Administracinė byla Nr. eA-1626-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07585-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjos V. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja V. C. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.                      Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S72640 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėja minėtą Departamento sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį bei 2024 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S80807 nesuteikti prieglobsčio. Supažindinus pareiškėją su minėtu sprendimu, ji Migracijos departamentui nurodė, kad jo neskųs. Pareiškėja su sprendimu nesutiko, tačiau, nesuprasdama teisinių pasekmių, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau buvo patenkinęs jos skundą, tačiau Migracijos departamentas, neatsižvelgdamas į teismo sprendimą, vėl priėmė neigiamą sprendimą, nusivylusi ir išsigandusi besikeičiančio požiūrio į (duomenys neskelbtini) piliečius, nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten pateikti prieglobsčio prašymą. Išvykusi į (duomenys neskelbtini), pareiškėja pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau buvo informuota, kad už jos prieglobsčio prašymą yra atsakinga Lietuvos Respublika. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė savanoriškai grįžti į Lietuvą. Pareiškėja grįžo į Lietuvą 2024 m. rugpjūčio 14 d., norėjo iškart pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 15 d. buvo ne darbo diena. Pareiškėja tądien ir buvo sulaikyta ir iškart 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja dabar supranta, kad netinkamai pasielgė išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir ten pateikusi prieglobsčio prašymą, o ne apskundusi nepagrįstą Migracijos departamento sprendimą Lietuvoje. Pareiškėja nesiekia piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, jos siekis – gauti tarptautinę apsaugą, ir sutinka, kad padarė klaidą dėl teisės aktų neišmanymo.

2.2.                      Pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir (duomenys neskelbtini) aktyvistė. (duomenys neskelbtini) pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose. Šiose protesto akcijose kartu dalyvavo ir jos gyvenimo partneris A. U. (toliau – ir A. U.). Atvykusi į Lietuvą pareiškėja tęsia iki šiol savo opozicinę veiklą, dalyvauja protesto akcijose ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini) laikoma (duomenys neskelbtini) organizacija, veikloje. Taip pat dalyvauja viešose (duomenys neskelbtini)  režimui opozicinio turinio laidose. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  kartu su savo partneriu A. U. dalyvavo mitinge (prie (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) kelis kartus dalyvavo (duomenys neskelbtini) mitinguose; socialiniuose tinkluose yra jos ir jos parnerio nuotraukos iš mitingų, (duomenys neskelbtini), kuri reiškia, kad jie prieš valdžią (duomenys neskelbtini); ji Lietuvoje prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) dalyvauja organizacijos (duomenys neskelbtini) organizuojamuose renginiuose ir tai yra viešinama internete (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kanale. Pareiškėja Lietuvoje dalyvavo (duomenys neskelbtini) mitinguose, kurie buvo filmuojami (duomenys neskelbtini) žurnalistų.

2.3.                      2024 m. rugpjūčio 21 d. apklausoje pareiškėja papasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

2.4.                      Pareiškėja dalyvauja protestuose, (duomenys neskelbtini). Už tokius veiksmus (duomenys neskelbtini) žmonės yra persekiojami ir baudžiami, todėl nepagrįsta Migracijos departamento išvada, kad neužtenka įrodymų nustatyti pareiškėjai kylančią grėsmę. Pareiškėja visą laiką aiškiai deklaravo, kad ji palaiko (duomenys neskelbtini). Ji akcijose dalyvavo nuo pat atvykimo į Lietuvą, yra (duomenys neskelbtini) projekto (duomenys neskelbtini) dalyvė ir davė interviu; (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja 2024 m. lapkričio mėnesį davė interviu (duomenys neskelbtini), kuris yra pripažintas (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini), tačiau šį veiksmą atsakovas kvalifikavo kaip veiksmą, kurį pareiškėja sukūrė pati, siekdama pagrįsti savo persekiojimo baimę (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 83 str. 4 d.), o tokie atsakovo argumentai prasilenkia su logika. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja netapo aktyvi po paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimo, ji visada buvo aktyvi (duomenys neskelbtini) narė, tad akivaizdu, kad savo veiklą ji ir toliau tęsė ir garsiai reiškė savo įsitikinimus.

2.5.                      Pareiškėja pabėgo iš (duomenys neskelbtini) dėl savo įsitikinimų, dėl jai gresiančio persekiojimo; (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

2.6.                      Atsakovas nurodė pareiškėjos pateikto šaukimo „trūkumus“ ir, kad jis yra galbūt padirbtas. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nagrinėjo šaukimą remdamasis savo subjektyvia nuomone, kuri jokiu būdu nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) valdžia būtent tokios formos šaukimą įteikė pareiškėjai.

2.7.                      Pareiškėja negali pateikti įrodymų apie aukojimą, nes jos (duomenys neskelbtini)  banko sąskaitos ir kortelės yra užblokuotos, ji neturi priėjimo prie jų, tad ir negali pateikti įrodymų apie šiuos mokėjimus. Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjos profilį, jos dalyvavimą akcijose, jos (duomenys neskelbtini), aiškias politines pažiūras, atsakovas pareiškėjos atžvilgiu turėjo taikyti abejonės privilegijos principą, o ne reikalauti kiekvieną savo teiginį (įskaitant ir šį) pagrįsti neabejotinais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja negali pateikti rašytinių įrodymų, tad Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėja vis tiek turi pateikti rašytinius įrodymus, kitaip jos pasakojimo dalis yra atmetama kaip nepagrįsta, prieštarauja prieglobsčio bylose taikytiniems principams.

2.8.                      Aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 25 d. (prieš išvykimą (duomenys neskelbtini)) jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pasas, nereiškia, kad ji nėra ir nebus persekiojama (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuogąstavimai dėl (duomenys neskelbtini)  valdžios persekiojimo ((duomenys neskelbtini)) yra pagrįsti kilmės valstybės informacija ir realia situacija (duomenys neskelbtini), kurios atsakovas tinkamai neįvertino.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Pabėgėlių teisėje persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių ir turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Tvarkos aprašas 99 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

3.2.                      Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas siejamas išskirtinai su nauja informacija, kuri nebuvo žinoma priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo. Užsieniečio teisė pateikti paskesnį prašymą nesuponuoja Migracijos departamento prievolės dar kartą vertinti tą pačią informaciją. Prieglobsčio prašytoja nenurodė naujų esminių faktinių aplinkybių bei paskesnį prašymą grindė tuo pačiu motyvu – (duomenys neskelbtini). Naujos aplinkybės paskesniame prašyme suteikti prieglobstį – šaukimo, kuriuo pareiškėja (duomenys neskelbtini) kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini), nuotrauka bei nauja informacija apie veiklą Lietuvoje. Prieglobsčio prašytoja taip pat nurodė, kad 2022 m. ji per „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) banko kortelės aukojo pinigų (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo apklausta Migracijos departamente 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d., įvertinti jos pateikti dokumentai (nuotraukos ir vaizdo įrašai, šaukimo nuotrauka). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamos būtent naujos su pareiškėjos prieglobsčio prašymu susijusios aplinkybės.

