6,1 proc. neatliktų darbų – nėra pagrindo. Kita vertus, net ir ieškovei įrodžius tikslią darbų atlikimo apimtį, tai nepaneigtų teismo padarytų išvadų dėl esminio sutarties pažeidimo ir vienašalio jos nutraukimo pagrįstumo (žr. šios nutarties 55, 58 punktus).

Dėl RAA (Relinės apsaugos ir automatikos) nuostatų darbo projekto nesuderinimo

108.       Apeliantė apeliaciniame skunde kelia kausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo proceso metu nebuvo aptartas elektrotechninis darbo projektas, nebuvo minima, kad „sutartyje Darbo projektas nėra numatytas“. Apeliantė nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad ESO neatliko savo pareigos ir nesuderino relinės apsaugos projekto. Tai yra, būtent dėl ESO kaltės tokios eilutės nebuvo konkursinėje kainos lentelėje ir ESO net nesiteikė suderinti atlikto relinės apsaugos projekto, neatliko savo pareigos pagal Sutartį.

109.       Visų pirma, tiek Pirkimo sąlygų, tiek ir Sutarties sąlygų (ne)teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl eilutės, konkursinėje kainos lentelėje už Relinės apsaugos projekto apmokėjimą, nebuvimo. Antra, pagal Sutarties nuostatas, toks projektas nebuvo numatytas (reikalingas), taigi, ESO neturėjo pareigos tokio projekto (relinės apsaugos ir automatikos) derinti. Kita vertus, apeliantė nepagrindė, kad tokio projekto derinimas buvo objektyvi priežastis nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, juolab kad, ieškovė RAA darbo projektą pateikė derinti 2023 m. gegužės 17 d., t. y. praėjus Sutartyje numatytam Darbų įvykdymo terminui (2023 m. gegužės 9 d.).

Dėl kitos rangovės netinkamai atliktų darbų

110.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nutraukus Sutartį, ESO darbų vykdymą perdavė kitai rangovei, su kuria turi metinę sutartį ir kuri darbus atliko pagal Techninį projektą (nekeistą), o tai įrodo, kad neegzistavo kliūtys Darbų atlikimui.

111.       Apeliantė, nesutikdama su minėta išvada, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, susijusius su kitos rangovės UAB „Vytrita“ netinkamai atliktais darbais jau po Sutarties nutraukimo. Tačiau įvertinusi tai, kad apeliantės dėstomi argumentai apie UAB „Vytrita“ atliktus darbus, jų tinkamumą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, plačiau dėl jų nepasisako, o duomenų, kurie paneigtų kitos rangovės darbų atlikimo faktą, apeliantė nepateikė. Kita vertus, ši aplinkybė tik papildomai netiesiogiai pagrindžia faktą, kad nebuvo fizinių kliūčių įvykdyti Sutartį, kita vertus, net ir jos nevertinant, byloje esančių duomenų visumą įrodo, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas nulemtas ne atsakovo nebendradarbiavimo, o apeliantės netinkamo darbų organizavimo (žr. šios nutarties 58, 60–69 punktus).

Dėl delspinigių skaičiavimo

112.       Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepakankamai įvertinta aplinkybė, kad kabelių tiekimas buvo ESO atsakomybė, todėl delspinigiai negalėjo būti suskaičiuoti pradedant 166 diena po Sutarties pasirašymo. Tačiau apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad Darbai nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyti dėl ieškovės kaltės ir netinkamo darbo organizavimo, kuriai teisėjų kolegija pritaria. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami kitaip, o kitų argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, savaime nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas.

113.       Apeliantė iš esmės nepateikė argumentų, kuriais būtų išreiškusi nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priešieškinio patenkinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako šiuo aspektu.

Dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir kitų argumentų

114.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti teikiamas prioritetas viešųjų pirkimų teisinių santykių išsaugojimui. Įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negali vykti vien dėl 6,1 proc. dalies Sutarties neįvykdymo. Sutarties nevykdymas šiuo atveju gali būti siejamas tik su pačios ESO ar trečiųjų asmenų kalte, tačiau ne su ieškove. Negali taip būti, kad visa rizika, kurios šaltinis yra ESO netinkamas ir (ar) neteisėtas veikimas, perkeliama ieškovei.

115.       Sutarties bendrosios dalies 19.4.3 papunktyje numatyta, kad užsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs rangovą, nutraukti Sutartį, jeigu rangovas iš esmės pažeidė Sutartį. Rangovo padarytas Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu rangovas nesilaiko Sutartyje numatytų Darbų atlikimo terminų ir vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos yra daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų. Sutarties 19.7 papunktyje numatyta, kad Sutartimi rangovas prisiima riziką, kad Sutartį nutraukus Sutarties bendrosios dalies 19.4.papunkčio pagrindu, jis gali būti įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

116.       Atsižvelgus į nurodytų Sutarties nuostatų visumą bei konstatavus, kad Sutartis buvo pagrįstai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, ieškovei nesilaikius Sutarties grafike numatytų terminų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ESO nepagrįstai įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, juolab kad VPĮ 91 (PĮ 99) straipsnio nuostatos įpareigoją perkančiąją organizaciją nedelsiant paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją.

117.       Teismų praktikoje nurodyta, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, turi būti viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-590-467/2022, 32 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 (PĮ 99) straipsnio pagrindu per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose ir nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui vykdant viešųjų pirkimų būdu prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl kai kurių įrodymų vertinimo

118.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus, ignoravo Sutarties vykdymo chronologiją, nurodytą ieškovės pateiktame 2024 m. balandžio 2 d. rašte. Be to, skundžiamas sprendimas pagrįstas dokumentais, aplinkybėmis (sprendimo 21, 32, 34, 40, 43, 44, 45 punktuose), kurių byloje neminėjo raštu ar žodžiu nei atsakovė, nei ieškovė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

119.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją, ištyrė visumą byloje esančių įrodymų, tame tarpe atsižvelgė ir į ieškovės pateiktame 2024 m. balandžio 2 d. rašte nurodytą Sutarties vykdymo chronologiją (5 t., b. l. 76–109). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės byloje nurodytas aplinkybes, susijusias su darbų atlikimo pradžia (sprendimo 3.6 papunktis, 35 punktas); iškilusiomis kliūtimis, kurios nebuvo numatytos projekte ir dėl kurių buvo prašoma stabdyti darbus (sprendimo 22 punktas); ieškovės prašymu apmokėti už papildomus darbus dėl naujų projekto sprendinių (sprendimo 37–38 punktai, 40–41 punktai); negalėjimu gauti puslaidininkių komponentų ir gamybos vėlavimu (sprendimo 31 punktas); kabelių iš atsakovės negavimu (sprendimo 46 punktas); trasoje vykusiu eismu (sprendimo 37 punktas); darbų atlikimo aktu priėmimu (sprendimo 32 punktas).

120.       Antra, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skundžiamo sprendimo 21 punkte yra cituojama sutartis, kuri sudaryta tarp statytojos ir ESO, kuri nebuvo pateikta teismui, išskyrus jos pirmąjį lapą. Priešingai nei teigia apeliantė, ESO kartu su tripliku pateikė UAB „Samogitia miestelis“ (statytojos) ir ESO sudarytos Naujojo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiųjų sąlygų pirmąjį lapą ir bendrąsias sąlygas (4 t., b. l. 12, 22–30), siekdama įrodyti, kad jai grėsė finansinė atsakomybė už Darbų neatlikimą laiku ir Sutarties termino laikymasis jai buvo svarbi ir esminė sąlyga.

