Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-813/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00187-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.4; 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 21 d. nutarimo A. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. A. Š. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 11 (vienuolikos) eurų bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta - 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
2. Administracinė nuobauda A. Š. paskirta už tai, kad jis 2020 m. sausio 7 d. nuo 7.50 val. iki 10.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neužtikrino saugumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, bei, nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu sugadintas transportas, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti minėto nutarimo dalį, kuria A. Š. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nutarimas iš dalies nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus nuoseklaus įrodymų tyrimo, nesant nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismo išvados pagrįstos tik deklaratyviais samprotavimais, o ne įrodymais, kas nesiderina su nekaltumo prezumpcijos principu bei teismo pareiga procesinį sprendimą pagrįsti visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių vertinimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Be to, nutarimas bei juo pritaikytos nuobaudos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-2-317/2013, ATP-802-579/2012, ATP-458-397/2011 ir kt.)
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Pagal teisminę praktiką analogiškose bylose sprendžiant, ar asmens veiksmuose yra vienas iš administracinio nusižengimo sudėties požymių – tyčia, svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas, pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos, nenustatinėjo aukščiau nurodytų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes juose nebuvo esminio nusižengimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Byloje neįrodžius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo tiesioginę tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, jog jis suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio veikė neteisėtai, atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį negalėjo būti pritaikyta.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog apeliantas neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, patvirtina tiek jo duoti paaiškinimai, tiek įvykio dieną atlikti veiksmai, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraše, tiek jo elgesys šioje byloje. A. Š. nurodo, kad pateikė rašytinį paaiškinimą policijos pareigūnams, kad apie 7:30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl kasdieninių procedūrų atlikimo gydant neurologinius stuburo pažeidimus. Minėtą rytą matomumas buvo prastas, snigo, dėl ko automobilis parkavimosi metu ant slidžios dangos paslydo ir atsirėmė į kitą automobilį. Apžiūrėjęs automobilius, jokių pažeidimų (be tų pažeidimų, kurie buvo automobilyje „BMW X3“ dar iki šio įvykio) nepastebėjo. Anot apelianto, svarbu tai, kad buvo žiemos metas, ankstus sausio rytas, buvo tamsu, kas tikėtina taip pat sukliudė pastebėti kito automobilio sužalojimą. Be to, jis nurodo, kad į gydymo įstaigą atvyko dėl ypatingai stiprių stuburo skausmų, kurie objektyviai sukliudė pastebėti ir suvokti automobilio „VW Passt“ apgadinimus. Jis pastatė savo automobilį toje pačioje stovėjimo aikštelėje ir nuvyko LSMU Kauno klinikinę ligoninę atlikti procedūrų, o iš jų grįžęs po kelių valandų išvažiavo namo. Sekančią dieną po įvykio jis vėl lankėsi toje pačioje gydymo įstaigoje bei toje pačioje aikštelėje statė automobilį. Skundo autoriaus tvirtinimu, tuo atveju, jeigu jis būtų turėjęs tikslą pasišalinti iš įvykio vietos, jis būtų skubiai išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės ir automobilį pastatęs kitoje vietoje ir juo labiau nebūtų grįžęs sekančią dieną statyti automobilį į tą pačią stovėjimo aikštelę. Negana to, jo automobilis buvo apdraustas tiek civiliniu, tiek Kasko draudimu, dėl to nebuvo jokių kliūčių nepranešti apie įvykį. Tačiau pirmosios instancijos teismas į aplinkybių visumą, kurioms esant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąžiningai suklydo dėl atsirėmimo į automobilį padarinių, neatsižvelgė.