3.3.                      Dėl pareiškėjos prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su jos dalyvavimu protestuose (duomenys neskelbtini), ryšiai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  teisėsaugos domėjimosi ja, dalyvavimo mitinguose Lietuvoje ir veiklos socialinėje erdvėje, jos ryšys su prieglobsčio gavėju Lietuvoje A. U. buvo įvertinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 24S80807. Be to, kaip ir pati prieglobsčio prašytoja pripažįsta savo skunde, šio Migracijos departamento sprendimo neskundė, t. y. sutiko su minėtu sprendimu, kuris yra galiojantis. Esant minėtai situacijai, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su jos aktyvia veikla (duomenys neskelbtini), dalyvavimu mitinguose Lietuvoje, interviu dalinimu ir veikla socialiniuose tinkluose, nėra šio ginčijamo sprendimo dalykas, todėl vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

3.4.                      Priešingai nei teigia pareiškėja skunde, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime tinkamai įvertino naujas su pareiškėja susijusias aplinkybes. Migracijos departamentas išanalizavo pareiškėjos pateiktą nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas šaukimas, ir padarė motyvuotą išvadą, kad minėtas šaukimas turi formos ir turinio trūkumų. Atsižvelgus į pateikto įrodymo (šaukimo) formos bei turinio trūkumų visumą bei esamas abejones dėl šio įrodymo autentiškumo, Migracijos departamentas padarė pagrįstą vertinimą, kad toks įrodymas vertinamas kritiškai ir jis nelaikytinas patikimu, t. y. įrodomąją galią turinčiu įrodymu, patvirtinančiu, jog pareiškėja yra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį ar, kad (duomenys neskelbtini) valdžia (teisėsauga) siekia susidoroti su ja, atitinkamai, toks įrodymas nepatvirtina nei juose nurodytų aplinkybių, nei tariamos grėsmės tikimybės. Paskesnio prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga ja domisi, o jos pasakojimas paremtas išskirtinai trečiųjų asmenų (jos motina) perteikiama informacija, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos domėjimasis prieglobsčio prašytoja nelaikomas nustatytu faktu.

3.5.                      Ginčijamame Sprendime įvertintas ir pareiškėjos teiginys, kad 2022 m. ji per (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) banko kortelės aukojo pinigų (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepateikė įrodymų patvirtinančių šį faktą. Be to, apie tariamai aukojamus pinigus (duomenys neskelbtini) ji neužsiminė pirmojo prašymo nagrinėjimo metu, nepaisant to, kad buvo atliktos kelios apklausos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ji 2022 m. aukojo pinigų (duomenys neskelbtini), nelaikytini tikrovę atitinkančiais. Labai tikėtina, kad prieglobsčio prašytoja tokiu būdu siekė „sustiprinti“ prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Nors pareiškėja nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė paneigiančių įrodymų.

3.6.                      Papildomai tyrimo metu buvo patikrinta pareiškėjos paskyra socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja paskyroje pasivadinusi ne savo tikrąja pavarde – (duomenys neskelbtini), t. y. ne (duomenys neskelbtini). Paskyroje nurodoma, kad prieglobsčio prašytoja yra (duomenys neskelbtini). Paskyroje yra (duomenys neskelbtini) sekėjas, tačiau paskyra uždara, t. y. jos turinys pasiekiamas tik tam tikram asmenų ratui. Atsižvelgiant į tai, kad jos paskyra yra uždara, ir, kaip teigė prieglobsčio prašytoja, iš paskyros ji pašalino vaizdo medžiagą iš mitingų (duomenys neskelbtini), nėra tikėtina, jog vien dėl turimos paskyros (duomenys neskelbtini) pareiškėjai grėstų persekiojimui prilygstantys veiksmai.

3.7.                      Nors Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistai, disidentai ar nepriklausomi žurnalistai gali patekti į padidintos rizikos patirti persekiojamą grupę, tačiau prieglobsčio prašytoja anksčiau dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesio nesulaukė, baudžiama dėl savo įsitikinimų ar veiklos nebuvo, t. y. jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini)  sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai – (duomenys neskelbtini), kas leido daryti pagrįstą prielaidą, jog prieglobsčio prašytoja kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbi kaip keliantis grėsmę asmuo, kurio neutralizavimo (duomenys neskelbtini) režimas siektų bet kokiomis priemonėmis. Be to, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie pareiškėjos paiešką. Atsižvelgus į tai, labai tikėtina, jog nėra paskelbta tarptautinė prieglobsčio prašytojos paieška. Prieglobsčio prašytojos duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į (duomenys neskelbtini) veiklą, sąraše. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, kuriame skelbiami (duomenys neskelbtini), informacijos apie prieglobsčio prašytojos paiešką (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta. (duomenys neskelbtini) opozicionierių naujienų portalo (duomenys neskelbtini) paskelbtoje „nutekintoje“ (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, kurioje yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos paieškomus asmenis, kurie įtariami padarę nusikaltimus, informacijos apie prieglobsčio prašytojos paiešką nerasta. Nei pirmojo, nei paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo ją kaip (duomenys neskelbtini) bei, kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti, o tokios informacijos tyrimo metu rasta nebuvo. Taip pat nerasta informacijos apie prieglobsčio prašytojos politiškai motyvuotą persekiojimą.

3.8.                      Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

 

II.

 

4.       Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad:

5.1.                      Pareiškėja 2022 m. birželio 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame teigė, kad (duomenys neskelbtini).

