LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 10 d. paduotu ieškovo F. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas F. M. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroturtas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aušros namai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. M. dėl valdymo pažeidimo pašalinimo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, jo ieškinys galėjo būti atmestas, tik jei atsakovė būtų įrodžiusi, jog ji teisėtai naudojasi ieškovui priklausančia patalpa (laiko joje įrengusi dūmtraukį). Anot ieškovo, jokie įrodymai ar teisiniai argumentai, kurie patvirtintų, jog atsakovė šiuo metu teisėtai naudojasi ieškovui priklausančia buto dalimi į bylą nebuvo pateikti. Taip pat ir teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo atsakovė šiuo metu teisėtai naudotųsi ir toliau turėtų teisę naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe (buto dalimi). Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ rašytinis sutikimas atsakovei įrengti dūmtraukį per ieškovui šiuo metu priklausantį butą suderintoje vietoje savo esme ir turiniu gali būti vertinamas tik kaip vienašalis sandoris, suteikęs teisę atsakovei per ieškovui šiuo metu priklausantį butą pravesti dūmtraukio vamzdį. Anot ieškovo, jei ieškovui priklausanti nuosavybė buvo apribota vienašaliu sandoriu, tai atitinkamas sandoris galėjo sukurti teisines pasekmes tik šį vienašalį sandorį sudariusiam asmeniui, bet ne ieškovui.
Taip pat ieškovas nurodo, kad sutikimas neatlygintinai naudotis tam tikra nekilnojamojo daikto dalimi labiausiai atitinka panaudos teisinius santykius (CK 6.629 straipsnis). Anot ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad nei atitinkamu raštu, nei kitais susitarimais naudojimosi svetimu butu terminas nebuvo nustatytas, tai atsakovei buvo leista naudotis neterminuotai. Ieškovo manymu, tokie teisiniai santykiai labiausiai atitinka neterminuotos panaudos institutą. Tačiau, ieškovo teigimu, naujajam daikto savininkui teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį pereina jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
Be kita ko, ieškovas nurodo, kad teismai, spręsdami negatorinio ieškinio pagrįstumo klausimą, vertino sandorį (sutikimą) galiojusį buvusiam turto savininkui, bet ne dabartiniam savininkui, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 ir 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020 suformuotos praktikos.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo F. M. kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovui F. M. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 10 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 65.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė