Civilinė byla Nr. e2-1960-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15581-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui teisininkui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dirginta“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos išmokėti ieškovei draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą (ne)buvimo ir patirtų nuostolių atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Dirginta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ 32 129,55 Eur draudimo išmoką, 713,90 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2023 m. liepos 20 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausantys sunkvežimis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sunkvežimis, vilkikas), ir puspriekabė „Wielton NW-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – puspriekabė, priekaba), vairuojami ieškovės darbuotojo S. D., nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti. Ieškovė pažymi, kad eismo įvykis buvo užregistruotas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Šakių rajono policijos komisariate, be to, ieškovė kreipėsi į savo draudikę, t. y. atsakovę, dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

4.       Ieškovė paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. gavo iš atsakovės raštą dėl priimto sprendimo bylose Nr. 23/290-04548 ir 23/290-04549, kuriame buvo nurodyta, jog 2023 m. liepos 21 d. atsakovė iš ieškovės gavo pranešimą, kad dėl pučiamo vėjo nuvirto priekaba, kuri virsdama užkabino ir apgadino sunkvežimį; priekaba ir sunkvežimis buvo sąstate. Anot ieškovės, rašte taip pat buvo nurodyta, kad tikslindama eismo įvykio aplinkybes, atsakovė kreipėsi į Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariatą, kuris pateikė atsakovei informaciją, jog pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, rasti ieškovei priklausantys vilkikas ir ant šono pasvirusi puspriekabė, o transporto priemonių vairuotojas S. D. paaiškino, kad bekraunant puspriekabę, ji pasivertė ant šono, galimai nuo vėjo. Pažymi, jog rašte nurodyta, kad atsakovė iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (toliau – Hidrometeorologijos tarnyba) gavo informaciją, jog įvykio dieną oras buvo įprastas, o didžiausias fiksuotas vėjo greitis – 7,7 m/s, todėl oro sąlygos neturėjo įtakos įvykiui. Ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, pripažinusi ginčo įvykį nedraudžiamuoju, nes žala atsirado dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo ar transportavimo, nepriklausomai nuo įvykio aplinkybių.

5.       Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytu situacijos vertinimu. Pasak ieškovės, atsakovė priėmė sprendimą neatlikusi įvykio tyrimo, o vadovavosi tik iš trečiųjų asmenų, t. y. policijos pareigūnų, nemačiusių eismo įvykio ir nebuvusių įvykio vietoje, gauta informacija. Ieškovė nurodo, kad iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nepriklausomas vertinimas“ gavo puspriekabės vertinimo ataskaitą, o iš UAB „Porigida“ – sunkvežimio remonto sąmatą, kuriose nurodyti transporto priemonėms padaryti apgadinimai. Ieškovė akcentuoja, kad 2023 m. liepos 27 d. ji nusiuntė atsakovei pranešimą, kuriame yra nurodytos kitokios eismo įvykio aplinkybės, nei atsakovės 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte/sprendime, t. y. kad žala kilo dėl nuvirtusios priekabos. Ieškovės teigimu, 2023 m. liepos 27 d. pranešime apie žalą nurodyta, kad puspriekabė nukrito ją pakėlus, dėl ko ji apgadino ir transporto priemonę. Ieškovės nuomone, atsakovė pateiktame sprendime nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, nesutampančias su eismo įvykyje dalyvaujančio vairuotojo ir ieškovės parodymais. Anot ieškovės, vairuotojas S. D. nurodė, kad prieš pradedamas darbus, transporto priemonei stovint, jis kėlė puspriekabę, o ši ją bekeliant nukrito; kėlimo metu puspriekabė buvo tuščia, jokie krovimo darbai tuo metu nebuvo atliekami.

6.       Ieškovė nurodo, kad UAB „Nepriklausomas vertinimas“ nustatė, jog puspriekabei padarytų nuostolių piniginė išraiška siekia 22 840 Eur, o UAB „Porigida“ nustatė, kad vilkikui padarytai žalai atlyginti reikalinga 9 289,55 Eur suma, todėl šios sumos turėtų būti priteistos iš atsakovės. Be to, anot ieškovės, jai taip pat turi būti priteista 423,50 Eur suma, kurią ji sumokėjo UAB „Nepriklausomas vertinimas“ už suteiktas paslaugas (vertinimą), ir 290,40 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo UAB „Porigida“ už suteiktas paslaugas (vertinimą).

