Civilinė byla Nr. 2-1106-524/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-08820-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
116.1; 50.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“ atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokato padėjėjui K. G., atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ atstovui advokatui D. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“ ieškinį atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Meridina“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 48019,62 Lt įsiskolinimo už nuomą ir komunalines paslaugas, 20 318,45 Lt delspinigių, 4 400 Lt nuompinigių per mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Meridina“ ir atsakovė Klaipėdos sporto klubas „Titanikas“ 2008-10-01 sudarė 380,61 kv. m ploto ir 120,57 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdoje, Laukininkų g. 13, nuomos sutartis Nr. 2008/10/01-T380 ir Nr. 2008/10/01-T120. Pagal nuomos sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir apmokėti komunalines paslaugas. Šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius. Atsakovas nuo 2009-02-01 nemokėjo nuomos mokesčio ir neapmokėjo komunalinių paslaugų.
Atsakovė Klaipėdos sporto klubas „Titanikas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Meridina“ 309 451,54 Lt patalpų pagerinimo išlaidų ir 60 897,11 Lt žalos atlyginimo. Atsakovo tvirtinimu, jis pagerino patalpas, todėl ieškovas privalo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Dėl ieškovo pareigos atlikti stogo remontą neatlikimo ir komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo atsakovas patyrė žalą, kurią privalo atlyginti ieškovas. Be to, atsakovo vertinimu, prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl prašė nuomos sutartimis nustatytus delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio.
Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Meridina“ iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ 48 019,32 Lt nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimo, 2 031,85 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl 4 400 Lt nuomos mokesčio priteisimo nuo 2010-06-01 iki įsiteisės teismo sprendimas paliko nenagrinėtą, o kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo priešieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-09 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-05 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ reikalavimas priteisti iš ieškovo UAB „Meridina“ 60 897,11 Lt žalai atlyginti, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ į valstybės biudžetą priteista 7 703,45 Lt žyminio mokesčio, pakeitė – priteisė iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ į valstybės biudžetą 7 095 Lt žyminio mokesčio; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ priteista 5 723,71 Lt atstovavimo išlaidų, panaikino; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Nurodė, kad ieškovas, nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą, elgėsi nesąžiningai. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl elektros ir vandens tiekimo nutraukimo atsakovui buvo padaryta žala, tačiau dėl jų nepakankamumo apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti patirtos žalos dydį. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti žalą, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, juo prašė priteisti iš ieškovo 27339,17 Lt nuostolių, 42093,33 Lt sumažinti atsakovo nuomos mokestį už laikotarpius nuo 2009-10-02 iki 2010-09-17 ir nuo 2009-12-17 iki 2010-09-17. Nurodė, kad atsakovų nuostolių dydį sudaro: nuostoliai grąžinus sporto klubo klientams įsigytus abonentus – 3230 Lt; nuostoliai už treniruoklių nuomą – 18000 Lt; nuostoliai dėl nugaišusių žuvyčių; nuostoliai darbuotojams išmokėjus atlyginimus už prastovą – 1889,33 Lt; nuostoliai sumokėjus įmokas VSDFV už darbuotojus – 719,84 Lt; nuostoliai dėl nuomos mokesčio – 42093,33 Lt. Paaiškino, kad atsakovė turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, nes nurodytais laikotarpiais atsakovas negalėjo naudotis patalpomis.
Ieškovė atsiliepimu prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl visų likusių nuostolių atsakingas pats atsakovas, o ieškovo atsakomybę šalina tinkamai, sąžiningai ir apdairiai įgyvendinta teisė į savigyną. Atsakovui neapmokėjus komunalines paslaugas, pasekmės turėjo būti aiškios ir suprantamos. Teigia, kad šiuo atveju nėra ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, abejonių kelia žalos dydis ir faktas.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas grąžino pakartotinai nagrinėti bylos dalį tik dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė, nutraukdama elektros ir vandens tiekimą, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai – atjungdamas elektros ir vandens tiekimą paralyžiavo sporto klubo veiklą. Darytina išvada, kad pakartotinai nagrinėjant atsakovės nuostolių atlyginimo priteisimo klausimą šios aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, t. y. apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovės veiksmų neteisėtumą dėl atsiradusių nuostolių (LR CK 6.246 str. 1 d.), todėl ieškovės motyvai, kad ji elgėsi sąžiningai ir teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis LR CK 6.248 str. 1 d. įrodžius neteisėtus veiksmus, skolininkės kaltė preziumuojama. Esant šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik padarytos žalos fakto ir dydžio klausimas bei priežastinio ryšio nustatytas dėl atsiradusių nuostolių ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.).
LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žala nėra preziumuojama.
Dėl nuostolių už sporto klubo grąžintus abonementus.
Atsakovės teigimu, ji grąžino abonementus už 3230 Lt sumą. Byloje jau buvo konstatuota, kad ieškovė atjungdama elektros ir vandens tiekimą, paralyžiavo sporto klubo veiklą. Darytina išvada, kad asmenys, nusipirkę abonementus į šį sporto klubą, negalėjo naudotis sutartomis paslaugomis, todėl pareikalavo grąžinti sumokėtas sumas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašymus grąžinti sumokėtas sumas pateikė aštuoni asmenys (t. 4, b. l. 86–94). Šiems asmenims kasos išlaidų orderiais ir pinigų išmokėjimo kvitais grąžinta 3230 Lt suma. Tokia pati suma nurodyta ir buhalterinėje pažymoje Nr. 2010/03 Nr. 01 (t. 2, b. l. 135). Teismo nuomone, šie byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovės nuostolius dėl grąžintų abonementų, todėl šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Kadangi abonementai buvo grąžinti dėl to, kad nebuvo galimybės klientams suteikti paslaugų dėl ieškovės elektros ir vandens atjungimo, todėl laikytina, kad tarp šių nuostolių ir ieškovės veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), todėl 3230 Lt atsakovei turi būti atlyginta. Nors ieškovė teigė, kad atsakovės klientai galėjo sportuoti kitame sporto klube, todėl nebuvo pagrindo grąžinti šių sumų, tačiau šių argumentų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, todėl šie ieškovės motyvai atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).
Dėl nuostolių už treniruoklių nuomą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. N. individuali įmonė „Klubo partneris“ ir Klaipėdos klubas „Titanikas“ 2009-01-02 sudarė treniruoklių nuomos sutartį. Šios sutarties 4 p. nustatytas šios sutarties terminas, kuris susietas su patalpų nuomos terminu; 2 p. numatyta, kad nuomos mokestis už treniruoklius nustatomas 2000 Lt per mėnesį; 6 p. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta šalių sutarimu, vienos iš sutarties šalių iniciatyva, raštu įspėjus kitą šalį prieš du mėnesius. Atsakovės teigimu, ji privalėjo mokėti treniruoklių nuomos mokestį, nors dėl ieškovės neteisėtų veiksmų klubo veikla buvo faktiškai nutraukta. Iš 2010-03-01 buhalterinės pažymos duomenų matyti, kad už treniruoklių nuomą nuo 2009-10-01 iki 2010-03-01 laikotarpį apskaičiuoti nuostoliai nurodyti 10 000 Lt (t. 2, b. l. 135). Pagal patikslinto priešieškinio duomenis atsakovė jau prašo 18 000 Lt nuostolių dėl treniruoklių nuomos, tai grindžia išrašytomis sąskaitomis.
Teismas nurodo, kad civilinėje teisėje yra įtvirtintas rūpestingo, atidaus asmens standartas (bonus pater familias), t. y. asmuo turi elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str.). Pažeidus šią pareigą galimas civilinės atsakomybės netaikymas ar atleidimas nuo civilinės atsakomybės. LR CK 6.253 str. 5 d. asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nekentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, teismui išanalizavus sudarytos 2009-01-02 nuomos sutarties sąlygas, matyti, kad sutarties terminas numatytas toks pats kaip ir patalpų nuomos, nėra numatyta jokių baudų, sankcijų ar pan. dėl šios sutarties nutraukimo. Vienintelė sąlyga, siekiant nutraukti 2009-01-02 nuomos sutartį, yra kitos šalies įspėjimas prieš du mėnesius. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dar 2009-08-05 pateikė ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčių ir mokesčių už komunalines paslaugas, delspinigių priteisimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad iš ieškovės pusės jokios iniciatyvos toliau tęsti patalpų nuomos sutartį nebuvo, todėl atsakovė toliau tęsdama treniruoklių nuomos sutartį ir mokėdama nuomos mokestį prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Kadangi sudarytoje treniruoklių nuomos sutartyje buvo sutarta įspėti šalį prieš du mėnesius dėl sutarties nuomos nutraukimo, darytina išvada, kad pagrįstais ir realiais atsakovės nuostoliais gali būti pripažįstami tik nuostoliai už du nuomos mėnesius – 4000 Lt. Atsižvelgiant šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė laiku nenutraukus treniruoklių nuomos sutarties, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, todėl ieškovė neturi pagrindo atlyginti visos treniruoklių nuomos mokesčio sumos. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas atlyginti nuostolius už treniruoklių nuomą tenkintinas iš dalies ir pripažintina, kad ieškovė privalo atlyginti atsakovei 4000 Lt sumą.
