Civilinė byla Nr. e2A-2333-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05025-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forest group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Groo transport“, uždarajai akcinei bendrovei „Urbo bankas“, tretiesiems asmenims L. P., Klaipėdos miesto 15-ojo biuro notarei Agnei Griškevičienei, Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarei Ilonai Mineikienei dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Forestus group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios) 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8464, 2022 m. liepos 7 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 8597, 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinę hipoteką Nr. 5373 ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą: administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Turtas), ieškovės UAB „Forestus group“ nuosavybėn ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo pardavimo sutartis prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sutartis sudaryta tikslu ieškovę palikti beturte bendrove, ieškovės turtą nusavinti, jį padaryti susijusių asmenų, kurie neteisėtai buvo užvaldę bendrovę, nuosavybe, taip pat nurodo, kad L. P. ėmėsi veiksmų perleisti Turtą, kai A. H. inicijavo civilinę bylą dėl UAB „Forestus group“ akcijų grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo (šioje byloje priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas), kad Turto pardavimo pirkėjui UAB „Groo transport“ metu 2022 m. liepos 5 d. sudarant pardavimo sutartį L. P. buvo pirkėjo akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, kad būtinybės parduoti Turtą nebuvo, kad Turtas perleistas ne rinkos kaina. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad hipotekos sandoris sudarytas tuo tikslu, kad būtų apsunkintas sandorių atkūrimas, o atsakovas UAB „Groo transport“ Turto įkeisti negalėjo.
3. Atsakovė UAB „Urbo bankas“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė pripažinus negaliojančiu 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinės hipotekos sandorį (notarinio registro Nr. 5373), palikti UAB Urbo bankui hipotekos teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje: negyvenamąją patalpą – administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/18 dalis kitų inžinerinių tinklų - automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) 1/18 dalis kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinės hipotekos sandorio (notarinio registro Nr. 5373) sąlygas. Banko nuomone, ieškovė neįrodė, kad yra teisiniai pagrindai ginčijamus sandorius – pardavimo sutartį ir hipotekos sandorį – pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Taip pat nurodė, kad Turto pardavimo kaina, nurodyta pardavimo sutartyje, sudarytoje 2022 m. liepos 5 d., iš esmės atitiko tuo metu egzistavusią šio Turto rinkos vertę; Turto kaina pirkėjo UAB „Groo transport“ buvo sumokėta pardavėjui UAB „Forestus group“, už perleistą turtą pardavėjas gavo Turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią galėjo panaudoti savo veikloje, todėl pardavėjui jokia žala nebuvo padaryta. Banko nuomone, netgi tuo atveju, jeigu Hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu (su kuo bankas nesutinka), banko kaip hipotekos kreditoriaus teisė į Turtą turi likti galioti, kadangi bankas sudarydamas Hipotekos sandorį veikė sąžiningai. Bankui apie jokius ieškinyje nurodytus galimai neteisėtus L. P. veiksmus dėl UAB „Forestus group“ akcijų užvaldymo, dėl Turto perleidimo pagal pardavimo sutartį tikslu padaryti UAB „Forestus group“ beturte įmone, dėl hipotekos sandorio sudarymo tikslu, kad būtų apsunkintas sandorių atkūrimas, nebuvo ir galėjo būti žinoma, todėl bankas laikytinas sąžiningu hipotekos (daiktinės teisės) į Turtą įgijėju.
4. Atsakovė UAB „Groo transport“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesi. Nurodė, kad ieškovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl ji turėjo teisę tiek įsigyti, tiek parduoti turtą, ką ji ir padarė. Sutarties sudarymo metu ieškovei atstovavo L. P., kurį paskyrė ieškovės vienintelis akcininkas, todėl sandorį sudarė tinkamas atstovas. Iš ginčo sutarties turinio matyti, jog Turtas buvo parduotas už rinkos kainą, už tokią pačią sumą kaip įsigyta, be to, sandorio pelningumo nebuvimo savaime nedaro sandorio negaliojančio, kadangi ne visi sandoriai privalo būti pelningi. Ta aplinkybė, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė įsigijo Turtą, o po mažiau nei metų pardavė Turtą už tą pačią kainą automatiškai nereiškia, jog sandoris nesąžiningas. Ieškovė įrodymų, jog turto kaina išaugo, nepateikė. Jeigu sandoriai būtų sudaryti ne rinkos kaina, akivaizdžiai nesąžiningi, tokių sandorių nebūtų patvirtinusi nei viena šioje byloje įtraukta notarė. Atsakovė pažymėjo, kad jos valia buvo įsigyti Turtą reikalingą veiklos vykdymui, vėliau siekiant gauti kreditą turtas buvo įkeistas, jokių nesąžiningų tikslų Bendrovė neturėjo. Ieškovės teiginys, jog Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes Sutartis sudaryta su tikslu perkelti ieškovės turtą trečiajam asmeniui L. P. yra nepagrįstas, nes Turtas priklauso ne L. P., o bendrovei, kurios vieninteliu akcininku yra A. G.. Paaiškino, jog Turtas buvo ne „perkeltas“, o parduotas notarine pirkimo–pardavimo sutartimi, parduotas rinkos kaina, todėl ieškovės teiginys dėl neva sandorio neatlygintinumo yra paneigtas. Atsakovės nuomone, visi sandoriai yra teisėti ir galiojantys, o vienašalė restitucija negalėtų būti taikoma, nes atsakovė už Turtą sumokėjo ieškovei 75 493,13 Eur, todėl ieškinio tenkinimo atveju, su kuo bendrovė kategoriškai nesutinka, ieškovė bendrovei turi sumokėti tiek kiek buvo sumokėta pagal Sutartį, t. y. 75 493,13 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ginčo sandorio vienintelis tikslas buvo gauti kreditą apyvartinėms lėšoms. Bankas pateikė argumentus bei įrodymus, jog Banko suteikto 53 200 Eur kredito lėšos buvo skirtos ir panaudotos kredito gavėjo apyvartinių lėšų papildymui.
5. Trečiasis asmuo notarė Agnė Griškevičienė pateikė atsiliepimą, nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8464, buvo patvirtina, kadangi notarė nedisponavo jokia informacija dėl galimai neteisėtų pirkėjo ir / ar pardavėjo veiksmų, taip pat nebuvo jokių kitų duomenų apie ginčijamo sandorio neteisėtumą. Ieškovės išdėstytos aplinkybės, susijusios su galimais L. P. veiksmais A. H. atžvilgiu, notarei taip pat nebuvo žinomos. Todėl teismo sprendimą civilinėje byloje prašo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Forestus group“ ginčo turtą įgijo 2021 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 69 443,13 Eur. Iš ginčijamų sandorių: 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. liepos 7 d. susitarimo, matyti, jog praėjus beveik metams nuo ginčo turto įsigijimo, t. y. 2022 m. liepos 5 d. turtas buvo parduotas už tą pačią – 69 443,13 Eur kainą. Iš byloje pateiktos UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto: administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalies kitų inžinerinių tinklų – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/18 dalies kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos vertė 2023 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 76 000 Eur. Tokia pat nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nurodyta ir 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinės hipotekos sandoryje Nr. 5373. Parduoto turto rinkos vertė 2023 m. rugpjūčio 30 d. lyginant su 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina (69 443,13 Eur) yra tik 8,63 proc. (6 556,87 Eur suma) didesnė, kai praėjęs laikotarpis nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki turto rinkos vertės nustatymo (2023 m. rugpjūčio 30 d.) yra 2 (dveji) metai. Teismo vertinimu, vienerių metų laikotarpis nekilnojamojo turto kainai ženkliai pakilti yra labai trumpas, o turto vertė per vienerius metus gali ne tik pakilti, tačiau ir nukristi.
8. Teismas padarė išvadą, kad, ginčijami 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 7 d. sandoriai buvo sudaryti už turto pardavimo metu egzistavusią realią šio turto rinkos vertę. Priešingų įrodymų ieškovė teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
9. Teismas pastebėjo, kad ginčo 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje 3.3. punkte nustatyta, kad ,,šalys pareiškė, kad pardavėjas gavo iš pirkėjo, o pirkėjas sumokėjo pardavėjui turto kainą prieš pasirašant šią sutartį“; 3.4. punkte nurodyta, kad ,,šalys, prisiimdamos visišką atsakomybę, pareiškia, kad daiktų pardavimo kaina, yra šalių individualiai aptarta ir suderinta iki šios sutarties sudarymo, jos dydis visiškai atitinka kiekvienos iš šalių poreikius, tikslus ir interesus, kiekviena iš šalių iki šios sutarties sudarymo turėjo galimybę konsultuotis dėl šios kainos dydžio su atitinkamais vertintojais ir kitais ekspertais“. 2022 m. liepos 7 d. susitarimo 3 punkte nustatyta, kad ,,<…> susitarimas šalių suprastas dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkantis jų valią bei tikruosius ketinimus, priimtas bei pasirašytas“. Dėl to spręstina, kad ginčo sutartyje ir susitarime buvo akivaizdžiai išreikšta abiejų šalių valia sudaryti sandorius būtent juose nurodyta kaina.
