Baudžiamoji byla Nr.1-1145-408/2017

Teisminio proceso Nr.1-01-1-00167-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.1;

1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,

dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei,

kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei,

nukentėjusiai G. D. (Š.),

              viešame teisiamo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakiuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šakiuose, teistas: 1. 2014-03-07 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 641 straipsniu 80 MGL dydžio bauda. 2. 2015-06-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu 60 MGL dydžio bauda, baudos sumokėtos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą  BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-01-01, apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sugyventinę, dabar sutuoktinę G. D..

Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis sugriebė nukentėjusiai už kaklo ir tyčia stipriai pastūmė ją į sieną. Po to, sugriebė nukentėjusiai už plaukų ir pastūmė ją į balkono stiklą. Nurodyta, kad nukentėjusiai G. D. atsitrenkus į sieną bei stiklą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinime nurodoma, kad šiuose D. D. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. D. ryte atsikėlęs išgėrė alaus, buvo įsižeidęs, piktas, įvyko žodinis konfliktas, po to,  jis išsikvietė taksi ir išvažiavo pas draugus. Grįžo maždaug už valandos, apie 13.30 val., dar girtesnis. Ji matė, kad jis piktas. Norėjo išeiti iš namų pas draugę, tačiau jis pradėjo ją stumdyti, sugriebęs už kaklo stūmė į sieną, tačiau nesmaugė, tik sugriebė, po to sugriebė už plaukų ir trenkė ją į balkono stiklą. Jai atsitrenkiant galva ir petimi į stiklą, stiklas išdužo. Ji pradėjo šauktis pagalbos, išgirdo, kad prie durų atėjo kaimynas, koks kaimynas ji nežino, jam sušuko, kad kviestų policiją, nes ją muša. Kaimynas bandė įeiti į butą, tačiau durys buvo užrakintos. Jis pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo nuo durų. Deividas išsigando ir išėjo iš namų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Ji parašė pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes jautė skausmą, kai buvo trenkta į sieną ir į balkoną. Pareigūnai išdavė siuntimą, nuvykti pas teismo medikus, tačiau ji nevyko, nes akivaizdūs sužalojimai jai nebuvo padaryti, tad nematė tikslo. Tuo metu ji blogai jautėsi, nes buvo nėščia. D. D., išėjęs iš ligoninės, atėjo pas ją, atsiprašė jos, kadangi jis yra jos vaiko tėvas, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 4, 15).

Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad G. D. buvo jo draugė, o dabar yra jo žmona. Kartu nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Vedė bendrą ūkį. 2016-12-31 vakare jis ir G. D. svečiavosi pas draugus. Vakaro metu su Gabriele nesipyko. Grįžo namo, abu nuėjo miegoti. 2017-01-01 rytą G. atsikėlė pikta, jis pradėjo klausti kas jai yra, ji pasakė, kad nenori su juo būti, tačiau nepaaiškino kodėl. Kelis kartus jis paklausė kas atsitiko, ką padarė ne taip, ji nieko nesakė, sakė, kad jis jai atsibodo. G. buvo nėščia. Jis jos paklausė gal ji laukiasi ne jo vaiko. Tada ji apsiverkusi pradėjo šaukti ant jo, o jis ėjo link jos artyn, norėdamas pažiūrėti jai į akis, paklausti apie būsimą kūdikį. G. nuo jo traukėsi, slystelėjo ir atsitrenkė į balkono durų stiklą, kuris išdužo. Jis jos tikrai nestūmė, net neprilietė. Tada jai pasakė, kad jeigu ji šaukia ant jo ir veja per duris, tai jis išvažiuoja. Tada G. pradėjo isteriškai šaukti, jog jis atiduotų automobilio raktus, neblaivus nebandytų vairuoti, garsiai rėkė, kad iškvies jam policiją. Tuomet jis išėjo iš buto ir išvažiavo į Šakius.

Nukentėjusi G. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad naujus 2017 metus šventė pas draugus. D. padaugino alkoholio ir jie susiginčijo, o po to, ji viena nuėjo namo. Grįžus D., jie vėl susiginčijo, ji jam priekaištavo, kad jis geria. Tada D. norėjo išeiti, buvo susidėjęs daiktus. Ji pasakė, kad jis eitų miegoti, kai prablaivės tai viską išsiaiškins. Ryte D. išvažiavo ir grįžo neblaivus. Tarp jų vėl kilo kivirčas. Ginčo metu D. ėjo link jos, o ji traukėsi nuo jo. Besitraukdama nuo D. ji pakaušiu atsitrenkė į balkono durų stiklą ir jį netyčia išdaužė. Tada jai prasidėjo isterijos priepuolis, pradėjo šaukti. D. norėjo išvažiuoti, tačiau ji neleido, liepė atiduoti raktus nuo mašinos, kadangi jis buvo neblaivus. Ji grasino, kad jei jis išeis ir išvažiuos, tai ji iškvies jam policiją. Bandė jį pagąsdinti, kad jis niekur nevažiuotų neblaivus. Visą tą konfliktą galimai išgirdo kaimynas, kuris ir iškvietė policiją. D. išsigando ir išėjo. Tada ji, rinkdama stiklo šukes, susižalojo rankas, valydama stiklus įsipjovė. Kai atvažiavo policija, tai ji buvo šoko būsenos, labai pikta ir susinervinusi, todėl pasakė, kad ją trenkė į stiklą, nors to nebuvo. Jei būtu trenkęs, tai greičiausiai būčiau išmušusi abu stiklus Jai pasidarė bloga, paprašė iškviesti medicininę pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo, o po to nuvežė į ligoninę, nes ji buvo nėščia. Jokio fizinio skausmo konflikto su D. metu ji nepatyrė. Vėliau grįžus namo pamatė, kad jos laukė pareigūnai. Sausio mėnesio pabaigoje jai  vis skambinėjo tyrėja, kad ji greičiau pasirodytų ir duotų parodymus. Tyrėja ją apklausė dar kartą. Nors ji aiškino, kad D. jokių pretenzijų neturi, tačiau pareigūnė ją pradėjo gąsdinti, kad ją nubaus dėl melagingų parodymų davimo. Ji išsigando ir pasakė, kad vadovautųsi jos anksčiau duotais, t. y. pirminiais parodymais. Taip pasielgė, kadangi išsigando. Jos pirminiai parodymai yra netikslūs, kadangi tada buvo supykusi ant D. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, prašė, kad byla būtu nutraukta, sakė, kad D. nekaltas. Ji nenorėjo rašyti jokių pareiškimų. Pas tyrėją ją tik apklausė ir davė pasirašyti. Ji net nežinojo, kad rašo pareiškimą.

Liudytojas M. A. parodė,  kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Bute Nr. 2 nuolat gyvena nuomininkai, kurie keičiasi. 2017-01-01 dienos metu jis išėjo parūkyti į laiptinę ir eidamas pro butą Nr. 2 pamatė, kad durys praviros. Bute girdėjosi merginos ir vaikino barnis, girdėjo, kad mergina reikalavo atiduoti raktus. Grįžęs namo, po kurio laiko išgirdo tame bute triukšmą. Išėjęs į laiptinę išgirdo, kad mergina šaukiasi pagalbos. Girdėjo šūksnius ,,baik, baik, kvieskit policiją, gelbėkit“. Tada jis per duris garsiai pasakė, kad kviečia policiją. Triukšmas trumpam aprimo. Jis paskambino 112 ir pasakė, kad pas kaimynus bute triukšmaujama. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė butą, vėliau per langą matė, kad merginą išsivežė medikai.