5.2.                      Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10812-1064/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo, priėmė 2024 m. kovo 18 d. spendimą Nr. 24S80807 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėja su sprendimu supažindinta 2023 m. kovo 20 d., su juo sutiko ir skųsti nepageidavo. Migracijos departamentas konstatavo, kad: 1) pareiškėjos dalyvavimas (duomenys neskelbtini) protesto akcijoje (duomenys neskelbtini) laikomas nustatytu faktu, tačiau dalyvavimas kituose protestuose nelaikytas nustatytu faktu. Kitų įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų) patvirtinančių, kad dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytoja nepateikė (išskyrus anksčiau minėtus vaizdo įrašus, kuriuose tik pagal (duomenys neskelbtini) įmanoma identifikuoti pareiškėją, dalyvavusią (duomenys neskelbtini) mitinge). Prieglobsčio prašytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini); 2) pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvoje dalyvavo keliose (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose, tačiau vaizdo įrašai savaime nepatvirtina, jog jai gresia persekiojimui prilygstantis veiksmai. Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad organizacija (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į (duomenys neskelbtini)  organizacijų sąrašą, tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog asmenys, kurie nėra vieši ir kurių ryšys su (duomenys neskelbtini) apsiriboja išskirtinai tik nurodomu bendru adresu, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos (duomenys neskelbtini) veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Informacijos, patvirtinančios, kad asmenų, kurių gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) patalpose ((duomenys neskelbtini)), duomenys būtų viešinami, nerasta. Patikrinus (duomenys neskelbtini) internetinį puslapį, prieglobsčio prašytojos nuotraukų ar kitų duomenų taip pat nerasta. Prieglobsčio prašytoja nenurodė, o tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėja užima vadovaujamas pareigas (duomenys neskelbtini) organizacijoje, ji taip pat nepateikė informacijos, jog ji susijusi darbo santykiais su organizacija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, mažai tikėtina, kad sudalyvavimas keliose (duomenys neskelbtini) organizuojamose akcijose galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“; 3) prieglobsčio prašytojos pateikti įrodymai (šaukimas, adresuotas prieglobsčio prašytojos motinai (duomenys neskelbtini), šaukimo įteikimo vaizdo įrašas) nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga domėjosi ir ieškojo prieglobsčio prašytojos. Vertinant šaukimą, pažymėtina, jog šaukimas nėra adresuotas prieglobsčio prašytojai, bet jos motinai. Šaukimo įteikimas pareiškėjos motinai savaime ir automatiškai nesąlygoja priežastinio ryšio tarp motinos iškvietimo į skyrių ir prieglobsčio prašytojos paieškos; 4) dėl dalyvavimo mitinguose Lietuvoje ir veiklos socialinėje erdvėje nurodė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į (duomenys neskelbtini) dalyvius ir su jais susijusius asmenis (pvz., reiškiančiais palaikymą (duomenys neskelbtini) dalyviams), žurnalistus, aukšto profilio (duomenys neskelbtini) aktyvistus, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimos informacijos, patvirtinančios, kad dėl jos veiklos Lietuvoje ji yra patekusi į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, o tokios informacijos tyrimo metu nerasta. Įvertinus prieglobsčio prašytojos profilį kilmės valstybės informacijos kontekste (nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicinei organizacijai, nėra žinoma (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, viešai neragino imtis veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, praeityje nėra nukentėjusi nuo režimo), tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytoja galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį dėl socialiniuose tinkluose ar viešoje erdvėje skelbiamos informacijos (kuri didelio populiarumo nesulaukė). Atitinkamai, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti dėl dalyvavimo mitinguose/akcijose Lietuvoje ar veiklos internete; 5) Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjos draugui, (duomenys neskelbtini), A. U. 2023 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 23S81490 yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad A. U. suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, savaime nepagrindžia prieglobsčio prašytojai tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Šiuo klausimu pažymėjo, jog, remiantis galiojančiu reglamentavimu, užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Atitinkamai, apie tai, jog asmuo Lietuvoje buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ar yra gavęs prieglobstį, jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš paties asmens. Vertindamas pareiškėjos individualią situaciją, susijusią su prieglobsčio gavėju A. U., pažymėjo, kad informacijos apie prieglobsčio prašytojos ar jos draugo aktyvią pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini) rasta nebuvo, todėl labai tikėtina, jie nėra žinomi aktyvistai. Jie taip pat nėra aukšto profilio režimo oponentai ar žurnalistai, turintys didelę įtaką žmonėms bei kurių veiklą seka režimas. Dėl to, nėra tikėtina, kad pareiškėja grįžimo į kilmės valstybę atveju dėl A. U. patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, kaip tai suprantama pabėgėlio teisės kontekste. Sprendimas yra galiojantis.

5.3.                      2024 m. gegužės 5 d. pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio jai suteikimo, dėl ko buvo pradėta grąžinimo į Lietuvos Respubliką procedūra pagal Dublino III Reglamentą. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S190298, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-15078-386/2024 pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 24S190298 atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikinti Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S190298.

5.4.                      Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Migracijos departamente apklausoje prieglobsčio prašytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.5.                      2024 m. rugsėjo 11 d. apklausoje prieglobsčio prašytojos buvo paprašyta pateikti informaciją apie naujas aplinkybes, dėl kurių ji pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietės teigimu, (duomenys neskelbtini).

5.6.                      Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniais, nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Įvertinęs prieglobsčio prašytojos paskesnį pasakojimą jos kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informacijos kontekste, atsakovas konstatavo, kad pirmojo prieglobsčio prašymo metu buvo įvertintas prieglobsčio prašytojos dalyvavimas protestuose kilmės valstybėje bei Lietuvoje, tarp jų organizuotuose (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai iš akcijų buvo keliami (duomenys neskelbtini) organizacijų socialiniuose tinkluose, įvertinta veikla socialinėje erdvėje bei informacija apie prieglobsčio prašytoją viešojoje erdvėje, įvertinti jos ryšiai su A. U., taip pat teikiama pagalba. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis (nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicinei organizacijai, nėra žinoma (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, viešai neragino imtis veiksmų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, praeityje nėra nukentėjusi nuo režimo) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.

6.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Tvarkos aprašo 89, 99 punktais, LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo, kad pareiškėja dalyvavo jos nurodytuose mitinguose / protesto akcijose. Tačiau atsakovas nenustatė, o, teismo vertinimu, pareiškėja nepaneigė, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (ar, labai tikėtina, kad ateityje gali patraukti) (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Pareiškėjos veikla socialiniuose tinkluose, tos veiklos sklaida ir matomumas, buvo vertinama remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros nustatytomis gairėmis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kurių skunde neginčijo ir pati pareiškėja, jog prieglobsčio prašytoja socialiniame tinkle buvo pasivadinusi kita pavarde, taip pat tai, kad paskelbti įrašai buvo ištrinti; kaip nustatė atsakovas, vien paskyros turėjimas savaime nelemia matomumo. Be to, vaizdo įrašuose, kuriuos publikavo (duomenys neskelbtini), pareiškėja užfiksuota epizodiškai, jos patekimai į kamerą yra itin trumpalaikiai, nekalba bei neprisistato viešai. Prieglobsčio prašytoja teigė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį davė interviu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) organizacija, šis interviu dar nepublikuotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau prieglobsčio prašytojos atžvilgiu priimtą neigiamą Migracijos departamento sprendimą, tai, jog ji po jo išvyko iš Lietuvos Respublikos, kitoje valstybėje pasiprašė prieglobsčio, į interviu davimo datą, ir tai, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vertinant paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, kuris grindžiamas, be kita ko, ir pirminio prieglobsčio prašymo motyvais, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja sąmoningai po išvykimo iš kilmės valstybės siekia sukurti sąlygas prieglobsčiui ir papildomai apsaugai gauti. Be to, aplinkybė, kad užsienietė davė interviu „(duomenys neskelbtini)“ televizijai, nereiškia, jog ji tapo opozicionierė. Nors pareiškėja teigia, kad ji yra (duomenys neskelbtini), iš bylos medžiagos matyti, jog prieglobsčio prašytoja nėra žinoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktas šaukimas turi akivaizdžių autentiškumo trūkumų (ne vien bloga nuotraukos kokybė, kaip teigia pareiškėja, o jo turinys turi akivaizdžių autentiškumo trūkumų). Be to, jis nėra tapatus motinos šaukimo turiniui. Nors pareiškėja teigia, kad ji 2022 m. aukojo pinigų „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti nei nuosekliu pasakojimu, nei kitais duomenimis. Taigi, remdamasis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, kad šios aplinkybės nepagrindžia, jog grėsmė prieglobsčio prašytojai peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standarto.