7.       Ieškovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės išvada pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu yra pagrįsta, o rėmėsi tik įvykyje nedalyvavusių asmenų parodymais; akcentuoja, kad atsakovė net neginčijo eismo įvykio fakto. Ieškovė teigia nesutinkanti su atsiliepime dėstomais teiginiais esą puspriekabė nuvirto dėl šoninio vėjo; pabrėžia, kad atsakovei pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad puspriekabė nukrito ją pakėlus. Ieškovė taip pat nurodo nesutinkanti su atsakovės nurodoma aplinkybe, kad ginčo eismo įvykis įvyko bekraunant puspriekabę; aiškina, kad vadovaujantis transporto priemonių sąstato vairuotojo paaiškinimais, puspriekabė nukrito ją keliant prieš darbų pradžią. Ieškovė mano, kad atsakovė privalėjo betarpiškai apklausti vairuotoją, prieš priimdama sprendimą.

8.       Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad 2023 m. liepos 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu nuvirto puspriekabė, kuri užkabino sunkvežimį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Pažymėjo, kad apie įvykį buvo pranešta policijai ir atsakovei, tačiau pastaroji įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Teigė, kad draudimo sutartis su atsakove buvo sudaryta remiantis tipinėmis atsakovės taisyklėmis, atitinkamai ieškovė neturėjo net galimybės dėl jų prieštarauti. Kita vertus, atkreipė dėmesį į tai, kad puspriekabės paskirtis būtent ir yra gabenti krovinius (juos pakraunant/iškraunant), todėl ieškovė tikėjosi, jog draudimas galios ir tokiems atvejams; anot atstovo, atsakovės taisyklių sąlyga dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju kai žala atsiranda ar padidėja kraunant/iškraunant krovinį galimai yra nesąžininga. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad įvykis įvyko bekraunant puspriekabę, policija šios aplinkybės netyrė, o atsakovė net neapklausė transporto priemonės vairuotojo, t. y. netinkamai tyrė įvykio aplinkybes. Aiškino, kad įvykio metu puspriekabė iš esmės buvo tuščia, buvo likę tik grunto likučiai nuo ankstesnio gabenimo; arba jie buvo sumesti jau po įvykio stovint puspriekabei nenaudojamai. Pažymėjo, kad ieškovės atstovai darė prielaidą, jog puspriekabė nuvirto dėl vėjo gūsio ją pakėlus; liudytojas taip pat patvirtino, jog puspriekabė nebuvo kraunama, ji apvirto stovint.

9.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

10.       Nurodo, kad ji ir ieškovė 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė automobilių savanoriškojo (KASKO) draudimo sutartį Nr. CF 0000264, kurios pagrindu atsakovė apdraudė ieškovės transporto priemonių parką, įskaitant ir eismo įvykyje dalyvavusius sunkvežimį ir puspriekabę. Atsakovė teigia, kad 2023 m. liepos 21 d. gavo iš ieškovės pranešimą, jog 2023 m. liepos 20 d. dėl šoninio vėjo nuvirto ginčo priekaba; apgadinta tiek priekaba, tiek sunkvežimis. Anot atsakovės, veikdama kaip draudimo bendrovė, ji užvedė žalos administravimo bylas Nr. 23/290-04548 (dėl sunkvežimio) ir Nr. 23/290-04549 (dėl priekabos) bei pradėjo eismo įvykio tyrimą. Pažymi, kad 2023 m. liepos 27 d. atlikta sugadinto turto apžiūra, sudarytas techninės apžiūros aktas.

11.       Atsakovė paaiškina, kad ieškovė pateikė jai rašytinį pranešimą, kuriame nurodė tokias įvykio aplinkybes: nuvirto priekaba pakėlus, kuri apgadino automobilio rėmą, ratlankį, padangą, žibintą, posparnį ir jo laikiklį. Atsakovė akcentuoja, kad, gavusi informaciją iš Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato ir Hidrometeorologijos tarnybos, nustatė, jog žala ieškovės turtui buvo padaryta atliekant krovinio krovos darbus, o transporto priemonės vairuotojo nurodytos aplinkybės apie įvykio dieną buvusį didelį vėją nepasitvirtino, todėl atsakovė pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju, vadovaudamasi Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklių, patvirtintų atsakovės valdybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu (toliau – Taisyklės), 7.1.10 punkto pagrindu. Be kita ko, pasak atsakovės, ji rėmėsi policijos nurodyta informacija, kad į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, vairuotojas S. D. paaiškino, jog bekraunant puspriekabę, ši nuo vėjo pasivertė ant šono.

