Civilinė byla Nr. 2-1407-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00753-2015-8

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.   

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4512-798/2015 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. bendrą 673 159,89 EUR dydžio įsiskolinimą, kurį sudaro negrąžinta paskola, paskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. vasario 4 d. tarp paskolos davėjo B. F. ir paskolos gavėjo atsakovo A. P. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria B. F. paskolino atsakovui 2 000 000 Lt (579 240,03 EUR). Paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. gegužės 30 d., atsakovas paskolos nustatytu laiku negrąžino. 2015 m. kovo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi B. F. perleido reikalavimo teises į skolininką A. P. ieškovui K. V.. 

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą už ieškinio sumą (673 159,89 EUR). Prašymą grindė didele ieškinio suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: nurodė areštuoti atsakovo A. P. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant – pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti ne didesnį nei 1 MMA darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu.

Teismo vertinimu, pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o didelė ieškinio suma laikytina aplinkybe, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nurodo, kad teismas nutartį grindė išimtinai tuo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo teigimu,  teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nenustatęs vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl ieškovas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne paskolos sutarties sudarymo, o paskolos suteikimo faktą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos suteikimo faktą. Pasak atsakovo, ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir aplinkybė, kad 673 159,89 EUR vertės reikalavimo teisė ieškovui perleista už 100 000 EUR. Akivaizdu, kad toks sandoris prieštarauja bet kokiai verslo ir ekonominei logikai, todėl reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos taip pat leidžia teigti, kad B. F. nėra suteikęs atsakovui 2 000 000 Lt paskolos. Kadangi B. F. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, jis šios teisės negalėjo perleisti ieškovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o ne vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymi, kad pačioje paskolos sutartyje numatyta, kad paskolos davėjas perduoda visą paskolos sumą šios paskolos pasirašymo metu, todėl jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių paskolos suteikimo faktą, ieškovas ir negalėtų pateikti. Pradinio kreditoriaus valia perleisti reikalavimą už 100 000 EUR sumą savaime negali būti pagrindu kvestionuoti pradinį sandorį (paskolos sutartį). 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

Atskirajame skunde atsakovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškovui preliminariai nepagrindus ieškinio reikalavimo. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, t. y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Šioje byloje ieškinys atsakovui reiškiamas kaip paskolos gavėjui laiku negrąžinusiam paskolos; prie ieškinio pateiktos paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartys, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai. Įvertinęs ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.). Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė paskolos atsakovui suteikimo fakto, gali būti tinkamai įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje. Šie argumentai preliminaraus ieškinio pagrįstumo nepaneigia.

Tačiau, kaip minėta, kita būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šioje byloje ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pirmosios instancijos teismas jas taikydamas kaip grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui įvardijo vien tik didelę ieškinio sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien didelė ieškinio suma vertintina kaip kelianti grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsta.

Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį, tačiau įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Nesant tokių duomenų, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nenustatęs grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas areštas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas                                                                                                                      Vigintas Višinskis