3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nuo pat pradžių pareigūnams aiškino, kad jo vairuojama transporto priemonė „BMW X3“ jau iki 2020 m. sausio 7 d. įvykio buvo apgadinta automobilio gale į akmenį, kas vėlgi sutrukdė jam suvokti konkrečiai aptariamo atsirėmimo į „VW Passat“ padarinius, o ne ankščiau buvusius. Teismas netyrė nurodytos aplinkybės dėl automobilio sužalojimo į akmenį ir nepagristai nurodė, kad toks sužalojimas atsirado neva sausio 7 d. smūgio, kurio niekas nematė, metu. Faktą, kad jo automobilio užpakalinėje dalyje esantis sužalojimas negalėjo būti atsirėmimo į „VW Passat“ pasekmė, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos ir abiejų automobilių sužalojimo pobūdis. Jau vien iš fotonuotraukų akivaizdu, kad „VW Passat“ apgadinimai yra 63 cm aukštyje, tuo tarpu apelianto automobilio „BMW“ apgadinimas yra 40-55 cm aukštyje, o labiausiai atsikišusi dalis - duslintuvas yra 40 cm aukštyje. Byloje pateiktos abiejų transporto priemonių fotonuotraukos neginčytinai įrodo faktą, kad jo automobilio sužalojimas užpakalinėje dalyje niekaip nėra susijęs su „VW Passat“ sužalojimu. Šiai aplinkybei patvirtinti apeliantas sutiktų atlikti ir ekspertizę. Galima spėti, kad atsirėmimo į „VW Passat“ automobilį metu galėjo būti padaryti tik „VW Passat“ sužalojimai, o jo automobilyje faktiškai jų nebuvo. Todėl teismo išvada, kad A. Š. automobilio sužalojimas yra didelis ir jis negalėjo nepastebėti, yra niekuo nepagrįstas spėjimas. Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad „VW Passat“ automobilio sužalojimai anksti ryte iš viso nebuvo matomi. Iš fotonuotraukų galima būtų spėti, kad lyg į „VW Passat“ buvo įvažiavęs automobilis su kabliu. Nors ir nėra aišku, kas dar galėjo įvažiuoti į šį automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo atsirėmęs į šį automobilį, jis prisiėmė kaltę dėl šio sužalojimo ir sutinka atlyginti žalą, tačiau tai nereiškia, kad jo veikoje yra tyčinio pasišalinimo požymių.
3.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodytas netinkamas įvykio laikas: protokole nurodytas įvykio laikas – 8.44 val., o nutarime nurodomas pažeidimo laikas - nuo 07.50 val. iki 10.48 val. Apeliantas tikina pripažįstantis paslydimo ir atsirėmimo į „VW Passat“ faktą ir laiką apie 7.50 val., bet jokių veiksmų po to jis neatliko. Nutarime nurodytas abstraktus laikas yra neteisingas, nes byloje nėra ištirta, kas įvyko nuo 7.50 val. iki 10.48 val. Apeliantui keisčiausia yra tai, kad nors pats teismas nutarime nurodo, kad vaizdo įraše nėra matomas joks automobilių susidūrimo momentas, nežinomas tikslus jo laikas, tačiau susidūrimo veiksmus teismas nustato darydamas prielaidas ir spėliojimus, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvažiavimo ir išvažiavimo iš aikštelės laiką, bei apgadinimus. Tačiau toks nutarimo motyvavimas nėra teisingas.
3.6. Apibendrindamas paminėtus skundo argumentus, A. Š. nurodo, kad paminėtų aplinkybių visumoje (tamsus paros metas, tamsios spalvos „VW Passat“ automobilis, ankščiau „BMW X3“ buvę apgadinimai, A. Š. patiriami dideli skausmai bei amžius) darytina išvada, kad jis sąžiningai klydo dėl automobilio „VW Passat“ apgadinimo masto ir neturėjo ANK 426 straipsnyje numatytos tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Pirmos instancijos teismas, padarydamas priešingas išvadas, t. y. kad A. Š. kaltas dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies nusižengimo, jas motyvavo tik deklaratyviais samprotavimais, kurie grindžiami ne visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o teiginiais, prieštaraujančiais surinktai medžiagai.
3.7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nutarime nurodo klaidingą įrodymų turinį, kas leidžia abejoti arba teismo nešališkumu šioje byloje, arba tuo, kad teismas, prieš priimdamas nutarimą, susipažino su įrodymų turiniu. Nutarime nurodoma, kad A. Š. kaltė grindžiama jo 2020 m. sausio 14 d. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis prisipažįsta apgadinęs svetimą automobilį ir nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam pasitraukė iš įvykio vietos, nes nepajuto susidūrimo, tačiau išties A. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nėra nurodyta, jog jis nepajuto susidūrimo, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos. Juose nurodyta, kad A. Š. atsirėmė į kitą transporto priemonę be smūgio, išlipęs apžiūrėjo automobilius. Šie parodymai ir patvirtina, jog jis nebūtų išlipęs apžiūrėti automobilio, jeigu būtų teigęs, kad nepajuto automobilių susilietimo. Todėl, kokiu pagrindu teismas padarė minėtas išvadas apie rašytinių paaiškinimų turinį, yra visiškai neaišku ir kelia abejonių teismo nešališkumu.
