Baudžiamoji byla Nr. 1-513-201/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00240-2011-6

                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.;1.2.29.3.;1.1.7.2.7.:

(S)

1.1.10.1.;2.3.6.4.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 14 d.

   Klaipėda             

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, gynėjui advokatui  Aivarui Surbliui, vertėjai  D. Kontarienei,  viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

JONAS SINKEVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, deklaruota  gyvenamoji vieta Klaipėdos miesto savivaldybė, paskutinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d., 70 MGL (8750 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2010-01-08 Kauno apygardos teismo nutartimi, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, teistumas neišnykęs. 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 154 str. 1 d., 300 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos šiuo nusprendžiu paskirtos bausmės su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirta J. S. galutinė 90 MGL dydžio (11 250 Lt) bauda, sumokant per 12 mėnesių.  Klaipėdos apygardos teismas  2012-02-09 nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir J. S. iš kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. pašalino epizodus dėl 2002-01-25, 2002-02-19 bei 2002-06-18 tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pakirsti pasitikėjimą asmeniu, paskleidimo. Pagal BK 154 str. 1 d. už S. N. šmeižimą paskyrė 18 MGL dydžio (2250 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrino  Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendį su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda iš dalies jas sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą 86 MGL (10 750 Lt) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį paliko  nepakeistą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (6 epizodai), 302 str. 1 d. (5 epizodai),

n u s t a t ė :

J. S., pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, pagamino netikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pagamino netikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, o būtent:  

Jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2004 m. birželio 2 d., iš Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) valdybos pirmininko B. G., laikinai gavęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, tam, kad, perduoti jį visuotiniam Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos susirinkimui, įgijo jam patikėtą juridinio asmens „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos“ antspaudą „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“, kurio, pareikalavus, neperdavė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovams ir tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, jį laikė.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2011-08-22 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą „Dėl informacijos gavimo“, kurio Nr. R/11/VIII-35, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y., pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-08-22 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2011-08-30 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą „Dėl viešojo intereso gynimo“, kurio Nr. P/11/VIII-37, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y., pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-08-30 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2011-10-25 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą, kurio Nr. R/11/X-51, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y., pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-10-25 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrai.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą - Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą, kurio Nr. b/N2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t.y., pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-10-28 pateikė šį netikrą dokumentą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Be to, jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-01-20 Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. prašymą „ Dėl organizacijos spaudo aplinkybių“, kurio Nr. D/9.2-12/1-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas, prisistatė Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2012-01-20 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-02-13 Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. skundą „Dėl prokurorės 2012-01-24 nutarimo panaikinimo“, kurio Nr. D/9.2-12/2-1a, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas, prisistatė Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir 2012-02-13 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Kaltinamasis J. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2003 metais jis buvo supažindintas su Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau LŽTSS) pirmininku B. G. ir su juo bendravęs. Būdamas pilietiškai aktyvus, pradėjo dirbti LŽTSS, todėl organizacijos pirmininkas  išdavė  jam  nario pažymėjimą LŽTSS filialui įsteigti ir paskyrė vadovauti Klaipėdos skyriui. Skyrių užplūdo žmonių prašymai, kurie buvo registruojami. Žmonėms buvo teikiamos konsultacinio pobūdžio rekomendacijos. Žmonės LŽTSS teikė daug kritikos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu. Todėl jis daug bendravo su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Vytautu Greičiumi. Buvo susitarta bendradarbiauti su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku A. S.. Jis teikdavo medžiagą dėl žmonių nusiskundimų teisėsaugos institucijomis. Susitikimai paprastai vykdavo savivaldybėje, jis pristatydavo nukentėjusius asmenis, atvykdavo ir prokurorai. Darbas vyko normaliai. Buvo teikiama medžiaga dėl prokurorų nusikalstamų veikų darymo, todėl prasidėjo sąjungos persekiojimas. Pirmas toks atvejis buvo 2003-03-19, kai buvo užpulta LŽTSS buveinė ir patalpas užvaldė tretieji asmenys. Buvo išlaužtas seifas, dingo daug dokumentų, piniginių lėšų. Policija pagal tą pranešimą atvyko tik  po kelių dienų - 2003-04-15. Pradėtas tyrimas, tačiau įsikišus V. J. buvo nutrauktas. Po to,  buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš jį ir kitus asmenis. Dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi su skundu į teismą, tačiau į procesą labai suinteresuotai kišosi buvusi teismo pirmininkė S. N.. Jam norint susipažinti su byla būdavo sakoma, kad byla yra pas teisėją, todėl šiuo metu nėra galimybių susipažinti. Be to, jis buvo UAB „LIVA“ direktorius, todėl vykdant prieš jį suinteresuotą veiklą, bendrovei nebuvo išduodami leidimai prekybai alkoholiu. Tokius sprendimus apskundė Valstybinei Mokesčių inspekcijai. Bylos buvo laimėtos ir neteisėti sprendimai buvo panaikinti. Tačiau  jam skirtas baudas vis tiek reikalavo sumokėti. Jis visada buvo sąžiningas verslininkas, tačiau  po patirto insulto 1995 m. strigo visi reikalai ir jis negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Jam  iškelta baudžiamoji byla, kurios  tyrimas truko ilgai ir per tą laiką iš jo sandėlių dingo alkoholiniai gėrimai. Jo nuomone, prie to prisidėjo policijos pareigūnai ir kiti suinteresuoti asmenys. Buvo toks atvejis, kai jo paprašė sandėliuoti grikius. Vėliau iš „Varėnos grūdų“ direktoriaus sužinojo, kad dingo jam priklausantys grikiai ir paaiškėjo, jog tie patys grikiai yra jo sandėlyje. Apie tai pranešė policijai ir jam policijos viršininkas S. B. liepė pranešti, kai asmenys atvažiuos pasiimti grikių. Jis pranešė pareigūnams, kad atvyko vagys pasiimti grikių, tačiau grikius jie kuo ramiausiai išsivežė. Jis negalėjo nutylėti tokių dalykų, tame tarpe ir dėl policijos viršininko S. B. (Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas) bei prokuroro V. A. veiklos. Po to, prasidėjo grasinimai iš A. G. (buvęs VSD Klaipėdos apygardos viršininkas ) ir I. L. (buvęs Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras) pusės. Kadangi jis buvo Sąjūdžio vadovas ir darbininkų atstovas, todėl disponavo svarbia informacija ir jo žodis buvo svarbus. Tam tikri asmenys jo nekentė ir augo nepasitenkinimas juo. 2000 metais, jam išvykus į Vokietiją, buvo užpulti jo sandėliai, išnešti seifai, dokumentai ir pinigai. Prokurorai sakė, kad ir be teismo sprendimo gali atvažiuoti ir viską paimti. Jis kreipėsi į prezidentą R. P. dėl tokios padėties Klaipėdoje. Prasidėjus prezidento R. P. apkaltai tie dalykai buvo nepabaigti. Buvusi teismo pirmininkė S. N. iškėlė jam kaltinimus ir su prokurorais surinko 24 tomus medžiagos, apie žmonėms jo rašytus procesinius dokumentus. Pripažįsta, kad procesinių dokumentų žmonėms paruošdavo pakankamai daug. Jam buvo inicijuotos ir neveiksnumo bylas. Buvo atvykusi komisija net iš Vokietijos. Visas šias aplinkybes išdėstė teismui todėl, kad viskas susiję visai ne su tuo, kad jis kažką pagrobė. Ilgam išvykus  į užsienį LŽTSS pirmininkui B. G., keli aktyvūs žmonės iš LŽTSS pasirinko jį vadovauti, kad nenutrūktų sąjungos veikla. LŽTSS tuo metu niekas nevyko, todėl jis pradėjo daryti tvarką. Sušaukė susirinkimą ir S. V. pasiūlė būti pirmininke, tačiau ji būti pirmininke nesutiko.  Pirmininke sutiko būti LŽTSS sekretorė V. A., o buvęs pirmininkas B. G. liko valdyboje, visa tai buvo surašyta į protokolus. Susirinkimo protokolus nuvežė į Kauno registrų centrą. Pirmininke V. A. buvo paskirta  laikinai. Vėliau jam tapo žinoma, kad V. A. jo veiklos sąjungoje nepripažįsta ir nori uždaryti LŽTSS, todėl nuvykęs į Vilnių aiškintis, parašė raštą, kad V. A. įgaliojimai stabdomi. Klaipėdoje organizacijos narių skaičius augo, buvo griežta narių apskaita jų buvo virš 50. Buvo leidžiamas ir organizacijos laikraštis. Su LŽTSS pirmininku B. G. nepavykus susisiekti, sušauktas laikinas narių suvažiavimas ir jis sutiko laikinai būti pirmininku bei eiti Klaipėdos skyriaus vadovo pareigas, tačiau faktiškai buvo įvardintas kaip tikras pirmininkas, buvo išrinkta ir nauja valdyba. Po to, jis  parašė  raštą dėl T. J., V. A., S. V., kad šie asmenys neturi įgaliojimų atstovauti LŽTSS. Įstatai numato, kad kas du metai turi buti šaukiamas susirinkimas. Sušauktame susirinkime  patvirtino B. G., kaip pirmininko tęstinumą, po to pirmininke laikinai paskirta V. A., o vėliau jis buvo patvirtintas nuolatiniu pirmininku. Turi protokolą, kuriuo buvo patvirtintas visos Lietuvos LŽTSS pirmininku. Viso yra trys filialai. Klaipėdos filialui vadovavo S. S.. Skyriui vadovavo D. Š.. Nepamena, kada tiksliai buvo patvirtintas pirmininku, tačiau buvo sušaukęs steigiamąjį susirinkimą, kvietė visus  registruotus narius, tačiau iš Vilniaus niekas nebuvo atvykęs. Klaipėdos skyriaus pagrindai jau buvo susikūrę ir viskas buvo daroma oficialiai, Registrų centras informuotas apie pirmininko pasikeitimą. Visi suvažiavimo dokumentai buvo pateikti Kauno registrų centrui. Jokio motyvuoto atsakymo negavo  iš Registrų centro, kodėl neįregistravo filialo, pasakė, kad ne viskas padaryta, tačiau nepaaiškino, ko trūksta. Niekas nenori prisiimti atsakomybės, nors Registrų centras yra duomenų laikytojas ir teikėjas. Registrų centras visų jo pateiktų duomenų neužfiksavo, tai nereiškia, kad tų duomenų ir nėra. Po kiek laiko prasidėjo prokurorų veikla, kad neva jis netikras pirmininkas. Dėl to, kokius septynis kartus  vyko į Kauno registrų centrą ir į teismą. Jam leido tik vieną kartą susipažinti su byla. Kauno teisme ikiteisminio tyrimo teisėja iškvietė Registrų centro atstovą ir teisme jam pateikė  bylą. Teisme pamatė, kad pusės jo Kauno registrų centrui pateiktų dokumentų LŽTSS registravimo byloje  nėra. Jis surašė tuos dokumentus, tačiau dėl to kaltės nepripažįsta. Filialas Klaipėdoje atidarytas, tačiau jam steigti  nereikėjo LŽTSS  antspaudo ir  įstatų. Filialo neregistravo, nes jį registruoti reikia tada,  kai norima  steigti  kaip atskirą juridinį vienetą. Nesupranta, kodėl prokurorai teigė, kad LŽTSS įstatai ir antspaudas B. G. jam  buvo duoti  filialo įsteigimui, nes tų dokumentų filialo steigimui nereikėjo. Dokumentai  jam buvo atiduoti kaip patikimam  asmeniui ir buvo liepta jokiu būdu  jų neatiduoti T. J.. Tačiau T. J. telefonu jam skambino ir reikalavo gražinti dokumentus,  jis dėl dokumentų  jam  liepė skambinti B. G.. Byloje ir kaltinamajame akte yra nepagrįstų aplinkybių, jis kaltinamas sąjungos  vardu rašęs raštus. Pripažįsta, jog vykdė veiklą ir  rašydavo raštus prokuratūrai, dėdavo antspaudą ir pasirašydavo, darydavo pavedimus bankams.  Bylą vedanti  prokurorė reikalavo gražinti antspaudą, tačiau tai nebuvo įforminta raštu. Be to, apklausti tik byla suinteresuoti asmenys. Jis dirbo juristu Kretingos įmonėje ir pasiprašė atleidžiamas iš darbo supratęs, kad  prieš jį yra organizuojama veikla, todėl LŽTSS antspaudą su paaiškinimu išsiuntė Generalinei prokuratūrai, tačiau iki šios dienos atlieka LŽTSS pirmininko funkcijas, nes yra protokolai, jog jis buvo išrinktas LŽTSS pirmininku. Dokumentai ir antspaudas jam  buvo perduoti iki  į Lietuvą  grįš B. G.. Taip buvo sutarta žodžiu, nors  2004-06-02 akte parašyta, kad pagal vadovybės reikalavimą. V. A. buvo valdybos narė, tačiau  ji nereikalavo grąžinti dokumentų. Tas aktas buvo pasirašytas prie B. G. ir S. V., tačiau B. G. niekada jam neskambino ir neprašė, kad grąžintų antspaudą ar įstatus. Su B. G. telefonu kalbėjo apie tai, kad kažkas LŽTSS yra negerai. S. V. norėjo uždaryti sąjungą, tai susiję su Klaipėdos prokuratūra ir dėl melagingų parodymų jis norėjo iškelti jai bylą. Didelį suinteresuotumą šia byla turi  A. G., prokurorai I. L. ir V. A., be to V. A. ir S. V. teisme davė melagingus parodymus. Jei ir grįžtų iš užsienio B. G., vis tiek jis šiuo atveju būtų pirmininkas ir pasirašinėtų už pirmininką. Visi kaltinimai jo atžvilgiu nekomentuotini, raštai buvo ir bus rašomi. Juo LŽTSS nariai pasitiki ir jis vykdo savo pareigas. Sąjungos buveinės adresas - Taikos pr. 111a, Klaipėda. Tačiau sutarties  pagrindu  žmones priiminėjo ir Naikupės g. 8, Klaipėda. Europos Sąjunga yra priėmus direktyvą, kad visuomeninės organizacijos yra persekiojamos, todėl LŽTSS nariams yra pasakęs, kad dėl persekiojimo negali aktyviai vykdyti veiklos.

