Civilinė byla Nr. 2-434-776/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07130-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 50.3.; 116.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Strektė“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,
dalyvaujant atsakovui T. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Strektė“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. S.
17 735,75 Eur skolos už transporto priemonių (mechanizmų) nuomą, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 385,48 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 532,07 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2013 m. liepos 15 d. sudarė mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 68-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą išnuomoti šią techniką: buldozerį T-130, ekskavatorių ETEC-835, autotralą, tankintuvą BOMAG, automašiną, buldozerį KOMATSU, automašiną Gazel pagal sutartą kainą už išnuomotos technikos darbo valandą, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už mechanizmų nuomą per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nevykdo pareigos mokėti nuomos mokestį ir per Sutartyje numatytą terminą pagal 2013-08-27 PVM sąskaitą faktūrą serija STR Nr. 08215 ir pagal 2013-09-17 PVM sąskaitą faktūrą serija STR Nr. 08250 liko skolingas 17 735,75 Eur mokesčio už išnuomotas transporto priemones suteikiant vairavimo paslaugas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nei transporto priemonių perdavimo metu, nei jų grąžinimo metu jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovės teigimu, atsakovas paslaugas įsigijo (užsisakė) ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o kaip ūkininkas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo iš atsakovo priteisti 8,01 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, atsakovas paaiškino, kad, remiantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, įvertinant sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, todėl, atsakovo teigimu, 2013 m. liepos 15 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartimi Nr. 68-1 su ieškove buvo susitarta, kad ji savo jėgomis ir technika atliks atsakovo ir A. R. kartu prie sodybos (duomenys neskelbtini), statomos kailinių žvėrelių fermos betonuotų takelių įrengimo darbus. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal rungimosi ir lygiateisiškumo principus kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, o bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas teigia, kad sutiktų apmokėti už atliktus darbus, jei šie darbai būtų atlikti kokybiškai, tačiau, atsakovo nuomone, ieškovė padarė daugiau žalos, nes UAB „AIBA“ atlikus ieškovės darbų vertinimą, nustatyta, kad ieškovės nekokybiškai atliktų darbų trūkumų pašalinimui reikalinga
35 178,64 Eur. Todėl, atsakovo nuomone, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį ir kaip priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai turėtų būti įskaitomi.
Ieškovės UAB „Strektė“ atstovas advokatas Evaldas Onaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas nuomojosi mechanizmus, tačiau nustatytais terminais ir tvarka su ieškove už mechanizmų nuomą neatsiskaitė. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad 2013 m. liepos 15 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 68-1 sudarė pats atsakovas, taip pat atsakovas gavo 2013-08-27 PVM sąskaitą faktūrą serija STR Nr. 08215 ir 2013-09-17 PVM sąskaitą faktūrą serija STR Nr. 08250, tą patvirtindamas savo parašu.
Atsakovas T. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė jį apgavo, nes pasirašydamas mechanizmų nuomos paslaugų sutartį buvo suklaidintas dėl sutarties sąlygų ir turinio. Atsakovas nurodė, kad su ieškove tarėsi dėl statybos darbų atlikimo, o ne dėl mechanizmų nuomos. Nors sutartį pasirašė bei gavo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau nurodė, kad ieškovei, netinkamai atlikusi statybos darbus ir, atsakovo teigimu, padarius atsakovui žalos už 35 178,64 Eur, jis įgijo priešpriešinį reikalavimą.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 17 735,75 Eur skolos už transporto priemonių (mechanizmų) nuomą pagal tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. liepos 15 d. sudarytą mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 68-1, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą išnuomoti techniką: buldozerį T-130, ekskavatorių ETEC-835, autotralą, tankintuvą BOMAG, automašiną, buldozerį KOMATSU, automašiną Gazel pagal sutartą kainą už išnuomotos technikos darbo valandą, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už mechanizmų nuomą per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau ieškovės 2013-08-27 ir 2013-09-17 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serija STR Nr. 08215 ir
Nr. 08250 neapmokėjo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, nurodė, kad pasirašant minėtą sutartį jis buvo suklaidintas ir kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, bet ne transporto priemonių (mechanizmų) nuomos teisniai santykiai. Atsakovas teigia, kad nesumoka ieškovės reikalaujamos priteisti sumos, nes ieškovė statybos darbus atliko nekokybiškai ir padarė atsakovui žalos už 35 178,64 Eur. Todėl byloje yra likęs ginčas dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo, t. y. ar pagal 2013 m. liepos 15 d. sudarytą mechanizmų nuomos paslaugų sutartį
Nr. 68-1 tarp šalių susiklostė statybos rangos ar transporto priemonių nuomos teisiniai santykiai.
Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.512 straipsnio 1 dalį, apibūdinančią transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, šia sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Ši teisės norma turi būti taikoma tuo atveju, kai transporto priemonių nuomos sutartis teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sudaroma tam tikrų krovinių ar keleivių vežimui. Pažymėtina, kad šios rūšies sutartys pasižymi specifiniu jų sudarymo tikslu – vežimu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-649-781/2014). Nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl atsakovui buldozerių, ekskavatoriaus, autotralo, tankintuvo ir automašinų paslaugų teikimo. Susipažinus su sutarties turiniu ir ieškovės ir atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad šalys ketino vykdyti tam tikro krovinio pervežimus panaudojant ieškovės suteiktą transportą. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigia ieškovė, ginčo šalių sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.512 straipsnį kaip transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis.
Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad šalių sudaryta sutartis turi rangos sutarčių požymius. Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).
Atkreiptinas šalių dėmesys į paslaugų sutarties sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnio 5 dalyje.
Atlikus rangos ir paslaugų sutartis reglamentuojančių teisės normų analizę matyti, kad jos atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinių paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-110/2013).
Kaip minėta, šalys 2013 m. liepos 15 d. mechanizmų nuomos paslaugų sutartimi Nr. 68-1, susitarė dėl buldozerių, ekskavatoriaus, autotralų, tankintuvo ir automašinų paslaugos atsakovui suteikimo. Ir priešingai nei teigia atsakovas, šalių sudarytoje sutartyje nėra jokių duomenų, kad šalys susitarė sukurti kokį nors materialų rezultatą. Todėl, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, ieškovė ir atsakovas sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 str.
1 d.), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (buldozerių, ekskavatoriaus, autotralų, tankintuvo ir automašinų nuoma pagal atsakovo užsakymus). Be to, sutartyje ieškovė nurodoma kaip paslaugų tiekėja, o atsakovas – užsakovas, o sutarties 1 punkte nustatyta, kad sutarties objektas yra mechanizmų nuoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartis turi rangos sutartims būdingų požymių. Todėl konstatuotina, kad tarp šalių susiklostę santykiai turi būti kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Nustačius, kad tarp šalių susiklostė ne rangos teisniai santykiai, atsakovo argumentai dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir ieškovės padarytos 35 178,64 Eur žalos nevertinami, kaip susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Kadangi, kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnį, paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą teikti tam tikras nematerialus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), todėl svarbu nustatyti, ar ieškovė suteikė atsakovui sutartimi sutartas paslaugas pagal 2013-08-27 ir 2013-09-17 išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija STR Nr. 08215 ir Nr. 08250, kuriomis kaip savo reikalavimų pagrindu remiasi ieškovė.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2013-08-27 ir 2013-09-17 išrašė PVM sąskaitas faktūras serija STR Nr. 08215 ir Nr. 08250, kurias pasirašė ieškovė ir atsakovas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas pateikė pretenzijas ieškovei, kad sutartos paslaugos buvo nesuteiktos ar suteiktos nekokybiškai. Be to, kaip minėta atsakovas pasirašė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovo parašo buvimas patvirtina paslaugų suteikimą. Todėl teismas mano esant pakankamai pagrindo konstatuoti, jog ieškovė teikė buldozerių, ekskavatoriaus, autotralų, tankintuvo ir automašinų paslaugas atsakovui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Tačiau atsakovas, nors ir atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad
2013 m. liepos 15 d. sudarant mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 68-1 ieškovė jį apgavo, tačiau nei priešieškinio šioje byloje, nei ieškinio dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovei nėra pareiškęs. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės apgaulės teisinės reikšmės šioje byloje neturi, o šalių 2013 m. liepos 15 d. sudaryta mechanizmų nuomos paslaugų sutartis Nr. 68-1 yra galiojanti ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008,
2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Remiantis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas pripažįsta, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas liko skolingas ieškovei prašomą priteisti sumą, t. y. kad ieškovė tinkamai suteikė atsakovui pagal 2013 m. liepos 15 d. sudarytą mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. 68-1 buldozerių, ekskavatoriaus, autotralo, tankintuvo ir automašinų paslaugas, kas sukelia atsakovui pareigą sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytą atlyginimą (CK 6.38 straipsnio l dalis, 6.200 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 17 735,75 Eur skola už transporto priemonių (mechanizmų) paslaugas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato pareigą skolininkui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas sutartį su ieškove sudarė kaip ūkininkas, užsiimantis ūkine komercine veikla, t. y. atsakovas patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio
2 dalyje vartojamą verslininko sąvoką. Kadangi atsakovas laikytinas verslininku, vykdžiusiu ūkinę komercinę veiklą, jam taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį, skolininkui vėluojant atlikti mokėjimus, skolininko mokėtinų palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, apskaičiuojama taikant palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti, padidinta 7 procentiniais punktais. Kadangi atsakovo pareiga mokėti atsirado 2013 m. rugsėjo mėnesį, o pirmąjį pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme priimtas 2014 m. spalio 29 d., o 2013-07-01 VILIBOR sudaro – 1,01 procentą, todėl nuo 2014 m. spalio 29 d. ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,01 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 735,75 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 385,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 532,07 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,42 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Strektė“, kodas 144715427, 17 735,75 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 75 ct) skolą, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 735,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,07 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 7 ct) žyminį mokestį ir 385,48 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 48 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,42 Eur (penkių eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Erminijus Baziulis