121.       Trečia, apeliantė klaidingai nurodo, kad teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte rėmėsi 2024 m. liepos 31 d. fotofiksacija. Minėtame teismo sprendimo punkte teismas pasisakė ne dėl 2024 m. liepos 31 d. fotofiksacijos, o dėl 2023 m. liepos 31 d., kuri yra pateikta ESO atsiliepimo į ieškinį 19 punkte (2 t., b. l. 26) ir kuria ESO grindė savo poziciją, kad net ir 2023 m. liepos 31 d. Darbai nebuvo pradėti vykdyti.

122.       Ketvirta, nors apeliantė teigia, kad kartu su bylos medžiaga nėra pateiktos sprendimo 34 punkte nurodytos nuotraukos, kurių pagrindu teismas sprendė, kad „kelias“ yra laikina (laisvai ardoma) ir nepastovi statybų aikštelės atkarpa, tačiau sprendimo 34 punkte tokia nuoroda nėra pateikta, o teismas tokias išvadas darė skundžiamo sprendimo 37 punkte. Kita vertus, minėti apeliantės argumentai nėra pagrįsti, nes tiek iš ESO atsiliepime į ieškinį 17 punkte pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 24), tiek iš kartu su ieškovės dubliku 2023 m. vasario 20 d. UAB „Samogitia miestelis“ teiktų fotofiksacijų (3 t., b. l. 54–74, 114–115), galima įvertinti „kelio“ būklę, juolab kad pati ieškovė dublike vertino minėtas nuotraukas ir pažymėjo, kad šiose nuotraukose aiškiai matyti, kad nėra atliktas vertikalus planiravimas (pažymėti nukrypimai centimetrais) ir matosi kelio konstrukcijos viršutinė danga.

123.       Penkta, apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo 40 punkte išdėstytus teiginius, nurodydama, kad ji niekada teisminio proceso metu nėra: i) tiksliai įvardinusi pagal kokius reglamentus buvo nutarta po želdiniais kloti uždaru būdu; ii) niekada nėra taip teigusi, kad „papildomi Darbai – kabelių klojimas uždaru būdu ne objekto teritorijoje atsirado, kai buvo patvirtintas naujas UAB „Samogitia miestelis“ ir atsakovės techninio projekto sprendinys dėl želdinių išsaugojimo“. Priešingai nei teigia ieškovė, ji tiek dubliko 6.1.2 papunktyje (3 t., b. l. 142–160), tiek atsiliepimo į ESO priešieškinį VI dalyje (4 t., b. l. 34–50) nurodė, kad „<...> papildomi darbai – klojimas uždaru būdu atsirado, kai buvo patvirtintas tiek statytojos, tiek atsakovės naujas techninio projekto sprendinys dėl želdinių išsaugojimo (remiantis Statybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“).

124.       Šešta, apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo 43 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kad ji buvo gavusi el. laišką su nuotraukomis iš techninio prižiūrėtojo G. R.. Priešingai nei teigia apeliantė, minimas techninio prižiūrėtojo G. R. 2023 m. liepos 20 d. el. laiškas su nuotraukomis, kurį ieškovei persiuntė ESO atstovas 2023 m. liepos 24 d. el. laišku, yra pateiktas kartu su ieškovės ieškiniu (1 t., b. l. 180–183).

125.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingus duomenis bei jų pagrindu padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo bei ieškovės pateiktame 2024 m. balandžio 2 d. rašte nurodytos Sutarties vykdymo chronologijos, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, kad vėlavimą laiku atlikti darbus lėmė ne atsakovės pasyvus elgesys (nebendradarbiavimas) ar kitos nurodomus kliūtis, o apeliantės netinkamas darbų organizavimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

126.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį ir patenkinęs priešieškinį, tinkamai pritaikė ir aiškino sutarties bei teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

127.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

128.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

129.       Apeliantė apeliaciniame skunde išreiškė procesinio pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jai nėra pagrindo priteisti atitinkamų išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                            Laima Ribokaitė

                    Antanas Rudzinskas

                    Žilvinas Terebeiza