8.       Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas ypač išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos tiek pirminį, tiek paskesnį prieglobsčio prašymą, įvertino visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, argumentuotai dėl jų pasisakė, vertino kilmės šalies informaciją, išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją (šaltinius) ir visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos paskesniame prašyme nuosekliai atskleisti visas svarbias aplinkybes. Be kita ko, Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. atliko detalias pareiškėjos apklausas. Kaip galima spręsti iš teismui pateiktų apklausų protokolų (transkripcijų), pareiškėjos paskesnio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja galėjo laisvai ir nevaržomai teikti Migracijos departamentui visus paaiškinimus, kuriuos laikė svarbiais savo paskesnio prieglobsčio prašymo pagrindimui, pareiškėjai atsakovas (jo darbuotojas) sudarė visas galimybes pateikti tiek papildomus argumentus, tiek ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausų metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jos pačios nurodytus teiginius, ją įdėmiai išklausydavo ir pan.

9.       Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjos prašymą, tikrino Interpolo duomenų bazėje esančius įrašus, asmenų, įsitraukusių į (duomenys neskelbtini) veiklą, sąrašą, (duomenys neskelbtini) paieškomų asmenų sąrašą, (duomenys neskelbtini) opozicionierių naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje „nutekintoje“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje esančius įrašus. Taip pat atsakovas išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją ir įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus – šaukimą, nuotraukas, vaizdo įrašus. Taigi, priešingai negu deklaratyviai teigė pareiškėja, Migracijos departamentas siekė išsiaiškinti visas su pareiškėjos prašymu susijusias svarbias aplinkybes, pašalinti prieštaravimus ir pan. Teismas sutiko su atsakovu, kad atsakovas surinko tiek informacijos, kiek ji buvo pakankama nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui bei teisingam Sprendimo priėmimui.

10.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad rizika pareiškėjai nukentėti dėl dalyvavimo protestuose nenustatyta, jog tikėtinam persekiotojui būtų žinoma apie šią prieglobsčio prašytojos veiklą, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad tikėtinas persekiotojas apie šią veiklą galėtų sužinoti ateityje. Teismo vertinimu, nėra paneigta, kad pareiškėja nėra oficialus „(duomenys neskelbtini)“ ar kitos (duomenys neskelbtini) narys ar (duomenys neskelbtini). Taip pat liko nepaneigta, kad tyrimo metu nenustatyta tikimybės, jog pareiškėjos kilmės valstybė gali ją persekioti dėl to, jog pareiškėja aukojo pinigines lėšas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja, (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi jai išduotą (duomenys neskelbtini) pasą, todėl nėra paaiškinama, kodėl ji teigė, jog banko sąskaita (duomenys neskelbtini) yra užblokuota. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad šiuo atveju nesant jokių objektyvių duomenų Migracijos departamentas šią aplinkybę turėtų pripažinti kaip pagrįsta pareiškėjos baime būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pagrįstai nenustatyta tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga galėtų persekioti pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini).

11.       Dėl pareiškėjos teismo posėdyje išdėstytų argumentų, kad ji negali būti išsiųsta iš Lietuvos, nes Lietuvoje pareiškėja gyvena su partneriu A. U., kuris yra gavęs tarptautinę apsaugą (jam yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje), teismas pažymėjo, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiama iš Lietuvos, šis klausimas nagrinėjamoje byloje išeina už ginčo ribų. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad A. U. aplinkybės, dėl kurių jam buvo suteiktas prieglobstis, nėra susijusios su pareiškėja. Teismo vertinimu, prieglobsčio prašytojos pažintis ir draugystė su prieglobstį Lietuvoje gavusiu A. U. savaime nepatvirtina, kad jai taip pat gresia persekiojimas, kaip tai suprantama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, ir EŽTK) prasme. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų ieškoma, ja domimasi. Ji nėra A. U. šeimos narys Konvencijos prasme.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovės nurodomoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) byloje Nr. C-563/22 išaiškinta, kad institucija, priimanti sprendimą dėl paskesnio tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumo, privalo išnagrinėti šiam prašymui pagrįsti nurodytas faktines aplinkybes, įskaitant atvejus, kai šias faktines aplinkybes jau įvertino institucija, galutinai atmetusi pirmąjį tarptautinės apsaugos prašymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Migracijos departamentas neatkartojo pirminio vertinimo, nereiškia, jog pareiškėjos paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo imta domėn anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės, juolab, kad pareiškėjos paskesnis prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas ir pirminio prieglobsčio prašymo motyvais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir ESTT nagrinėtos bylos, kurios kontekste pateiktas išaiškinimas, faktinės aplinkybės nesutampa.

13.       Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjos prieglobsčio paskesnio prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėja nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir ja pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

14.       Teismas tais pačiais pagrindais pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, kad kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Pareiškėjai nepagrindus, kad ji asmeniškai gali tapti kilmės valstybės persekiojimo taikiniu, su tuo susiję skundo argumentai atmesti.

15.       Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

III.

 

16.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti; priimti pateikiamus papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas iš esmės ignoravo aktyvią ir viešą pareiškėjos veiklą. Teismas nepripažino, kad pareiškėjos dalyvavimas mitinguose ir veikla pritrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį ir vertintų pareiškėją, kaip priešą ar grėsmę. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini)) teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą. Teismas nusprendė nesivadovauti ESTT išaiškinimais byloje Nr. C-563/22, kurioje nurodyta, kad institucija, priimanti sprendimą dėl paskesnio tarptautinės apsaugos prašymo pagrįstumo, privalo išnagrinėti šiam prašymui pagrįsti nurodytas faktines aplinkybes, įskaitant atvejus, kai šias faktines aplinkybes jau įvertino institucija, galutinai atmetusi pirmąjį tarptautinės apsaugos prašymą.