Liudytojas T. J. parodė, kad J. S. neteisėtai buvo išduoti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentai ir antspaudas. Jis yra  šios organizacijos pirmininkas užsienio reikalams. 1989 m. įsteigė Baltijos-Amerikos centrą Niujorke. Lietuvoje šią organizaciją įregistravo J. J.. Šios organizacijos įregistravimo numeris J. T. žinomas tik jam. Kiti asmenys to nežino. 2008 m. kreipėsi į prokuratūrą dėl J. S. išduotų dokumentų, tačiau atsakymas iš prokuratūros kažkur dingo. B. G. nuo visų bylų nusišalino ir išvažiavo į užsienį. B. G. perdavė organizacijos antspaudą J. S., kad jis įsteigtų  filialą. Po mėnesio J. S. antspaudą turėjo gražinti B. G. arba S. V.. B. G. pareikalavo J. S. grąžinti antspaudą, apie tai jis sužinojo iš B. G. ir S. V.. Pagal organizacijos įstatus pirmininkas renkamas kas  dveji metai. Pirmininku jį pripažino teismas. Dėl J. S. veiksmų žlugo du projektai, susiję su demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimu Lietuvoje. 2008-05-23 spaudoje paskelbta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudas ir  registracijos dokumentai yra negaliojantys. Dabar negali pasakyti, kas tikslai sudarė organizacijos valdybą, tačiau B. G. tapo pirmininku, organizacijoje pavaduotojų nebuvo, jis buvo pirmininkas užsienio reikalams. V. A. buvo  sąjungos sekretorė ir valdybos narė. Tuo metu kitų narių nebuvo. J. S. sąjungoje atsirado apie 2005 m. Apie tai, kad J. S. buvo perduoti sąjungos dokumentai ir antspaudas filialo įsteigimui, jam asmeniškai pasakė B. G.. Įsteigęs filialą, dokumentus ir antspaudą jis privalėjo grąžinti, tačiau dokumentai per nustatytą terminą nebuvo grąžinti. B. G. ir V. V. keletą kartų kreipėsi dėl dokumentų grąžinimo į J. S., dėl dokumentų grąžinimo su J. S. kalbėjo ir jis. Nesupranta, kam J. S. reikalingi tie dokumentai ir antspaudas, jei dabar jis turi įsteigęs filialą. Jam žinoma, kad J. S. naudojo sąjungos antspaudą, jo stalčiuje pasidėjęs nelaikė. Pirmininkui išrinkti šaukiamas susirinkimas, jis nežino, ar J. S. buvo pateikę paraišką tapti  sąjungos pirmininku. Įsteigus filialą, patvirtinamas ir naujas antspaudas, kam J. S. buvo pateiktas antspaudas, jis nesupranta. Filialo pažymėjimas, kiek jam yra žinoma, iš liudytojų parodymų, buvo išduotas 2006 m., apie tai jam sakė B. G.. Tikslai neatsimena, kada įstojo į sąjungą, lyg tai 2000-02-02. Nario pažymėjimą jam išdavė B. G., tačiau nežino,  tikslai kada tai buvo. B. G. jį įpareigojo paimti iš J. S. antspaudą, kai jis išvyko iš Lietuvos  2004-20005 m.  A. G. buvo jam parašęs įgaliojimą, tačiau jis nebuvo patvirtintas notaro.  B. G. į Lietuvą atvykdavo kiekvienais metais, tačiau įgaliojimo pas notarą nepatvirtino. Kokius suklastotus dokumentus J. S. pateikė Teisingumo ministerijai, nežino. Tai vyko tuo metu, kai sąjungai nebuvo gražintas antspaudas. Sąjungos blankas yra užregistruotas Teisingumo ministerijoje, o J. S. suklastotas blankas yra perduotas prokuratūrai. Sąjungos blankų logotipą pripažino taryba, po LŽTSS įsteigimo. J. S. vykdė sąjungos pirmininko pareigas ir įsteigė ne Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos filialą, o iš naujo pačią Sąjungą. Šiuo metu B. G. veikla sąjungoje yra sustabdyta. Jis palaiko  ryšį su  Europos parlamentu, J. T. komitetu ir kitomis organizacijomis. Rašto, kuriuo buvo raginamas J. S. gražinti dokumentus ir antspaudą, jis nematė. Kada buvo paskutinis visuotinis narių susirinkimas jis ir kiek jų buvo iš viso, negali pasakyti. LŽTSS įsteigta Kėdainiuose, o centras yra Vilniuje. Jungtinėse tautose registruojant organizaciją nei vienas iš tarybos narių nevyko, buvo nusiųsti įstatai, kurie buvo užregistruoti.

Liudytojas A. D. parodė, kad J. S. pažįsta, tačiau geriau būtų jo nepažinojęs. Su J. S. susipažino apie 2001 m., nes jam reikėjo teisinės pagalbos. Tuo metu jam grėsė iškeldinimas iš buto, o advokatai atsisakė jam padėti. J. S. parašė teismui ieškinį. Tokiu būdu jis papuolė į organizuotą grupę, kuriai vadovavo J. S.. 2004 m. J. S. iniciavo baudžiamą bylą prieš Plečkaitį. J. S., pasinaudodamas jo pasitikėjimu bei žinodamas, kad  nesupranta lietuvių kalbos, iš jo paėmė dokumentus.  2007 m. jo bylas teisme nagrinėjo teisėja A. S. ir D. V.. J. S. jį įkalbinėjo, kad bylą, kurią turėjo nagrinėti teisėja A. G., pervestų nagrinėti kitam teismui. Byla buvo perduota kitam teismui nagrinėti, o jam už visas teismo išlaidas reikėjo apmokėti. J. S. neteisingai išvertė tekstą iš lietuvių kalbos ir dėl to iš jo išskaičiavo 1970 Lt. Jis pasirašė pavedimo sutartį, tačiau J. S. nieko nepadarė ir jam teko apmokėti kvitą. K. S. nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku ir jokių teisių neturėjo. Pas J. S. jis matė sąjungos blankus ir antspaudą, jam J. S. tuo gyrėsi ir sakė, kad nori įregistruoti sąjungą. Po 2008 m jis sužinojo, kad J.S. net nėra sąjungos nariu, apie tai paskaitė internete. Su J. S. dabar nepalaiko jokių santykių.

Liudytoja M. Z. parodė, kad su J. S. ji susipažino, kai ateidavo pas  A. D.. J. S. jai prisistatė, kaip  Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, o žmona, kaip Sąjungos sekretorė. A. D. labai pasitikėjo J. S., kaip sąjungos pirmininku. Teismo posėdyje dėl  J. S. iškeldinimo iš buto, matė, kad jis pateikė teismui dokumentus, kaip  sąjungos  pirmininkas, jis turėjo blankus ir sąjungos antspaudą. Valstybės pareigūnai pripažino, kad J. S. nebuvo šios organizacijos pirmininku, tačiau jis ir toliau  apgaudinėja  žmones. J. S. padirbinėjo A. D. parašus ir  atstovavo A. D. teisme, nors ir neturėjo tinkamo išsilavinimo. J. S. pristatinėjo kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir Klaipėdos filialo pirmininkas. Jis nebuvo LŽTSS pirmininku, tačiau  UAB „LIVA“ vardu teikė juridines paslaugas. Jam už paslaugas A. D. ir kiti asmenys atsiskaitydavo maisto produktais. J. S. nemokėjo  už butą komunalinių mokesčių, be to, nuo jo veiklos kentėjo ir kiti žmonės, kaip M. ir Ž.

Liudytoja S. V. parodė, kad ji yra Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narė, Sąjūdžio bei kitų visuomeninių organizacijų narė ir pažįsta daug kitų visuomenininkų. Susipažinus  su visuomenininkais B. G. V. R., ir B. Ž. jie pasakė, kad Klaipėdoje yra veiklus žmogus - J. S., kuris norėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatai griežtai reglamentuoja naujų narių įtraukimą į veiklą, tačiau ji pažinojo organizacijos pirmininką B. G. ir jo pasiteiravo, ar negelėtų į veiklą įtraukti ir J. S..  Kiek jai žinoma, J. S. buvo įtrauktas į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos veiklą. Ji matė, kaip J. S. buvo įteiktas pažymėjimas. Vėliau B. G. 2005 m. išvyko dirbti į Dubliną ir per vieną asmenį jai perdavė atplėštą voką, su jame buvusiu raštu. Rašte buvo parašyta, kad B. G. perdavė J. S. sąjungos antspaudą ir įstatus filialui įsteigti, tačiau J. S. per nustatytą terminą negražino B. G. dokumentų, todėl jis prašo, tarpininkaujant  S. V., dokumentus pristatyti į sąjungos būstinę Gedimino g. 1, Vilniuje.  Reikalavimas buvo pasirašytas B. G.. Voką ji užklijavo ir registruotu laišku išsiuntė J. S.. Reikalavimas gražinti dokumentus buvo išsiųstas iš Vilniaus centrinio pašto, tikslai datos neatsimena. Maždaug po mėnesio iš užsienio grįžęs B. G. jam pasakė, kad J. S. reikalavimų neįvykdė ir dokumentų negražino. B. G. apie dokumentus su J. S. kalbėjosi ir telefonu. Po to, jai paskambinęs B. G. liepė atvykti į Generalinę prokuratūrą. Generalinėje prokuratūroje buvo B. G. ir iš Klaipėdos atvykę prokuroras V. A..  Ji patvirtino, kad J. S. išsiuntė reikalavimą dėl antspaudo ir įstatų gražinimo ir perdavė registruoto laiško kvitą. B. G. jai parodė J. S. pasižadėjimą gražinti dokumentus ir prokurorui pateikė pluoštą kitų dokumentų. Prokuroras surašė priėmimo protokolą. Adresas, kuriuo siuntė reikalavimą J. S. gražinti dokumentus, buvo nurodytas pašto kvite. Su prokuroru V. A. buvo susitikusi vieną kartą. Generalinėje prokuratūroje ji buvo apie 2005-206 metus. Vėliau buvo iškviesta į teismą Kaune dėl to paties klausimo ir buvo apklausta kaip liudytoja. Kaune dėl šių dalykų vyko teismas, ten viskas buvo išaiškinta. J. S. reikalavimą grąžinti dokumentus ir antspaudą tikrai gavo, nes J. S. telefonu tai patvirtino B. G.. Apie tai jai sakė B. G., nes tuo metu, kai B. G. bendravo telefonu su J. S., buvo ir ji. B. G. skambino J. S. iš telefono būdelės. Iš pokalbio turinio buvo galima suprasti, kad J. S. atsisako atiduoti antspaudą ir įstatus. B. G. jai patvirtino, kad jis turi J. S. įsipareigojimą gražinti dokumentus. Ji taip pat ne kartą buvo skambinusi ir prašiusi J. S. atiduoti antspaudą ir dokumentus ir jis vis žadėdavo antspaudą ir įstatus gražinti B. G.. Tuos dokumentus J. S. turėjo perduoti į būstinę Vilniuje ir paduoti sekretorei. B. G., išvykdamas iš Lietuvos, savo, kaip Sąjungos pirmininko įgaliojimus norėjo perduoti T. J. ir V. A.. Nežino, ar visuomenininkės iš Klaipėdos  B. Ž. ir V. R. buvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narės. Ji nuo 2005 m. šios sąjungos narė. Stojant į šią organizaciją, valdybai  pateikė prašymą. Kai sąjungoje prasidėjo neskaidrūs dalykai, ji 2006 m. parašė prašymą ir iš sąjungos išėjo. Stojant Įstatų ji neskaitė, ją supažindino žodžiu ir to  užteko. Su B. G. ji bendrauja ir žino, jog B. G. neatvyko į Klaipėdos rajono apylinkės teismą pas teisėją G. S., nes B. G. gyvena Airijoje. Šiuo metu jis Airijoje nedirba, tačiau registruotas Darbo biržoje ir griežtai nustatyta tvarka privalo registruotis, todėl jam neišdavė leidimo išvykti ir neišskyrė pinigų kelionei.

Liudytoja  V. A. parodė, kad  nepamena, kuriais metais buvo įkurta Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga. Buvo sutarta, kad ji sudarys sąjungos įstatus ir juos užregistruos Teisingumo ministerijoje. Įregistruotus  sąjungos įstatus laikė pas save. Tuo metu sąjungoje buvo 6 žmonės, ji buvo išrinkta sekretore. Iš viso buvo sušaukti trys ar tai keturi susirinkimai. Pirmininku buvo išrinktas B. G.. Kartą jis paprašė duoti Sąjungos įstatus ir susirinkimų protokolus, kuriuos žadėjo gražinti po dviejų savaičių. B. G. paprašė įstatų, nes norėjo kažkam parodyti, kaip daromi įstatai, jis buvo pirmininkas ir jam neprieštaravo. Tačiau dokumentai jai nebuvo gražinti. Po metų ji sužinojo, kad B. G. išvyko į Airiją. Daugiau su B. G. ji nesusitiko. Po kiek laiko ji gavo  raštą iš S. S., kad ji neva tai nusikalto sąjungai ir atleidžiama iš sekretorės pareigų. Dėl to į teismą norėjo paduoti J. S.. Klaipėdos rajono apylinkės teisme išgirdo tokias nesąmones, kad buvo įsteigta nauja sąjunga. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga buvo įkurta prieš 4 ar 5 metus, joje buvo 6 žmonės, pirmininku buvo išrinktas B. G., o ji sekretore, kitų narių pavardžių neatsimena. Tačiau tarp žmonių, kurie įsteigė LŽTSS, J. S. nebuvo ir jis nėra dalyvavęs nei viename susirinkime. Norint įsteigti filialą Klaipėdoje, reikia sušaukti steigiamąjį susirinkimą, jame turi dalyvauti ir būsimas pirmininkas, be to, jis turi atvykti į Vilnių. Ji, kaip sekretorė, nėra  gavusi jokių prašymų dėl filialo steigimo Klaipėdoje. Sąjungos antspaudo negalima niekam duoti, nes kiekviena organizacija turi turėti savo antspaudą. Be to, ji  organizacijos antspaudo niekada neturėjo, nes B. G. antspaudą visada nešiojosi kišenėje, nors už antspaudo pagaminimą  ji pati sumokėjo. Kartą laikraštyje ji perskaitė  S. V. straipsnį, parašytą sąjungos vardu, tačiau ji S. V. paaiškino, kad sąjunga neveikia.  Dabar nevyksta jokia sąjungos veikla. Klaipėdos rajono apylinkės teisme išgirdo, kad T. J. yra išrinktas pirmininku užsienio reikalams, tačiau jis yra apsišaukėlis. T. J. buvo sąjungos steigiamajame susirinkime, tačiau nebuvo patvirtintas pirmininku užsienio reikalams. Po to, kai įstatai buvo paimti, nebuvo sušaukti jokie susirinkimai. Su J. S. Vilniuje ją susipažindino S. V. III Seimo rūmuose, tuomet jis užsiminė, kad sąjungos  įstatai yra pas jį. J. S. ji paprašė įstatus gražinti, tačiau jis paaiškino, kad viską nusipirko. Ji norėjo tuos dokumentus iš jo išgauti, todėl pasisiūlė būti sąjungos pirmininke. J. S. paprašė ir  antspaudo, neva jai reikia uždėti ant sąjungos nario pažymėjimo, tačiau antspaudo jai nedavė. Kad LŽTSS įstatai yra pas J. S., ji sužinojo ir  teisme. Kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad  Sąjunga būtų panaikinta, tačiau  jai paaiškino kad norint panaikinti sąjungą reikia sušaukti tuos žmones, kurie dalyvavo steigiamajame susirinkime. Tačiau to padaryti ji negalėjo. Atleista iš sekretorės pareigų, taip pat turėtų būti tų asmenų, kurie ją išrinko į sekretorės pareigas steigiamajame susirinkime. Paskutinis tarybos posėdis vyko maždaug prieš 5 metus, iš viso vyko trys posėdžiai, todėl ji mano, kad tokia sąjunga turėtų būti panaikinta.