Dėl nuostolių už nugaišusias žuvytes.
Atsakovės teigimu, už nugaišusias tropines žuvytes ji patyrė 3500 Lt. Šiuos nuostolius atsakovė įrodinėja panaudos sutartimi (t. 4, b. l. 106), priėmimo perdavimo aktu (t. 4, b. l. 107), 2009-10-07 aktu (t. 4, b. l. 108), pinigų išmokėjimo aktu (t. 4, b. l. 109). Teismo nuomone, šios aplinkybės gali patvirtini tik aplinkybę, kad išnuomotose patalpose buvo akvariumas su tropinėmis žuvytėmis, tačiau neįrodo, kad šių žuvyčių vertė buvo 3500 Lt, t. y. kad būtent tokio dydžio nuostolius atsakovė patyrė. Vadovaujantis LR CK 6.249 str. 5 d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nugaišusių žuvyčių rinkos vertė buvo 3500 Lt, todėl šis reikalavimas laikytinas neįrodytu. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad elektra ir patalpų šildymas atjungtas 2009-10-02, o žuvytės nugaišo 2009-10-07, t. y. realiai net penkias dienas atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų išvengti šių nuostolių ar bent jau minimaliai sumažinti. Darytina išvada, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo į šiuos nuostolius ir LR CK 6.253 str. 5 d. pagrindu, kai paties nukentėjusiojo (šiuo atveju atsakovės) veiksmai/neveikimas lėmė ar padidino žalos atsiradimą, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atjungus elektrą ir patalpų šildymą atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, kad būtų išvengti ar sumažinti nuostoliai dėl nugaišusių žuvyčių.
Dėl nuostolių už darbuotojų prastovą ir įmokas VSDFV už darbuotojus.
Atsakovė prašo priteisti nuostolius už prastovą ir įmokas į VSDFV už darbuotojus. Šiuos reikalavimus grindžia buhalterine pažyma Nr. 2010/03 Nr. 01 (t. 2, b. l. 135), kurioje nurodyti nuostoliai už prastovą nuo 2009-10-02 iki 2009-10-20 472 Lt, ir VSDFV mokėtina suma 283,74 Lt (t. 2, b. l. 135), darbo užmokesčio apskaičiavimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 2 b. l. 136–137, t. 3, b. l. 95–96). Priešieškiniu šios sumos padidintos, t. y. atsakovės teigimu, už prastovą darbuotojoms sumokėta 1889,33 Lt, VSDFV įmokos už darbuotojus sudarė 719,84 Lt (t. 4, b. l. 117–126). Teismas jau anksčiau aptarė, kad prasidėjus teisminiams ginčams dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčių ir kt. priteisimo, atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai baigiasi, todėl minimalizuodama galimus nuostolius privalėjo operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, t. y. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais spręsti darbuotojų atleidimo ar verslo veikos vietos pakeitimo klausimus. Šiuo atveju atsakovė nesiėmė operatyvių veiksmų, todėl prisiėmė galimą nuostolių kilimo ar didėjimo riziką (LR CK 6.253 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad 1820 Lt suma darbuotojai buvo sumokėta dėl pradelsto atsiskaityti laiko (t. 4 b. l. 117), tačiau LR DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija taikytina tik darbdaviui, šiuo atveju atsakovei, ir negali būti traktuojama kaip nuostoliai LR CK 6.249 str. prasme. Be to, tarp šių atsakovės nuostolių ir ieškovės veiksmų nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio (LR CK 6.247 str.), t. y. ieškovės veiksmai nebuvo teisiškai pakankama sąlyga kilti minėtiems nuostoliams, todėl ji negali būti atsakinga dėl šių sumų. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga mokėti mokesčius negali būti perkelta kitam asmeniui, šios įmokos nelaikytinos nuostoliais, kuriuos privalėtų atlyginti ieškovė, todėl reikalavimas atlyginti sumokėtas įmokas į VSDFV biudžetą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuostolių už nuomos mokestį.