3.8. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nutarimo argumentais, kad iš fotonuotraukose užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų galima daryti išvadą, kad susidūrimas buvo stiprus, nes abu automobiliai yra žymiai apgadinti, be to, automobilio „VW Passat“ apgadinimo mastą patvirtina ženkli remonto sąmatoje nurodyta suma - 1353,98 Eur. Teigia, kad paminėti teismo argumentai visiškai nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, proceso dalyvių pateiktiems paaiškinimams bei logikai. Akcentuojama, kad A. Š. niekada neteigė, jog nepajuto automobilių susidūrimo, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Jis pripažino įvykio metu transporto priemonių susidūrimą, tačiau įrodinėjo, kad susiklosčiusių aplinkybių visumoje neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti „VW Passat“ apgadinimų ir sąžiningai dėl jų klydo. Tai, kad „VW Passat“ remonto kaina pagal sudarytą sąmatą siekia 1353,98 Eur, anot apelianto, savaime neleidžia daryti išvados nei apie tai, kad A. Š. tiesiogine tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nei tai, jog smūgis buvo labai stiprus. Iš remonto sąmatos matyti, kad automobilio „VW Passat“ remonto kainą sudaro smulkios dalys, jų dažymas ir darbas, kas patvirtina, kad apgadinimai nėra dideli ar reikšmingi. Jo tyčinių veiksmų pasišalinant iš įvykio vietos, priešingai nei nurodoma nutarime, nepatvirtina ir kompaktiniame diske esantis įrašas.
3.9. Apeliaciniame skunde teigiama kad nepagrįsti teismo argumentai, jog A. Š. galėjo pastebėti pažeidimus, nes iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo po trijų valandų, jau esant šviesiam paros metui. A. Š. pabrėžia, kad iš karto po susidūrimo apžiūrėjo transporto priemones ir tuo metu nematė jokių apgadinimų, kas reiškia, jog jam nebuvo jokių abejonių dėl automobiliams sukeltų apgadinimų. Todėl natūralu, jog įsitikinus, jog po susidūrimo nebuvo apgadintos transporto priemonės, jis neturėjo pagrindo dar kartą abejoti ir iš naujo tikrinti automobilius jau šviesiu paros metu.
3.10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su teismo išvada, kad A. Š. prisipažino apgadinęs kitą automobilį tik dėl surinktų įrodymų visumos. Pabrėžiama, kad rašytinis jo paaiškinimas yra surašytas 2020 m. sausio 14 d., o visi kiti įrodymai surinkti jau vėliau. Jo parodymai viso proceso metu nekito.
3.11. Apelianto nuomone, teismas jam be pagrindo paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi tam nebuvo jokių sąlygų. Teismas, skirdamas teisės vairuoti atėmimą, neįvertino, jog egzistuoja net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas įvykdžius nusižengimą (atsirėmimą į kitą transporto priemonę) bei nuoširdus gailestis, bei kad jis yra sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus. A. Š. teigia, kad teismas neįvertino, kad jis sąžiningai klydo dėl pažeidimo esmės, padarinių. Skirdamas nuobaudą, neįvertino pažeidimo pobūdžio, t. y. kad transporto priemonė dėl slidžios dangos tiesiog atsirėmė į kitą transporto priemonę, o tokie veiksmai atitinka tik ANK 417 straipsnio 7 dalį, pagal kurią atsakoma už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Šio pažeidimo pobūdis, pavojingumas ir sunkumas nesulyginamas su vairavimu neblaiviam, Kelių eismo taisyklių pažeidimais, dėl kurių buvo sužalota asmenų sveikata ir kitų pavojingesnių nusižengimų įvykdymu, dėl kurių įprastai teismų praktikoje skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Be to, liko neįvertinta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė. A. Š. nurodo, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbo žemės ūkyje, užėmė vadovaujančius postus, eilę metų dirbo (duomenys neskelbtini) ūkio universiteto Mokomajame ūkyje, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavo eilę apdovanojimų iš aukščiausių valstybės institucijų. Gauti padėkos raštai leidžia spręsti apie jo sąžiningumą, atsakingumą bei vertinti kaip asmenį, kuris vertas pasitikėjimo. Be to, teismas, paskirdamas minėtą administracinio poveikio priemonę, neįvertino jos sukeliamų padarinių tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo šeimai. Apeliantas nurodo, kad yra pensijinio amžiaus, vienintelis šeimoje vairuoja transporto priemonę. Susisiekimui naudotis viešuoju transportu tokio amžiaus asmeniui būtų ypatingai sudėtinga. Jis turi sveikatos problemų su stuburu, dėl kurių sistemingai (beveik kiekvieną dieną) turi lankytis LSMU klinikoje bei kitose gydymosi įstaigose. Kasdienis lankymasis gydymo įstaigose naudojantis viešuoju transportu labai apsunkintas dėl patiriamų stiprių nugaros skausmų. Atsižvelgiant į jo amžių (79 m.), vienerių metų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra nepaprastai ilgas laiko tarpas ateities perspektyvai toliau vairuoti automobilį ( dėl per tokį laiką prarandamų vairavimo įgūdžių, prastėjančios sveikatos, gyvenimo trukmės ir t.t.). Apelianto nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir pinigine bauda.