              Liudytojas V. A. parodė, kad šios bylos nekuravo, galėjo pasirašyti lydraštį, kad byla išsiunčiama į teismą. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudas buvo perduotas į Generalinę prokuratūrą. Jam antspaudas nebuvo perduotas, jo nėra matęs. Nežino, kas iniciavo ikiteisminį tyrimą, tačiau prokuroras, gavęs pareiškimą, pats savarankiškai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Ne kiekvieną kartą su juo yra derinamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nepamena, ar šiuo atveju su juo buvo derintas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nuo seno yra vyriausiojo prokuroro nurodymas, kad į teismą bylos išsiunčiamos su vyriausiojo prokuroro ir jo pavaduotojo parašais. Tai atliekama formaliai ir jokio kito sprendimo negalėtų priimti, nes jau būna surašytas kaltinamasis aktas. Tai yra  vykdoma kaip administracinė funkcija. Ne viena byla yra iškelta tuo pačiu pagrindu. Nepamena, ar apklausė S. V., tačiau B. G. apklausė. S. V. apklausė  tyrėja Ž. J. (1t.,  1 b. l. 54-55). Kiek pamena, Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas teisme parodė registruoto laiško kvito nuorašą. Kauno apylinkės teismas 2008 m. priėmė nuosprendį, kuris buvo paremtas jo parodymais. Generalinėje prokuratūroje atliko B. G. apklausą, nes tuo metu buvo seminare Vilniuje ir jo paprašė apklausti B. G.. Apklausos protokole B. G. papildomai parašė, kad perduoda registruoto laiško kvitą. Pats B. G. parašė, kad jis prideda kvito nuorašą. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta apklausos tvarka.

              Liudytojas E. K. parodė, jog J. S. pažįstų kaip vieną iš aktyvesnių LŽTSS narių, Klaipėdos skyriaus vadovą bei einantį sąjungos primininko pareigas. Visuotinis susirinkimas neįvyko, todėl vadovo pareigas eina J. S.. Yra perduoti įgaliojimai J. S., kadangi vadovas B. G. išvykęs į Airiją. Kiek jam žinoma, buvo vykdoma LŽTSS veikla. Ši veikla yra legali, todėl mano, jog J. S. negali būti teisiamas. Su J. S. pažįstamas kaip LŽTSS Šiaulių skyriaus pirmininkas, tam tikrais klausimais su juo kontaktuoja ir tenka bendrauti. Sąjungos pirmininkas renkamas pagal sąjungos įstatus arba visuotiniame susirinkime. J. S. perdavė laikinai eiti pareigas pagal įgaliojimą, turėtų būti protokolas, kuriuo J. S. buvo paskirtas tuometinio pirmininko. Pas J. S. kažkada buvo matęs tą protokolą. B. G. davė J. S. įstatus ir antspaudą iki kol jis grįš, kad nenutruktų sąjungos veikla. Perdavimas buvo iki pareikalavimo. Tais metais, kai B. G. buvo išrinktas pirmininku, jis nedalyvavo  susirinkimuose. B. G. geranoriškai davė antspaudą, tas aplinkybes žino iš J. S., su kitais nariais nėra bendravęs. Nežino, kad buvo reikalavimas grąžinti dokumentus ir antspaudą, įgaliojimo naudoti antspaudą ir veikti sąjungos vardu, jis asmeniškai nematė.

Liudytojas D. Š. parodė, jog 1999 metais, apie rugsėjo mėnesį su A. D., P. D. piketavo prie Seimo. Atsirado bendraminčių ir buvo nutarta įkurti LŽTSS. Buvo daug sąjungos veikla susidomėjusių žmonių. 2000 m.  kovą  įteisino LŽTSS. Jis pačios steigimo sutarties nepasirašė, tačiau sąjunga buvo registruota. Davė sutikimą, kad organizacijos buveinės adresas būtų Liepų al. 2, Kėdainiai. Visuotiniame susirinkime pirmininku buvo išrinktas B. G. bei revizijos komisija ir kiti organai. Esminis sąjungos punktas buvo stebėti žmogaus teises. LŽTSS nariai buvo vieni pirmųjų, gynę savo teises. A. D. buvo išrinkta į komisiją. Sąjungos nariais buvo  žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, nes jie suprato, kad kartu gali pasiekti daugiau, nei pavieniui. LŽTSS gavo juridinio asmens statusą. Žino, kad Klaipėdoje yra J. S. ir jo grupė. Dar B. G. būnant pirmininku, ta grupė jau buvo susiformavusi. J. S. organizavo visuotinį susirinkimą, bet tame susirinkime jis nedalyvavo. Praėjo jau septyni ar aštuoni metai. Jis nepretendavo užimti pirmininko posto. Iš Kėdainių skyriaus niekas ir nedalyvavo. Pirmininku buvo išrinktas J. S.. Jei visuotinis susirinkimas išrinko, tai vadinasi išrinko. Gegužės mėnesį „Valstybės žiniose“ skelbė, kad birželio mėnesio pradžioje bus susirinkimas. Tačiau  susirinko gal šeši nariai ir sutarė, kad skelbs pakartotinį visuotinį susirinkimą. Negali pasakyti, ar buvo kvorumas ir ar buvo pakartotinis susirinkimas, tuo nesidomėjo, tačiau sprendimus turi gerbti visi. J. S. buvo įpareigotas Registrų centre perregistruoti veiklą, tačiau pirmininku kol kas buvo B. G.. Kažkoks ginčas yra tarp  Registrų centro ir  J. S. grupės buvo ir jie tą patys pripažino. Registrų centro buvo liepta ar tai rekomenduota iš naujo sušaukti visuotinį susirinkimą. Gruodžio mėnesį planuoja daryti pakartotinį susirinkimą. Kauno registrų centras juos įpareigojo perregistruoti sąjungą ir paruošti įstatus, nes nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, siūlė sušaukti susirinkimą, perrinkti tarybos pirmininką, komisiją. Kokie trys metai, kai buvo nutarimas, kad reikia kreiptis dėl perregistravimo. Registrų centras rekomendavo, kad reikia persiregistruoti. Jis  nėra ginčo šalis, todėl jam  buvo tik patariama. Klaipėdoje buvo apie 120 narių, Radviliškyje gal apie 50. Dauguma narių dalyvauja keliose organizacijose iš karto. Kėdainiuose yra apie 20 narių, kurie aktyviai veikia. Registrų centre jam rodė protokolą, bet tas protokolas neįteisintas ir visuotinis susirinkimas nėra įregistruotas Registrų centre. Jis paaiškino, kad čia yra vidaus reikalas, ką išrenka susirinkime. Dėl Kėdainių skyriaus veiklos, kai kurie asmenys yra nepatenkinti, nes žmogaus teisės gina viešąjį interesą. Valstybės institucijos yra nusiteikusios prieš visuomenines organizacijas ir ne paslaptis, kad nariai yra persekiojami. Prokuroras A. P. 8 nariams iškėlė bylą už įžeidimą, už tai, kad nedirbantį prokurorą įskundė teismui. Neįmanoma veikti, jei valstybės institucijos reguliuoja, kokį pirmininką reikia rinkti ir dėl to keliamos baudžiamosios bylos. Šiandieną visuomeninės organizacijos yra  persekiojamos. Dėl to jis yra kreipęsis  į prokuratūrą ir  teismus. Paprašius dokumentų, Registrų centras atsisakė juos duoti, bet lygtai pas juos ant stalo matė gulėjusį susirinkimo protokolą. J. S. jam rodė kažkokius dokumentus. Jam J. S. perdavė dokumentus, kad galėtų perregistruoti sąjungos vadovą ir minėjo, kad vyksta ginčas tarp Registrų centro ir sąjungos. Žino tvarką, kaip perrenkamas kitas pirmininkas,  tai nurodyta įstatuose bei kituose  įstatymuose. Klaipėdos skyrius buvo pats didžiausias ir aktyviausiai veikė. B. G. buvo ne Lietuvoje, o įstatus ir antspaudą perdavė J. S. tam, kad organizacija galėtų savo veiklą vykdyti. Jis nedalyvavo susirinkime, kai buvo išrinktas J. S. sąjungos pirmininku ir nežino, kas dalyvavo tame susirinkime. Planuojamas naujas susirinkimas dėl valdybos narių ir pirmininko išrinkimo bei dokumentų pertvarkymo.