Liudytoja M. V. parodė, kad 2017-01-01 dirbo kartu su vyr. patruliu R. A.. Iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad bute pagalbos šaukia mergina, girdisi ir vaikino balsas. Nuvykus nurodytu adresu ir paskambinus į buto duris, jas atidarė mergina. Ji buvo susijaudinusi, ant rankų matėsi kraujas, kurį šluostėsi servetėle. Mergina paaiškino, kad tarp jos ir draugo įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis pastūmė ją į balkono durų stiklą, kuris sudužo. Mergina jiems pasakė, kad ji nėščia, jai skauda pilvą, pykina, todėl jie iškvietė medikus. Matė, kaip medikai apžiūrėjo merginą, pasakė, kad galvoje yra guzas. Girdėjo, kaip mergina pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis ją stūmė į durų stiklą. Merginą išsivežė medikai, o jie apėjo teritoriją, tačiau pabėgusio vaikino nerado.

Liudytojas R. A. parodė analogiškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus ( b.1. 26), kuomet jis parodė, kad, nuvykus budėtojo nurodytu adresu, buto duris atidarė mergina, kuri buvo apsiverkusi. Jos abi rankos buvo kruvinos. Vienoje rankoje laikė servetėlę ir šluostėsi ja rankas. Ar abi rankos buvo sužalotos negali pasakyti, nes jos abi buvo kruvinos. Mergina paaiškino, kad skiriasi su savo sugyventiniu. Sakė, kad buvo pas draugus, šventė Naujus metus. Draugas prisigėrė, todėl ryte ji sukrovė jo daiktus. Pasakius sugyventiniui, kad ji nenori su juo būti, jis puolė ją smaugti, sugriebęs už kaklo stūmė ją per kambarį ir ji pakaušiu atsitrenkė į balkono stiklines duris, kurios po smūgio sudužo. Jis matė kambaryje išdaužtą balkono langą, buvo daug stiklo šukių. Tada ji šaukė pagalbos, kad kas nors iškviestų policiją. Kai išgirdo, kad už durų kažkas skambina, sugyventinis nustojo smurtauti, ją paleido ir norėjo pabėgti per balkoną, bet ji jam neleido. Kai sugyventinis pamatė, kad prie durų nieko nėra, tai iš buto pasišalino. Mergina jiems pasakė, kad ji laukiasi, kad stipriai skauda pilvą nuo nakties, kai sugyventinis sunervino, o po patirto smurto dar daugiau skauda. Jis išėjo į lauką, galvojo, kad smurtautojas gali kur nors slėptis, tačiau apėjęs nieko nepamatė. Tuo tarpu kolegė iškvietė medikus. Medikai apžiūrėjo merginą, pasakė, kad galvoje yra guzas, girdėjo, kaip mergina pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis trenkė ją į stiklą.

Liudytoja A. P. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiąją apklausė praėjus 3- 4 savaitėms po įvykio. Mergina buvo įspėta apie atsakomybę dėl neteisingų parodymų davimo. Apklausos metu nukentėjusi gera valia parodė, kokiomis aplinkybėmis sugyventinis prieš ją naudojo smurtą. Ji apklausos metu nukentėjusiai negrasino ir jos nebaugino dėl bylos iškėlimo už pirminių parodymų davimą.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus sugyventinis D. D. sukėlė konfliktą, kurio metu prieš G. Š. panaudojo fizinį sumurtą, kurio metu sukėlė fizinį skausmą, todėl prašo policijos pradėti tyrimą (b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute  (duomenys neskelbtini) Kaune yra vienas kambarys. Kambaryje matyti balkono durys su išdaužytu stiklu (b. l.5-6).

Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. V. 2017-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13 val. 35 min. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad V. (duomenys neskelbtini), Kaune, triukšmas su smurto požymiais, bute rėkia mergina, šaukia iškviesti policiją, girdimas ir vaikino balsas, dėl GMP reikalingumo nežino, pranešė kaimynas, bandė patekti į butą, bet niekas neįsileido. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-01-01, apie 13.20 val. mergina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, sukonfliktavo su sugyventiniu D. D., dėl to, kad ji liepė sugyventiniui išsikraustyti. D. D. pradėjo G. Š. smaugti, paėmęs ją už galvos trenkė į balkono durų stiklą, kuris sudužo jai atsitrenkus pakaušiu. D. D. išgirdęs, kad beldžiasi į buto duris, nustojo smurtauti, o kaimynui nuėjus nuo durų, šis pasišalino iš buto nežinoma kryptimi. Rankoje  matėsi žaizda, kaip ranka buvo sužalota, nepamena. G. Š. nėščia 7-8 savaitės ir jau konfliktuojant naktį su sugyventiniu, jai pradėjo skaudėti pilvą, o policijai prieš atvykstant dėl konflikto, dar labiau pradėjo skaudėti. Namai tvarkingi, tik sudužęs balkono durų stiklas. GMP 1510 brigada G. Š. išvežė į LSMUL Kauno klinikas (b. l.9-10).

Iš VĮ Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties pateiktos informacijos matyti, kad 2017-01-01,13.45 val. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pacientei G. Š..  Prie informacijos pateiktoje 2017-01-01 kvietimo kortelės Nr.1715000596-1-1, 3 dalyje „ Sužalojimo /Skausmo vieta“ pažymėtos skausmo vietos: galva, nugara, pilvas; 8 dalies „Papildoma informacija“ grafoje „kita“, yra įrašyta: Nėštumas 7 savaitės, buvo sumušta draugo;  Grafoje „Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/sindromas“ įrašyta: peties ir žasto sumušimas (b. l.32-34).

2017-03-14 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G684/2017(2) nurodyta, kad G. Š. nustatytas galvos ir peties sumušimas nepagrįstas jokiais objektyviais mechaninės traumos požymiais ir todėl nustatyti traumos mechanizmą bei trauminių poveikių kiekį nėra galimybės. Kadangi galvos ir peties sumušimas nepagrįstas jokiais objektyviais mechaninės traumos požymiais, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Tačiau išvados skiltyje „Tiriamoji dalis“ nurodyta, kad G. Š. 2017-01-01, 14 val. 18 min. buvo apžiūrėta  LSMUL VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje. Sumušta draugo. Diagnozė - galvos ir peties sumušimas (b. l. 22).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai - buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atlikęs įrodymų tyrimą bei ištyręs pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka prieiti prie neginčijamos išvados, jog D. D. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje byloje D. D. kaltinimai buvo pareikšti dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį buvusią sugyventinę, dabartinę sutuoktinę G. D., tai yra sugriebęs jai už kaklo ir tyčia, stipriai pastumdamas ją į sieną, po to, sugriebęs už plaukų ir pastumdamas į balkono stiklą, nukentėjusiai G. D., atsitrenkus į sieną bei stiklą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas šiuo atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant D. D. veiksmus, kaip nusikalstamus, būtina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, yra nustatyti. Kaip matyti iš kaltinimo, prokurorė, spręsdama dėl D. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš esmės rėmėsi tik įvykyje dalyvavusios nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir išvestiniais, įvykyje nedalyvavusių liudytojų - kaimyno M. A. ir policijos pareigūnų M. V. ir R. A. parodymais.

Teismas, išklausęs kaltinamojo D. D. paaiškinimus, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl D. D. veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šios faktinės aplinkybės nepatvirtino nei pats D. D., nei jo žmona G. D., nei byloje apklausti liudytojai.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamojo D. D. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Pasak kaltinamojo D. D. duotų parodymų, jis smurto prieš savo žmoną G. D. nenaudojo, netampė jai už plaukų, nestūmė jos į sieną ir balkono stiklą, todėl negalėjo savo sutuoktinei sukelti fizinio skausmo. Tarp jo ir jo buvusios nėščios sugyventinės, dabar jau sutuoktinės, įvyko konfliktas dėl jo girtavimo, automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl G. D. visais įmanomais būdais siekė neduoti jam automobilio užvedimo raktelių, traukėsi nuo jo ir atsitrenkė į balkono durų stiklą.

                            Vertinant kaltinamojo D. D. duotus parodymus, teismas pažymi, jog kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 75), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 22-23), davė išsamius, nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, jo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktais duomenimis, todėl jais netikėti ir nesivadovauti, teismas neturi pagrindo.

Teismas nesivadovauja nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. D., sugriebęs už kaklo, ją stūmė į sieną, o po to, sugriebė už plaukų ir trenkė ją į balkono durų stiklą, kuris išdužo, jog pagalbos ji šaukėsi ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes D. D. ją mušė, kad atvykusiems policijos pareigūnams, o vėliau ir ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai papasakojo, kad dėl D. D. veiksmų ji jautė skausmą, kai buvo trenkta į sieną ir į balkoną. Nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir tuometinės sugyventinės įvyko konfliktas dėl jo netinkamo elgesio. Kilo priekaištai, kaltinimai vienas kitam, šalys jautriai, emocionaliai reagavo į įvykius. Teismas priėjo prie išvados, kad konfliktas kilo dėl kaltinamojo girtavimo, jo netinkamo elgesio šeimoje. Įvertinęs esamą situaciją, dėl to, kad nukentėjusi tuo metu buvo nėščia, o D. D. kėlė abejones dėl tėvystės, teismas sprendžia, kad santykiai tarp buvusių sugyventinių (šiuo metu, kaip jau minėta, sutuoktiniai) buvo įtempti bei priešiški, todėl akivaizdu, jog G. D. iš karto po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu turėjo motyvą ir tikslą apkalbėti kaltinamąjį.

Teisme apklaustų liudytojų M. A., M. V., R. A. ir A. P. parodymai vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, kadangi šie liudytojai įvykio nematė, apie įvykį tik girdėjo iš G. D., todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, juos vertina bendrame ištirtų duomenų kontekste. Vertinant šių asmenų paaiškinimus matyti, kad nė vienas iš jų nenurodė, kad dėl D. D. veiksmų nukentėjusi būtų jautusi skausmą, t. y., kad dėl D. D. veiksmais sukelto fizinio skausmo G. D. skųstūsi ar kitokiu būdu būtų išreiškusi dėl sukelto fizinio skausmo patirtus neigiamus išgyvenimus. Priešingai, pati nukentėjusi, kaip jau nurodyta aukščiau, kategoriškai nurodė, kad ji tuo metu buvo nėščia ir jai skaudėjo pilvo apačią, todėl ir prašė pareigūnės iškviesti medicininę pagalbą. Nuo atsirėmimo pakaušiu į durų stiklą, jai neskaudėjo. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. V. ir  R. A. nurodė, kad atvykę medikai apžiūrėjo merginą ir pasakė, kad galvoje yra guzas ir jie girdėjo, kaip nukentėjusi pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis trenkė ją į stiklą, ši aplinkybė, pati savaime, fakto, kad dėl D. D. veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatvirtina.

Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl kaltinamojo D. D. smurtavimo prieš nukentėjusią G. D. yra grindžiamas tik pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus sugyventinis D. D. sukėlė konfliktą, kurio metu prieš G. D. panaudojo fizinį sumurtą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 4) ir tik pačios nukentėjusios paaiškinimais dėl įvykio aplinkybių, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, nors jie ir yra nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo  metu, teismo posėdyje apklausta nukentėjusi D. D. parodė, kad ji pati pareiškimo nerašė (b. l. 89-90).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti prokurorė, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, tarpusavyje atitinkančių ir papildančių vienas kitą įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo (abejojant - švelnesnis) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog D. D. sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei G. D., nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, D. D. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigą uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iš tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala. BK 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą baudžiamajame kodekse, bet ir būti pavojinga, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizuojant smulkius buitinio, asmeninio ar auklėjamojo pobūdžio konfliktus ir nesprendžiant ar juose nėra kito, mažiau pavojingo, nusižengimo sudėties.                                         

              Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 297, 298, 299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. D. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

  Teisėjas                                                                                                                               Virginijus Kalkauskas