Atsakovas prašo priteisti nuostolius dėl nuomos mokesčio LR CK 6.485 str. 1 d., 2 d. pagrindais. Teismo nuomone, šis reikalavimas nepagrįstas. LR CK 6.249 str. reglamentuota žalos ir nuostolių samprata, t. y. vadovaujantis minėta teisės norma žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė atsakomybė galima dviem atvejais, t. y. dėl sutarties nevykdymo ir dėl delikto. Šiuo atveju atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius už nuomos mokestį dėl neteisėtų ieškovės veiksmų – delikto, kad ieškovė nepagrįstai atjungė elektrą ir vandens tiekimą. Išaiškintina, kad LR CK 6.485 str. reglamentuoja nuomotojo pareigą bei atsakomybę už daikto trūkumus, t. y. šis straipsnis taikytinas sprendžiant sutartinės šalių atsakomybės klausimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį jau yra išspręsta įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi. Darytina išvada, kad nuomos mokesčio mažinimo klausimas pagal LR CK 6.485 str. reikalavimus galėjo būti nagrinėjamas sprendžiant nuomos mokesčio priteisimo klausimus. Kadangi nuomos mokesčio ir jo dydžio klausimas jau yra išspęstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (LR CPK 18 str.), pakartotinai kelti šio klausimo pagrįstumą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė leistinomis priemonėmis įrodė, kad patyrė nuostolius dėl grąžintų abonementų ir dalį nuostolių už treniruoklių nuomą, todėl priešieškinis tenkintinas ir iš ieškovės priteistina 7230 Lt suma, kita priešieškinio suma atmestina kaip neįrodyta (LR CPK 178 str.).
Vadovaujantis LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui 2012-02-09 nutartimi palikus Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-05 sprendimo dalį nepakeistą, kuria ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies, o šiuo sprendimu priešieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal ieškovės pateiktą pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo matyti, kad ji iš viso turėjo 11401,60 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatuoja, kad į šią sumą įeina visi mokėtini mokesčiai, tarp jų ir PVM, todėl nepagrįstai dar papildomai skaičiuojamas PVM mokestis. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovė pagal pateiktą pažymą turėjo 11401,60 Lt išlaidų. Iš šios pažymos matyti, kad buvo paruošta 21 pranešimas, šie duomenys pagrįsti bylos duomenimis ir išlaidos už šiuos pranešimus pagrįstos. Iš ieškovo pažymos matyti, kad buvo pateiktas ieškinys ir jis du kartus patikslintas. Teismo nuomone, įvertinus patikslintus ieškinius, darytina išvada, kad patikslinus teismui teiktiną procesinį dokumentą, negali būti prašoma priteisti tokio paties dydžio sumą kaip ir už pradinį ieškinį, todėl atitinkamai laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti 2400 Lt sumą už ieškinį ir jo patikslinimus. Be šių išlaidų, iš pateiktos pažymos matyti, kad turėjo 1600 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir 2400 Lt už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą – šios sumos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti šias sumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrįstomis laikytinos ieškovės turėtos 6601,60 Lt išlaidos už teisinę pagalbą. Klaipėdos apygardos teismui 2010-11-05 sprendimu patenkinus 73,24 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 4835 Lt suma (LR CPK 98 str.). Ši suma atitinka teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų trukmę, yra pagrįsta, todėl turi būti atlyginta.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė iš viso turėjo 2500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovas surašė patikslintą priešieškinį (2400 Lt) ir atstovavo teismo posėdyje. Teismas tenkino 10,41 proc. priešieškinio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei priteistina iš ieškovės 260 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 98 str.). Ši suma atitinka Teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus reikalavimus, todėl atsakovei atlygintina. Atsakovė už pateiktą priešieškinį turėjo sumokėti 2083 Lt žyminio mokesčio, dalį šio mokesčio – 256 Lt – sumokėjo, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis buvo atidėta. Priešieškinį tenkinus 10,41 proc. iš ieškovės atsakovei priteistina 216 Lt žyminio mokesčio dalis, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis – 1866 Lt – priteistina iš atsakovės valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
priešieškinį tenkinti iš dalies: iš ieškovės UAB „Meridina“ priteisti atsakovui Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ 7230 Lt nuostolių atlyginimo. Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Iš ieškovės UAB „Meridina“ atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ priteisti 260 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį.
Iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ ieškovei UAB „Meridina“ priteisti 4835 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir valstybei 1866 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį. Priteistos išlaidos valstybės naudai turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erika Misiūnienė