Administracinė byla Nr. eI-3393-484/2018

            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01959-2018-8

             Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

                                                                    Vilnius

             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ atstovei advokato padėjėjai A. M.,

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei  E. B.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V.,

             viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. V.) dėl sprendimo panaikinimo. 

             Teismas 

nustatė:

             Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės kurjeris“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą „Dėl publikacijoje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“ („Tauragės kurjeris“, Nr. 95, 2017-12-05) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-40) SPR-639 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).  Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 30 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas.

            Pareiškėjas skunde nurodo, kad  ginčijamu sprendimu yra įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pažeidimo. UAB „Tauragės kurjeris“  2017 m. balandžio 11 d. paskelbė publikaciją „Gėdos sąraše – ir vyras ir moterys“, kuriame nurodė, jog „gruodį pareigūnams įkliuvęs (duomenys neskelbtini) metų D. V. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau nuo bausmės vis tiek neišsisuko. Jam skirta 1 200 eurų bauda su teise vairuoti transporto priemonę metams laiko“. Dėl šio straipsnio D. V. jokių pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. paskelbė straipsnį „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“. Dėl šio straipsnio D. V. kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad pareiškėjas neva neteisėtai paviešino jo asmens duomenis, t. y. vardą ir pavardę, pateikdamas informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išnagrinėtą bylą. Atsakovas nusprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti ginamas asmens privatumas. Atsakovas nurodė, kad publikacijoje skleidžiami privatūs duomenys apie D. V., kuris yra privatus asmuo, remiamasi rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėta byla, nuasmeninta LAT nutartimi, neturint reabilitavimo pareigos ir nesant teisėto visuomenės intereso. Pareiškėjas su tokiu atsakovo aplinkybių vertinimu nesutinka.

            Pareiškėjas pripažįsta, kad asmens duomenys patenka į privataus gyvenimo apibrėžimą, tačiau pažymi, kad asmens teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti, duomenys apie asmens privatų gyvenimą gali būti viešinami nustatytais atvejais, iš kurių vienas – kai informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą. LAT nutartis, kuria teismas nusprendė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties dalis, kuriomis D. V. buvo skirta 1200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, buvo priimta nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje, todėl pareiškėjas turėjo teisę apie ją informuoti visuomenę. Atkreipė dėmesį, kad  D. V. neprašė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, neprašė įpareigoti atsakovus neviešinti teismo nutarties.  Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą teismo nutartis yra privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Tokia nuostata suponuoja, kad teismo nutartis galėjo būti paviešinta visa jos apimtimi.

            Pareiškėjo teigimu, LAT išnagrinėta byla yra reikšminga visuomenei ir svarbi žinoti, kadangi sukurtas precedentas dėl atvejų, kuomet vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą alkotesteriu, jis turi būti pristatomas į medicinos įstaigą tyrimams atlikti. Neblaivių vairuotojų tema šiuo metu Lietuvoje ypač aktuali, kadangi Lietuvos policija aktyviai siekia kovoti su neblaiviais prie vairo sėdančiais vairuotojais. Kadangi D. V. pats savo veiksmais (atsisakydamas pūsti į alkotesterį, nors buvo blaivus) sukėlė situaciją, kad jo pavardė taptų žinoma (asmeniui paskirta administracinė nuobauda, apie tai buvo viešai pranešta policijos internetiniame puslapyje), jo vardo ir pavardės paviešinimas, LAT išnagrinėjus bylą, pareiškėjo įsitikinimu, nesudaro asmens privatumo pažeidimo. Mano, kad informacija apie D. V. pritaikytą baudą ir panaikintą atsakomybę buvo paskelbta visiškai pagrįstai, nes visuomenė turėjo interesą žinoti apie tokius rezonansinius atvejus. Be to, teigia, kad pareiškėjo paskelbtas straipsnis apie D. V. buvo reabilituojančio pobūdžio, kadangi pirmasis straipsnis pateikė neigiamą informaciją apie D. V., o 2017 m. gruodžio 5 d. paskelbtu straipsniu pareiškėjas informavo visuomenę, kad asmuo yra išteisintas (el. byla I tomas, b. l. 1-3, 88-90).

            Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad taikant Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 14 straipsnį, prioritetinė reikšme turi būti suteikiama privataus gyvenimo apsaugai. Tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai, todėl jis turi turėti galimybę išreikšti savo valią dėl tokios informacijos (ne)publikavimo, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) – pareigą užtikrinti teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, t. y. privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teises aktuose numatytas išimtis).

            Pažymi, kad viešai skleidžiant informaciją visuomenės informavimo priemonėje, būtent viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) tenka pareiga ir atsakomybė įvertinti ketinamos skleisti informacijos pobūdį ir prioritetą tarp saviraiškos laisvės bei asmenų neturtinių teisių, idant nebūtų peržengta teisės skleisti informaciją riba. Paaiškina, kad LAT buvo nagrinėjama atnaujinta trečiojo suinteresuoto asmens administracinio nusižengimo byla,  kurioje jis buvo nubaustas už tai, kad sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį vengė pasitikrinti blaivumą, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei valstybinės techninės apžiūros talono. Teismo posėdyje paviešinta privataus asmens privataus pobūdžio informacija buvo skirta teismui ir administracinio nusižengimo bylos šalims, todėl pareiškėjas, prieš skleisdamas iš viešai skelbiamos LAT nutarties sužinotą informaciją, turėjo ją įvertinti asmens interesų apsaugos požiūriu, o, neturėdamas asmens sutikimo, susilaikyti nuo jį identifikuojančios informacijos paskleidimo.

            Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog LAT išnagrinėta byla yra reikšminga visuomenei ir svarbi žinoti. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pats savo veiksmais sukėlė situaciją, kad jo pavardė taptų žinoma, todėl jo vardo ir pavardės paviešinimas, LAT išnagrinėjus bylą, nesudaro asmens privatumo pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (automobilį vairavo blaivus), o sąžiningas jo kreipimasis į valstybės institucijas: Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir teismą dėl pažeistų teisių gynimo, negali būti vertinamos kaip suteikiantis pareiškėjui besąlygišką teisę viešinti tokią informaciją. Pažymi, kad Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.

          Nurodo ir tai, kad vertinant informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimo teisėtumą svarbu nustatyti, ar tokios informacijos skelbimas atitiko teisėtą ir pagristą visuomenės interesą būti supažindintai su tokia informacija, šią informaciją žinoti. Privataus pobūdžio informacijos atskleidimas visais atvejais turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Iš viešai skelbiamos teismo nutarties sužinota informacija gali buti skleidžiama informuojant visuomenę apie tam tikrą problematiką, įvykį, įvairius aktualius klausimus, tačiau privataus pobūdžio informacijos paskelbimas publikacijoje nebuvo būtinas neblaivių vairuotojų situacijai Lietuvoje analizuoti ar informuoti visuomenę apie policijos, teismų viešą veiklą, priimamus sprendimus ir jų pasekmes bei atskleisti visą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusią istoriją,  jį reabilituoti, nes tokia analizė ar informacija tiek, kiek ji tenkina teisėtą ir pagristą visuomenės interesą, galėjo būti atlikta ar suteikta nenurodant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų. Atsakovas mano, kad publikacijoje paskelbta privataus pobūdžio informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, neturint jo sutikimo ir nesant viešojo intereso, pagrįstai ginčijamame sprendime pripažinta pertekline.

           Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu dėl publikacijos reabilituojančio pobūdžio, nes ankstesnėje publikacijoje nebuvo pateikta tikrovę neatitinkanti informacija ir  pareiškėjui nekilo pareiga paskelbtą informaciją paneigti.

           Tarnybos manymu, trečiojo suinteresuoto asmens skundas išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgiant į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), LAT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose (el. byla I tomas, b. l. 18-21, 56-59).

            Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti atsakovo priimtą sprendimą. D. V. nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog neva dėl jo paties veiksmų buvo paviešinta jo pavardė laikraštyje. Nesutinka ir su tuo, kad publikacija yra reabilituojančio pobūdžio, kadangi jis transporto priemonę vairavo blaivus ir blaivumą pasitikrino teisės aktų numatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ viešinamoje byloje Nr. 2AT-62-303/2017 nėra skelbiama jo vardas ir pavardė, o nurodomos tik pirmosios jų raidės (el. byla I tomas, b. l. 108-109)

           Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

           Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

            Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti, iš esmės remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

            Teismas

konstatuoja:

            Byloje yra kilęs ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo skelbiant privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį publikacijoje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas” („Tauragė kurjeris“, 2017-12-05), teisėtumo ir pagrįstumo.

            Bylos duomenims nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. 2018 m. vasario 18 d. skundu, kuris tarnyboje gautas 2018 m. kovo 2 d.,  kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka nubausti asmenis, paviešinusius jo asmens duomenis. Skunde nurodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. „Tauragės kurjeris” paskelbtame straipsnyje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas” daug kartų paminėtas jo vardas ir pavardė, pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą (el. byla I tomas, b. l. 22-23, 60-61).

            Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. (SK-40) S-154 kreipėsi į UAB „Tauragės kurjeris“, prašydama pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytų argumentų (el. byla I tomas, b. l. 25,63).

            UAB „Tauragės kurjeris“ 2018 m. kovo 14 d. pateikė paaiškinimą Nr. 288, kuriame nurodė, kad rengiant publikaciją „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas” („Tauragė kurjeris“, 2017-12-05; toliau – ginčo publikacija) buvo laikomasi Visuomenės informavimo etikos kodekso ir VIĮ nuostatų (el. byla I tomas, b. l. 28-31). Pareiškėjas Tarnybos prašymu 2018 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu pateikė LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-303-2017 (el. byla I tomas, b. l. 35, 36-41, 66-69).

            Žurnalistų etikos inspektorius 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (SK-40) SPR-639  nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjo D. V. skundą dėl publikacijoje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“ („Tauragė kurjeris“, 2017-12-05) paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB “Tauragės kurjeris” dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo (el. byla I tomas, b. l. 43-47, 81-85, 94-98).

   Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad VIĮ pažeidimai pasireiškė tuo, kad „Tauragės kurjerio“ publikacijoje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“ („Tauragė kurjeris“, 2017-12-05) buvo išspausdinta trečiojo suinteresuoto asmens vardas ir pavardė, neturint šio asmens sutikimo.

            Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ir ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi aukščiausios galios teisės aktas – Konstitucija, įtvirtindama informacijos laisvę, nenustato absoliučios informacijos laisvės, reikalauja, kad, naudojantis šia konstitucine vertybe, įstatymų nustatyta tvarka būtų užtikrintos kitos konstitucinės vertybės, iš jų – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

             Asmens privataus gyvenimo apsaugai skirtas VIĮ 14 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Pagal VIĮ, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais: 1) ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. VIĮ

Nustatant, ar konkreti informacija yra privati, vertintinas jos santykis su asmens privačiu gyvenimu, o tokios informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti ją nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio. Nagrinėjamu atveju ginčo publikacijoje skelbiami trečiojo suinteresuoto asmens vardas, pavardė, todėl vertinant paskleistus duomenis VIĮ 2 straipsnio 45 dalies kontekste, darytina išvada, jog šie duomenys expressis verbis yra privati informacija.

Įvertinus publikacijos turinį, byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjas neįvykdė VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

Negalima vertinti kaip pareiškėjo atsakomybę paneigiančią aplinkybę, kad ginčo publikacija buvo ne pirmoji apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbta publikacija, o istorijos tęsinys, ir kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesiskundė ir jokių pretenzijų laikraščio redakcijai nereiškė dėl jo paviešintų duomenų, paskelbtų pirmojoje publikacijoje remiantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato interneto svetainėje viešai paskelbtu asmenų, kurie jau pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus pripažinti vairavę transporto priemones neblaivūs, sąrašu. Kaip jau minėta, asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į Tarnybą kreipėsi būtent dėl 2017 m. gruodžio 5 d. paskelbtos publikacijos „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“, kurioje buvo paskelbti jo vardas ir pavardė be jo sutikimo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepareiškė pretenzijų dėl ankstesnėje publikacijoje  paviešintų jo vardo ir pavardės, negalima traktuoti kaip trečiojo suinteresuoto asmens konkliudentinių veiksmų, rodančių jo sutikimą skelbti viešai jo asmens duomenis ginčo publikacijoje.  

Šiuo atveju negali būti taikomos pareiškėjo nurodytos VIĮ 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kadangi šis įstatymo straipsnis įtvirtina atvejus, kada viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Ši įstatymo nuostata neturi jokio ryšio su pozityvia pareiga rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.

Pareiškėjas privačios informacijos paskelbimą be asmens sutikimo grindžia ir VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytomis išimtimis, t. y. tuo, kad ginčo publikacijoje buvo remiamasi informacija, kuri pateikiama viešai nagrinėjant bylą, ir tuo, kad paskelbta informacija turi visuomeninę reikšmę.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo publikacijoje buvo paviešinti trečiojo suinteresuoto asmens vardas ir pavardė. Minėto asmens sutikimo atskleisti šiuos duomenis pareiškėjas neturėjo. Vien aplinkybė, kad buvo viešai nagrinėjama byla, nesudaro pagrindo viešosios informacijos rengėjui nevertinti, ar yra tikslinga atskleisti privataus pobūdžio informaciją. Privataus pobūdžio informacijos atskleidimas visas atvejais turi būti proporcingas siekiamam tikslui.

Pažymėtina, kad LAT nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje, kuria informacijos rengėjas (skleidėjas) rėmėsi rengdamas ginčo publikaciją, yra paskelbta viešame Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Jos turinys nuasmenintas, paliekant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardo ir pavardės pirmąsias raides (el. byla I tomas 36-41, 74-79). Publikacijos turinys nepatvirtina pareiškėjo deklaruojamo ginčo publikacijos tikslo – plėtoti visuomenei aktualią problemą, informuoti visuomenę apie policijos, teismų viešąją veiklą, priimamus sprendimus ir jų pasekmes. Priešingai, iš publikacijos turinio matyti, kad publikacijos tikslas buvo ne plėtoti visuomenei aktualią problemą, o kaip ir pripažįsta pats pareiškėjas, atskleisti visą su pareiškėju susijusią informaciją. Teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti trečiojo suinteresuoto asmens vardo ir pavardės paviešinimas buvo perteklinis ir neproporcingas. Ginčo publikacijos turinys nepatvirtina, jog egzistavo realus visuomenės interesas ir kad buvo būtina viešinti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.  

Ginčo publikacijos taip pat negalima vertinti kaip reabilituojančio pobūdžio. Kaip pagrįstai pastebėjo Žurnalistų etikos inspektorius savo sprendime, pirmoje publikacijoje nebuvo paskleisti tikrovę neatitinkantys duomenys, kuriuos informacijos rengėjui (skleidėjui) kiltų pareiga paneigti. Tą akcentavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą. 

Taigi, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatęs, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) be D. V. sutikimo ir nesant pagrįsto visuomenės intereso žinoti ginčo publikacijoje atskleidė trečiojo suinteresuoto asmens  duomenis (vardą ir pavardę) ir šiais veiksmais pažeidė teisę į privataus gyvenimo apsaugą, konstatavo VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą, todėl naikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2018 m. gegužės 11 d. (sprendime neteisingai nurodytus metus, teismas vertina kaip rašymo apsirikimą) sprendimo „Dėl publikacijoje „Teisę vairuoti praradęs tauragiškis įrodė buvęs nekaltas“ („Tauragės kurjeris“, Nr. 95, 2017-12-05) paskelbtos informacijos“ Nr. (SK-40) SPR-639 nėra pagrindo.     

Netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.   

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai  Ina Kirkutienė

             Henrikas Sadauskas

                                                                                       Liudmila Zaborovska