Administracinė byla Nr. Iv-1084-554/2013.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00438-2013-5.

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

nedalyvaujant pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,

atsakovui – J. R. ,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-04-26 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 173,85 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-03-31.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6, 41) nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, bei Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 2008-03-03 sprendimu Nr. TS-27, 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims (šie teisės aktai viešai paskelbti interneto svetainėje www.aratc.lt., taip pat WWW.birstonas.lt). Nuo 2008-10-01 Birštono savivaldybė įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 20 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes yra nekilnojamojo turto (statinių), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas nuo 2008-10-01 iki 2013-03-31 nėra sumokėjęs pareiškėjui 173,85 Lt privalomos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų 10-12 p. nustatyta tvarka (dėl likusio įsiskolinimo atsakovui buvo pritaikyta lengvata).

Pareiškėjo atstovas, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems ABTĮ nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pareiškėjo atstovui, atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas visiškai (teismas vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis vietinės rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).

            Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip - savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 - 2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1 - 2 p., 16 str. 2 d., Birštono savivaldybės tarybos 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Nuostatų 4 p., 5 p., 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 19 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis visiškai nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę (priduoti perdirbimui atliekas), o ne gauti atitinkamas paslaugas (šiukšlių išvežimo), privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 apygardų administraciniams teismas imperatyviai išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai duoda pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu ar turimu atliekų kiekiu (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat imperatyviai akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, nes ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. To pasėkoje aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (ABTĮ 13 str., 20 str., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Rinkliavų įstatymo 3 str. apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 p. nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. reikalavimais savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms visoms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Kaip jau buvo paminėta, pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija visoje atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. To pasėkoje Birštono savivaldybės taryba 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 ir patvirtino Nuostatus (b.l. 30-34). Nuostatų normų sisteminė analizė patvirtina, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo (turi pareigą) mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto (statinių) ploto (b.l. 8-9). Pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 15 p. įtvirtintas elgesio taisykles pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (ABTĮ 57 str.).

          Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis reglamentavimas institucijoms (savivaldybės tarybai) nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį (arba deklaruojamą), bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Akcentuotina ir tai, jog sprendžiant iškilusį ginčą šioje administracinėje byloje, ypatingai svarbi aplinkybė, jog darant galutines procesines išvadas šioje administracinėje byloje, turi būti vadovaujamasi imperatyvia nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-208/2013, 2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-284/2013 ir t.t.). Vertinant ginčo situaciją kitaip, akivaizdžiai bus pažeistos aukščiau paminėto teisinio reguliavimo nuostatos, nes keisti LVAT suformuotą administracinių teismų praktiką bei akivaizdžiai per plačiai interpretuoti įstatymų leidėjo valią nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Birštono savivaldybėje, savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. turinį jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Įspėjimų (b.l. 10-12), Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b.l. 13-23) matyti, kad atsakovas, nors keletą kartų būdamas įspėtas apie būtinumą mokėti vietinę rinkliavą, visiškai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, buvo atleistas tik nuo dalies vietinės rinkliavos mokėjimo (24-25, 41), todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo pareiškėjo naudai (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. R. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 173,85 Lt (šimtą septyniasdešimt tris litus 85 cnt.) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą  laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-03-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

              Teisėjas                                                                                                Algis Markevičius