16.2.                      Pareiškėja nuosekliai viso prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ir apeliaciniuose procesuose dėstė ir teikė įrodymus, kad ji yra aktyvi ir viešai reiškianti (duomenys neskelbtini) įsitikinimus aktyvistė. Šias svarbias aplinkybes yra pripažinęs ir konstatavęs dar LVAT 2025 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025. Pagal prieglobsčio teisės standartus, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro (toliau – ir UNHCR) parengtas gaires, ESTT išaiškinimus ir direktyvas bei Tvarkos aprašą, iš tikrųjų vien politinių įsitikinimų turėjimas gali būti pagrindas suteikti prieglobstį. Tai susiję su tuo, jog yra situacijų, kai politiniai įsitikinimai yra kriminalizuoti ir sistemingai baudžiami kilmės valstybėje, dėl ko prieglobsčio prašytojai privalo juos slėpti ir jų nereikšti.

16.3.                      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsnyje yra pabrėžiama, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų. Taip pat Chartijos 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas turi teisę rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse. Konvencijos 10 ir 11 straipsniai taip pat užtikrina žmogaus saviraiškos bei susirinkimų ir asociacijos laisvę. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) preambulės 16 punkte pabrėžiama, kad šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Chartijoje ir kad direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama. Būtent todėl ESTT, aiškindamas direktyvoje įtvirtintą pabėgėlio sąvoką, įskaitant visiškai pagrįstos baimės reikalavimą, tiesiogiai remiasi Chartijos nuostatomis (žr. inter alia (be kita ko) ESTT sprendimo sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 56–72 p.). Sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 ESTT inter alia yra konstatavęs, kad Chartijoje įtvirtintos teisės pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti persekiojimo veiksmą (žr. ESTT sprendimo sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 72 p.).

16.4.                      Remiantis pareiškėjos skunde pateikta ir Migracijos departamento surinkta informacija, už Chartijoje numatytų teisių realizavimą (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. ESTT teigimu, Direktyvoje 2011/95/ES nenurodoma, kad reikėtų atsižvelgti į galimybę prieglobsčio prašytojui išvengti persekiojimo rizikos susilaikant nuo veiksmų, kuriais jis įgyvendina Chartijoje įtvirtintą teisę, nes tai reikštų, kad asmuo būtų priverstas atsisakyti apsaugos, kurią direktyva jam siekiama užtikrinti, suteikiant pabėgėlio statusą. Todėl nustačius, kad asmuo grįžęs į kilmės šalį ir įgyvendindamas Chartijos saugomą teisę patirtų realią persekiojimo riziką, jam pagal direktyvos 13 straipsnį turėtų būtį suteiktas pabėgėlio statusas. Faktas, kad asmuo galėtų išvengti rizikos susilaikydamas nuo kai kurių veiksmų, iš esmės nėra svarbus (žr. ESTT sprendimo sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 78–79 p. bei ESTT sprendimo sujungtose bylose C 199/12 – C 201/12 74–76 p.).

16.5.                      Tvarkos aprašo 99.1.8 papunktyje, vertinant persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, nėra keliamas reikalavimas, kad politinius įsitikinimus prieglobsčio prašytojas būtų išreiškęs viešai. Papildomai pareiškėjas nurodo tarptautinius pabėgėlių teisėje taikytinus standartus, sprendžiant pabėgėlio statuso suteikimą dėl politinių priežasčių. Nagrinėjamu aspektu yra aktualus ir ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. 151/22, kuriame nurodyta, kad „Kaip rašytinėse pastabose pažymėjo VPRK, net jei prašytojo nurodytos politinės pažiūros nėra tvirtos ar net nėra „esminės“ ar giliai įsišaknijusios, grįžus į kilmės šalį jam galėtų kilti reali persekiojimo dėl šių politinių pažiūrų arba dėl pažiūrų, kurias galimi persekiojimo vykdytojai šioje šalyje linkę jam priskirti, riziką, atsižvelgiant į asmeninę prašytojo padėtį ir bendrą situaciją toje šalyje“ (ESTT sprendimo 36 p.). LVAT praktikoje nuosekliai vystoma, kad, sprendžiant pabėgėlio statuso suteikimą dėl politinių įsitikinimų, svarbu, ar jie gali būti laisvai išreikšti (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019).

16.6.                      Pareiškėja yra aktyvi ir viešai reiškianti politinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini)  aktyvistė. Šis teiginys yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, kurie nėra paneigti. Pareiškėja ir toliau dalyvauja įvairiose (duomenys neskelbtini) veiklose. Taigi pareiškėja grindžia savo persekiojimo baimę ne deklaratyviais teiginiais, o aktyvia veikla ir politinių įsitikinimų viešų reiškimu. Antra, net grindžiant persekiojimo baimę tik politinių įsitikinimų, kurie baudžiami ar kriminalizuoti, turėjimu, yra pakankamas pagrindas suteikti prieglobstį. Šiuo aspektu pareiškėjos pateikta ir Migracijos departamento surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) nėra galimybės laisvai reikšti (duomenys neskelbtini) politinius įsitikinimus, kuriuos reiškia pareiškėja. Priešinga išvada prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadoms.

16.7.                      Teismas iškėlė reikalavimą, kad pareiškėja jau būtų nukentėjusi nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas iš esmės paneigia prieglobsčio sampratą ir tikslą. Vertinant, ar suteikti ar nesuteikti prieglobstį, yra vertinama rizika ir tikimybės. Tai, kad prieglobsčio prašytojas praeityje nukentėjo, aktualu tuo aspektu, kad tai pagrindžia ateities persekiojimo riziką. Tačiau tai, kad prieglobsčio prašytojas nenukentėjo praeityje, nepaneigia teiginio, kad prieglobsčio prašytojas nenukentės ateityje. Šiuo aspektu svarbu nurodyti EŽTT sprendimą byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55978/20, 89 punktas. ESTT byloje Nr. C-151/22 išaiškino, kad „vertindamos prašytojo baimės būti persekiojamam dėl politinių pažiūrų pagrįstumą valstybių narių kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į tai, kad dėl to, kaip tvirtai prašytojas šias pažiūras reiškia, arba dėl veiksmų, kurių jis galbūt ėmėsi jas propaguodamas, šios pažiūros galėjo arba galėtų kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams šio prašytojo kilmės šalyje“.

