Civilinė byla Nr. 3K-3-140/2010                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.2  (S)                                

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Utvilsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus D. B., kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Utvilsta“ ieškinį atsakovui IĮ ,,Utenos stogai“ dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo; trečiasis asmuo – UAB ,,BĄ investiciniai projektai“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

2004 m. lapkričio 29 d. ieškovas (genrangovas) UAB ,,Utvilsta“ (toliau – ieškovas) ir trečiasis asmuo ,,BĄ investiciniai projektai“ (užsakovas) (toliau – trečiasis asmuo) sudarė statybos rangos sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o trečiasis asmuo – juos priimti ir sumokėti atlyginimą. Ieškovas ir atsakovas IĮ ,,Utenos stogai“ (toliau – atsakovas) 2005 m. birželio 27 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti, o ieškovas – priimti darbus ir sumokėti už atliktus statybos rangos darbus anksčiau nurodytame objekte. 2006 m. rugsėjo 7 d. atsakovui (subrangovui) už atliktus statybos rangos darbus pagal ieškovo (genrangovo) prašymą trečiasis asmuo (užsakovas) sumokėjo 15240,39 Lt. Remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, BUAB ,,Utvilsta“ bankroto administratorius D. B. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 240,39 Lt be pagrindo gautų pajamų. Ieškinyje nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo nemokus, turėjo turto už 4 970 841 Lt, o įsiskolinęs 7 200 901 Lt. Ieškovo atstovo teigimu, trečiojo asmens atsiskaitymas su atsakovu ieškovo prašymu pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio reikalavimą, nes atsakovas gavo savo reikalavimo patenkinimą anksčiau nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti 2007 m. vasario 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad 2006 m. birželio 6 d. antstolė N. Š. surašė patvarkymą, kuriuo įpareigojo trečiąjį asmenį pranešti antstolei, ar jis turi lėšų, kurias ieškovas turi išmokėti kitiems asmenims, sustabdė 403 060 Lt išmokėjimą ieškovui ir ieškovo nurodymu tretiesiems asmenims, šia apimtimi lėšas areštavo, nurodydama jas pervesti į antstolės sąskaitą. Atsakovas apie tokius draudimus turėjo žinoti, nes jie buvo įregistruoti viešame areštų registre. Trečiasis asmuo neteisėtai sumokėjo, o atsakovas – gavo ginčijamas lėšas, todėl jos turi būti ieškovui grąžintos (CK 6.237 straipsnis).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. B. Ieškinys atsakovui pareikštas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 14, 23 punktų pagrindu. Teismas, remdamasis 2005 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartimi ir kitais byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovas (užsakovas - genrangovas) už atliktus stogų ir fasadų skardinimo darbus pagal pirmiau minėtą rangos sutartį buvo skolingas atsakovui (subrangovui) 15 240,39 Lt. 2005 m. birželio 27 d. sutartį teismas vertino kaip subrangos sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad 2004 m. lapkričio 29 d. ieškovas (rangovas) ir trečiasis asmuo (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį dėl to paties objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad 2006 m. gegužės 5 d. prašymu ieškovas pavedė trečiajam asmeniui atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus ir medžiagas. 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Š. patvarkymu trečiasis asmuo buvo įpareigotas per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo pranešti antstolei, ar jis turi ieškovui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam grąžinti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų atlikti. Šiuo patvarkymu buvo sustabdytas 403 060 Lt išmokėjimas ieškovui ir tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolės sąskaitą. 2006 m. rugsėjo 5 d. prašymu atsakovas pareikalavo, kad būtų apmokėta skola už atliktus subrangos darbus statybos objekte. 2006 m. rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui 15 240, 39 Lt. Teismas sprendė, kad šis atsiskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą konstatuota, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovo skolos kreditoriams daug kartų viršijo jo turtą, ieškovas neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes ūkinės veiklos nevykdo, ne kartą (2006 m. liepos 18 ir 26 dienomis) kreditorių buvo informuotas, kad neatsiskaičius, jie kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. ir vėlesnėmis nutartimis patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių reikalavimai viršija 6 mln. Lt, iš kurių dalis turėjo būti patenkinti anksčiau nei atsakovo (darbo užmokestis darbuotojams, įmokos valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams). Dėl to teismas sprendė, kad trečiojo asmens atsiskaitymas su atsakovu pažeidė įstatymų reikalavimus, t. y. ieškovo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą įstatymų nustatyta tvarka. Teismo nuomone, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju nebuvo sąžiningi. Tokią savo poziciją teismas grindė tuo, kad Turto arešto aktų registre nuo 2006 metų buvo registruotos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp jų ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta ieškovo bankroto byloje, areštuoti ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, lėšas. Teismas pažymėjo, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui, kaip verslo subjektams, taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kadangi teismas preziumavo, kad Turto arešto aktų registro duomenys atsakovui buvo žinomi, jis šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tai laikė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. atsakovo prašymas, kad su juo atsiskaitytų ne ieškovas, kurio pareiga atsiskaityti buvo nustatyta rangos sutartyje, bet trečiasis asmuo, yra nesąžiningas ir neteisėtas veiksmas; taip atsakovo reikalavimas patenkintas anksčiau nei kitų kreditorių. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo  iš pirmiau nurodytų registro duomenų, antstolio patvarkymo taip pat žinojo, kad ieškovui vėluojant atsiskaityti ir kreditoriams kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto ir lėšų areštas, todėl suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir gali būti nemokus ir nepagrįstai atsiskaitė tiesiogiai su atsakovu. Spręsdamas dėl atsakovo ir trečiojo asmens sąžiningumo, atliekant ginčo atsiskaitymą, teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtoje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Gilius ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-540/2008, pateiktais išaiškinimais, nurodydamas, kad šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sutampa. Teismas pažymėjo, kad, ginčijant 2006 m. rugsėjo 7 d. atlikto atsiskaitymo teisėtumą, negalima vadovautis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nes atsiskaitant ieškovui dar nebuvo iškelta bankroto byla, tačiau tai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Teismas nurodė, kad, patenkinus ieškinį, išieškotas turtas turi būti įskaitomas į bendrą ieškovo turto masę ir naudotinas visų kreditorių reikalavimams tenkinti, atsakovas turi teisę kreiptis dėl savo finansinių reikalavimų patvirtinimo ieškovo bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 6 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu; pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokios konkrečios teisės normos pagrindu priteistina iš atsakovo ieškovui skola; nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtoje byloje BUAB „Utvilsta“ v. UAB „Gilius ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-540/2008, aplinkybės iš esmės tokios pačios. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas nė vienas sandoris, ieškovas neginčija, kad atsakovas atliko darbus pagal 2005 m. birželio 27 d. statybos rangos sutartį ir įgijo teisę gauti atlyginimą. Antstolės N. Š. 2006 m. birželio 6 d. patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą buvo sustabdytas ieškovui priklausančių lėšų, esančių UAB „Baltijos ąžuolas“ bei pas trečiąjį asmenį išmokėjimas; trečiojo asmens lėšos neareštuotos ir nesustabdytas jų mokėjimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje neįrodyta, jog trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 15 240,39 Lt skolos ieškovui, o ne trečiajam asmeniui priklausančiomis lėšomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl antstolės patvarkymo netinkamo vykdymo trečiajam asmeniui buvo taikytos sankcijos; nepateikti duomenys, kad įstatymo nustatyta tvarka pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, atsiradusių dėl nurodyto antstolės patvarkymo nevykdymo, atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos 2004 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutarties nuostatos, nei aplinkybė, kad ieškovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepanaikino trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už ieškovą (CK 6.50 straipsnis) ir trečiasis asmuo neprivalėjo vadovautis tuo metu galiojusiu Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu. Dėl to teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas nepagrįstai neįgijo turto ir nepraturtėjo dėl trečiojo asmens sumokėtos 15 240, 39 Lt skolos už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnių nuostatas. Byloje pateiktas antstolės N. Š. patvarkymas buvo viešai įregistruotas, todėl preziumuojama, kad jis buvo žinomas visiems asmenims, tarp jų ir atsakovui (Turto arešto registro įstatymo 5 straipsnis). Atsakovas, žinodamas apie draudimus kasatoriui ir trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, jų nepaisė, prašė, kad ieškovo skolą atsakovui sumokėtų trečiasis asmuo, todėl laikytina, kad jis buvo nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės patvarkymo neįvykdymą būtina paremti įrodymais; teismui buvo pateikta vykdomoji byla, kurioje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad į antstolės sąskaitą buvo įmokėta patvarkyme nurodyta pinigų suma, todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad patvarkyme nurodytas draudimas atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis buvo pažeistas. Pažeidimo faktą patvirtina mokėjimo pavedimas atsakovui. Kasatoriaus teigimu, nesuprantamas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad antstolės patvarkymo pažeidimui konstatuoti reikėjo pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Kasatorius pažymėjo, kad, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, negalimi  jokie susitarimai dėl areštuoto turto nuomos, o jei tokie sudaromi – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80, 6.154, 6.157 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mikrotestas“ v. UAB „Terama“, bylos Nr. 3K-3-325/2007).