12.       Atsakovė akcentuoja, kad šiuo atveju nėra ginčo ar eismo įvykio metu priekaba nuvirto ir apgadino vilkiką; svarbu nustatyti kokiomis aplinkybėmis įvyko priekabos nuvirtimas. Pabrėžia, kad jos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog įvykio metu priekaba buvo kraunama. Pasak atsakovės, tokias aplinkybes vilkiko vairuotojas nurodė į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, o netikėti pirmine informacija, gauta iš policijos, atsakovė neturi pagrindo. Atsakovė nurodo nesuprantanti, kodėl ieškinyje ieškovė teigia esą sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju atsakovė priėmė neatlikusi jokio tyrimo.

13.       Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija dėl vairuotojo tiesioginės apklausos privalomumo; jos manymu, abejotina, kad atsakovei eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas nurodytų kitokias aplinkybes, nei jis nurodė policijos pareigūnams. Anot atsakovės, vien tai, kad ieškovės pateiktame pranešime yra nurodyta, jog žala padaryta nuvirtus pakeltai priekabai, nekeičia situacijos esmės. Pasak atsakovės, ieškovės cituojamame pranešime apskritai nėra nurodytos priekabos nuvirtimo priežastys, o be to, tikrąsias priekabos nuvirtimo priežastis atsakovė išsiaiškino atlikusi tyrimą ir surinkusi papildomą informaciją. Atsakovės nuomone, ieškovės dėstoma versija, kad eismo įvykio metu buvo keliama tuščia priekaba, šiame ginčo etape neturi reikšmės. Pasak atsakovės, ieškovė, gavusi neigiamą atsakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, bando aiškinti įvykio aplinkybes jai naudinga linkme, keisti poziciją.

14.       Atsakovė pabrėžia, kad ji nesupranta dėl kokių priežasčių policijos įstaigos žalos administravimo metu atsakovei pateikta informacija galėtų būti nepatikima ar netiksli. Taip pat atsakovė aiškina, kad ieškovės teiginys esą ieškovė niekada neteigė, jog priekabos nuvirtimas yra susijęs su šoniniu vėju, yra netiesa, nes, pasak atsakovės, tokią priekabos nuvirtimo priežastį ieškovė nurodė atsakovei pokalbio, įvykusio kitą dieną po eismo įvykio, metu. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nėra nuoširdi, teikdama paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, siekia jas dirbtinai pateikti taip, tarsi priekaba nuvirto savaime, dėl neaiškių priežasčių. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad tikrovę atitinka eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo pateikti paaiškinimai policijos pareigūnams, nes eismo įvykio vietoje iškraipyti faktus būtų sudėtinga.

15.       Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, transporto priemonių vairuotojas pasakė, jog puspriekabė nuvirto bekraunant, todėl atsakovė rėmėsi šia užfiksuota informacija, kuria neturi pagrindo nepasitikėti; be to, šią aplinkybę pavirtina ir tai, kad puspriekabės cilindras virtimo metu buvo iškeltas, dėl ko buvo sulankstytas; taip pat aplinkybė, kad po įvykio puspriekabėje likęs tam tikras kiekis grunto. Atitinkamai dėl to, remiantis Taisyklių 7.1.10 punktu, eismo įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir ieškovei atsisakyta išmokėti draudimo išmokas. Pažymėjo, kad ieškovė iki bylos iškėlimo neginčijo minėtų Taisyklių nuostatų, su jomis sutiko (įskaitant ir su nedraudžiamųjų įvykių sąlygomis), tuo labiau, jog jai, kaip verslo subjektui, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, todėl nėra pagrindo nurodytą nuostatą pripažinti nesąžininga. Anot atsakovės, pakrovimas/iškrovimas yra rizikingiausias etapas, dėl to draudimo apsauga ir buvo apribota, atitinkamai buvo nustatyta ir mažesnė draudimo įmoka. Atkreipė dėmesį į tai, kad vėliau ieškovė keitė poziciją, aplinkybes aiškino tik jai naudinga linkme; liudytojas taip pat iš pradžių teigė, kad puspriekabė buvo pakelta, o teismo posėdžio metu tvirtino, jog ji nebuvo pakelta, t. y. pateiktos klaidinančios aplinkybės. Nurodė, kad įvykio dieną artimiausioje stotelėje užfiksuotas didžiausias vėjo greitis buvo nedidelis, todėl jis negalėjo turėti įtakos puspriekabės nuvirtimui.