16.8.                      Reikalavimas, kad prieglobsčio prašytojai pateiktų „neginčijamus“ rizikos įrodymus, būtų tolygus prašymui įrodyti būsimo įvykio buvimą, kuris yra neįmanomas ir užkrautų neproporcingai didelę naštą. Nagrinėjamoje situacijoje teismas ir Migracijos departamentas iš esmės iškėlė pareiškėjai reikalavimą pateikti tokius neginčijamus įrodymus (būti nukentėjusiai praeityje; neginčijamai įrodyti, kad ji identifikuota ir tikrai nukentės), o tai prieštarauja prieglobsčio prašymų vertinimo standartams. Pareiškėjos profilis, kurį apibendrino LVAT („pareiškėja yra aktyvi (duomenys neskelbtini) režimo priešininkė ir (duomenys neskelbtini) aktyvistė; pareiškėja dalyvaudavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); pareiškėja tęsia savo opozicinę veiklą Lietuvoje, dalyvauja protesto akcijose ir (duomenys neskelbtini), t. y. organizacijos, kuri (duomenys neskelbtini) laikoma (duomenys neskelbtini) organizacija, veikloje; Lietuvoje pareiškėja gyvena su partneriu A. U., kuris yra (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, gavęs tarptautinę apsaugą (jam yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje)“), turi būti įvertintas naujausios kilmės valstybės kontekste ir įvertinus tokių pačių asmenų padėtį (duomenys neskelbtini).

16.9.                      Teismas ir Departamentas niekaip nepaaiškino ir nepagrindė remiantis kuo padaryta išvada, kad pareiškėja sukūrė sąlygas prieglobsčiui. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad aktyvia ir vieša (duomenys neskelbtini) veikla pareiškėja pradėjo užsiimti dar būdama (duomenys neskelbtini). Atvykusi į Lietuvą pareiškėja toliau tęsė (duomenys neskelbtini) veiklą, kuri pasireiškė skirtingomis formomis. Ypač pažymėtinas vertinimas, kad pats Migracijos departamentas yra pripažinęs, kad pareiškėja mitingo metu nesielgė iššaukiančiai ar išskirtinai, jog būtų patraukusi ypatingą dėmesį (Migracijos departamento sprendimo 12 psl.).

16.10.                      Teismas ignoravo aplinkybes, kad būtent (duomenys neskelbtini) pareiškėja prisijungė prie (duomenys neskelbtini) judėjimo ir tapo (duomenys neskelbtini). Be to, pati pareiškėja neteigė, kad (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu nėra aišku, kodėl ir remiantis kuo teismas interviu davimą prilygino politinių pažiūrų turėjimui. Interviu davimas (duomenys neskelbtini) yra aktyvus pareiškėjos veiksmas, kuriuo ji išreiškė savo politinius įtikinimus. Taip pat pareiškėja aktyviai išreiškia savo politinius įsitikinimus kitomis viešomis formomis ir tai yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Teismo ir atsakovo išvada, jog tariamai tik žymūs ir garsūs (duomenys neskelbtini) dalyviai yra persekiojami, prieštarauja Valstybės saugumo departamento vertinimui ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) veikla prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir tęsėsi Lietuvoje. Pareiškėjos veiksmai atitinka Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas ir jos paskesnis prieglobsčio prašymas negali būti laikomas kaip piktnaudžiavimas. Be to, pareiškėja grindžia persekiojimo riziką ne tik (duomenys neskelbtini) įsitikinimu turėjimu, bet dėl to, kad aktyviai veikia ir viešai pasisako prieš (duomenys neskelbtini) režimą. (duomenys neskelbtini).

16.11.                      Pareiškėjos atstovė buvo nurodžiusi, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs ESTT išaiškinimai byloje Nr. C-563/22. Tačiau šios ESTT bylos išaiškinimais teismas nusprendė nesivadovauti. Teismo pozicija prieštarauja bendroms jurisprudencijos taikymo taisyklėms. Tiek ESTT, tiek EŽTT, tiek ir LVAT sprendimų išaiškinimais galima vadovautis nebūtinai esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, kai aiškinama būtent teisės norma, jos taikymas. Kadangi tokiose teisminėse institucijose, kaip LVAT ir ESTT, yra pateikiamas formalus teisės aiškinimas ir šis aiškinimas yra universalus. Konkrečiai ESTT byloje Nr. C-563/22 buvo išaiškinta, kaip reikia nagrinėti paskesnius prieglobsčio prašymus.

16.12.                      Migracijos departamentas ir teismas priimdami sprendimus turėjo vadovautis LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2172-575/2024, kadangi šių sprendimų faktinės aplinkybės ir teisiniai išaiškinimai yra aktualūs. LVAT sprendime ne tik pripažįsta persekiojimo riziką net ne aktyviems opozicionieriams, bet ir persekiojimo riziką dėl artimų sąsajų su pabėgėliais. Būtent šį aspektą, kad pareiškėjos sugyventinis jau turi pabėgėlio statusą, teismas ir atsakovas netinkamai įvertino. Tai atsitiko todėl, kad Departamentas vertindamas pareiškėjos paskesnį prieglobsčio prašymą nesirėmė bei nesivadovavo ankstesne išnagrinėta pareiškėjos prieglobsčio medžiaga ir anksčiau nustatytomis aplinkybėmis.

16.13.                      Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą ignoravo LVAT nurodymus 2025 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, į kuriuos neatkreipė dėmesio ir teismas. LVAT pabrėžė, kad „taigi aplinkybė, jog pareiškėja ir jos partneris A. U. nėra sudarę santuokos ar nėra įregistravę partnerystės, nereiškia, kad tai, jog pareiškėja gyvena su partneriu A. U., kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvoje, tarp jų yra sukurti tam tikri bendru gyvenimu grįsti ryšiai, negali kelti grėsmės ir pačiai pareiškėjai“. Tačiau pareiškėjos nagrinėjamoje byloje lieka neatskleista ir neaišku kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjos situacija būtų įvertinta kitaip negu jos sugyventinio.

16.14.                      Pareiškėjos skunde buvo nurodyta gausi nauja ir aktuali kilmės valstybės informacija, dėl kurios teismas nieko nepasisakė. Nėra aišku, kodėl pateikta kilmės valstybės informacija buvo atmesta, kodėl ja nebuvo vadovaujamasi. Tuo pačiu pareiškėja be jau skunde nurodytos kilmės valstybės informacijos, kuri pagrindžia plataus masto represijas (duomenys neskelbtini), pateikia dar naujausią informaciją: 2025 m. vasario 14 d. žmogaus teisių ekspertai paskelbė, kad (duomenys neskelbtini) atliekami žmogaus teisių pažeidimai gali būti prilyginti nusikaltimais žmoniškumui. Migracijos departamentas niekaip nepaaiškina kuo esmingai skiriasi pareiškėjos ir jos sugyventinio aplinkybės. Be to, teismas niekaip nesivadovavo ir nepaneigė nurodytos pareiškėjos skunde kilmės valstybės informacijos, kuri pagrindžia jai persekiojimo riziką. Tuo pačiu pareiškėja pateikia pačią naujausią, (duomenys neskelbtini), kilmės valstybės informaciją, kuri rodo, kad (duomenys neskelbtini).