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sumokėtos lėšos atsakovui nepriklausė kasatoriui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu ir taip sumažino savo skolą kasatoriui. Kasatoriaus teigimu, pagal rangos sutartį, sudarytą kasatoriaus ir trečiojo asmens, pastarasis turėjo atsiskaityti tiesiogiai su kasatoriumi, o šis savo ruožtu pagal jo sudarytas sutartis su subrangovais - su jais, tarp jų ir su atsakovu. Trečiasis asmuo atsakovui sumokėjo tokio dydžio sumą, kurią atsakovui turėjo sumokėti kasatorius pagal rangos sutartį ir tokią sumą kasatorius turėjo teisę išsireikalauti iš trečiojo asmens. Dėl išvardytų priežasčių visos trečiojo asmens mokėtinos sumos už atliktus statybos darbus pagal sutartį su kasatoriumi laikomos priklausiusiomis kasatoriui.

3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.50 straipsnio nuostatas. Antstolei priėmus patvarkymą, trečiasis asmuo negalėjo atsiskaityti už kasatorių. Trečiasis asmuo atsiskaitė su subrangovais pagal jo ir kasatoriaus 2006 m. birželio mėnesio susitarimą, tačiau toks susitarimas yra niekinis, juo pažeistos imperatyviosios teisės normos (CK 1.78, 1.80 straipsniai). Kasatoriaus atstovo nuomone, trečiojo asmens atsiskaitymas su atsakovu vertintinas kaip susitarimas dėl atsiskaitymų (CK 6.154 straipsnis). Nors susitarimas dėl atsiskaitymų nesudarytas raštu, tačiau šalių susirašinėjimas, trečiojo asmens ataskaita apie atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis įrodo, kad visi trys byloje dalyvaujantys asmenys siekė susitarti ir susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymų ir toks susitarimas buvo įvykdytas, sumokant pinigus atsakovui. Atsakovas be teisėto pagrindo gavo 15 240,39 Lt, todėl šias lėšas turi sugrąžinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad kasatorius konkrečiai nenurodo, kaip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnio nuostatas, taip pat kokias teisės normas pažeidė trečiojo asmens ir kasatoriaus 2006 m. birželio mėnesio susitarimas, dėl kurių jis turi būti pripažintas niekiniu. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasatoriaus teiginys, kad atsakovas žinojo, jog kasatorius yra nemokus, nepagrįstas įrodymais. Kasatorius nepagrįstai atsakovo nesąžiningumą grindžia priimtu antstolės patvarkymu, nes apie šį patvarkymą atsakovas sužinojo tik 2008 m., gavęs jį kartu su ieškiniu šioje byloje; Turto arešto aktų registro įrašai neįrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, taip pat kad atsakovas apie juos privalėjo žinoti. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybės, tinkamai taikė CK 6.50 straipsnį ir pagrįstai netaikė CK 6.237-6.241 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo institutą, ir priėjo prie teisingos išvados, kad šiais pagrindais tenkinti ieškinį nėra pagrindo, nes anksčiau nurodyto instituto taikymui būdingas subsidiarumas – jis taikomas tik tada, kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi ar neduoda norimo rezultato.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl privalomą antstolio patvarkymą pažeidžiančio sandorio, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai,  negaliojimo

 

Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis - pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y.  ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų.

