LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. gamybinės komercinės įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria buvo tenkintas iš dalies ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ prašymas dėl ieškovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-971-524/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ ieškinį atsakovui A. N. gamybinei komercinei įmonei dėl rangos sutarties darbų kainos mažinimo bei atsakovo A. N. gamybinės komercinės įmonės priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Westauto“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adakris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl rangos sutarties darbų kainos mažinimo ir dėl nuostolių atlyginimo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas prašymas dėl ieškovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumas.

Ieškovas UAB „Westauto“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. N. gamybinei komercinei įmonei, prašydamas sumažinti statybos rangos sutarties darbų kainą 189 191 Lt suma.

Atsakovas A. N. GKĮ padavė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 80 822,28 Lt nuostolių. Pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškiniui ir bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti – areštuoti ieškovo turtą.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba jo neužtekus – turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 80 882,28 Lt sumos.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašymu įpareigoti atsakovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 78 819,82 Lt ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba pateikti teismui Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantiją. Nurodė, kad dėl atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo operatyviai sudarytas turto aprašas, todėl ieškovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal dvi transporto priemonių rezervavimo sutartis ir turėjo grąžinti sumokėtus avansus (iš viso 19 000 Lt) bei sumokėti baudas (iš viso 19 000 Lt). Be to, antstolis aprašė butą, kurį pagal preliminarios  sutarties reikalavimus ieškovas buvo įsipareigojęs parduoti iki 2011-03-31 ir dėl pritaikytų apribojimų ieškovas negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl pagal preliminarią sutartį turės sumokėti 30 000 Lt baudą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti 2009 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimo, todėl per vienerius metus patirs 29 819,82 Lt nuostolių (teismo sprendimu priteistų mokėtinų palūkanų suma per vienerius metus).

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą iki 2011-06-01 į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 19 000 Lt arba pateikti tokios sumos banko garantiją. Teismas nustatė, jog transporto priemonių rezervavimo sutartys buvo sudarytos 2010-12-16, t. y. iki teismo 2010-12-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Pagal šių sutarčių 1.2 p. rezervavimo laikotarpis buvo numatytas iki 2010-12-24, sumokėtas avansas iš viso sudarė 19 000 Lt. Šiomis sutartimis šalys susitarė, kad jeigu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys numatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl pardavėjo (ieškovo) prisiimtų įsipareigojimų, pirkėjui per penkias dienas sumokama avanso dydžio baudą. Pagal pateiktus kasų išlaidų orderius nustatė, kad ieškovas grąžino sumokėtus avansus (iš viso 19 000 Lt) bei sumokėjo baudas (iš viso 19 000 Lt). Teismas pripažino, jog 19 000 Lt nuostoliai, dėl negalėjimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, galėjo atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kitų, dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai atsiradusių nuostolių teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. N. GKĮ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, ieškovo prašymu, pritaikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nurodant areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba jo neužtekus – turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, banke ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 189 191 Lt sumos ir uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Anksčiau priimta nutartimi pirmosios instancijos teismas apribojo bet kokius atsakovo veiksmus su įmonės turtu, todėl piniginių lėšų įnešimas į teismo depozitinę sąskaitą neįmanomas, nes šiuo atveju būtų pažeista 2011 m. balandžio 12 d. priimta nutartis.

2) Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, todėl tokia teismo nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo kriterijais, bei yra pažeidžiama CPK 80 straipsnio pirmoji dalis.

3) Teismas, įpareigodamas atsakovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 19 000 Lt, tokia pinigine suma turėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi.

4) Teismui nebuvo pateiktas asmens, su kuriuo buvo sudaryta transporto priemonių rezervavimo sutartis, paso kopija, atvykimo viza, deklaruota pinigų suma, nepateikė vertimo iš lietuvių į rusų kalbą, kadangi sutartis buvo sudaryta su Baltarusijos gyventoju, kuris nesupranta lietuvių kalbos ir Lietuvos įstatymų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Westauto“ prašo atsakovo A. N. GKĮ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo UAB „Westauto“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo, atsakovui pareiškus priešieškinį, atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė areštuoti ieškovo turtą, neviršijant 80 882,28 Lt sumos. Nuo šio momento ieškovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, ieškovui pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį teismas paprastai nustato ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę ateityje, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai ieškovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1419/2010). Nagrinėjamu atveju savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (b. l. 28-35) ieškovas UAB „Westauto“ grindė tuo, kad pagal 2010 m. gruodžio 16 ir 17 d. sudarytas transporto priemonių rezervavimo sutartis (b. l. 30, 31) jis įsipareigojo parduoti transporto priemones pirkėjams iki 2010 m. gruodžio 24 d. Dėl 2010 m. gruodžio 21 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir 2010 m. gruodžio 23 d. įregistruoto turto arešto aktų registre arešto bendrovės turtui, ieškovas UAB „Westauto“ negalėjo įvykdyti sutartimis prisiimtų prievolių ir pagal rezervavimo sutarčių 3.1 punktą 2011 m. sausio 6 d. sumokėjo pirkėjams 19 000 Lt baudą (b.l. 31,32). Minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pakankamomis taikyti ieškovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 147 str.), tačiau su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Tais atvejais, kai ieškovas mano, kad dėl jo turtui taikyto arešto byloje jis jau patyrė nuostolių, galimai pažeistas subjektines teises ieškovas gali ginti tik reikšdamas savarankišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 5 str.). Tai reiškia, jog priklausomai nuo to, ar ieškovas jau patyrė nuostolių dėl jo turtui taikyto arešto byloje ar tik gali patirti nuostolius ateityje, skirsis teisių gynybos būdas, kadangi vienu atveju jo subjektinės teisės jau yra pažeistos, o kitu – tik gali būti pažeistos. Todėl tuomet, kai ieškovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, subjektines teises jis turi ginti ne CPK 147 straipsnio nustatyta tvarka reikalaudamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikšdamas ieškinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (CPK 5 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2-321/2009). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatęs, jog ieškovas jau patyrė nuostolius, vadovavosi 147 straipsniu ir įpareigojo atsakovą pateikti ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pabrėžiama, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra siejamas su galimai atsirasiančiais nuostoliais ateityje. Kaip pripažįsta pats ieškovas, jis jau sumokėjo baudą, todėl tokie ieškovo nuostoliai negali būti laikomi nuostoliais atsirasiančiais ateityje. Taigi ieškovas, manydamas, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė realius nuostolius, turi teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą bendra tvarka.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą nutartį, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetant (CPK 337 str. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo UAB „Westauto“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Westauto“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.