Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-20][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1177-817-2021].docx
Bylos nr.: 1-1177-817/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, Rūta Šipkauskienė prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Specialioji dalis
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-1177-817/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05300-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

laiduotojai L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

M. K. 2021 m. vasario 19 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad buvo penktadienis, jis grįžo iš darbo apie 20-21 val., darbas sunkus, gyvenime buvo problemų, išgėrė viskio gal 300-400 g, tiksliai pasakyti negali. Tuomet jis prisiminė, kad paliko dokumentus mašinoje, nusprendė juos paimti. Be to, pamatė, kad atsirado vieta arčiau namų mašinai pasistatyti. Jis apsisuko, tačiau grįžo atgal, nes nebebuvo vietos, atvažiavo policija. Jis buvo už vairo, stovėjo, nevažiavo, variklis veikė. Tikriausiai buvo iškvietimas. Savo veiksmus vertina blogai. Teisės reikalingos tiek dėl darbo, tiek dėl šeimos poreikių. Šeima turi vieną automobilį, jo darbo objektai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dukra lanko mokyklą, būrelius ((duomenys neskelbtini)). Įvykio metu vairavo įmonės automobilį. Vidutinės mėnesio pajamos yra 925 Eur į rankas. Turi finansinių įsipareigojimų, turi būsto paskolą, jis moka paskolą apie 300 Eur. Žmona dirba, gauna apie 920 Eur.

Teismo posėdžio metu laiduotoja L. K. parodė, kad ji yra M. K. žmona, palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Su vyru pažįstama nuo 2000 m., (duomenys neskelbtini) m. jie susituokė, gyvena kartu. Visus sprendimus priima drauge, dėl visko diskutuoja kartu. Ji turi didelę įtaką jam, jų santykiai geri, šeima yra pavyzdinga, pilietiška, savanoriaujanti. Ji dirba organizacijoje „G.“, kur kontroliuoja vadybos procesą. Nurodė, kad darbus dalinasi, su vyru turi būsto paskolą, kurią moka vyras. Apie šį įvykį kalbėjosi. Ji mato, kaip jos vyras nervinasi, pergyvena. Tuo metu, kai jis išėjo, ji buvo lauke su gyvūnu ir jo nematė. Jei būtų mačiusi, būtų ėjusi kartu su juo ir perstačiusi automobilį pati. Vyras vartoja alkoholį labai retai, tą dieną buvo įtampa, buvo sunku po (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi būti su teisėmis, vyras gali prarasti darbą. Jos gaunamos pajamos apie 1000 Eur. Šeima per mėnesį išleidžia apie 1000-1200 Eur. Kartu gyvena jos (duomenys neskelbtini), jie yra 4 asmenys. Vaikui prasidėjo būreliai, kurie daug kainuoja, todėl teks juos riboti. Be to, kai kurie būreliai viešuoju transportu nepasiekiami. Nuotoliniu būdu ji nedirba. Dirba nuo 9 iki 18 val.

Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. paaiškino, kad jis įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo prisipažįsta visiškai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), naudojasi įmonės automobiliu Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 19 d. grįžęs iš darbo minėtą automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo namo. Vakare, būdamas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. pastebėjo, kad šalia namo yra laisva automobilio stovėjimo vieta, todėl nusprendė įmonės automobilį pervaryti arčiau namo, nes jame buvo daug vertingų, įmonei priklausančių daiktų. Atėjo prie automobilio, kadangi jautėsi gerai ir neapgirtęs, todėl įsėdo į automobilį Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir norėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gyvena. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams neneigė, kad vairavo neblaivus, nevengė neblaivumo patikrinimo. Pareigūnai patikrinimo metu jam nustatė sunkų girtumo laipsnį, dėl ko buvo sulaikytas. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi, tai didelė pamoka ateičiai, mano, kad neturėdamas teisės vairuoti praras darbą, dėl to kils problemų šeimoje (b. l. 86-89).

2021 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. vasario 19 d. jis pradėjo pamainą 15.30 val. Vilniaus miesto 3 PK teritorijoje, ekipaže V1825, kartu su vyriausiuoju patruliu E. P.. Patruliuojant Vilniaus miesto 5 PK teritorijoje iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), kiemo išvažinėja automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Vykstant minėtu adresu, ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį minėtą Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį sustabdė prie minėto namo. Jie su kolega priėjo prie vairuotojo ir paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. K.. Bendraujant su M. K. pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. M. K. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti girtumą, jis neprieštaravo, todėl alkotesteriu DRAGER M. K. 23.59 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1.65 prom. girtumas, antru tikrinimu 2021 m. vasario 20 d. 00.17 val. buvo nustatytas 1.58 prom., girtumas. M. K. alkotesterio parodymų neginčijo. Po antro girtumo tikrinimo asmuo buvo sulaikytas ir su V1738 ekipažo pagalba buvo pristatytas į Vilniaus miesto VPK OVS patalpas (b. l. 44-47).

2021 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad jis yra UAB „V.“ direktorius. Darbuotoją M. K. iš viso pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Jo minėtoje įmonėje M. K. dirba apie (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu jis įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, kuriam yra išduotas UAB „V.“ priklausantis automobilis Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis dirba darbo reikalais ir minėtu automobiliu važiuoja po darbo į namus ir iš namų į darbą, kadangi pas M. K. yra neribotas darbo laikas. 2021 m. vasario 21 d. jam paskambino M. K. ir pasakė, kad 2021 m. vasario 19 d. vėlai vakare buvo nuėjęs iki įmonės vardu priklausančio automobilio Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas iš automobilio paimti nešiojamąjį kompiuterį, nes buvo užmiršęs pasiimti. Pokalbio metu M. K. jam nieko nesakė apie vairavimo faktą esant neblaiviam, jis nieko ir neklausė, nenorėjo gadinti jam nuotaikos, nes visai neseniai mirė M. K. (duomenys neskelbtini), todėl jo nuotaika ir taip bloga. Taigi pokalbio metu M. jam pasakė, kad jis buvo uždarytas į areštinę, o įmonei priklausantis automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir nieko negali pasakyti. Prašo grąžinti įmonei UAB „V.“ priklausantį automobilį (b. l. 50-53).

2021 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu vežė savo draugę į namus ir posūkyje, įvažiuojant į namo vidinį kiemą, stovėjo šviesios spalvos automobilis, kurio modelio tiksliai nurodyti negali, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam trukdė įvažiuoti į namo vidinį kiemą. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie minėto šviesios spalvos automobilio vairuotojo pusės durelių. Durelių stiklas buvo šiek tiek nuleistas žemyn, o viduje matė prie vairo sėdintį vyrą, kurio galva buvo palinkusi prie vairo. Automobilyje tuo metu buvo tik šis vienas vyras. Pro nuleistą stiklą paklausė vyro, ar jis gerai jaučiasi, ar jam viskas gerai su sveikata. Jis jam atsakė, kad viskas gerai, tačiau iš jo nerišlios kalbos suprato, kad vyras gali būti neblaivus. Tuo metu, kai kalbėjo su vyru, automobilio variklis buvo įjungtas. Po jų pokalbio vyras priparkavo savo automobilį ir jis (M. K.) įvažiavo į vidinį kiemą, kur išleido savo draugę, ir, po maždaug 5 minučių išvažiavęs iš kiemo, pamatė, kad gatvėje minėtas automobilis sankryžoje keistai manevruoja, tačiau jis automobilio nesekė ir nuvažiavo į savo namus. Neužilgo, kai atvyko į savo namus, jam parašė draugė ir pranešė, kad pro savo langą vėl kieme matė minėtą automobilį, kurio vairuotojas bandė priparkuoti tą patį šviesios spalvos automobilį, tačiau jam sunkiai sekėsi, todėl nusprendė apie tai pranešti policijai, nes jai toks vairuotojo elgesys buvo įtartinas. Tą vakarą policijos pareigūnai su juo susisiekę nebuvo, todėl kaip įvykiai klostėsi toliau, jis nežino (b. l. 56-59).

2021 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. K. prašė leisti būti jai jos sutuoktinio M. K. laiduotoja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato. Parodė, kad jos vyras įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Ji įsipareigoja per nustatytą laidavimo laikotarpį prižiūrėti M. K. ir daryti jam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Parodė, kad kartu su sutuoktiniu M. K. ir dukra G. K. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butui įsigyti 2008 m. paimta paskola, kurią iki šiol mokėjo laiku ir iki šiol moka, įsiskolinimų nėra. Su vyru veda bendrą ūkį, todėl piniginė bauda stipriai atsilieptų jų šeimos finansinei gerovei ir stabilumui. Taip pat pažymi, kad sutuoktinio darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu ir automobilis yra pagrindinė darbo priemonė, o teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbe, šeimoje, kadangi dukra lanko 8 būrelius ir ją reikia vežioti į juos, taip pat į ligonines reikia vežioti sutuoktinio sergančią motiną, o ji nors ir pati vairuojanti, tačiau visur viena nuvažiuoti nespėtų. Jos sutuoktinis labai išgyvena dėl įvykusio įvykio ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad ji būtų jam tinkamas pavyzdys ir sugebėtų užtikrinti, jog sutuoktinis pasimokytų iš savo klaidos ir naujų teisės pažeidimų nedarytų. Parodė, kad jos sutuoktinis nėra teistas, ji taip pat nėra teista. Savo darbovietėse abu yra charakterizuojami teigiamai. Abu yra dirbantys, atsakingi žmonės, taip pat turintys atsakyti ir už nepilnametės dukros gerovę. Vyrui praradus teisę vairuoti transporto priemonę ir paskyrus baudas jų šeima būtų finansiškai sukrėsta. Taip pat sutuoktinis šiuo metu stipriai išgyvena ir (duomenys neskelbtini) mirtį, kas skatina neigiamą tiek sutuoktinio, tiek jų šeimos psichologinę būklę. Artimiausiu metu prie ikiteisminio tyrimo pateiks charakteristiką iš savo darbovietės (b. l. 61-64).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. vasario 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nesimato, transporto priemonė tvarkinga, viskas užfiksuota foto nuotraukose (b. l. 12-16).

2021 m. vasario 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 17).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. leidimu automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „V.“, buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 25-26).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – UAB „V.“ (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Suzuki“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. vasario mėnesį su PVM buvo 3830 Eur, be PVM buvo 3165 Eur (b. l. 24).

2021 m. vasario 20 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad M. K. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810, Nr. ARBL 0757 (patikros sertifikato Nr. 1378329), pirmą kartą – 2021 m. vasario 19 d., apie 23.59 val., buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. vasario 20 d., apie 00.17 val., buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 75, 77).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0757 ir patikros sertifikato Nr. 1378329 duomenys patvirtina, kad M. K. pirmą kartą – 2021 m. vasario 19 d., apie 23.59 val., buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. vasario 20 d., apie 00.17 val., buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 76, 77).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

 

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo M. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: liudytojų A. M. (b. l. 44-47), T. B. (b. l. 50-53), M. K. (b. l. 56-59) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0757 (patikros sertifikato Nr. 1378329) duomenys, iš kurių matyti, jog M. K. 2021 m. vasario 19 d. apie 23.59 val. buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, o 00:17 val. – 1,58 promilės girtumas (b. l. 75, 76, 77), 2021 m. vasario 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. vasario 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, foto nuotraukos (b. l. 12-16). Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad M. K. 2021 m. vasario 19 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad M. K. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

 

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

 

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K., jo gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašė atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo žmoną L. K.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti L. K..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 67), administracine tvarka baustas (b. l. 69-72). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs M. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas. M. K. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, dirbantis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis M. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo žmona L. K. paaiškino, kad ji yra M. K. žmona, (duomenys neskelbtini) m. jie susituokė, gyvena kartu, visus sprendimus priima drauge, dėl visko diskutuoja kartu, ji turi didelę įtaką jam, jų santykiai geri, šeima yra pavyzdinga, pilietiška, savanoriaujanti. Vertindamas, ar L. K. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, nors anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. M. K. ir L. K. turi vieną nepilnametį vaiką, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu,  L. K. ir darys M. K.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamaja

m M. K..

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti M. K. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 2811 straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

 

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

 

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų terminui, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės atėmimo.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiek darbinėms funkcijoms atlikti (jo darbo objektai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tiek šeimos poreikiams tenkinti (šeima turi vieną automobilį, augina vieną nepilnametį vaiką, kuris lanko mokyklą, būrelius). Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, M. K. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Gali būti, kad M. K., netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų pagal šiuo metu sudarytą darbo sutartį, tačiau, būdamas darbingas, tuo atveju, jei jo darbiniai santykiai nutrūktų, jis turi visas galimybes susirasti kitą darbą. Kaltinamojo darbdavio išduotoje charakteristikoje (b. l. 111) nurodyta, kad M. K. yra vertinamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, todėl po baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo termino pabaigos M. K., kaip itin vertinamam darbdavio darbuotojui, tikėtina, nebus didelių sunkumų atnaujinti savo darbinę veiklą net ir pas tą patį darbdavį. Kaltinamojo teiginiai, kad jis negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Netekus teisės vairuoti, M. K. neabejotinai negalės pats vežioti dukters, tačiau tai nereiškia, kad jo, kaip tėvo, teisė ir pareiga rūpintis savo vaiku bus apribota. Pažymėtina, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje nelaikomas išskirtine aplinkybe. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti nesuvaržo nubausto asmens galimybės pasirūpinti artimaisiais. Šiuo atveju kaltinamojo ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už M. K. padarytą nusikalstamą veiką. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybės ir prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, o taip pat įvertinus M. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, aplinkybę, kad jis alkoholį vartojo ir nusikaltimą padarė įtakojamas vieno artimiausių žmonių netekties skausmo ((duomenys neskelbtini) mirė M. K. (duomenys neskelbtini) S. K. (b. l. 112)), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų ir 3 mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 20 d. (b. l. 93) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

 

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

 

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 3830 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

M. K. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o UAB „V.“ (b. l. 18). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas M. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų.

Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3830 Eur (b. l. 24). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į M. K. asmenybę, gyvenimo situaciją, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. K. išieškotina automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3830 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį.

 

Kiti procesiniai klausimai

 

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 90-91).

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 90-91, 93).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 20 d.

Paskirti M. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš M. K. konfiskuotino turto (automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3830 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti M. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti M. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • 2K-319/2008
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • 2K-287-1073/2018
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • 2K-7-144-628/2018
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • 2K-218-648/2018
  • 2K-7-12-495/2020