Įstatymuose nepateikiama  są­vo­kos „viešoji tvarka” apibrėžties. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip ap­imanti pa­grin­di­nius prin­ci­pus, ku­riais yra grin­džia­ma vals­ty­bės tei­si­nė sis­te­ma, valstybės ir vi­suo­me­nės funk­cio­na­vi­mas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo  6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. Alytaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-133; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB ,,Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Teisinė valstybė grindžiama visuotinu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vienas iš tokių subjektų yra teismo antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti teismo sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, duodami intra vires (neviršijant suteiktų įgaliojimų), yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Antstolio reikalavimų procesinė forma - antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgalinimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles ir kt.). Sandoris, pažeidžiantis privalomą antstolio patvarkymą, duotą intra vires (antstoliui neviršijant įstatymu suteiktų įgaliojimų), yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir  negalioja. Tokio sandorio negaliojimo padarinius gali reikalauti taikyti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms sandorio negaliojimo padariniai turi įtakos, be to, konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį ir taikyti jo teisinius padarinius ex officio turi bylą nagrinėjantis teismas.

 

Dėl materialinių įstatymų taikymo nagrinėjamoje byloje

 

Šioje byloje kasatorius reikalavimą dėl lėšų išreikalavimo reiškė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, įpareigojančio bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje šios teisės normos taikymo klausimu yra išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto norma nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui.  Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa-LTB“, bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pamario langai“ v. UAB ,,Palangos statyba“ ir kt., bylos Nr. 3-636/2004).

             Faktiniu ieškinio pagrindu kasatorius nurodė ir aplinkybes, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu, pažeisdamas 2006 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriuo UAB ,,BĄ investiciniai projektai“ buvo įpareigota pranešti antstolei, ar turi lėšų, kurias turi išmokėti UAB ,,Utvilsta“ bei nurodė sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą UAB ,,Utvilsta“ ar tretiesiems asmenims UAB ,,Utvilsta“ nurodymu. Ieškiniu kasatorius nesuformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovui išmokėtos ginčo lėšos ir nenurodė materialinės teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindą, tačiau tai neatleido bylą nagrinėjusių teismų nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius ir taikyti tinkamus materialinius įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kvalifikuodami ginčo materialinius santykius, bylą nagrinėję teismai padarė materialinių įstatymų taikymo klaidų. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus ieškinį, pareikštą pagal CK 6.237 straipsnį, tenkino visiškai, nekeisdamas reikalavimų tenkinimo pagrindo. Toks sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikoje suformuluotoms esminėms nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėms: nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai - jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.).

           Byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 6 d. antstolės N. Š. patvarkymu trečiasis asmuo buvo įpareigotas per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo pranešti antstolei, ar jis turi kasatoriui priklausančių lėšų ar turto, kurį privalo jam grąžinti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą tai turėtų atlikti, šiuo patvarkymu buvo sustabdytas 403 060 Lt išmokėjimas kasatoriui ir jo nurodymu tretiesiems asmenims, lėšos areštuotos, nurodyta jas pervesti į antstolės sąskaitą 2006 m. gegužės 5 d. prašymu UAB ,,Utvilsta“  pavedė trečiajam asmeniui už jį atsiskaityti su atsakovu už atliktus pagal subrangos sutartį darbus ir medžiagas,  2006 m. rugsėjo 5 d. prašymu atsakovas pareikalavo, kad būtų apmokėta skola už atliktus subrangos darbus statybos objekte, 2006 m. rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui 15 240,39 Lt. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio - neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų šio sandorio niekinio pobūdžio konstatavimui - ar trečiojo asmens atsiskaitymas su kasatoriaus kreditoriumi nepažeidė antstolės patvarkymo dėl 403 060 Lt UAB ,,Utvilsta“ lėšų mokėjimo sustabdymo ir arešto reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, ginčijamo atsiskaitymo neteisėtumą pagrindžia vykdomosios bylos medžiaga, tačiau vykdomosios bylos duomenys teismų sprendimuose neanalizuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylose, kaip susijusiose su viešojo intereso apsauga, teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d.  nutartis, priimta civilinėje SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005).

 

          Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas procesinis sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų tinkamai ištirtos reikšmingos faktinės aplinkybės ir ištaisytos materialinių įstatymų taikymo klaidos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kadangi kasatoriaus reikalavimo atsakovui pagrįstumo klausimas neišspręstas, tai nėra galimybės tiksliai paskirstyti šalių turėtų bei kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų išlaidų paskirstymo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

          Kasacinės instancijos teisme patirta 46,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

 

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                      Egidijus Laužikas

 

Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                                                  Pranas Žeimys