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus yra visiškai įrodyta. Iš fotonuotraukose užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų, automobilio „VW Passat“ remonto sąmatos matyti, kad susidūrimas buvo stiprus. Tokio masto apgadinimai negalėjo būti padaryti kontakto, kurio vairuotojas nepajustų, metu. Akcentuojama, kad A. Š. prisipažino padaręs nusižengimą tik surinktų įrodymų akivaizdoje (įvykio vietoje rasta jo transporto priemonės šukė, byloje yra vaizdo įrašai ir fotonuotraukos), nes iš pradžių teigė, kad užvažiavo ant akmens. Kadangi apelianto padarytas nusižengimas yra įžūlus, nuobauda paskirta pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik dalyje dėl A. Š. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams.
Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuoja, kad A. Š. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, yra neginčijamai įrodyta byloje surinktų, ištirtų bei tinkamai įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl A. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
7. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia. Taigi asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, taip pat suvokti, jog iš šio įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai, t. y. sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasitraukė iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
8. Apeliantas neneigia, kad jis 2020 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, tačiau jis tvirtina, kad nepastebėjo, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Taigi pažeidėjas iš esmės neigia, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia, t. y. ginčija kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Vis tik A. Š. teiginius, jog jis neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Tuo tarpu apeliantas, tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pateikia atskirų įrodymų vertinimo argumentus, nesusiedamas minėtų įrodymų į nuoseklią grandinę.
9. Iš tikrųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. Š. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. Kaip matyti iš paties A. Š. paaiškinimų, jis neneigia, jog aikštelėje prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų vairuodamas automobilį „BMW X3“ kontaktavo su „VW Passat“ automobiliu, tačiau jis tikina, kad tik atsirėmė į minėtą automobilį ir kad apžiūrėjęs automobilius jokių apgadinimų, išskyrus tuos, kurie ant jo automobilio buvo iš seniau, nepastebėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius jo teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.
11. Apžiūrėjus automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadinti šio automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis rūko žibintas. Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose. Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „VW Passsat“ apgadinimai (ypatingai priekinio bamperio), priešingai nei kad tvirtina apeliantas, yra žymūs, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Remonto sąmata patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina 1353,98 Eur. Tad akivaizdu, kad tokia darbų kaina nebūtų už tokius apgadinimus, kurie, kaip kad tvirtina A. Š., sunkiai įžiūrimi. Sutiktina su apeliantu, kad esant prastoms oro sąlygoms, tamsiam paros metui dalis apgadinimų išties galėjo būti sunkiau matomi, tačiau to negalima pasakyti apie priekinio bamperio apgadinimą, kuris, kaip ir minėta, yra žymus. Neįtikinėtina, kad toks apgadinimas galėtų būti padarytas važiuojančiam automobiliui tik prisiliečiant (be smūgio) prie stovinčio automobilio, kaip kad bando įtikinti apeliantas. Be to, ir kiti minėto automobilio apgadinimai, tokie kaip variklio dangčio įlenkimas, rūko žibinto apgadinimas, nėra būdingi sugadinimams, kurie atsiranda automobiliams švelniai vienam prie kito prisiliečiant. Išvadą, kad smūgis nebuvo silpnas, o juolab, kad tai nebuvo tik prisilietimas, leidžia daryti ir A. Š. vairuotam automobiliui nustatyti apgadinimai. Net ir patikėjus apelianto teiginiu, kad galinį bamperį jis buvo jau apgadinęs anksčiau atsitrenkdamas į akmenį, matyti, kad „BMW X3“ automobilis buvo apgadintas ne tik galinio bamperio dešinėje pusėje (šioje vietoje esantis įdubimas), bet ir jo galinėje dalyje esantis raudonos spalvos žibintas. Įvykio vietoje buvo rasta būtent raudonos spalvos šukė. Akivaizdu, kad paminėti automobilio „VW Passat“, o taip pat ir „BMW X3“ apgadinimai įtakoti stipresnio smūgio, tad ilgametę vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, jog tokio smūgio pasekoje automobiliai bus apgadinti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nesutampa automobilių apgadinimų aukščiai. Apeliantas akcentuoja tik „VW Passat“ apgadinimą, esantį 63 cm aukštyje ir „BMW X3“ automobilio apgadinimą, esantį 40-55 cm aukštyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad automobilių apgadinimai nėra užfiksuoti tik vienoje konkrečioje vietoje, jie fiksuoti skirtingose vietose, skirtinguose aukščiausiuose ir sutampa, o A. Š. paminėtuose aukščiausiuose fiksuoti tik ryškiausi pažeidimai. Tad apeliaciniame skunde keliamos abejonės yra tik subjektyvus bylos aplinkybių vertinimas, bei apeliantui palankios versijos kėlimas, tikslu išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės.
12. Apeliantas tikina, kad apgadinimų nepamatė, nes buvo tamsu, snigo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog aikštelė buvo apšviesta ir galima gerai įžiūrėti joje esančius objektus. Todėl remdamasis nustatytu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog automobilio „VW Passat“ apgadinimo apeliantas negalėjo nepastebėti. Be to, jei apeliantas negalėjo tinkamai apžiūrėti automobilio „VW Passat“, nes tam trukdė oro sąlygos ir tamsus paros metas, jis nedelsdamas privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Vietoj to, kad apie įvykį praneštų policijai, jis nuėjo atlikinėti skirtų gydymo procedūrų ir toks jo elgesys negali būti pateisinamas. Net ir būdamas garbingo amžiaus jis, kaip vairuotojas, privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo.
13. Visos šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. Š. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O kadangi A. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. Š. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, o tai, kad nutarime nurodytas netikslus nusižengimo padarymo laikas (laikotarpis nuo A. Š. vairuojamo automobilio įvažiavimo į aikštelę iki išvažiavimo iš jos) nepaneigia paties įvykio buvimo fakto.
14. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas tiek privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tiek KASKO draudimu, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).
15. Nors apeliantas nurodo, kad sutiktų atlikti ir ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka A. Š.kaltei pagrįsti dėl to, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Esant šioms aplinkybėms nėra jokios protingos būtinybės atlikti eismo įvykio ekspertizę, kuri šiuo atveju galimai būtų nerezultatyvi, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, nukentėjusiojo automobilio apgadinimai jau yra sutvarkyti.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo
16. Apeliaciniu skundu A. Š. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
17. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas <...>, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
18. Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Š. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės nepažeistos. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Š. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, į padarytų nusižengimų pobūdį, nutarė jam paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas aiškiai motyvavo sprendimą taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę ir apygardos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti.
20. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ši administracinio poveikio priemonė pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį asmenims, padariusiems šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, numatyta kaip neprivaloma, tačiau nagrinėjamu, įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, A. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pritartina teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti tikslinga jam uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
21. Iš nutarimo matyti, kad teismas A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pastebėtina, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tik dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis viso proceso metu neigė padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors pripažino, kad savo vairuojamu automobiliu kontaktavo su „VW Passat“ automobiliu, tačiau vėlgi nebuvo visiškai nuoširdus, nes teigė, kad tik prisilietė prie minėto automobilio be jokio smūgio, nors aukščiau aptarti įrodymai šį jo tvirtinimą paneigia. Taigi nėra jokio pagrindo pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdaus gailesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Darius Kantaravičius