Civilinė byla Nr. 2YT-9352-642/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06909-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

                                                        (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lindorff Oy filialas.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolės Redos Vizgaudienės 2017 m. gegužės 12 d. raštas Nr. S-17002408 dėl patvarkymo atsisakyti tenkinti skolininko skundą, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo A. T. skundas dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0074/11/18938, Nr. 0074/16/29832. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA), todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, pareiškėjas prašo tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Antstolė 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-17002400 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad ginčijamu patvarkymu skolininkui nebuvo apribota galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Teigia, jog areštuotos A. T. lėšos, patenkančios į įkalinimo įstaigos sąskaitą, nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Pažymi, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Nurodo, kad šiuo atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gaunamos iš trečiųjų asmenų kaip dovanos, skirtos ne būtiniesiems skolininko poreikiams tenkinti, todėl negali būti draudžiama iš jų išieškoti.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/16/29832 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1106-206/2016 dėl 232,19 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojo Lindorff Oy filialo naudai; vykdomąją bylą Nr. 0074/11/18938 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 69N-835632-11 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai. Antstolė 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. S-17001801, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, areštavo 246,67 Eur skolos ir 194,88 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų nesutinka su patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kadangi pagal antstolės patvarkymą, pareiškėjo nuomone, iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą. Teigia, kad tokiu būdu apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Antstolė, priėmusi vykdomuosius dokumentus vykdyti bei nustačiusi, kad gera valia skolininkas skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas į skolininko lėšas, turtą ar turtines teises, skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas jo pajamas, vykdymo procesą reglamentuojančios normos leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio poveikio priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos).

Nagrinėjamu atveju antstolė nustačiusi, kad pareiškėjas atlieką bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2017 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17001801 ir išieškojimą nukreipė į A. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėtina, jog ginčijame patvarkyme antstolė nurodė, jog skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuotų lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pravedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų kam prilygintų išmokų sumos išskaičiavus 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad skolininkui leidžiama naudotis lėšomis, kurios į sąskaitą pravedamos, kaip pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo laisvės atėmimo įstaigos asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. T. gaunamos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Tuo atveju, net jei į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą patektų darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, kaip jau minėta, antstolė ginčijame patvarkyme nurodė, kokia dalimi būtų galimas išieškojimas iš šių pareiškėjo gaunamų pajamų.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į asmens, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju lėšos, patenkančios į A. T. sąskaitą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nepatenka nei į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje, nei į 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo reikalavimą sugrąžinti areštuotas skolininkui priklausančias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad antstolė nurašė pinigines lėšas, esančias įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo veiksmus, nenustatyta, kad antstolė netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 

nutaria:

pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0074/11/18938, Nr. 0074/16/29832 gražinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Danutė Žvinklytė