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentų kopijos, gautos iš Valstybės įmonės Registrų centro : Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) įstatais nustatyta, kad tai yra savanoriška, demokratiška, savarankiška visuomeninė, ne pelno organizacija, juridinis asmuo, turintis savo pavadinimą, antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą bei valiutines ir kitas sąskaitas bankuose, aukščiausias LŽTSS valdymo organas yra LŽTSS narių (delegatų) susirinkimas, tarp visuotinių susirinkimų vadovauja valdyba, šios sąjungos padaliniai gali būti įsteigti, kai tokiam steigimui pritaria sąjungos valdyba, padalinio darbui vadovauja LŽTSS valdybos paskirtas pirmininkas, padalinys naikinamas valdybos sprendimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-03-15 įsakymu Nr. 29-V registruojami Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įstatai, suteikiant sąjungai kodą pagal Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registrą 9199132. Susirinkimo 2000-02-01 protokolu Nr. 1, nustatyta, kad 2000-02-01 įsteigta visuomeninė organizacija - Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS), išrinkta LŽTSS valdyba, susidedanti iš B. G., V. A., A. D., A. B., T. J., valdybos pirmininku išrinktas B. G., išrinkta sąjungos revizijos komisija ( 1t., b.l. 88). Susirinkimo dalyvių sąrašu nustatyta, kad J. S. steigiamajame Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos susirinkime nedalyvavo ( 1t., b.l. 89). Valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenis, nustatyta,  kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga įregistruota 2000-03-15, buveinės adresas - Liepų al. 2-1, Kėdainiai, vadovas ( pirmininkas) nuo 2000-03-15 yra B. G., nurodyta valdyba ir jos nariai. Pažymėjime šios organizacijos struktūriniai padaliniai nenurodyti (1t., b.l. 78-80).

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) 2004-06-02 akte, nurodyta, kad LŽTSS valdybos pirmininkas B. G. perduoda LŽTSS Klaipėdos filialo vadovui J. S.: LŽTSS visuomeninės organizacijos registravimo pažymėjimą (originalą); LŽTSS visuomeninės organizacijos įstatus (originalą); LŽTSS visuomeninės organizacijos antspaudą; minėtus dokumentus ir antspaudą naudoti griežtai pagal paskirtį; dokumentus ir antspaudą grąžinti pagal LŽTSS vadovybės reikalavimus per 3 dienas. J. S. priėmė nurodytus dokumentus ir antspaudą, bei įsipareigojo laikytis 2004-06-02 akto nuostatų ir kitų nurodymų (1t. b.1. 57).

2011-09-29 priimtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartys dėl kratų, siekiant surasti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą ir kitus daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1t., b.1.133-194;  2t. b.l. 1-17).

2012-01-02, 2012-02-15 apžiūros protokoluose užfiksuoti vaizdo įrašai, susiję su 2011-10-21 atliktomis kratomis (2t.,b.l. 18-20, 22-23).

2011-10-27 raštu kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą D. V., kadangi 2011-10-21 atlikus kratas ir neradus minėto antspaudo, J. S. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudas jo nurodymu yra išsiųstas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui D. V., todėl prašo nutraukti antspaudo paiešką. Prašyta informuoti, ar Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudas, o jei gautas, prašyta šį antspaudą atsiųsti į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą (2 t., b.1. 29).

2012-02-03 apžiūros protokolu apžiūrėta juridinio asmens „Lietuvos žmogaus stebėtojų sąjunga“ atspaudo klišė, atsiųsta iš LR Generalinės prokuratūros (2 t., b.1. 33-34).

Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės arba pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu. Dokumento suklastojimu ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gaunamas, tik visiško klastojimo būdu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdinto ar kitaip pagaminto, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas yra tada, kai kaltininkas antspaudą, spaudą, dokumentą  arba griežtos atskaitomybės blanką  neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jų valią, sau ar tretiesiems asmenims. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu ( išskyrus pagrobimą), arba keičia šių dalykų buvimą erdvėje vietą, arba perleidžia tretiesiems asmenims. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko panaudojimas neturint teisėto pagrindo suprantamas, kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kai be teisinio pagrindo antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas išleidžiami į teisinę apyvartą arba juos panaudojant sukuriami  tikrovės neatitinkantys dokumentai. 

Kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Jis teigė, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (toliau LŽTSS), pirmininkas B. G. jam išdavė pažymėjimą LŽTSS filialui steigti ir paskyrė jį Klaipėdos skyriaus pirmininku. Dokumentus B. G. jam perdavė 2004-06-02 ranka rašytu aktu, kuriame abu  pasirašė. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtame 2004-06-02 akte išvardinti šie dokumentų originalai: LŽTSS registravimo pažymėjimas, įstatai, antspaudas, kuriais J. S. įpareigojamas naudotis pagal paskirtį ir priimtus sprendimus bei juos grąžinti per tris dienas pareikalavus valdybai. Savo įsipareigojimus J. S. patvirtino rankraštiniu įrašu, padarytu minėtame akte bei parašu ( 1t., b.l. 73). Bylos duomenimis nustatyta, jog J. S. 2006-05-02, pasinaudodamas 2000-03-15 įregistruotos LŽTSS, kodas 9199132 įstatais bei antspaudu sušaukė LŽTSS suvažiavimą, kurio metu buvo sustabdyti LŽTSS pirmininko B. G. įgaliojimai, nurodant įgaliojimų pabaigą 2006-05-02, pirmininku išrinktas J. S.,  iš pareigų atleista LŽTSS sekretorė V. A. ir sekretore išrinkta S. S., išrinkta ir nauja valdyba susidedanti iš J. G., J. S., A. Ž., S. S. (1t., b.l. 93-94). LŽTSS suvažiavimo protokole nurodyta, jog suvažiavime dalyvavo 39 nariai iš 47 narių, tačiau byloje nėra duomenų apie naujų narių priėmimą bei suvažiavime dalyvavusių asmenų sąrašo su parašais. LŽTSS įstatai numato visuotinio narių susirinkimo bei naujų narių priėmimo tvarką, įstatų 7.5 p.  numatyta, jog susirinkimą organizuoja LŽTSS valdyba, vadovauja pirmininkas, nauji nariai priimamai pateikus LŽTSS valdybai arba skyriui prašymą - 3.3 p. ( 1t., b.l. 83-87). Todėl pagrįstai kyla abejonių, ar iš viso buvo sušauktas suvažiavimas, kuriame dalyvavo nurodytas skaičius LŽTSS  narių ir kokiu pagrindu jis buvo kviečiamas, jei suvažiavimą sušaukė ne LŽTSS valdyba, susidedanti iš narių V. A., A. D.,  A. B.,  T. J. bei pirmininko B. G. (1t., b.l. 88). Akivaizdu, jog J. S., neturėdamas teisinio pagrindo, surašė LŽTSS vardu dokumentus, t.y.  LŽTSS suvažiavimo protokolą bei pasinaudodamas LŽTSS blanku, pateikė prašymą Registrų centro Kauno filialui dėl protokolo prijungimo prie bylos,  nurodydamas jau 2000-03-15 įsteigtos LŽTSS kodą - 9199132, kurios pirmininku patvirtintas B. G. (1t. b.l. 78-80, 108). Atkreiptinas dėmesys, jog 2006-05-19 prašymas Registrų centro Kauno filialui surašytas ant LŽTSS firminio blanko ir uždėtas antspaudas „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga“ Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ bei pasirašytas J. S. (1t., b.l. 92). Protokole nėra užfiksuota, jog steigiamas LŽTSS Klaipėdos filialas, tačiau  nurodytas adresas Taikos pr. 111a, Klaipėda (1t., b.l. 93-94). Kaip matyti iš 2004-06-02 dokumentų perdavimo akto, J. S. dokumentai ir anspaudas buvo duoti, kaip Klaipėdos filialo pirmininkui, tai, kad dokumentai J. S. buvo duoti įsteigti LŽTSS Klaipėdos filialą patvirtino ir liudytojai T. J. bei S. V., to neneigė ir pats kaltinamasis J. S., teigdamas, kad jį B. G. paskyrė vadovauti Klaipėdos filialui. Šias aplinkybes patvirtina ir J. S. pateikti dokumentai VĮ Registrų centro Kauno filialui: 2006-05-19 prašymas dėl suvažiavimo protokolo prijungimo prie inventorinės bylos 9199132, 2008-05-28 prašymas dėl paramos statuso suteikimo, 2008-05-28 prašymas registruoti juridinių asmenų registre Juridinį asmenį, nurodant JA  kodą - 9199132, JA pavadinimą - Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, JA buveinę nurodant -  Taikos pr. 111a, Klaipėda (forma JAR-1, 1t., b.l. 96-99). Be to, akivaizdžiai skiriasi 2006-05-19 VĮ RC Kauno filialui pateikto prašymo firminis blankas bei 2008-05-28 prašymo dėl paramos statuso suteikimo LŽTSS firminis blankas (1t., b.l. 92,95). Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, kodas 9199132, įsteigta 2000-02-01 ir 2000-03-15 įregistruota LR Teisingumo ministerijoje  įsakymu Nr. 29-V bei  JA registre, kurios buveinės adresas -  Liepų al. 2-1, Kėdainiai, pirmininkas B. G., valdybos nariai V. A., A. D.,  A. B., T. J. (1t., b.l. 88, 108, 71-80). J. S. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktuose dokumentuose, grafoje „kolegialus valdymo organas“ formoje JAR-VO-BV1 nurodo J. S., kaip pirmininką, grafoje „paskyrimo išrinkimo data“ nurodo  - pagrobti dokumentai (1t., b.l. 96-99), tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog J. S. 2006-05-02 surašė protokolą, kuriame buvo užfiksuota jog jis sušaukė LŽTSS suvažiavimą, suvažiavimo metu buvo sustabdyti LŽTSS pirmininko B. G. įgaliojimai ir pirmininku išrinktas J. S., šis protokolas 2006-05-19  buvo pateiktas Kauno registrų centrui ( 1t., b.l. 93-94). Formose JAR-VO-BV2 LŽTSS nariais bei kolegialiu valdymo organu nurodyti S. S., J. G.,  J. S.,  A. Ž. (1t., b.l. 103-106), „paskyrimo ir išrinkimo“ grafoje taip pat nurodant - pagrobti dokumentai, nors jau minėtame 2006-05-02  protokole bei pateiktam Kauno registrų centrui šie asmenys  nurodyti  kaip  į valdybą išrinkti nariai. Taigi, dokumentai Kauno registrų centrui užpildyti, pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus. VĮ Registrų centro Kauno filialas, įvertinęs J. S. 2008-05-28 pateiktus dokumentus, 2008-06-02 raštu atsisakė suteikti paramos gavėjo statusą bei išduoti naują registravimo pažymėjimą LŽTSS ( kodas 9199132), motyvuodami, jog vadovaudamiesi Juridinių asmenų registro nuostatų 95 punktu, 32 punktu, dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas. Taip pat Juridinių asmenų registro nuostatų 17.7 punktas numato, kad registre registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius, jų paskyrimo (išrinkimo) data, jei sudaromas kolegialus valdymo organas, nurodomas kolegialaus organo pirmininkas. Sąjungos steigimo dokumentų (įstatų) 7.2 punktas numato, kad sąjungoje yra kolegialus valdymo organas - valdyba ir vienasmenis valdymo organas - pirmininkas. Norint įregistruoti šiuos valdymo organus, reikia pateikti J AR-1, JAR-VO-V. JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2, JAR-T bei JAR-PP formas, visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame būtų išrinkti valdybos nariai bei sąjungos pirmininkas. Pildant minėtas formas, reikia užpildyti 6 punktą (paskyrimo, išrinkimo data). Pažymėtina, jog J. S. formoje JAR-VO-BV1, 6 punkte grafoje –„paskyrimo, išrinkimo data“, nurodė - pagrobti dokumentai. Visuotinio narių susirinkimo protokolas turi atitikti sąjungos įstatų 7.3. 7.5, 7.6 punktų bei Civilinio kodekso 2.90 straipsnio reikalavimus. Renkant valdybos narius, reikia vadovautis sąjungos įstatų 8.1 bei 8.2 punktų reikalavimais. Nustatytas ir trūkumų pašalinimo terminas (1t., b.l. 109). Tačiau J. S. per nustatytą terminą nepašalinus rašte nurodytų trūkumų, VĮ Registrų centro Kauno filialas grąžino dokumentus ir išaiškino, jog vadovaudamiesi Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 2 dalimi, atsisako registruoti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos duomenų pakeitimus bei išduoti naują registravimo pažymėjimą, kadangi nebuvo pašalinti 2008-06-02 rašte Nr. 2335267, 2335269 nurodyti trūkumai ( 1t., b.l. 110). Nepaisant to,  J. S., prisistatydamas  LŽTSS pirmininku bei pasinaudodamas LŽTSS antspaudu, nors antspaudas ir minėti dokumentai 2008-05-23 spaudoje buvo paskelbti negaliojančiais (2t., b.l. 200), 2010-01-20 raštu pakartotinai kreipėsi į  VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų gavimo ir prijungimo ( 1t., b.l. 111), tačiau jam  buvo išaiškinta, jog rašte minimi faktai dėl galimybės susipažinti su sąjungos registravimo dokumentų byla neatitinka tikrovės. Juridinių asmenų registro dokumentų, duomenų ir informacijos naudojimo tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (Žin., 2003. Nr.107-4810), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503 patvirtintu Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (Žin., 2007, Nr. 128-5230) nuostatomis. Be to, pažymėjo, jog J. S. jau daug kartų buvo paaiškinta dėl registravimo tvarkos atsakymuose į jo paklausimus bei nurodė, kad sąjungos registravimo dokumentų byloje, esančių dokumentų sąrašas jam pateiktas 2010-01-29 rašte Nr. (3.7.7.)S-J-146,147 ( 1t., b.l. 125). Liudytojas T. J., LŽTSS valdybos narys, teigė, jog  J. S. neteisėtai iš sąjungos pašalino teisėtai išrinką pirmininką B. G. ir neteisėtai naudojasi jam B. G. patikėtais sąjungos dokumentais ir antspaudu, teigė, jog 2006-06-12 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtai J. S. naudojamų dokumentų išreikalavimo ( 1t., b.l. 58). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2004-06-02 aktu B. G. perdavė J. S. LŽTSS dokumentus ir antspaudą  bei nurodė, jog pareikalavus  sąjungos vadovybei per tris dienas privalo juos grąžinti. Rašytinio dokumento byloje apie reikalavimą J. S. grąžinti jam patikėtus dokumentus ir antspaudą nėra, tačiau liudytojos S. V. teigimu, jai buvo perduotas neužklijuotas vokas nuo B. G., kuriame buvo reikalavimas  J. S. gražinti į LŽTSS būstinę Vilniuje jam patikėtus dokumentus,  reikalavimas pasirašytas B. G.. Šį voką  ji iš Vilniaus centrinio pašto išsiuntė registruotu laišku ir registruoto laiško kvitą ji pateikė Generalinei prokuratūrai. Šią  aplinkybę patvirtino ir liudytojas,  prokuroras V. A., kuris  generalinėje prokuratūroje apklausė B. G., kuris apklausos protokole nurodė, kad prideda  registruoto laiško kvitą. Liudytoja S. V. teigė, jog grįžus iš užsienio B. G., jį informavo, kad J. S. reikalavimo neįvykdė ir dokumentų negražino, todėl B. G., telefonu paskambinęs J. S., dar kartą apie tai jam priminė. Teigė, jog pati, sutikusi J. S., dar kartą pareikalavo gražinti dokumentus, tačiau dokumentai jai nebuvo gražinti. Liudytojos,  LŽTSS sekretorės V. A. teigimu, ji taip pat ne kartą J. S. prašiusi grąžinti dokumentus, tačiau jie nebuvo gražinti paaiškinus, jog dokumentus jis nusipirko, be to jai buvo atsiųstas pranešimas, pasirašytas S. S., jog ji atleista iš LŽTSS sekretorės pareigų (3t., b.l. 164). Vertinant minėtų liudytojų parodymus darytina išvada, jog buvo žodinis reikalavimas J. S. grąžinti jam patikėtus dokumentus, raštiškas reikalavimas nebuvo numatytas 2004-06-02 dokumentų perdavimo akte (1t., b.l. 73), tačiau, liudytojų teigimu, J. S. buvo išsiųstas registruotu laišku ir raštiškas reikalavimas grąžinti dokumentus ir antspaudą. Dėl  negrąžintų dokumentų išreikalavimo iš J. S. į Generalinį prokurorą 2006-06-12 kreipėsi ir liudytojas T. J., LŽTSS valdybos narys (1t., b.l. 58). J. S. ir po to neteisėtai naudojosi jam patikėtais dokumentais ir 2008-05-28 kreipėsi į VĮ registrų centro Kauno filialą dėl naujo LŽTSS registravimo pažymėjimo išdavimo. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos filialai ar atstovybės nėra įstrigtos (1t., b.l. 78-80). Vertinant aplinkybių visumą, darytina išvada, jog J. S., neturėdamas teisinio pagrindo, įgijo LŽTSS antspaudą bei įstatus, t.y. pareikalavus jų negrąžino ir jais neteisėtai  naudojosi.