16.15.                      Pareiškėja rado naują labai svarbų įrodymą dėl jai gresiančio persekiojimo ir patvirtinantį svarbią aplinkybę, kad ji yra identifikuota. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėja pateikia „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra patalpintas jos interviu ir parašytas komentaras. Šis (duomenys neskelbtini) kanalas yra įvardijamas, kaip propagandinis ir pro-valstybinis, kuris talpina įvairią šmeižikišką informaciją apie (duomenys neskelbtini) opoziciją, ją menkina, transliuoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimų propagandą, kuri nukreipta ir prieš Lietuvą. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos rizikos jau realizavosi, ji yra identifikuota, kaip (duomenys neskelbtini) atstovė. (duomenys neskelbtini). Šį naują svarbų įrodymą svarbu pridėti prie nagrinėjamos bylos ir teismas turi jį įvertinti pareiškėjos byloje.

17.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Pareiškėja apeliaciniame skunde selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia ESTT ir EŽTT sprendimus, visiškai ignoruodama savo individualią padėtį. LVAT 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2172-575/2024 buvo nustatytas prieglobsčio prašytojos artimas ryšys su organizacijos, kuri įtraukta į (duomenys neskelbtini)  organizacijų sąrašą, nare, kuri yra prieglobsčio prašytojos motina. Nagrinėjamu gi atveju tokio ryšio nėra nustatyta. Taigi pareiškėjos nurodoma LVAT byla nėra aktuli, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija. Minėtoje teismų praktikoje išaiškinimas negali būti laikomas kaip universalus, nes prie tokios išvados teismas priėjo vertindamas konkrečios bylos aplinkybes ir išimtinai tos bylos surinktų duomenų kontekste.

17.2.                      Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teikia iš esmės bendrą kilmės valstybės informaciją, tačiau nesusieja jos konkrečiai su savo individualia situacija. LVAT jau ne kartą yra išaiškinęs, kad bendra saugumo padėtis savaime nelemia individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

17.3.                      Pareiškėja nepaaiškina kodėl naują įrodymą teikia tik dabar ir kodėl negalėjo jo pateikti Migracijos departamentui ar pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti kada buvo paskelbtas šis pranešimas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja šiame pranešime yra identifikuota, t. y. kad yra žinomi jos asmenvardžiai. Be to, yra pateikiamas selektyvus įrodymas. Galiausiai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėja nurodomame pranešime nėra įvardijama kaip (duomenys neskelbtini) aktyvistė ar (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos grėsmė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 24S290715, kuriuo, išnagrinėjus paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, jai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19.       Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir ja pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas konstatavęs Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmetė ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

20.       Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jos manymu, Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, prieglobsčio prašymas grąžintas nagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino kilmės šalies situaciją ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių visumą.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:

22.1.                      Pareiškėja, (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. birželio 13 d. neteisėtai kirtusi valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Ji 2022 m. birželio 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad jos vaikinas A. U. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) yra tiriamas, ir kad ji kartu su A. U. (duomenys neskelbtini) eidavo į mitingus, vėliau mitingams pasibaigus dalyvavo kituose prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreiptose veiklose. Dėl to jai gresia politinis persekiojimas.

22.2.                      Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S72640 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis, o rizika prieglobsčio prašytojai nukentėti ateityje buvo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

22.3.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640, konstatavęs, kad paminėtame sprendime Migracijos departamentas nepilnai įvertino pareiškėjos individualias aplinkybes, neištyrė jos versijos dėl grėsmės kilmės valstybėje dėl jos ryšių su A. U. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos vaikinui A. U. Migracijos departamento sprendimu buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas nepakankamai motyvavo dėl ko jis pareiškėjos situaciją vertino kitaip nei pareiškėjos vaikino. Taip pat, teismo nuomone, Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendime prieglobsčio (ne)suteikimo kontekste buvo nepakankamai įvertintos pareiškėjos pateiktos nuorodos į viešai publikuojamus vaizdo įrašus, straipsnį internete, kuriuose pareiškėja yra užfiksuota, ir iš kurių matyti pareiškėjos istorija bei jos pažiūros, taip pat ryšiai su organizacija „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos nurodomas dalyvavimas renginiuose, kuriuos filmavo „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistai.

22.4.                      Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą 2024 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S80807 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pakartotinio pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas rinko ir vertino papildomus įrodymus, atliko papildomą pareiškėjos apklausą, be kita ko, vertino pareiškėjos motyvus dėl (duomenys neskelbtini) jai gresiančio baudžiamojo persekiojimo, kuriais ji iš esmės grindė savo prašymą suteikti prieglobstį (įskaitant dalyvavimą (duomenys neskelbtini) mitinguose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) finansinį rėmimą; dalyvavimą mitinguose Lietuvoje, kadangi mitingų/renginių vaizdo įrašai buvo patalpinti (duomenys neskelbtini) pripažintos organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniuose tinkluose; jos gyvenimą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“; veiklos socialinėje erdvėje, kur ji pasisakė prieš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja su Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 24S80807 buvo supažindinta 2024 m. kovo 20 d., tačiau jo neskundė ir išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl paminėtas sprendimas įsiteisėjo.

22.5.                      Pareiškėja 2024 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Buvo pradėta pareiškėjos grąžinimo procedūra pagal Dublino III Reglamentą, tačiau ji grąžinta nebuvo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu 2024 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėja buvo sulaikyta 48 valandoms. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į SIS įspėjimą. Minėtą sprendimą užsienietė apskundė. LVAT 2025 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, be kita ko, konstatavęs, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos grąžinimo į (duomenys neskelbtini), netyrė įrodymų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamai, taip pat nevertino (netinkamai vertino) kitų su pareiškėjos ir A. U. ryšiais susijusių aplinkybių, Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24S190298 panaikino.

22.6.                      Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs, Migracijos departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant paskesnį prašymą pareiškėja buvo pakartotinai apklausta (2024 m. rugpjūčio 21 d., 2024 m. rugsėjo 11 d.), buvo vertinami jos pateikti papildomi įrodymai.

23.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

24.       Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

25.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26.       Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

27.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

28.       Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jai tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalyje nurodyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

30.       Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 16 d. paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išskiria ir kitas aplinkybes, dėl kurių ji gali būti persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrų: (i) ji socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, ji pasivadinusi (duomenys neskelbtini) ir turi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) prenumeratorių, kėlė nuotraukas ir vaizdo įrašus iš mitingų (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos įrašus panaikino; (ii) jos sugyventinis A. U. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas jų bendroje gyvenamojoje vietoje, nors jos „nelietė“; (iii) ji palaikė (duomenys neskelbtini), darė (duomenys neskelbtini), kad kiti matytų, jog (duomenys neskelbtini) nepalaiko (duomenys neskelbtini); (iv) į Lietuvą nelegaliai atvyko po to, kai (duomenys neskelbtini); (v) (duomenys neskelbtini); (vi) ji (duomenys neskelbtini). Siekdama pagrįsti savo pasakojimą, prieglobsčio prašytoja pateikė nuotraukų ir vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini) vykusios (duomenys neskelbtini) organizuotos akcijos bei šaukimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) kviečiama 2024 m. gegužės 21 d. atvykti į teisėsaugos skyrių, nuotrauką.