10. Teismas nurodė, kad nustačius, kad ieškovė (pardavėja) už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią galėjo panaudoti savo komercinėje–ūkinėje veikloje, konstatavo, kad ieškovei, sudarant 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 7 d. ginčo sandorius, žala padaryta nebuvo. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus daro išvadą, kad ginčijami sandoriai neprieštarauja ieškovės veiklos tikslams, priešingai, juos visiškai atitinka.
11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, susijusios su atsakovės nesąžiningumu sudarant ginčo sandorius, nurodė, kad atsakovė ginčo turtą įsigijo 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. liepos 7 d. sudarytas susitarimas dėl ginčo turto kainos pakeitimo, tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024 priimtas ir įsiteisėjo tik 2024 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl atsakovei apie ieškovės akcininkų pasikeitimus ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo žinoma. Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovės UAB „Groo transport“ vieninteliu akcininku (valdančiu 100 akcijų) nuo 2022 m. lapkričio 8 d. tapo A. G., todėl ieškovės argumentai, jog sutarties tikslas buvo L. P. neteisėtai perimti turto valdymą yra vertintini kritiškai, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. P. 2022 m. liepos 5 d. ginčijamu sandoriu perleisto turto nevaldo bei nedisponuoja, bei nuo 2022 m. lapkričio 8 d. jis net nebeturi nuosavybės teisių į UAB „Groo transport“ akcijas. Pažymėjo, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda pirko atsakovė UAB „Groo transport“, o ne šios bendrovės tuometinis akcininkas L. P..
12. Taip pat, teismas pagal byloje pateiktus duomenis apie įmonę Groo Timber Logistics, registruotą Lenkijoje iš tinklapio https://rejestr.io/, nustatė, jog 2022 m. spalio 13 d. Lenkijoje įkurta ribotos atsakomybės bendrovė Groo Timber Logistics, kurios vadovu (valdyba) ir akcininku (tikrasis naudos gavėjas) yra nurodomas A. G., todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad L. P. yra susijęs su Lenkijos bendrovės akcininku ir vadovu A. G.. Taip pat, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei nebuvo jokio tikslo ir būtinybės parduoti ginčo turto, kaip byloje siekia įrodyti ieškovė. Pagal bylos medžiagą (Rekvizitai.lt duomenis) matyti, kad UAB „Forestus Group“ 2022 m. dirbo 20 darbuotojų, 2022 m. liepos mėn. – 9 darbuotojai, todėl teismo vertinimu, sumažėjus darbuotojų skaičiui, ieškovei administracinės patalpos tapo nebereikalingos, dėl ko ieškovė ir priėmė sprendimą šį turtą parduoti.
13. Teismas nurodė, kad laiko nepagrįstais ir neįrodytais ieškovės argumentus, jog po ginčo sandorių sudarymo, ieškovės parduotose administracinėse patalpose veiklą ir toliau vykdė ieškovė UAB „Forestus group“. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Groo transport“ buveinė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. registruota adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) (šis įrašas Juridinių asmenų registre atliktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. liepos 28 d. akcininkų sprendimo Nr. 22/07/28 pagrindu). Be to, byloje pateiktos 2022 m. rugsėjo – spalio mėn. UAB „Eika“ PVM sąskaitos-faktūros ir eksploatacinių sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti, jog UAB „Forestus Group“ mokėjo už objekto (duomenys neskelbtini) elektrą, vandenį, šildymą ir kitas komunalines paslaugas. Todėl ieškovės teiginiai, jog ieškovei perleidus administracines patalpas, esančias Klaipėda, (duomenys neskelbtini), jomis toliau naudojosi ieškovė, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.
14. Teismas pažymėjo ir tai, kad kaip patvirtino teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Urbo bankas“, atsakovė UAB „Groo transport“ 2023 m. gruodžio 11 d. kredito sutartyje Nr. LOAN_537383 nustatytus įpareigojimus vykdo tinkamai, pradelstų kredito įmokų (jų dalies) bankui nėra, kas dar kartą paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovės nesąžiningumą, sudarant ginčo sandorius.
15. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8464 ir 2022 m. liepos 7 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8597 sudarymo metu šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai, pasiekti. Sudarant sandorius nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes tiek pirkimo–pardavimo sutartis, tiek susitarimas buvo patvirtinti notarės, kuri užtikrina, kad sudarant sandorius nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai.
16. Teismas sprendė, kad atsakovė ginčo turtą nusipirko ne tik pagal teisės normų, bet ir pagal visus geros moralės reikalavimus, nes turtą įsigijo už rinkos kainą, kurią sumokėjo ir visiškai atsiskaitė su pardavėja (ieškove), vykdo įsipareigojimus atsakovei UAB ,,Urbo bankui“ pagal kredito sutartį (pradelstų mokėjimų nėra), administracines patalpas ir dalį žemės sklypo bei kitų inžinerinių tinklų įsigijo komercinės – ūkinės veiklos vykdymui tikslu, jį prižiūri ir naudoja pagal paskirtį, moka komunalinius mokesčius.
17. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama pardavimo sutartis buvo sudaryta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu – pasisavinti ieškovės turtą, padaryti ieškovę beturte įmone, kad ginčijama hipotekos sutartis buvo sudaryta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu – apsunkinti sandorių atkūrimą, kad ginčijama padavimo sutartis akivaizdžiai buvo nenaudinga ieškovei, kad visos abiejų ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė UAB „Urbo bankas“ sudarydama hipotekos sandorį veikė nesąžiningai, bankas laikytinas sąžiningu hipotekos (daiktinės teisės) į Turtą įgijėju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė (apeliantė) UAB „Forest group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Forestus group“ ieškinį tenkinti:
18.1. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios) 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8464, 2022 m. liepos 7 d. susitarimą pakeisti sutartį (notarinio reg. Nr. 8597), 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinę hipoteką Nr. 5373 ir taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą: administracines patalpas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų-automobilių stovėjimo aikštelė, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovo UAB „Forestus group“ nuosavybėn, arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
18.2. Priimti į bylą per EPP sistemą ieškovės 2025 m. kovo 20 d. pateiktą rašytinį įrodymą – UAB „Forestus group“ vienintelio akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimą;
18.3. Priteisti ieškovei UAB „Forestus group“ iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
19.1. Ieškovė Turto perleidimo atsakovei UAB „Groo transport“ nenaudingumą, neatitikimą jo veiklos tikslams grindė ne tik ta aplinkybe, kad turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, tačiau ir tuo, kad: jokio tikslo perleisti turto nebuvo, kad toks sudarytas sandoris ieškovei buvo nenaudingas; jeigu turtas neteisėtai nebūtų perleistas, tai ieškovė jį būtų galėjusi nuomoti, kad jeigu turtas nebūtų buvęs parduotas, tai šiai dienai jo vertė būtų buvusi daug didesnė ir ieškovas atitinkamai dabar parduodamas turtą būtų uždirbęs, kad turtas perleistas atsakovei UAB „Groo transport“ vien tik tuo tikslu, kad jo nepalikti ieškovės nuosavybe, kad jis būtų perleistas su L. P. susijusiems asmenims.
19.2. Teismas priimtame sprendime turto perleidimo sandorių atsakovei UAB „Groo transport“ atitikimą ieškovės veiklos tikslams vertino tik per ginčo kainą už kurią buvo perleistas ginčo turtas, t. y. ar turtas parduotas už rinkos kainą ar ne. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą taisyklę, kad nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Teismas kitų aplinkybių, kurios būtent parodo, kad turto perleidimas atsakovei UAB „Groo transport“ neatitiko ieškovės veiklos tikslų, nevertino ir taip klaidingai padarė išvadą, kad Turto perleidimas atitiko ieškovės veiklos tikslus ir nebuvo jam žalingas. Teismas visiškai neatsižvelgė paminėtą į kasacinio teismo suformuotą taisyklę.