J. S. buvo kaltinamas pagrobęs juridinio asmens antspaudą ir panaudojęs pagrobtą atspaudą. Nustatyta, kad kaltinamasis antspaudo negrobė, jį jam perdavė B. G.. Baudžiamosios teisės prasme įgijimu laikytinas bet koks teisiniu pagrindu kaltininkui nepriklausančių dalykų užvaldymas sandorių ar kitu pagrindu (išskyrus pagrobimą), todėl aplinkybė, jog antspaudas buvo pagrobtas, iš kaltinimo šalintina. Panaudojimu laikytini kaltininko aktyvūs veiksmai, kai be teisinio pagrindo antspaudas, spaudas ar dokumentas  išleidžiami į teisinę apvartą arba panaudojant minėtus dalykus sukuriami tikrovės neatitinkantys dokumentai. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 302 str. 1 d., kaip antspaudo įgijimas  neturint teisėto pagrindo ir jo neteisėtas panaudojimas sukuriant tikrovės neatitinkančius dokumentus.

Nustatyta, jog kaltinamasis J. S., panaudojęs neteisėtai įgytą LŽTSS antspaudą, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo.

Jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje  pagamino netikrą dokumentą - 2011-08-22 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą „Dėl informacijos gavimo“, kurio Nr. R/11/VIII-35 ir jame  nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-08-22 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ( 1t., b.l. 1).

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2011-08-30 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą „Dėl viešojo intereso gynimo“, kurio Nr. P/11/VIII-37, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-08-30 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai (1t., b.l. 4).

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - 2011-10-25 Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą, kurio Nr. R/11/X-51, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-10-25 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrai ( 1t., b.l. 9).

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. raštą, kurio Nr. b/N2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai įgijęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjunga. The Lithuanian Human Rights Observers Associations. LIETUVOS RESPUBLIKA. VILNIUS“ ir 2011-10-28 pateikė šį netikrą dokumentą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (1t., b.l. 22).

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Kaltinamasis J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-01-20 Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. prašymą „ Dėl organizacijos spaudo aplinkybių“, kurio Nr. D/9.2-12/1-1 ir nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.  prisistatęs Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, juo nebūdamas ir 2012-01-20 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ( 1t., b.l. 12).

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-02-13 Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko J. S. skundą „Dėl prokurorės 2012-01-24 nutarimo panaikinimo“, kurio Nr. D/9.2-12/2-1a ir nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y.  prisistatęs  Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, juo nebūdamas ir 2012-02-13 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai (1t., b.l. 17).

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais  Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltinamojo asmenybę. J. S. padarė  penkis apysunkius nusikaltimus ir šešis  nesunkius nusikaltimus, priskiriamus tyčinių nusikaltimų kategorijai, duomenų apie administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, tačiau anksčiau teismo teistas už šmeižimą bei dokumentų suklastojimą ir esant neišnykusiam teistumui vėl nusikalsta, padarydamas tos pačios rūšies nusikaltimus. „Sodros“ duomenimis, dirba UAB „RMR ir KO“ ( 2t., b.l. 162), dėl padarytos veikos neprisipažino, savo elgesio nevertina kritiškai ir negerbia įstatymų, darydamas naujus tos pačios rūšies nusikaltimus, 2012-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tarkos pažeidimo, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs, be to kaltinamojo atžvilgiu pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai, iškeltos bylos nagrinėjamos  teismuose, tai rodo  kaltinamojo polinkį nusikalsti bei nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas teisės normas, duomenų apie jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, todėl, įvertinus aplinkybių visumą ir siekiant nubausti nusikaltimus padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, individualizuojant bausmę  kaltinamajam, skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, atidedant bausmės vykdymą minimaliam terminui.

J. S. paskirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 diskai su 2011-10-21 kratos metu filmuota medžiaga ( 2t., b.l. 21), 1 diskelis su kratos metu  filmuota medžiaga (duomenys neskelbtini), ( 2t., b.l. 24), vokas su antspaudu ( 2t., b.l. 35), paliktini saugoti byloje. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir skirti bausmes:

pagal BK 302 str. 1 d. dėl neteisėto antspaudo įgijimo – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl 2011-08-22 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:

pagal 300 str.1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimą,

pagal BK 302 str. 1 d. -1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai,  paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl 2011-08-30 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:

pagal LR BK 300 str. l d.  - 6 mėnesių laisvės atėmimą,

pagal LR BK 302 str. l d. - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai,  paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl 2011-10-25 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:

pagal LR BK 300 str. l d. - 6 mėnesių laisvės atėmimą,

pagal LR BK 302 str. l d. - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai,  paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę  ir paskirti subendrintą bausmę - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl netikro dokumento, kurio Nr. b/N2 pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:

pagal LR BK 300 str. l d. - 6 mėnesių laisvės atėmimą,

pagal LR BK 302 str. l d. - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai,  paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - l metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl 2012-01-20 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo:

pagal LR BK 300 str.1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl 2012-02-13 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo:

pagal LR BK 300 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., subendrintas bausmes, paskirtas pagal LR BK 302 str. 1d. ir 300 str. l d. (4 epizodai - 2011-08-22, 2011-08-30, 2011-10-25, Nr. b/N2 ) bei bausmes, paskirtas pagal BK 302 str. 1d. (neteisėtas antspaudo įgijimas), BK 300 str. l d. (dėl 2012-01-20 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo), BK 300 str. 1 d. (dėl 2012-02-13 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2011-09-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-02-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 86 MGL (10 750 Lt) dydžio baudą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis J. S. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudą į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6800, teismui pateikti tai patvirtinantį kvitą (LR BVK 22, 23 str.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai, pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (LR BVK 24 str.).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus  turinčius  reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 diskus  su 2011-10-21 kratos metu filmuota medžiaga, 1 diskelį su kratos metu filmuota medžiaga (Taikos pr. 111a, Klaipėda ir Kanto g. 6-18, Klaipėda), voką su antspaudu, palikti saugoti byloje. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant  per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Adolfina Simaitienė