31.       Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja savo pasakojimui pagrįsti teikė įvairius įrodymus, susijusius su jos (duomenys neskelbtini) veikla, (duomenys neskelbtini), kurią ji vykdė būdama (duomenys neskelbtini) ir jau atvykusi į Lietuvą, tačiau šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pakankamai formaliai.

32.       Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad: (i) pareiškėja dalyvavo jos nurodytuose mitinguose / protesto akcijose, tačiau Departamentas nenustatė ir, teismo vertinimu, pareiškėja nepaneigė, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (ar, labai tikėtina, kad ateityje gali patraukti) (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“; (ii) pareiškėja yra vaizdo įrašuose, kuriuos publikavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau juose pareiškėja užfiksuota epizodiškai, jos patekimai į kamerą yra itin trumpalaikiai, ji nekalba bei neprisistato viešai; (iii) pareiškėja 2024 m. lapkričio mėnesį galėjo duoti interviu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) organizacija, šis interviu dar nepublikuotas, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja sąmoningai po išvykimo iš kilmės valstybės siekia sukurti sąlygas prieglobsčiui ir papildomai apsaugai gauti, o aplinkybė, kad užsienietė davė interviu „(duomenys neskelbtini)“ televizijai, nereiškia, jog ji tapo (duomenys neskelbtini); (iv) nors pareiškėja teigia, kad ji yra aktyvi (duomenys neskelbtini), iš bylos medžiagos matyti, jog prieglobsčio prašytoja nėra žinoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

33.       Vertinant paminėtus pirmosios instancijos teismo argumentus, pirmiausiai, pažymėtina, jog iš atsakovo Sprendime nurodytos kilmės valstybės informacijos, be kita ko, matyti, kad: „(duomenys neskelbtini)“.

34.       Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, nagrinėjant pareiškėjos pateiktą paskesnį prieglobsčio prašymą, ji 2024 m. rugpjūčio 21 d. apklausoje, be kita ko, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“.

35.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tiek apklausų metu, tiek procesiniuose dokumentuose teismui nuolat akcentavo artimą ryšį su Lietuvoje gyvenančiu (duomenys neskelbtini) A. U., savo galimą persekiojimą kilmės valstybėje siedama su šio asmens ir jų abiejų kartu vykdyta prieš (duomenys neskelbtini) režimą nukreipta veikla. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) A. U. yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas nustatė tam tikras grėsmes pareiškėjos sugyventiniam (duomenys neskelbtini) A. U. grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teisėjų kolegija negali nesutikti su LVAT 2025 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, įvertinus pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) A. U. ryšį, padaryta išvada, kad „(duomenys neskelbtini)“. Kartu šiame kontekste primintina, kad paminėtą administracinę bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 21/2008 pažymėta, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje; santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 38 straipsnio 1 dalį, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos; konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. KT3-N1/2019). Vadinasi, Migracijos departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, šiuo aspektu privalėjo atlikti atskirą vertinimą, o pareiškėjos pateiktus įrodymus vertinti kompleksiškai, be kita ko, atsižvelgiant ir į paminėtą faktinę aplinkybę.

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėta aplinkybė ir jos vertinimas visų pareiškėjos pateiktų įrodymų kontekste yra būtinas vertinant pareiškėjos kartu su pateiktu paskesniu prieglobsčio prašymu pateiktus papildomus argumentus ir su jais susijusius įrodymus. Todėl Migracijos departamentas, nagrinėdamas paskesnį prašymą, pareiškėjos pateiktus papildomus argumentus ir įrodymus privalėjo įvertinti kompleksiškai, įskaitant pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) A. U. ryšio ir kitų su jais abiem susijusių įrodymų kontekste (be kita ko, išklausant A. U. argumentus, juos sulyginant su tais, kuriuos pateikia pareiškėja ir pan.), ir tokio savo vertinimo motyvus išdėstyti Sprendime, kad jų teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti patikrintas teisme.

37.       Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo 2024 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 24S80807, kuriuo kaip prejudiciniu (nors paminėto sprendimo motyvai ir nebuvo vertinami teisme) remiasi Departamentas, atliktas pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) A. U. ryšio vertinimas nėra pakankamas (pvz., atsakovo 2024 m. kovo 18 d. sprendime konstatuojama, kad „<...> (duomenys neskelbtini), nei su jų pažintimi bei savaime nepagrindžia prieglobsčio prašytojos persekiojimo grėsmės tikimybės“, „<...> prieglobsčio prašytojos pažintis ir bendras gyvenimas su prieglobstį Lietuvoje gavusiu A. U. savaime nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) taip pat gresia persekiojimas, kaip tai suprantama Konvencijos prasme“, nors byloje nėra duomenų, kad prieš darant tokias išvadas šiais aspektais būtų išsamiai apklaustas A. U.; be kita ko, tikrinant pareiškėjos nurodytas versijas dėl jos ir A. U. vykdytos bendros prieš oficialią (duomenys neskelbtini) valdžią nukreiptos veiklos, taip pat šiame kontekste nepakankamai įvertinta per apklausą nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja nelegaliai į Lietuvą atvyko „su draugu“; nevertintos jų bendro gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybės) ir netgi prieštaringas (pvz., viena vertus atsakovo 2024 m. kovo 18 d. sprendime konstatuojama, kad „<...> prieglobsčio prašytojos draugui pabėgėlio statusas suteiktas įvertinus išskirtinai jo individualias aplinkybes, aktualias priimant sprendimą dėl prieglobsčio A. U. suteikimo“, kita vertus daroma išvada, kad „<...> informacijos apie prieglobsčio prašytojos ar jos draugo aktyvią pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini) rasta nebuvo, todėl labai tikėtina, jie nėra žinomi aktyvistai“).

38.       Taigi Migracijos departamentas, nagrinėdamas paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, netinkamai ištyrė pateiktus papildomus įrodymus dėl jos nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad, pareiškėjai grįžus į (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė būti persekiojamai, taip pat Sprendime nevertino (netinkamai vertino) esmines su pareiškėjos ir A. U. ryšiais susijusias aplinkybes.

39.       Pažymėtina, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir Sprendime pateiktą pareiškėjos nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nekyla grėsmė jos kilmės valstybėje ir ji nekils, jai sugrįžus į kilmės valstybę. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11).

40.       Atsižvelgdama į aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatyti Sprendimo turinio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

41.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos V. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. C. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 24S290715 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. C. paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                Rytis Krasauskas

 

 

                                                                                Iveta Pelienė 

 

 

                                                                                Skirgailė Žalimienė