16.       Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo eismo įvykio metu buvo atsakovės darbuotojas, šiuo metu jau nedirba atsakovės bendrovėje. Paaiškino, kad įvykio dieną važiavo krautis, puspriekabė buvo tuščia; laukiant aikštelėje krovinio pakrovimo, puspriekabė nuvirto; teigė, jog tuo metu puspriekabė nebuvo pakelta. Liudytojas negalėjo paaiškinti dėl ko puspriekabė nuvirto – galimai dėl vėjo ar minkšto grunto; tuo metu labai išsigando, ne viską atsimena, įskaitant ir ką pasakė policijai; jam taip atsitiko antrą kartą gyvenime. Taip pat negalėjo paaiškinti kodėl sulūžęs puspriekabės kėlimo cilindras (jeigu ji nebuvo pakelta). Teigė, kad jis šio įvykio nuotraukų nesidarė; tą pačią dieną puspriekabė buvo pastatyta ir išvežta.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

17.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė automobilių savanoriškojo (KASKO) draudimo sutartį Nr. CF 0000264, kurios pagrindu atsakovė apdraudė ieškovės transporto priemonių parką, įskaitant sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Wielton NW-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2023 m. liepos 20 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausantys sunkvežimis ir puspriekabė buvo apgadinti – nuvirto puspriekabė, kuri virsdama užkabino ir sunkvežimį.

19.       Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pažymoje, be kita ko, nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. 18.15 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), nuo kelio nuvažiavo sunkvežimis su priekaba; nuvykus pareigūnams į įvykio vietą, rastas sunkvežimis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasvirusi ant šono puspriekabė Wielton NW-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojas S. D. paaiškino, kad bekraunant puspriekabę ši nuo vėjo pasivertė ant šono.

20.       Nustatyta, kad ieškovė (jos atstovas) 2023 m. liepos 21 d. informavo atsakovę telefoniniu skambučiu, jog 2023 m. liepos 20 d. dėl šoninio vėjo nuvirto ginčo priekaba, apgadinta tiek priekaba, tiek sunkvežimis. Ieškovė 2023 m. liepos 27 d. pranešime apie žalą transporto priemonei nurodė atsakovei, jog priekaba nuvirto ją pakėlus, kuri apgadino ir sunkvežimį. Iš pateiktų žalos bylų matyti, jog ieškovės atstovas, aprašydamas įvykio aplinkybes, atsakovei nurodė, jog „priekaba buvo iškelta pilnu aukščiu, tuo metu stiprus vėjo gūsis trenkė į puspriekabės šoną, to pasekoje puspriekabė virto ant šono“.

21.       Į bylą pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi; pateikė informaciją apie didžiausią vėjo greitį vietovei artimiausioje (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologinės stotyje – 2023 m. liepos 20 d. 17 val. fiksuotas didžiausias vėjo greitis 8,0 m/s, 18 val. fiksuotas didžiausias vėjo greitis 7,7 m/s.

22.       Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu informavo ieškovę, jog žalos bylose Nr. 23/290-04548 ir Nr. 23/290-04549 (dėl ginčo įvykio metu apgadintų sunkvežimio ir puspriekabės) nutarta atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką, pripažinus ginčo įvykį nedraudžiamuoju, nes žala atsirado dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo ar transportavimo, nepriklausomai nuo įvykio aplinkybių (remiantis Taisyklių 7.1.10 punktu).

23.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“, kuri nustatė, jog puspriekabei padaryti nuostoliai sudaro 22 840 Eur, o UAB „Porigida“ nustatė, kad vilkikui padarytai žalai atlyginti reikalinga 9 289,55 Eur suma (šių skaičiavimų atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo); už šiuos vertinimus ieškovė atitinkamai sumokėjo 423,50 Eur ir 290,40 Eur sumas.

24.       Transporto priemonių savanoriškojo (KASKO) draudimo taisyklių, patvirtintų atsakovės valdybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu, 7.1.10 punkte nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, kai žala atsirado ar padidėjo dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo ar transportavimo (tarp jų krovinį pakraunant, iškraunant ar transportuojant), nepriklausomai nuo įvykio aplinkybių.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo

25.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. DĮ 2 straipsnio 33 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką yra neatsiejama nuo draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio fakto konstatavimo.

27.       DĮ 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais, taip pat tie, kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015). Draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtį ir apsaugos ribas. Draudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kurio aplinkybės patenka į draudimo sutarties sąlygose numatytų draudžiamųjų įvykių apibrėžtį, o nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

29.       Taigi, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė atskiro reikalavimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nereiškė, tačiau, teismo vertinimu, tai neužkerta kelio teismui patikrinti ar atsakovė pagrįstai nurodytą įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

30.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovei (draudėjai) išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis vadovaudamasi Taisyklių 7.1.10 punkto pagrindu, t. y. kad žala atsirado dėl krovinio pakrovimo – šiuo atveju bekraunant puspriekabę.

31.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.

32.       Byloje nustatyta ir iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad 2023 m. liepos 20 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei priklausantys sunkvežimis ir puspriekabė buvo apgadinti – nuvirto puspriekabė, kuri virsdama užkabino ir sunkvežimį. Ginčas iš esmės kilo dėl to, kokiomis aplinkybėmis šis eismo įvykis įvyko, t. y. kokiomis aplinkybėmis nuvirto puspriekabė.

33.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

34.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko/tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos Taisyklių 7.1.10 punkto nuostatos (DĮ 98 straipsnio 7 dalis); šios įrodinėjimo pareigos atsakovė iš esmės ir neginčijo. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis). Be to, kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausios Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012).

35.       Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 25-29 ir 31-34 punktuose nurodytus išaiškinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje esančia rašytine medžiaga, šalių ir liudytojo parodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ginčo eismo įvykį nedraudžiamuoju.

36.       Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, pažymi, kad ieškovės ir jos buvusio darbuotojo – liudytojo S. D. (kuris betarpiškai dalyvavo ginčo įvykyje), pozicija tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teisme buvo nenuosekli ir tam tikrais atvejais klaidinanti. Pažymėtina, kad ieškovės atstovai po ginčo eismo įvykio atsakovei pranešė (tai patvirtina į bylą pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas), jog puspriekabė nuvirto, ją pakėlus, dėl šoninio vėjo, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad puspriekabės nuvirtimo priežastis atsakovei nebuvo nurodyta, t. y. jog nebuvo nurodyta, kad puspriekabė nuvirto dėl šoninio vėjo. Antra, ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo įvykio metu puspriekabė buvo tuščia ir nebuvo kraunama/iškraunama, tačiau jos darbuotojas – liudytojas S. D., policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, nurodė, jog puspriekabė nuvirto ją bekraunant; be to, šią ieškovės poziciją iš esmės paneigia ir į bylą pateiktos puspriekabės nuotraukos, kuriose matyti, jog puspriekabėje likęs tam tikras kiekis grunto (nors tas kiekis ir nėra didelis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog po puspriekabės nuvirtimo, labiausiai tikėtina, didžioji dalis krovinio, šiuo atveju grunto, išbyrėjo). Trečia, ieškovė teigė, kad puspriekabė nuvirto ją pakėlus, tačiau liudytojas S. D., kuris dalyvavo ginčo įvykio metu, teismo posėdžio metu tvirtino, jog puspriekabė nebuvo pakelta, nors iš puspriekabės nuotraukų matyti, jog jos kėlimo cilindras sulankstytas, o tai, labiausiai tikėtina, galėjo įvykti nuvirtimo metu puspriekabei esant pakeltai. Ketvirta, nors ieškovė ir liudytojas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad puspriekabė galėjo nuvirsti dėl stipraus vėjo gūsio, tačiau atsakovės į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažyma patvirtina, jog ginčo įvykiui artimiausioje Tauragės automatinės meteorologinės stotyje ginčo įvykio metu fiksuotas didžiausias vėjo greitis buvo pakankamai nedidelis – 7,7-8,0 m/s, kuris, teismo vertinimu, negalėjo apversti tuščios ir stovinčios (kaip kad teigė ieškovė ir liudytojas) pakeltos/nepakeltos puspriekabės, kurios svoris, pagal bylos duomenis (puspriekabės techninio paso), viršija 5,5 tonos (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ginčo įvykio dieną bent kažkur Lietuvoje būtų fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai (CPK 12, 178 straipsniai).