19.3. Teismas visiškai ignoravo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024, nors šiame sprendime nustatytos aplinkybės yra aktualios nagrinėjam ginčui. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 28 d. sprendimo, ginčo Turtas atsakovei UAB „Groo tranport“ buvo perleistas tada, kai bendrovės akcijos buvo nevaldomos teisėto akcininko A. D. ir tik po to, kai teisėtas ieškovės akcininkas A. D. nustatė, kad bendrovė yra valdoma neteisėtų asmenų, bei kai A. D. inicijavo teisme civilines bylas dėl UAB „Forestus group“ akcijų grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo (šioje civilinėje byloje ir buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas), taip pat inicijavus civilinę bylą pagal prevencinį ieškinį, kuriuo buvo siekta užkardyti UAB „Forestus group“ atžvilgiu, o kartu ir teisėto akcininko atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus, – UAB „Forestus group“ turto iššvaistymą (civilinės bylos Nr. e2-30-676/2024).
19.4. Teismas ignoravo, kad ieškovė dublike buvo nurodžiusi, kad prieš ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, ieškovės teisėtas akcininkas A. D., siekdamas susigrąžinti bendrovę (ieškovę) į teisėtą valdymą, pateikė L. P. savo kaip bendrovės akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo L. P. atšaukė iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskyrė E. A.. Tačiau tuo metu neteisėtai bendrovę valdę asmenys, tarp kurių ir L. P., teisėto akcininko A. D. sprendimo nevykdė taip toliau neteisėtai valdydami bendrovę. Minima aplinkybė parodo, kad L. P. iki Turto perleidimo suvokė ir žinojo, kad jis realiai teisėtas bendrovės vadovas nėra, kad jis iš vadovo pareigų yra atšauktas, tačiau nepaisydamas teisėto akcininko sprendimų, jo valios, ir toliau neteisėtai ėjo ieškovo vadovo pareigas ir atitinkamai neturėdamas įgaliojimų sudarinėjo ieškovo vardu sandorius, įskaitant ir Turto pirkimo–pardavimo sutartį, suprasdamas kad tokios kompetencijos jis neturi. Minima aplinkybė, kurios teismas nevertino, parodo, kad turtą siekta perleisti L. P. ignoruojant situaciją, jog jis atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų, ignoruojant teisėto akcininko sprendimus. Kartu ši aplinkybė parodo, kad realiai turtas buvo perleistas pažeidžiant ieškovės asmens steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją. Turto perleidimo momentu teisėto akcininko valia L. P. buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų, tačiau būtent esant neteisėtai užvaldytoms bendrovės akcijoms, pats L. P. teisėto akcininko sprendimą ignoravo ir jo nevykdė. Teisėto akcininko sprendimo nevykdė, jį ignoravo, nes būtent siekė bendrovės turtą, įskaitant ir ginčo Turtą, perleisti su L. P. susijusiems asmenims.
19.5. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertinto, kad ginčo Turto perleidimo metu L. P., kuris buvo neteisėtai užvaldęs UAB „Forestus group“, turėjo 50 proc. atsakovės UAB „Groo transport“ akcijų. Be to, svarbi aplinkybė tai, kad UAB „Groo transport“ akcijas L. P. įsigijo po to, kai teisėtas UAB „Forestus group“ akcininkas A. D. kreipėsi į L. P. dėl informacijos apie bendrovę pateikimo.
19.6. Teismo neįvertintos aplinkybės atskleidžia, kad L. P. Turto pardavimo metu neturėjo įgalinimų parduoti ieškovės Turtą, nes jis tuo metu teisėto akcininko A. D. buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų. Tačiau kadangi ieškovės akcijos Turto perleidimo metu buvo valdomos neteisėto akcininko, o tuo metu A. D. buvo inicijavęs procesą dėl bendrovės akcijų susigrąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, L. P. teisėto akcininko sprendimą dėl jo atšaukimo iš vadovo pareigų ignoravo. Toliau būtent po to, kai teisėtam akcininkui A. D. tapo žinoma, jog jo turimos ieškovės akcijos yra užvaldytos ir jis ėmėsi ginti pažeistas savo teises, L. P. įgijo bendrovės UAB „Groo transport“ akcijas, o vėlesnė seka rodo, kad net nesant jokio Turto pardavimo skelbimo, Turtas parduodamas su L. P. susijusiai bendrovei atsakovui UAB „Groo transport“ už kainą, kokią ieškovas Turtą ir buvo įgijęs. Šios aplinkybės parodo, kad L. P., kuris Turto pardavimo metu buvo susijęs su atsakove UAB „Groo tarnsport“, ignoruodamas bendruosius sąžiningumo, teisingumo principus, ėmėsi veiksmų, kad pas ieškovą turto, įskaitant ir Turto, neliktų. Visas ieškovės turėtas turtas buvo perleistas 2022 metais, t. y. būtent po to, kai buvo pradėti teisminiai procesai siekiant teisėtam akcininkui susigrąžinti ieškovės akcijų valdymą. Tai akivaizdžiai matyti iš kartu su ieškiniu, dubliku pateiktų duomenų, t. y. 2022 m. sausio mėn. ieškovė turėjo 12 transporto priemonių, o 2022 m. spalio mėn. turėjo tik vieną; ieškovės 2021 metais, iki L. P. pradėjo bendrovės turtą neteisėtai perleidinėti, pelnas buvo – 126 386 Eur, ieškovė turėjo ilgalaikio turto už 1 011 368 Eur, o tuo tarpu jau 2022 metais ieškovės ilgalaikis turtas sudarė tik 86 683 Eur ir nuostoliai siekė 119 706 Eur; Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-617-777/2024, kur ieškovė ginčija ieškovui priklausiusio namo 2022 m. perleidimo sandorius. Minimoje byloje ieškovės turtas buvo perleistas A. G., – UAB „Groo transport“ akcininkui, kuriam L. P. perleido turėtas šios bendrovės akcijas.
19.7. Be kita ko, kaip vieną iš argumentų, kad Turtas perleistas pažeidžiant juridinio asmens veiklos tikslus, ieškovė grindė ir tuo, kad Turtas buvo parduotas už tokią pačią kainą kaip jį buvo įsigijusi ieškovė UAB „Forestus group“. Ieškovė Turtą įsigijo 2021 m. rugpjūčio 3 d. už 69 443,13 Eur, o po metų laiko jis neteisėtai atsakovui UAB „Groo transport“ buvo perleistas už tą pačią kainą. Ieškovė argumentavo, kad labiau nei akivaizdu, kad Turto kaina per metus laiko buvo pakilusi, tačiau Turtas buvo parduotas už nepakitusią kainą. Ieškovė nurodė, kad jau vien aplinkybė vėlgi pagrindžia, kad Turtas buvo perleistas nepagrįstai, neteisėtai, ne rinkos kaina, o tikslu Turtą neteisėtai perimti L. P. artimų asmenų valdymui.
19.8. Teismo neįvertinti Ataskaitos duomenys atskleidžia, kad realiai ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną – 2022 m. liepos 5 d., Turto vertė buvo būtent 76 000 Eur. Minima teismo neįvertinta aplinkybė įrodo, kad Turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, t. y. ginčo Turtas parduotas už 69 443,13 Eur, kai tuo tarpu Turto rinkos kaina tuo metu buvo 76 000 Eur, t. y. 8,63 proc. (6 556,87 Eur suma) didesnė. Šių teismo neįvertintų aplinkybių kontekste Turto perleidimo atsakovui UAB „Groo transport“ nenaudingumą rodo ir tai, kad mokesčiai notarui už sudarytą ginčijamą Sutartį buvo mokami lygiomis dalimis. Ieškovė ne tik kad nieko iš Turto pardavimo sandorio neuždirbo, tačiau ir patyrė nuostolį.
19.9. Tačiau net ir sumažėjus darbuotojams, jeigu patalpos būtų nereikalingos, jas buvo galima nuomoti ir iš to gauti pelną. Darbuotojų sumažėjimas jokios įtakos neturėjo ginčo Turto pardavimui. Tuo labiau, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir po Turto pardavimo ieškovė veiklą vykdė būtent administracinėse patalpose. Ieškovė buvo pelningai veiklą vykdantis juridinis asmuo, ir tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikti duomenys iš www.rekvizitai.lt apie ieškovo finansinius duomenis. Tai, kad ieškovė finansinė padėtis buvo gera, patvirtina ir tai, jog 2021 metais neteisėtam ieškovės akcininkui E. P. buvo išmokėta 110 000 Eur dividentų.
19.10. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad Sutarties tikslas buvo L. P. neteisėtai perimti Turto valdymą. Anot teismo, iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. P. 2022 m. liepos 5 d. ginčijamu sandoriu perleisto turto nevaldo bei nedisponuoja, bei nuo 2022 m. lapkričio 8 d. jis net nebeturi nuosavybės teisių į UAB „Groo transport“ akcijas. Tačiau teismas tokią išvadą vėlgi padarė neįsigilindamas į bylos esmę. Vien ta aplinkybė, kad L. P. vėliau, po ginčo Turto perleidimo nebeliko atsakovės UAB „Groo transport“ akcininku, nereiškia, kad iš neteisėtai perleisto Turto negavo naudos. Nepaneigta aplinkybė, kad L. P., nebelikdamas UAB „Groo transport“ akcininku, gavo už perleidžiamas akcijas didesnę naudą, nei kad naudą būtų gavęs, jeigu Turtas perleistas nebūtų. Naudinga ieškovės Turtą perleisti už mažesnę nei rinkos kainą atsakovei UAB „Groo transport“, dėl ko perleidžiant akcijas gauti didesnę piniginę naudą įvertinant Turtą realia turto verte.
19.11. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 5 d.) atsakovės UAB „Groo transport“ akcininkais buvo L. P. ir A. G.. Ginčo Turto perleidimo metu 2022 m. liepos 5 d. L. P. turėjo net 50 proc. atsakovės UAB „Groo transport“ akcijų. Taigi, jau vien ši aplinkybė parodo, kad sudarant ieškovės veiklos tinklams prieštaraujantį sandorį dėl ginčo Turto pardavimo, atsakovei UAB „Groo transport“ aplinkybės, kad jis ginčo Turtą įsigyja už mažesnę nei rinkos kainą, kad sudaromas sandoris ieškovui yra nenaudingas ir žalingas, žinojo, nes būtent ginčo sandorio metu už ieškovę neteisėtai sandorį sudarė L. P., kuris tuo metu valdė 50 proc. atsakovo UAB „Groo transport“ akcijų.
19.12. Teismas taip pat klaidingai duomenis iš tinklapio https://rejestr.io apie įmonę Groo Timber Logistics, registruotą Lenkijoje, vertino kaip įrodančius, jog neva L. P. nebuvo minimos įmonės akcininkas. Tačiau duomenys iš tinklapio https://rejestr.io, kuriuos į bylą pateikė atsakovė UAB „Urbo bankas“, reiškia tik tai, kad tuo metu, kai UAB „Urbo bankas“ tikrino duomenis esančius internetiniame puslapyje, L. P. buvo nustojęs būti įmonės Groo Timber Logistics akcininku. Tačiau tokie duomenys niekaip nepaneigia ieškovės į bylą kartu su ieškiniu pateiktų duomenų apie įmonę Groo Timber Logistics. Būtent iš ieškovės teiktų duomenų matyti, kad Groo Timber Logistics įkurtos įmonės akcininkais buvo L. P.ir A. G.. Dar daugiau, visuotinai žinoma ir aplinkybių, esančių internetiniuose puslapiuose apie juridinių asmenų.
19.13. Teismas taip pat visiškai neįvertino aplinkybės, kurią ieškovė buvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, o būtent, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-617-777/2024, kur ieškovė ginčija ieškovei priklausiusio namo perleidimo sandorius, kad minimoje byloje ieškovo turtas buvo perleistas A. G., –UAB „Groo transport“ akcininkui.
19.14. Teismas vertino, kad ginčijami sandoriai, kuriais perleistas Turtas, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes neva Turtas buvo parduotas už rinkos kainą. Tačiau kaip jau aukščiau šiame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių teismas, neįvertino arba įvertino klaidingai, patvirtina, realiai Turtas buvo parduotas atsakovei UAB „Groo transport“ ne už rinkos kainą. Be to, Turtas parduotas ne tik už ne realią rinkos kainą, tačiau Turto pardavimas ieškovei buvo nenaudingas ir žalingas. Tokių sandorių sudarymas kaip šios bylos atveju, neatitinka ir niekaip nekoreliuoja su teisingumo kriterijumi.
19.15. Realiai L. P. ginčo Turto perleidimo metu nebuvo kompetentingas sudaryti ieškovės vardu sandorius, nes teisėtas ieškovės akcininkas buvo priėmęs sprendimą L. P. iš vadovo pareigų atšaukti. Tačiau kadangi tuo metu ieškovės akcijos nebuvo valdomos teisėto akcininko, buvo valdomos be jo valios, L. P. teisėto akcininko sprendimo nevykdė, pakeitimų registro tvarkytojui neteikė. Jeigu L. P. būtų tinkamai ir teisėtai vykdęs teisėto akcininko sprendimą, tai ginčo Turtas nebūtų buvęs perleistas. Tokie nurodomi veiksmai, kurių teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, nėra visiškai suderinami su teisingumo kriterijumi. Tokiais veiksmais piktnaudžiauta teise, o tai, neatitinka geros moralės ir viešosios tvarkos principų.
19.16. Vien ta aplinkybė, kad ginčo Turto perleidimo sandorį patvirtino notarė, nesuponuoja išvados, kad sandoris savaime buvo sudarytas nepažeidžiant viešosios tvarkos ir geros moralės. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, notarei nebuvo pateikti duomenys, kad L. P. neturi įgaliojimų sudaryti sutarties, tai savaime aišku buvo atlikta tyčia, nes jeigu L. P. būtų notarei pateikęs visas jam žinomas aplinkybes ir duomenis, notarė sandorio tvirtinusi nebūtų.
19.17. Teismas kažkodėl vertino, ar ginčo Turto perleidimo metu atsakovė UAB „Groo transport“ nebuvo skolinga Sodrai (VSDFV) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. vertino ar nebuvo skolinga kreditoriams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kuris įgijo turtą, skolų buvimo/nebuvimo faktas sprendžiant dėl to ar ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei nėra aktualus. Būtent šiuo atveju aktualu yra tai, ar ginčo Turto perleidimo metu ieškovė neturėjo kreditorių ir ar nebuvo jiems skolinga.
19.18. Atsakovė UAB „Groo tarnsport“, sudarydama ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nesąžininga ir kartu su ieškovę tuo metu neteisėtai valdžiusiais asmenimis ėmėsi veiksmų, kad būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai. Tokie atsakovės veiksmai nėra suderinami su teisingumo, sąžiningumo principais, tokiais veiksmai buvo sukelta rizika civilinių santykių stabilumui bei galimų nuostolių atsiradimui. Kadangi konstatuotinas atsakovės UAB „Groo transport“ piktnaudžiavimas subjektine teise, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalimi, jos teisės sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo neginamos ir atitinkamai taikytina vienašalė restitucija.
19.19. Nors ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovės UAB „Urbo bankas“ nesąžiningumo patvirtinančių aplinkybių nėra, tačiau ginčo Turto perleidimo sandorius pripažinus niekiniais ir negaliojančiais turi būti naikintinas ir hipotekos sandoris. Tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris nebus panaikintas, atsakovė UAB „Groo transport“ gali imtis veiksmų, kad hipotekos sandorį pakeisti, – pratęsti jo terminą, pakeisti sąlygas ir pan., o tokiu atveju būtų pažeidžiami ieškovės, kaip Turto savininko interesai. Turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, būtų galima spręsti tik ar egzistuoja pagrindai, remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, palikti hipotekos kreditoriaus – atsakovės UAB „Urbo bankas“ hipotekos teisę į Turtą, ko atsakovė atsiliepime į ieškinį ir prašė.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Urbo bankas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
20.1. Atsakovė UAB „Urbo bankas“ atsakovei UAB „Groo transport“ 2023 m. gruodžio 11 d. sudaryta kredito sutartimi Nr. LOAN_537383 (toliau – kredito sutartis) suteikė 53 200 Eur kreditą apyvartinių lėšų, skirtų kredito gavėjo plėtrai, papildymui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2026 m. gruodžio 10 d.). Kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti banko naudai 2023 m. gruodžio 15 d. sudaryta ginčijama hipotekos sutartimi buvo įkeistas kredito gavėjui priklausantis Turtas. Kredito lėšos 53 200 Eur laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. vasario 15 d. buvo išduotos kredito gavėjui jas pervedant tiesiogiai kredito gavėjo nurodytiems paslaugų teikėjams. Negrąžinto kredito likutis 2025 m. gegužės 28 d. sudarė 30 800 Eur. Pradelstų mokėjimų bankui 2025 m. gegužės 28 d. nebuvo.
20.2. Bankas, prieš sudarydamas kredito sutartį ir hipotekos sutartį, vadovaudamasis teisės aktais ir veikdamas atidžiai bei rūpestingai, jam prieinamomis priemonėmis iš viešų registrų pasidomėjo kas yra skolininkas, skolininko akcininkas ir naudos gavėjas, ar skolininkui ir jo siūlomam įkeisti turtui nėra taikomi kokie nors apribojimai (kaip areštai ir pan.), ar su skolininku ir jo siūlomu įkeisti turtu nėra kokių nors bylų, kurios trukdytų suteikti kreditą ir įkeisti turtą, bei nenustatęs jokios neigiamos informacijos tiek apie skolininką, tiek apie siūlomą įkeisti turtą, taip pat įvertinęs skolininko ūkinę ir finansinę būklę, priėmė sprendimą suteikti kreditą. Turto įkeitimo pagal hipotekos sutartį metu turtui jokie apribojimai (areštai ir pan.) dėl turto perleidimo ar įkeitimo nebuvo taikomi.
20.3. Kredito suteikimo metu kredito gavėjo vadovu (direktoriumi) ir vieninteliu akcininku (naudos gavėju) buvo A. G.. Iš viešai prieinamų duomenų bazių (pvz., rekvizitai.vz.lt, tax.lt ir kt.) jokia neigiama informacija apie A. G. ar UAB „Groo transport“ kredito suteikimo metu nebuvo gauta. Taip pat kredito suteikimo metu nebuvo gauta informacija apie su A. G. ar UAB „Groo transport“ susijusias vykstančias bylas. Bankui apie su buvusiu kredito gavėjo UAB „Groo transport“ akcininku L. P. susijusius teisminius ginčus su A. H. dėl UAB „Forestus group“ akcijų priklausomybės (dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo nesudarytomis) kredito sutekimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi tokia informacija apie nagrinėjamas civilines bylas ir jų turinį viešai nėra skelbiama. Tokia informacija bankui tapo žinoma tik bankui gavus ieškovės ieškinį, pareikštą šioje byloje. Kredito suteikimo metu bankui informacija, kad A. G. ir L. P. buvo bendrovės Groo Timber Logistics, registruotos Lenkijoje, akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, taip pat nebuvo žinoma, kadangi tokia informacija viešai nėra skelbiama.
20.4. Banko nuomone, šiuo atveju kredito suteikimo metu bankas neturėjo nei teisės, nei pareigos domėtis (rinkti informaciją, ją kaupti ir pan.) nei apie buvusį kredito gavėjo akcininką L. P. (pvz. rinkti informaciją apie su juo susijusias nagrinėjamas civilines bylas ir pan.), nei apie buvusią Turto savininkę UAB „Forestus group“ (pvz. rinkti informaciją apie su ja susijusias nagrinėjamas civilines bylas ir pan.), kadangi toks domėjimasis yra pernelyg nutolęs nuo su kredito suteikimu susijusių aplinkybių ir galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas duomenų apie kitus asmenis rinkimas.
20.5. A. G. kaip vienintelis skolininko akcininkas įregistruotas Juridinių asmenų registre net nuo 2022 m. lapkričio 8 d., kai bankas kredito sutartį su skolininku sudarė 2023 m. gruodžio 11 d., o hipotekos sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. iki kredito sutarties sudarymo A. G. jau daugiau kaip 1 (vienerius) metus buvo vienintelis skolininko akcininkas. A. G. UAB „Groo transport“ direktoriumi tapo dar anksčiau nei vieninteliu akcininku, t. y. direktoriumi tapo nuo 2022 m. gegužės 4 d.
20.6. Banko nuomone, ieškovė neįrodė, kad ginčijama pardavimo sutartis buvo sudaryta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu – pasisavinti ieškovės turtą, padaryti ieškovę beturte įmone, kad ginčijama hipotekos sutartis buvo sudaryta pagrindiniu ir vieninteliu tikslu – apsunkinti sandorių atkūrimą, kad ginčijama padavimo sutartis akivaizdžiai buvo nenaudinga ieškovei, kad visos abiejų ginčijamų sandorių šalys buvo tikrai nesąžiningos, todėl ieškovės ieškinys teismo buvo pagrįstai atmestas. Šiuo atveju ieškovė nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kuriuos bankas turėjo atlikti veikdamas atidžiai ir rūpestingai bei pagal teisės aktus, todėl ieškovo teiginys apie banko veikimo trūkumus sudarant kredito ir hipotekos sutartis, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė skunde nurodo, kad panaikinus pardavimo sutartį ir palikus galioti hipotekos sutartį gali susidaryti situacija, kad šalys hipotekos sutartį pakeis – pratęs jos terminą, o tokiu atveju būtų pažeidžiami ieškovės, kaip Turto savininkės, interesai. Bankas pažymi, kad panaikinus pardavimo sutartį ir palikus galioti hipotekos sutartį, bankas jos be ieškovo sutikimo negalės pakeisti, kadangi ieškovė teismo sprendimo pagrindu įstos į hipotekos sutartį kaip jos šalis – naujasis Turto savininkas, todėl visi hipotekos sutarties pakeitimai galės būti sudaromi tik sutinkant ieškovui kaip įkeisto Turto savininkui.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Groo Transport“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistu; priteisti iš ieškovės UAB „Forestus Group“ atsakovės UAB „Groo Transport“ naudai jos šio bylinėjimosi proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
21.1. Ieškovė ieškinyje teigė, jog ji neturėjo teisės (teisnumo) parduoti Turtą, Turtas parduotas ne rinkos kaina, Turtas parduotas su tikslu L. P. perimti jo valdymą. Atsakovės gynėsi tik nuo šių ieškovės teiginių, taip buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. Teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl visų ieškovės teiginių, o ne tik apsiribojo Turto kainos įvertinimu.
21.2. Teismas aiškiai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priimtas po daugiau nei 1 metų nuo ginčijamų sandorių sudarymo dienos, atsakovės šioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, apie bylą nežinojo, byla su jomis nesusijusi, Sutartį sudarė atsakovė UAB „Groo transport“, atstovaujama V. J., atsakovės akcijos priklauso A. G., kurie taip pat nedalyvavo šioje byloje, todėl ieškovės minimas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo detaliai ištirtas ir dėl jo įrodomosios reikšmės pasisakyta.
21.3. Ieškovė dėsto naujus teiginius apie L. P. veiksmus, tačiau nieko nekalba apie atsakovės ir/ar Banko veiksmus ir/ar nesąžiningą elgesį (kadangi tokio nėra). Ieškovė turėjo įrodyti visas 4 sąlygas tam, jog Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, o neįrodžius nors vienos sąlygos, ieškovės ieškinys atmestinas. Ieškovė toliau nieko nepateikia dėl atsakovių nesąžiningumo (Banko sąžiningumo net nekvestionuoja), todėl bet kokiu atveju ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
21.4. Ieškovė keičia savo argumentus, kadangi ji ieškinyje teigė, jog ginčijamo sandorio tikslas buvo L. P. perimti Turto valdumą, taigi byloje buvo aiškintasi ar L. P. ieškinio pareiškimo metu (2024 m. liepos 30 d.) ir vėliau buvo atsakovės akcininku ir/ar kaip nors susijęs su šia įmone bei atitinkamai nustatyta, jog nuo 2022 m. lapkričio 8 d., t. y. likus 2 metams iki šios bylos visos atsakovės akcijos, kuriai priklauso Turtas, priklauso visai kitam asmeniui A. G.. Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Atsakovės įstatuose nenumatytas kiekybinis atstovavimas, todėl būtent vadovas, o ne akcininkas sprendžia ar sudaryti sandorį ar ne. Atsakovei vadovavo ir Sutartį pasirašė Vilius Jonutis. Turtą pirko įmonė, o ne akcininkas.
21.5. 2023 m. rugpjūčio 30 d. UAB Ober-haus nekilnojamojo turto ataskaita (toliau – Ataskaita) buvo atlikta pačios atsakovės užsakymu, o vertinimo tikslas buvo Turto įkeitimas, o ne pardavimas. Ataskaitoje buvo padaryta išvada kokia buvo Turto vertė 2023 m. rugpjūčio 30 dienai, o ne Sutarties sudarymo dienai (2022 m. liepos 5 d.) dienai, todėl ieškovės teiginys, jog tokia pati kaina turėjo būti 2022 m. liepos 5 d. dienai yra nepagrįstas. Jeigu išvadoje būtų suformuluota užduotis nustatyti rinkos kainą 2022 m. liepos 5 dienai, būtų istoriškai vertinami 2021 m. sandoriai, tačiau tokios išvados byloje nėra. Atsakovė šią Ataskaitą gavo tik 2023 m. rugpjūčio 30 d., todėl bet kokiu atveju atsakovė negalėjo žinoti kokia buvo Turto rinkos kaina prieš daugiau nei 1 metus Sutarties sudarymo metu.
21.6. Teismas vertino Turto kainos padidėjimą, tačiau bet kokiu atveju nustatė, jog 8,63 proc. Turto kainos išaugimas nelaikytinas ženkliu. Kasacinis teismas aiškiai numato, jog sandorio nesąžiningumas turi būti akivaizdus ir aiškus, o nagrinėjamu atveju tokio akivaizdaus nesąžiningumo tikrai nėra.
21.7. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog neva ieškovė neturėjo tikslo parduoti Turto, galėjo jį nuomoti, 2021 metais veikė pelningai, toliau juo naudojosi. Atsakovė su šiuo ieškovės teiginiu kategoriškai nesutinka bei pateikia detalius argumentus. Paaiškintina, jog reikia vertinti ieškovės finansinę padėtį ginčijamų sandorių metu, t. y. 2022 metais, o ne 2021 metais. Byloje nustatyta, jog 2022 metais ieškovės ilgalaikis turtas sudarė tik 86 683 Eur ir nuostoliai siekė 119 706 Eur, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 20 iki 9, vėliau 6, ieškovė 2023 m. finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui net nepateikė, 2024 m. ieškovė savo sąskaitoje neturėjo absoliučiai jokių pinigų, žyminio mokesčio sumokėti negalėjo. Ieškovės buvęs vadovas L. P. posėdžio metu davė parodymus, jog dėl Kinijos taikyto importo ribojimo 2022 m. ieškovė patyrė milžiniškų nuostolių ir praktiškai nustojo veikti.
21.8. Teismas nustatė, jog nuo 2022 m. lapkričio 8 d. vieninteliu atsakovės akcininku yra A. G., teismas nenustatė, jog jis vieninteliu akcininku buvo visą laiką. Bet kokiu atveju Sutartį sudarė ir Turtą įsigijo atsakovė, o ne jos akcininkas. Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog ieškovė nebeginčija fakto, jog ieškovė turėjo teisę parduoti Turtą, nes tai buvo numatyta ieškovės įstatuose, taip pat ieškovė nebeginčija fakto, jog atsakovė nedalyvavo byloje dėl ieškovės akcijų ir apie ją nežinojo. Minėta, jog sprendimas šioje byloje buvo priimtas po daugiau nei 1 metų nuo Sutarties sudarymo, todėl atsakovės nesąžiningumo net negali būti.
21.9. Byloje nustatyta, jog atsakovė Turtą įsigijo rinkos kaina, atsakovė už Turtą ieškovei sumokėjo 69 530,89 Eur, Sutartį tvirtino notarė, kuri nenustatė jokių nesąžiningų tikslų, atsakovė iki šiol naudojasi Turtu, jame deklaravo savo adresą, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. moka komunalinius mokesčius, Turtas įkeistas Bankui, savalaikiai vykdoma kredito sutartis, grąžinamas kreditas ir palūkanos, jokių pažeidimų atsakovės atžvilgiu Bankas nėra fiksavęs. Ieškovė Banko atžvilgiu byloje patvirtino faktą, jog Banko nesąžiningumo nėra.
21.10. Ieškovė bando akcentuoti, jog teismas sprendimą iš esmės grindė įvertinęs tik notarės A. G. paaiškinimus, kas yra visiška netiesa, nes teismas sprendimą grindė įrodymų visetu, o ne tik notarės paaiškinimais. Visgi Klaipėdos miesto 15-ojo biuro notarės Agnė Griškevičienės paaiškinimai buvo itin svarbūs, kadangi ji tiesiogiai dalyvavo Sutarties sudaryme, notarė atliko visus įstatyme nurodytus veiksmus, neįžvelgė jokių nesąžiningų tikslų iš ieškovės ir atsakovės pusės, todėl sandorį patvirtino.
21.11. Byloje nustatyta, jog Sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 5 d.) ieškovei vadovavo L. P., todėl jis turėjo teisę sudaryti Sutartį. L. P. iš ieškovės vadovo pareigų atšauktas tik 2024 m. balandžio 2 d. Ieškovės argumentai, jog notarei buvo nuslėpta informacija apie kito vadovo paskyrimą yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovės akcininkas A. D. tuo metu nebuvo, todėl jis neturėjo teisės keisti vadovo. Notarė, prieš tvirtindama Sutartį, tikrino juridinių asmenų duomenis, todėl puikiai matė, jog ieškovei teisėtai vadovavo L. P., todėl jokia informacija nebuvo nuslėpta.
21.12. Atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius, apie jokius ieškovės akcininkų ginčus nežinojo, atsakovės vienintelis tikslas buvo rinkos kaina įsigyti Turtą, už jį atsiskaityti, juo naudotis, ką atsakovė iki šiol daro. Ieškovė apeliaciniame skunde toliau nepateikia jokių atsakovės ir Banko neteisėtų / nesąžiningų /neprotingų veiksmų sudarant ginčijamus sandorius. Ieškovė turėjo įrodyti visų sandorių šalių valią veikti prieš viešąją tvarką ir gerą moralę, o ieškovė teikia argumentus tik apie savo pačios buvusio vadovo veiksmus.
21.13. Teismas byloje lygiai taip pat tyrė ir aiškinosi ieškovės finansinę padėtį bei nustatė, jog prieš sudarant Sutartį ji nebuvo gera, sumažėjo darbuotojų skaičius, todėl ieškovės ketinimas parduotą Turtą buvo realus, atitiko tuometinę situaciją.
21.14. Ieškovė byloje neįrodinėjo, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, neįrodinėjo, jog aplinkybė dėl visų dokumentų neturėjimo kaip nors susijusi su sandorių negaliojimu, todėl ieškovė apeliaciniu skundu teikia naujus argumentus bei nepagrįstai išplečia bylos ribas, todėl ieškovės argumentai iš viso nevertinti.
21.15. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, tuo labiau nepateikė įrodymų dėl 2023 m. gruodžio 15 d. Sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, nei dėl Banko nesąžiningumo (CPK 176-178 straipsniai).
21.16. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino faktą, jog nėra jokių Banko nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių. Taigi, ieškovė byloje net nebeįrodinėjo Banko nesąžiningumo sudarant Sutartinę hipoteką, todėl Bankas laikytinas sąžininga sandorio šalimi.
21.17. Kadangi teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl Turto sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, teismas visiškai pagrįstai netenkino ir išvestinio reikalavimo taikyti vienašalę restituciją. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kodėl sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl vienašalės restitucijos taikymo yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliantės pateikto 2022 m. kovo 10 d. akcininko sprendimo (ne)prijungimo prie bylos
24. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priimti jos pateiktą į bylą UAB „Forestus group“ vienintelio akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimą. Prašyme nurodo, kad ji savo dublike aptarė 2022 m. kovo 10 d. akcininko sprendimą dėl vadovo L. P. atšaukimo, tačiau per klaidą kartu su dubliku į bylą šio dokumento nepateikė. Pastebėjusi, kad šis dokumentas kartu su dubliku nebuvo pateiktas, ieškovė 2025 m. kovo 20 d., kai vyko teismo posėdis, šį įrodymą per EPP sistemą pateikė į bylą, tačiau teismas pateikto dokumento priėmimo klausimo neišsprendė. Kadangi pirmosios instancijos teismas minimo įrodymo priėmimo klausimo bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje neišsprendė, apeliantė prašo per EPP sistemą 2025 m. kovo 20 d. ieškovės pateiktą įrodymą – 2022 m. kovo 10 d. A. H. vienintelio akcininko sprendimą – priimti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos.
25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio įrodymo nepriimti ir nurodo, kad ieškovė klaidingai nurodo bylos eigą ir teismo veiksmus sprendžiant procesinius prašymus, kadangi 2025 m. kovo 20 d. ieškovė tik po įrodymų tyrimo pabaigos ir medžiagos pagarsinimo (ieškovė atsisakė bylos medžiagos garsinimo, kadangi ji jai buvo žinoma) nusprendė teikti prašymus dėl liudytojo apklausos, ieškovės minimo įrodymo prijungimo, atsakovės pateikė nesutikimo argumentus, o teismas į juos atsižvelgęs, ieškovės pateiktus įrodymus atsisakė prijungti.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės dubliku, nustatė, kad dubliko 35 punkte ieškovė nurodė, kad: „siekdamas susigrąžinti bendrovę į teisėtą valdymą, pateikė L. P. savo kaip bendrovės akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo L. P. atšaukė iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskyrė E. A. (Priedas Nr. 7)“. Prie dubliko priedų nurodyta, kad teikiami 6 priedai, jie ir buvo teismui pateikti, o 7 priedas nebuvo pateiktas. Šis priedas buvo pateiktas tik baigiamųjų kalbų metu, o teismas jį atsisakė priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nurodžius, kad teikiamas bendrovės akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimas, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti apeliantei pašalinti teikiamo dokumento trūkumus. Tuo labiau, kad jos nurodyta aplinkybe dėl naujai paskirto direktoriaus buvo remiamasi dublike. Apeliantei pareiškus prašymą prijungti šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei pasisakius ne tik dėl šio įrodymo prijungimo, bet ir jo kaip įrodomosios reikšmės bylai, spręstina, kad atsakovė su šiuo įrodymus susipažino ir dėl jo pasisakė, todėl aptariamo rašytinio įrodymo prijungimas neužvilkins bylos. Taip pat apeliantės prašomas prijungti rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu ginču, todėl prijungiamas prie bylos medžiagos.
Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų ir naujo rašytinio įrodymo (ne)prijungimo prie bylos
28. 2025 m. liepos 15 d., jau bylai esant apeliacinės instancijos teisme apeliantė pateikė: 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą serija LYG Nr. 0000203 ir 2020 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 125; 2025 m. gegužės 23 d. ieškovės buhalterės el. laišką. Taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl šių teikiamų įrodymų, t. y. nurodė, kokią reikšmę jie turi bylai.
29. Pildyti apeliacinį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).
30. Pateiktais rašytiniais paaiškinimais apeliantė iš esmės siekia papildyti ne tik savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, bet ir remiasi naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui ir dėl jų nebuvo pasisakyta sprendime. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2025 m. liepos 15 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami rašytiniai įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
Bylos faktinės aplinkybės
31. Notarė Agnė Griškevičienė patvirtino 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8464, kurios pagrindu UAB „Forestus group“ pardavė UAB „Groo transport“: administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų-automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalį kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda už 75 493,13 Eur.
32. 2022 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė patvirtino susitarimą Nr. 8597, kurio pagrindu šalys susitarė pakeisti 2022 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8464, nustatant, kad parduoto turto kaina – 69 443,13 Eur.
33. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė Ilona Mineikienė patvirtino 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. 5373, iš kurio nustatyta, kad atsakovės UAB „Groo transport“ įgytas turtas: administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/18 dalis kitų inžinerinių tinklų-automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/18 dalis kitų inžinerinių tinklų – šaligatvio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įkeistas kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Urbo bankas“).
34. Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Groo transport“ vadovas nuo 2022 m. gegužės 4 d. yra A. G.; taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 26 d. 50 vnt. UAB ,,Groo transport“ akcijų priklausė L. P. ir 50 vnt. A. G.. Nuo 2022 m. lapkričio 8 d. A. G. tapo 100 vnt. UAB ,,Groo transport“ akcininku.
35. Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. ieškovės UAB „Forestus group“ direktorius buvo L. P.; nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. vienintelis akcininkas – E. P..
36. Ieškinys pareikštas CK 1.81 straipsnio pagrindu (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir CK 1.82 straipsnio pagrindu (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ieškovei įrodinėjant, kad ginčijamų sandorių sudarymo tikslas – ieškovę padaryti beturte bendrove, nusavinti ieškovei priklausantį turtą, kad jo nebeliktų ieškovės nuosavybėje, o turtas būtų perduotas trečiojo asmens L. P. bei su juo susijusių asmenų, valdymui.
37. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, paviršutiniškai įsigilino į ginčo esmę, netinkamai taikė CK 1.81 ir 1.82 straipsnio nuostatas.
38. Apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės (ieškovės) ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų negaliojimo teisinių pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu
39. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.
40. UAB „Forestus group“ įstatuose bendrovės tikslai: savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, įskaitant, bet neapsiribojant, vystyti didmeninę ir mažmeninę prekybą, teikti paslaugas, prekes, bei atlikti darbus ir bendradarbiauti dėl to ir kitų dalykų bet kuriuo būdu su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus juridinius asmenis bei integruoti į darbo rinką socialiai pažeidžiamus asmenis. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
41. Apeliantė nurodo, kad turto perleidimo atsakovei UAB „Groo transport“ nenaudingumą, neatitikimą jo veiklos tikslams grindė ne tik ta aplinkybe, kad turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, tačiau ir tuo, kad jokio tikslo perleisti turto nebuvo, kad toks sudarytas sandoris ieškovei buvo nenaudingas, kad jeigu turtas neteisėtai nebūtų perleistas, tai ieškovė jį būtų galėjusi nuomoti, kad jeigu turtas nebūtų buvęs parduotas, tai šiai dienai jo vertė būtų buvusi daug didesnė ir ieškovė atitinkamai dabar parduodama turtą būtų uždirbusi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės samprotavimais.
42. CK 1.82 straipsnyje įtvirtintas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas savaime nesiejamas su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau, jeigu tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šiam straipsniui taikyti svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 36 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad ginčijamo turto pirkimo–pardavimo sutartis akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga ieškovei ir todėl prieštaravo juridinio asmens – apeliantės tikslams.
44. Apeliantė iš esmės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ginčo sutartis ieškovei nebuvo naudinga, nes šios sutarties pagrindu apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už tą pačią kainą, už kokią pati apeliantė buvo įsigijusi jį. Sutiktina su apeliante, kad pagrindinis privataus juridinio asmens tikslas yra privačių interesų tenkinimas, pelno (ekonominės naudos) siekimas (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Tačiau nauda privataus juridinio asmens veikloje suprantama kaip tam tikras ekonomiškai (finansiškai) naudingas rezultatas, neatsižvelgiant į tai, kada tokia nauda pasireikš.
45. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės turtinė padėtis nebuvo gera. 2022 metais ieškovės ilgalaikis turtas sudarė 86 683 Eur ir nuostoliai siekė 119 706 Eur, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 20 iki 9. Trečiasis asmuo L. P., buvęs ieškovės vadovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 metais pasirašė preliminarią sutartį dėl ginčo patalpų pirkimo, sumokėjo 10 000 Eur avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pastarąsias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta UAB „Eika“ ir ieškovės sudaryta 2021 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis (3.4.1 ir 3.4.2 punktai). 2021 metų spalio mėnesį ieškovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, todėl nebuvo pajėgi sumokėti likusios sumos už patalpas. Dėl sunkios ieškovės turtinės padėties ieškovei buvo atleista apie 70 proc. darbuotojų. Įmonės veikla buvo sumažėjusi dėl Kinijos taikyto importo ribojimo, todėl 2022 m. ieškovė patyrė milžiniškų nuostolių ir praktiškai nustojo veikti, todėl priimtas sprendimas turimas patalpas parduoti.
46. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad už ieškovės parduotas patalpas su ieškove buvo atsiskaityta. Kadangi ieškovė ginčo sutarties sudarymo metu jau dirbo nuostolingai, jos veiklos apimtys buvo ženkliai sumažėjusios, vadovo priimtas sprendimas parduoti mažiau nei prieš metus įsigytas administracines patalpas už tą pačią kainą, už kurią jas ieškovė buvo įsigijusi, nelaikytina prieštaraujančiu įmonės įstatams ir veiklos tikslams.
47. Į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus nutarimas, kuriame nurodyta, kad direktorius L. P., veikdamas bendrovės interesais, siekdamas sumažinti kreditorinius įsipareigojimus atsiradusius nuo 2021 m. pardavė turimą įmonės turtą, tačiau įmonė veiklą vykdė toliau, dėl ko nebuvo sumažintas įmonės mokumas. Nesurinkta jokių duomenų, kad sandoriai būtų buvę sudaryti ekonomiškai nepagrįsti, su įmonės interesais nesutampantys. Pagal surinktus duomenis įmonė yra veikianti, vykdanti veiklą iki šiol, o turėtas turtas minimas pareiškime parduotas 2022 m., kurio pardavimas tik sumažino kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams, o įmonė galėjo vykdyti veiklą toliau. Taigi, labiau tikėtina, kad toks sprendimas parduoti įmonės turtą buvo priimtas tam, kad nedidėtų ieškovės įsiskolinimai kreditoriams.
48. Pasisakant dėl apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad įmonės patalpos buvo parduotos per maža kaina, atsižvelgtina ir į tai, kad šalių sudarytos ginčo notarinės sutarties 2.2 punkte nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys parduodamus nekilnojamojo turto objektus, vadovaujantis 2021 m. liepos 27 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos teritorinio registratoriaus atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, kuriame nurodyta, kad patalpų vidutinė rinkos vertė: 31 800 Eur, žemės sklypo 34 982 Eur, stovėjimo aikštelė 2 466,67 Eur (44 400 Eur x 1/18) bei inžineriniai tinklai 282,22 Eur (5080 Eur x 1/18), iš viso 69 530,89 Eur. Taigi turtas buvo parduotas už tuo metu VĮ Registrų centras nurodytą vidutinę rinkos kainą.
49. Į bylą taip pat pateikta atsakovės UAB „Urbo bankas“ UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas parengta 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri patvirtina, kad ginčo turto rinkos vertė atskaitos parengimo dieną sudarė 76 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad parduoto turto rinkos vertė 2023 m. rugpjūčio 30 d. lyginant su 2021 m. rugpjūčio 3 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina (69 443,13 Eur) yra tik 8,63 proc. (6 556,87 Eur suma) didesnė, kai praėjęs laikotarpis nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2021 m. rugpjūčio 3 d.) iki turto rinkos vertės nustatymo (2023 m. rugpjūčio 30 dienai) yra 2 (dveji) metai.
50. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad turto rinkos vertė 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo nustatyta lyginamuoju metodu. Kaip lyginamieji sandoriai buvo paimti tie, kurie sudaryti 2022 m. liepos mėn., 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2022 lapkričio mėn., t. y. paimti vertinti sandoriai tie, kurie buvo sudaryti tuo metu, kai buvo neteisėtai parduotas ginčo turtas. Pastebėtina, kad teismų praktikoje, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainą, paprastai pripažįstama, kai turtas parduotas 20 proc. mažesne kaina. Nagrinėjamu atveju tokio skirtumo nenustatyta.
51. Šiame kontekste atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jei ieškovė būtų palaukus dar metus, šį turtą būtų galėjusi parduoti brangiau. Pažymėtina, kad situacija turi būti vertinama ginčo sutarties dieną, o ne tai kokia situacija rinkoje buvo po metų ir kokius kitokius, apeliantės vertinimu, sprendimus galėjo priimti įmonės vadovas (apeliantė nurodo, kad patalpos galėjo būti nuomojamos). Šiuo atveju sutiktina su atsakove UAB „Groo transport“, kad apeliantės teiginys, jog jos finansinė padėtis 2022 metais buvo gera ir nebuvo būtinybės parduoti turtą buvo paneigtas.
52. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės dublike nurodytų argumentų, kad teisėtas akcininkas A. D., siekdamas susigrąžinti bendrovę (ieškovą) į teisėtą valdymą, pateikė L. P. savo kaip bendrovės akcininko 2022 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo L. P. atšaukė iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskyrė E. A.. Tačiau tuo metu neteisėtai bendrovę valdę asmenys, tarp kurių ir L. P., teisėto akcininko A. D. sprendimo nevykdė taip toliau neteisėtai valdydami bendrovę.
53. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. ieškovės UAB „Forestus group“ direktorius buvo L. P.. Byloje be apeliantės nurodyto 2022 m. kovo 10 d. akcininkų sprendimo nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės faktine vadove galėjo būti E. A.. Taip pat nėra duomenų patirtinančių, kokius veiksmus ji atliko būdama ieškovės vadove ar duomenų, kad ji laikė save vadove ir ėmėsi kokių nors veiksmų, kad įgytų įmonės valdymą. Apeliantės pateiktame akcininko sprendime nutarta įgalioti UAB ,,Forestus group“ buhalterę A. B. Bendrovės vardu nutraukti darbo sutartį su L. P., o taip pat pasirašyti darbo sutartį su naujai paskirta bendrovės direktore E. A.. Byloje nepateikti duomenys apie šio sprendimo vykdymą ar bent siekį jį įvykdyti. Priešingai, ieškovė su dubliku yra pateikusi duomenis iš Sodros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d., iš kurio matyti, kad L. P. draudimo pradžios data nurodoma 2019 m. rugsėjo 2 d., o apie atleidimą 2024 m. balandžio 10 d. duomenys Sodrai dar nebuvo pateikti. Taigi, darytina išvada, kad apeliantės dublike nurodoma aplinkybė dėl įmonės vadovo pakeitimo, įrodyta nebuvo. Tiek iš byloje pateiktų duomenų, tiek iš teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO bylų, kuriose nagrinėjami ginčai tarp ieškovės ir atsakovo L. P., matyti, kad de jure ir de facto ieškovės vadovas 2018 m. liepos 25 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. buvo L. P..
54. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.82 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodyta, kad šiuo pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu nustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016). Aptariamo instituto taikymui reikalinga visų pirmiau nurodytų sąlygų visuma, todėl teismui priėjus prie išvados, kad viena iš jų neegzistuoja – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ekonomiškai nenaudingas sandoris, todėl neprieštaravo juridinio asmens – apeliantės, tikslams, nėra teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl likusių šio sandorio negaliojimo instituto taikymo sąlygų.
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu
55. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civ. byloje Nr. e3K-3-131-421/2024 70 p.).
57. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dėl ginčo sutarčių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nurodė, kad teismui atlikus byloje esančių įrodymų analizę nustatyta, kad ginčijamų sandorių metu bendrovė nebuvo skolinga Sodrai (VSDFV) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir tą patvirtina Sodros (VSDFV) 2022 m. sausio 7 d. informacija apie draudėjo UAB „Groo transport“ viešus duomenis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie juridinius asmenis, turinčius deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. UAB „Groo transport“ atžvilgiu ginčijamo sandorio sudarymo taip pat metu nebuvo jokių galiojančių turto areštų. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė ginčo turtą nusipirko ne tik pagal teisės normų, bet ir pagal visus geros moralės reikalavimus, nes turtą įsigijo už rinkos kainą, kurią sumokėjo ir visiškai atsiskaitė su pardavėja (ieškove), vykdo įsipareigojimus atsakovei UAB ,,Urbo bankui“ pagal kredito sutartį (pradelstų mokėjimų nėra), administracines patalpas ir dalį žemės sklypo bei kitų inžinerinių tinklų įsigijo komercinės – ūkinės veiklos vykdymui tikslu, jį prižiūri ir naudoja pagal paskirtį, moka komunalinius mokesčius.
58. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su aukščiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad turtas parduotas ne tik už ne realią rinkos kainą, tačiau turto pardavimas ieškovei buvo nenaudingas ir žalingas. Tokių sandorių sudarymas kaip šios bylos atveju, neatitinka ir niekaip nekoreliuoja su teisingumo kriterijumi. Taip pat apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimu.
59. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-358-459/2024, nusprendė, be kita ko, pripažinti UAB „Forestus group“ akcijų, nuosavybės teise priklausiusių A. D. (A. D.), pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis A. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. perleido L. P. nuosavybėn 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų UAB „Forestus group“ akcijų, nesudarytomis. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendime nurodyta, kad L. P.su kitais asmenimis buvo neteisėtai užvaldę bendrovę UAB „Forestus group“, bendrovės akcijos buvo nustojusios teisėtai valdomos akcininko A. D. be jo valios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės automatiškai nereiškia, kad jis netinkamai atliko vadovo pareigas ir priėmė įmonei netinkamus sprendimus ar jo sudarytos sutartys prieštaravo jo vadovaujamos įmonės tikslams, įstatams, geros moralės ar viešai tvarkai ar iš viso buvo neteisėtas vadovas. Visos šios aplinkybės turėjo būti įrodytos ieškovės. Kaip minėta, ginčo sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 5 d.) ieškovei vadovavo L. P., todėl jis turėjo teisę sudaryti ginčo sutartis. Bylos duomenimis, L. P. ieškovės vadovu buvo iki 2024 m. balandžio 2 d.
60. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 7 d. sandoriai neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams; atsakovė, sudarydama ginčijamus sandorius veikė sąžiningai; ginčijami sandoriai sudaryti už turto pardavimo metu egzistavusią realią šio turto rinkos vertę.
Dėl išvestinių ieškinio reikalavimų
61. Ieškovė ieškinyje yra pareiškusi reikalavimą atsakovei UAB „Urbo bankas“ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2023 m. gruodžio 15 d. sutartinės hipotekos Nr. 5373 sutartį. Ieškovės teigimu, hipotekos sandoris sudarytas tuo tikslu, kad būtų apsunkintas ieškovės ginčijamų sutarčių atkūrimas.
62. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Urbo bankas“ nesąžiningų veiksmų neįrodinėjo, tačiau nurodo, kad hipotekos ginčijama sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis. Netenkinus reikalavimų 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. liepos 7 d. sutartis pripažinti negaliojančiomis, netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiu.
63. Reikalavimas taikyti restituciją taip pat yra išvestinis reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismui atmetus pagrindinį reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrįstai buvo atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
64. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su sandorių negaliojimo pagrindais, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliantei atidėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkinus apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, apeliantei buvo atidėtas 1 267,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka. Apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos iš apeliantės priteisiamos valstybei.
66. Atsakovė UAB „Groo transport“ pateikė duomenis apie patirtas 2516,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų patyrimą. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Forest group“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus group“, juridinio asmens kodas 303271522, 1 267,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Šią sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš ieškovės UAB „Forestus group“, juridinio asmens kodas 303271522, atsakovei UAB „Groo transport“, juridinio asmens kodas 305971815, 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Renata Beinoravičienė
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė