Civilinė byla Nr. e2A-20-613/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01000-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. P. 1 602,75 Eur negrąžinto kredito dalį, 124,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.), 18,22 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 602,75 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.), 1 032,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 rugpjūčio 4 d., 18,22 procento kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 602,75 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 62,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Nurodo, jog atsakovas nevykdė 2018 m. rugsėjo 25 d. vartojimo kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nutraukta.

2.       Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies:

3.1.                      Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K870033624 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).

3.2.                      Iš atsakovo E. P. priteisė ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 1 602,75 Eur negrąžinto kredito dalį, 124,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 150,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 178,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.3.                      Likusią ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K870033624, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 061,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,22 procento) ir 150,02 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartis nutraukta. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 602,75 Eur negrąžinto kredito dalis ir 124,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d.

5.       Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 18,22 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 602,75 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 25 d. ir reikalavimas priteisti 18,22 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 602,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra sąlyginis ir neapibrėžtas konkrečia suma, todėl atmestinas. Tačiau ieškovei iš atsakovo priteisiamos 3,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.).

8.       Teismas nusprendė, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies suma savo esme yra netesybos. Sutarties 5.3.2 papunkčio nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios (kintamos) dalies apskaičiavimo ir taikymo atsakovui pripažintinos negaliojančiomis kaip nesąžiningos vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 881,98 Eur kintamosios tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmestinas.

9.       Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10.       Ieškinį tenkinus iš dalies (68,08 proc.), ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 42,00 Eur žyminio mokesčio ir 136,16 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.       Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo dalį: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 18,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 602,75) Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 25 d.; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 262,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu, tačiau sprendime nurodė, jog reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

11.2.                      Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

11.3.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra sąlyginis ir neapibrėžtas konkrečia suma. Teismui pateiktoje Standartinėje informacijoje apie kreditą skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą, ir pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, kad ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.

11.4.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

14.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas E. P. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K870033624, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 2 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 061,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18,22 proc.), 150,02 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. P. 1 602,75 Eur negrąžintą kredito dalį, 124,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 150,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,50 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 178,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K870033624 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas). Kitą ieškinio dalį atmetė.

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 18,22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 602,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.).

17.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18.       Kaip jau nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė AB „NEO Finance“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį su atsakovu E. P. nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau akcentuotina, kad šios nutarties 17 pastraipoje aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės AB „NEO Finance“ reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 18,22 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė, motyvuodamas tuo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 naujai suformuotą praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti apskaičiuojamos ir vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, tačiau ieškovės reikalavimas sąlyginis ir neapibrėžtas konkrečia suma, o teismas negali įvertinti nuostolių dydžio teisingumo ir protingumo kriterijų atžvilgiu.

20.       Apeliantės AB „NEO Finance“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugsėjo 25 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.

21.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovas E. P. pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 18,22 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamo sutarties įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 1 061,80 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, kad ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

27.       Nors iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti negautų pajamų konkreti suma, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 18,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 602,75 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 602,75 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 916,11 Eur (1 131 dienos x 0,81 Eur/dieną (292,02 Eur/metus)) nurodytą 473,97 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 473,97 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

28.       Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.), galėjo tikėtis gauti 18,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 1 465,17 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 1 436,39 Eur; 2020 m. spalio 25 d. – 1 407,17 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 1 377,51 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 1 347,40 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 1 316,83 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 1 285,80 Eur; 2021 m. kovo 25 d. – 1 254,30 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 1 222,32 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 1 189,85 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 1 156,89 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 1 123,43 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 1 089,46 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 1 054,97 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 1 019,96 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 984,42 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 948,34 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 911,71 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 874,52 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 836,77 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 798,45 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 759,54 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 720,04 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 679,94 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 639,23 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 597,91 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 555,96 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 513,37 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 470,14 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 426,25 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 381,69 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 336,46 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 290,54 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 243,92 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 196,59 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 148,54 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 99,76 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 50,21 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. vasario 23 d.) negali viršyti 473,97 Eur sumos.

29.       Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, apeliantei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai) pagal 28 punkte nurodytą mokėjimo grafiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 262,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (62,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 64 proc. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 167,68 Eur (262,00 Eur x 64 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).

33.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 51,74 proc. (916,11 Eur (bendra ginčo suma), 473,97 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 142,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (275,00 Eur x 51,74 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 18,22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 1 465,17 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 1 436,39 Eur; 2020 m. spalio 25 d. – 1 407,17 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 1 377,51 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 1 347,40 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 1 316,83 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 1 285,80 Eur; 2021 m. kovo 25 d. – 1 254,30 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 1 222,32 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 1 189,85 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 1 156,89 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 1 123,43 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 1 089,46 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 1 054,97 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 1 019,96 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 984,42 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 948,34 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 911,71 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 874,52 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 836,77 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 798,45 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 759,54 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 720,04 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 679,94 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 639,23 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 597,91 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 555,96 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 513,37 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 470,14 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 426,25 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 381,69 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 336,46 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 290,54 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 243,92 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 196,59 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 148,54 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 99,76 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 50,21 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 25 d.) negali viršyti 473,97 Eur sumos.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 167,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K870033624 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 142,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                          Giedrė Seselskytė

                  Larisa Šimanskienė

                  Danutė Žvinklytė