37.       Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į akivaizdžius parodymų neatitikimus, pozicijų keitimus, teismas kritiškai vertina ieškovės ir jos kviesto liudytojo parodymus, bei atitinkamai remiasi kitais byloje esančiais duomenimis.

38.       Kaip minėta, į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pažymoje, be kita ko, nurodė, kad vairuotojas S. D. įvykio vietoje paaiškino, jog bekraunant puspriekabę ši nuo vėjo pasivertė ant šono. Teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikėti pirmine informacija, kurią nurodė policijos pareigūnai, iš karto po ginčo įvykio apklausę vairuotoją, nėra pagrindo, todėl, labiausiai tikėtina, kad ginčo puspriekabė nuvirto vykdant krovos darbus, t. y. kraunant arba iškraunant krovinį; be to, kaip minėta, šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad po ginčo įvykio puspriekabėje liko tam tikras kiekis grunto (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ši aplinkybė visiškai atitinka Taisyklių 7.1.10 punkte nustatytą nedraudžiamojo įvykio sąlygą, kuriame, kaip minėta, nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, kai žala atsirado ar padidėjo dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo ar transportavimo (tarp jų krovinį pakraunant, iškraunant ar transportuojant), nepriklausomai nuo įvykio aplinkybių. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi šių Taisyklių 7.1.10 punktu ir ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

39.       Nors ieškovė, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu kvestionavo šią Taisyklių sąlygą, teigdama, kad tikėjosi, jog draudimas galios visais atvejais, t. y. įskaitant ir puspriekabei vykdant savo funkcijas (ją kraunant/iškraunant), tačiau atskiro reikalavimo dėl šios sąlygos pripažinimo negaliojančia nereiškė. Be to, teismas pažymi, kad, kaip minėta, draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – nagrinėjamu atveju šalys būtent ir susitarė dėl tam tikrų draudimo apsaugos ribų, nustatant Taisyklėse nedraudžiamųjų įvykių sąlygas/atvejus. Viena vertus, ieškovė tvirtino, kad negalėjo prieštarauti atsakovės nurodytoms Taisyklėms ir atitinkamai jų sąlygoms; kita vertus, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tariantis dėl draudimo apsaugos, t. y. sudarant draudimo sutartį, ji būtų kėlusi atsakovei tam tikrus reikalavimus dėl draudimo apsaugos galiojimo visais atvejais (įskaitant dėl žalos, atsiradusios/padidėjusios krovimo/iškrovimo metu), ar, susipažinusi su minėtomis Taisyklėmis, reiškusi dėl jų kažkokias pretenzijas ir pan. Be to, pažymėtina, kad ieškovė yra verslo subjektas, be kita ko, vykdantis vežimo paslaugas (atitinkamai dažnai susiduriantis su transporto priemonių draudimo sutartimis), todėl jai keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, ji šiuo atveju nelaikytina santykių silpnesniąja šalimi.

40.       Kaip minėta, draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir, be kita ko, apima atvejį jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis) ir/ar tyčia nuslėpė įvykio priežastis (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, nurodytas šio sprendimo 36 punkte), sprendžia, kad ginčo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju ir dėl to, jog ieškovė, labiausiai tikėtina, buvo nesąžininga nurodydama ginčo įvykio aplinkybes, tyčia nuslėpdama tikrąsias įvykio priežastis ir jų neatskleisdama tiek atsakovei, tiek teismui, tokiu būdu prisiimdama riziką dėl tokių veiksmų atsiradusių neigiamų pasekmių.

41.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atitinkamai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas dėl šios draudimo išmokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas; netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo, netenkintini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl nuostolių (patirtų dėl transporto priemonių vertinimo) ir procesinių palūkanų priteisimo, atitinkamai ieškovės ieškinys atmestinas.

42.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44.       Ieškovė patyrė byloje 4 106 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 718 Eur žyminis mokestis ir 3 388 (1 331 + 1 089 + 242 + 363 +363) Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

45.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos; atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

47.       Byloje iš viso patirta 14,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės mažosios bendrijos „Dirginta“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos ir nuostolių priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Dirginta“, j. a. k. 304440270, valstybei 14,72 Eur (keturiolika eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič