ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ir atsakovo E. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašė padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo E. G. nepilnamečiams R. G., G. G. ir E. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 180,00 Eur per mėnesį, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo E. G. 11 880,00 Eur išlaikymo skolą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo E. G. vaikų E. G., G. G., R. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo 2021-02-24, išlaikymą, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. G. paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo E. G. 17,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

3.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai įvertintina šiuo metu iš ieškovo priteista 70,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo suma. Teismas vertino, kad net teismo sprendimo priėmimo metu ši suma buvo tikrai labai maža, tėvų sutariamo arba teismų priteisiamo išlaikymo dydis teismų praktikoje jau tuo metu dauguma atvejų svyravo tarp 100-150,00 Eur, neretai šias sumas ir viršydavo. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į infliacijos šuolius, kainų ir pragyvenimo lygio kilimą valstybėje, 70,00 Eur suma vieno vaiko išlaikymui yra tikrai labai nedidelė ir kelianti akivaizdžių abejonių dėl jos pakankamumo.

4.       Teismas ieškovės nurodytas išlaidas laikė pagrįstomis, nors sprendė, kad kai kurios jų galbūt ir gali būti skaičiuojamos skirtingai, pvz. mažiau būsto išlaidų, bet daugiau išlaidų rūbams, maistui, asmens higienai, kirpyklai, renginiams ir laisvalaikiui. Pažymėjo, kad nurodytos išlaidos nėra tokios didelės ir neprotingos, kad jas būtų galima akivaizdžiai ginčyti, išskyrus pietus mokykloje, kuriuos bylos duomenimis bent du vaikai gauna nemokamai.

5.       Teismas darė išvadą, kad dabar mokamas 70,00 Eur išlaikymas vienam vaikui, atsižvelgiant į infliaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, nėra pakankamas vaikų būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti bei visapusiškam vaikų vystymuisi, kadangi turi būti tenkinami ne tik vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet ir skiriamas dėmesys vaikų bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

6.       Teismas sprendė, jog tai, kad vaikai šiuo metu plačiai neužsiima nurodyta veikla, reiškia, kad tam paprasčiausiai neužtenka lėšų. Todėl nepagrįstu vertino atsakovo teiginį, kad ieškovės reikalaujamos lėšos tokio pobūdžio išlaidoms yra nepagrįstos, nes nepateikta įrodymų apie tai, kad vaikai iki šiol užsiėmė tokia veikla.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas apie 350,00 Eur vieno vaiko poreikių dydis neviršija MMA ir nuo šio dydžio gerokai atsilieka. Teismas sprendė, kad apie 350,00 Eur vieno vaiko poreikių dydis tikrai yra realus, ne per didelis ir pagrįstas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vieno vaiko poreikiai sudaro bent 350,00 Eur. Iš šios sumos atėmus 111,00 Eur vaiko pinigus, išeina 239,00 Eur suma. Dalinant apytiksliai per pusę, kiekvienam iš tėvų tektų po 120,00 Eur vaikų išlaikymo prievolė. 

8.       Teismas pažymėjo, jog nors formaliai vertinant ieškovės turtinė padėtis atrodo šiek tiek geriau, tai nėra pagrindas ieškinio netenkinti visiškai. Pažymėjo, kad ieškovės automobilis yra senas, dėl to mažos vertės, todėl reikšmės ieškovės turtinei padėčiai jis iš esmės neturi. Atsakovas gyvena žmonos būste, už kurį nuomos mokesčio nėra, kai ieškovei kainuoja būsto nuoma. Ieškovė gauna palyginti nemažai pajamų, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas taip pat negali dirbti ir gauti pajamų. Įvertintino tai, kad atsakovas turi išlaikyti penkis vaikus, turi sveikatos problemų, kurios gali riboti jo darbo veiklos pasirinkimą. Tačiau pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas turi tik labai ribotas darbo galimybes.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jei atsakovo padėtis yra bloga. Dabartinė padėtis kai atsakovas, būdamas atsakingas už penkių vaikų išlaikymą, yra nutraukęs darbo santykius ir skubiai nesusiradęs naujo pajamų šaltinio, negali būti vertinama kaip tinkamas tėvo elgesys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų būti laikomas nesąžiningu savo pajamų klausimu, tačiau galėtų būti laikomas pakankamai nerūpestingu, atsižvelgiant į turimą vaikų skaičių.

10.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti didesnį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, o atsakovas turi dėti pastangas uždirbti lėšų vaikų išlaikymui. Nagrinėjamu atveju atsakomybė už atsakovo sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką – turėti penkis vaikus, taip pat pasekmes – pareigą juos tinkamai išlaikyti, tenka pačiam atsakovui.

11.       Teismas sprendė, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021-02-24.

12.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi realias pretenzijas atsakovui dėl išlaikymo dydžio anksčiau, nei pateikiant ieškinį. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. teismo sprendimo praėjo tik kiek daugiau nei keturi metai. Šalys skyrybų metu pačios susitarė dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo dydžio klausimas kilo tik po beveik keturių metų, anksčiau ieškinys nebuvo pareikštas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes vertino, kad išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteisiamas. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas taip pat turėtų sunkių ekonominių pasekmių atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė R. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas atsakovo mokėtino išlaikymo vaikams dydis, pakeisti, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G. vaikų E. G., G. G., R. G., išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 180,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo 2020-09-21, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. G. paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje išdėstytus argumentus ir įvertindamas aktualią teismų praktiką dėl išlaikymo naštos paskirstymo, sprendė, kad atsakovui turi tekti didesnė, negu 120,00 Eur vaiko išlaikymo prievolė, nes, vaikams gyvenant su ieškove, ieškovei tenka nuolatinis, kasdienis rūpestis vaikais ir jų poreikių tenkinimu. Tačiau nežiūrint į tai, atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo dalį teismas padidino nereikšmingai - vos 5,00 eurais - ir nustatė atsakovo vaikams mokėtino išlaikymo dydį 125,00 Eur. Toks vaikų išlaikymo naštos paskirstymas yra nesąžiningas ir neteisingas. 

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė ieškinio argumentus dėl atsakovui nustatytino 180,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, nepaisant to, kad ši pozicija, be kita ko, buvo pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais apie tai, kad vaiko išlaikymo dalis tenkanti vienam iš tėvų privalo būti didesnė, nei pusė minimalios algos.

13.3.                      Teismas sprendė, kad padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-02-24, kadangi, anot teismo, „byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi realias pretenzijas atsakovui dėl išlaikymo dydžio anksčiau nei pateikiant ieškinį“. Tačiau ši teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms – kartu su ieškiniu teismui yra pateikta mediatoriaus G. G. 2020-09-29 pažyma, kurioje nurodyta, kad mediatorius yra atlikęs neteisminę mediaciją tarp ginčo šalių E. G. ir R. G. dėl išlaikymo dydžio vaikų naudai pakeitimo, kartu nurodant, kad mediacijos seansai nuotoliniu būdu vyko 2020-09-21 ir 2020-09-28. Todėl teismo sprendimu pakeistas išlaikymo dydis taikytinas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo mediacijos pradžios – 2020-09-21.

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta padidinti vaikų išlaikymui priteistą sumą nuo 70,00 Eur iki 125,00 Eur, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui, ieškovės ieškinį atmesti arba bent Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteistą sumą sumažinti kiekvienam vaikui iki 80,00 Eur, priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistą kas mėnesį mokamą sumą nuo 70,00 Eur iki 125,00 Eur (t. y. praėjus vos keturiems metams vaikų išlaikymui priteista suma išauga net +78 proc.) kiekvienam vaikui, yra nepagrįsta, –atsakovo pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės byloje nureikšmintos ir netinkamai įvertintos.

14.2.                      Teismas išlaikymo naštą padidino nepakankamai atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės finansinė padėtis per praėjusius 4 metus stabiliai gerėjo, o atsakovo finansinė padėtis darėsi vis sudėtingesnė ir įtempta dėl jo dukrai, iš dabartinės šeimos, nustatyto neįgalumo, taip pat jo paties turimų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei kitų, ne nuo atsakovo priklausančių veiksnių, kurie objektyviai nesudaro atsakovui galimybių susirasti papildomų ar naujų pajamų šaltinių.

14.3.                      Teismas nemotyvavo ir nepaaiškino dėl kokių priežasčių yra būtina, nagrinėjamos bylos atveju, tarp tėvų dalinti išlaikymo sumą po lygiai, kai byloje yra daugiau nei pakankamai įrodomosios medžiagos, kad atsakovo ir ieškovės finansinės galimybės bei gyvenimiškos aplinkybės ženkliai skiriasi.

14.4.                      Teismas, motyvuodamas, kad atsakovo dabartinė sunki finansinė padėtis yra tik momentinė ir visiškai priklausanti vien nuo atsakovo paties valios ir veiksmų, dėl ko laiko, kad pagrįsta tikėtis atsakovo finansinės padėties greito gerėjimo, ignoruoja ne tik tai, jog atsakovas turi tik pradinį išsilavinimą ir turi sveikatos sutrikimų, kurie riboja jo darbo galimybes, bet ir dabartines realijas Lietuvoje. COVID-19 sukelta pandemija nėra niekur dingusi ir tęsiasi. Tai atitinkamai reiškia didesnę nei įprastą riziką sunkiai susirgti šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas serga diabetu ir turi kitų ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis patenka į padidintos rizikos grupę, yra objektyviai neatsakinga vertinti, jog atsakovas gali tiesiog išeiti ir čia pat susirasti darbą ir be jokių problemų visa apimtimi mokėti išlaikymą penkiems vaikams, ir dar net mokėti didesne dalimi nei ieškovė.

14.5.                      Užsiėmimų, būrelių lankymas ar dalyvavimas stovyklose ir pan. yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl turėtu būti pasirenkami atsižvelgiant i tėvų finansines galimybes, t. y. turėdami finansinių galimybių, tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų, būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint, turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai ar būreliai.

14.6.                      Turi būti atitinkamai atsižvelgiama į tai, jog atsakovo pajamos yra objektyviai ribotos, todėl padidinus išlaikymo dydį vieniems vaikams, kitiems vaikams, - būtent atsakovo dabartinėje šeimoje, pinigai, kuriuos galima skirti jų gerovės užtikrinimui, atitinkamai sumažės neapibrėžtam laikui ir sunku numatyti, kaip tai atsilieps atsakovo specialiųjų poreikių turinčiai neįgaliai dukrai.

15.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės R. G. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės valstybės naudai išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai yra šie, - teismas atsakovo atžvilgiu išlaikymo naštą paskirstė nepakankamai didesne dalimi, t. y. tik 5,00 Eur. Ieškovės pagrindinis argumentas, kodėl yra nesąžiningas ir neteisingas sprendimas - kad 5,00 eurai ieškovei atrodo nereikšminga suma, kaip ji pati nurodo, tik „simboliška“. Ieškovė nepateikia jokių kitų argumentų, kodėl išlaikymo naštos proporcija tarp vaikų tėvų turėtų būti paskirstyta didesne dalimi atsakovo atžvilgiu, dėl to manytina, kad toks ieškovės apeliacinio skundo motyvas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

15.2.                      Teismas priimtame sprendime padidinti priteistą išlaikymą pakankamai aiškiai išdėstė, kodėl nepatenkino ieškovės reikalavimo padidinti išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki ieškovės reikalauto 180,00 Eur dydžio. Teismas savo sprendime aiškiai nurodė, kad pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Akivaizdu, kad ieškovės reikalaujama 180,00 Eur išlaikymo suma yra viršijanti realius vaikų poreikius ir yra perteklinė.

15.3.                      Teismas ieškovės atžvilgiu ir taip padarė per daug nuolaidų, kadangi griežtai nevertino to, jog ieškovė didžiąja dalimi net nepagrindė jos deklaruotų vaikų poreikių, nors abiejų šalių gaunamos pajamos nesudaro galimybės vaikams suteikti pačias idealiausias sąlygas ar leisti visas norimas pramogas, o kaip tik įpareigoja atsakingai planuoti savo išlaidas ir kai kurių nebūtinų dalykų atsisakyti. Taip pat teismas padidino išlaikymo naštą atsakovo atžvilgiu, neatsižvelgdamas į tai, jog per paskutinius 4 metus būtent ieškovės, o ne atsakovo turtinė padėtis gerėjo.

16.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovo vaikų skaičiaus padidėjimas susiklosčiusiomis aplinkybėmis jokiu būdu nereiškia, kad atsakovo vaikams mokėtinas išlaikymas negalėtų būti padidintas iki tokio dydžio, kad jis adekvačiai prisidėtų bent prie būtiniausių vaikų poreikių tenkinimo.

16.2.                      Atsakovo argumentai dėl jo sveikatos būklės, tariamai ribojančios jo galimybes dirbti, taip pat vertintini kritiškai – jo nurodytomis ligomis atsakovas sirgo dar šalims būnant santuokoje, tačiau tuomet jos nekliudė dirbti ir gauti pakankamai geras pajamas. Dabar, anot atsakovo, tos ligos jam daro tokį poveikį, kad jis dirbti nebegali išvis. Kita vertus – byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodytos ligos turėtų bent kokį objektyvų poveikį dirbti, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ir/ar ribotas darbingumas.

16.3.                      Kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai ir apie tai, kad reikšminga kliūtimi dirbti yra jo pradinis išsilavinimas - bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis būtų siekęs įgyti geresnį išsilavinimą (bent jau vidurinį) ar profesinę kvalifikaciją. Nesant tokių įrodymų, atsakovo išsilavinimas šiomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ne kaip objektyvi kliūtis gauti vaikams išlaikyti reikalingas pajamas, o kaip objektyvus atsakovo polinkio į savanaudišką parazitavimą patvirtinimas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, padidinto išlaikymo priteisimo momento.

Faktinės bylos aplinkybės        

19.       Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi vaikus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir priteisė iš E. G. nepilnamečių vaikų R. G., G. G. ir E. G. išlaikymui po 70,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu priteistą išlaikymą vaikams moka, tačiau, lėšoms nuvertėjus dėl infliacijos ir vaikams augant, kartu didėjant jų poreikiams, priteistos išlaikymo sumos nebeužtenka. Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 350,00 Eur.

Dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo padidinimo

20.       Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

21.       Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas pakeisti išlaikymo dydį motyvuojamas pasikeitusiais, išaugusiais vaikų poreikiais nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu. Ieškovė teigia, kad vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 350,00 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dabar mokamas 70,00 Eur išlaikymas vienam vaikui, atsižvelgiant į infliaciją ir pragyvenimo lygį šalyje, nėra pakankamas vaikų būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti bei visapusiškam vaikų vystymuisi. Teismas sprendė, kad 350,00 Eur vieno vaiko poreikių dydis tikrai yra realus, ne per didelis ir pagrįstas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vieno vaiko poreikiai sudaro bent 350,00 Eur. Iš šios sumos atėmus 111,00 Eur vaiko pinigus, išeina 239,00 Eur suma, dalinant apytiksliai per pusę, kiekvienam iš tėvų tektų po 120,00 Eur vaikų išlaikymo prievolė. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovo padėtis leidžia priteisti didesnį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, o atsakovas turi dėti pastangas uždirbti lėšų vaikų išlaikymui ir iš atsakovo vaikams priteisė po  125,00 Eur per mėnesį. 

23.       Ieškovė iš dalies nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovui turi tekti didesnė, negu 120,00 Eur vaiko išlaikymo prievolė, tačiau atsakovui tenkančią vaikų išlaikymo dalį teismas padidino nereikšmingai – vos 5,00 eurais. Toks vaikų išlaikymo naštos paskirstymas ieškovės vertinimu yra nesąžiningas ir neteisingas. Taip pat ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė ieškinio argumentus dėl atsakovui nustatytino 180,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, nepaisant to, jog ši pozicija buvo pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais apie tai, kad vaiko išlaikymo dalis tenkanti vienam iš tėvų privalo būti didesnė, nei pusė minimalios algos. Atsakovas taip pat nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai iš jo nepilnamečiams vaikams priteisė po 125,00 Eur, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovės finansinė padėtis per praėjusius 4 metus stabiliai gerėjo, o atsakovo finansinė padėtis darėsi vis sudėtingesnė ir įtempta dėl jo dukrai, iš dabartinės šeimos, nustatyto neįgalumo, taip pat jo paties turimų ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Atsakovas pažymi, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį gali skirti tik 80,00 Eur. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus šiuos apeliantų argumentus.

Dėl vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties vertinimo

24.       Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

27.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

28.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad išlaikymo dydis, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už minimalų darbo užmokestį. Atsižvelgiat į tai, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad vaiko išlaikymo dalis tenkanti vienam iš tėvų privalo būti didesnė nei pusė minimalios algos ir iš atsakovo nagrinėjamu atveju turėtų būti priteista po 180,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma kiekvienam vaikui nėra didesnė, nei minimalioji mėnesinė alga. Atsakovas reiškia tam tikras pastabas dėl ieškovės nurodomos ir teismo patvirtintos vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos 350,00 Eur sumos, tačiau nepateikia savo skaičiavimų, kokia kita vaikams būtų reikalinga suma, neteikia įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas sumas. Dėl atsakovo argumentų, kad turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai ar būreliai, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ieškovės pateiktą poreikių vaikams išlaidų paskaičiavimą numatyta vienam vaikui tenkanti išlaidų dalis per mėnesį 13,33 Eur ir taip yra maža suma. Taip pat visiškai nepagrįstais vertinti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaikų išlaikymui priskyrė būsto nuomos mokesčius, nors ieškovei būsto nuomos išlaidos yra neišvengiamos, kadangi ieškovė savo nekilnojamo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi. Aplinkybė, ar vaikai gyvena pas ją, ar ne, didelės reikšmės nuomos mokesčiui neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise būsto neturi, todėl turi nuomotis butą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Taigi būsto nuomos išlaidos yra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis.

30.       Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodytas 350,00 Eur vieno vaiko poreikių dydis yra realus, ne per didelis ir pagrįstas.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Atsižvelgusi į šalių turtinę padėti, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš 350,00 Eur sumos atėmė 111,00 Eur vaiko pinigus ir sprendė, kad dalintina suma yra 239,00 Eur. 

32.       Kaip jau nutartyje minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prie išlaikymo prisidedant proporcingai pagal savo turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi seną transporto priemonę, kurios vertė yra nedidelė. Ieškovė gauna pajamas iš darbo santykių, karinės tarnybos. Ieškovės pajamos iš darbo veiklos yra maždaug 600 – 700,00 Eur, atlyginimas priklauso nuo apyvartos. Ieškovė turi tris vaikus, su vaikais gyvena nuomojame būste. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba, jo pajamos nedidelės - gauna vaiko priežiūros išmoką apie 180,00 Eur. Atsakovas be šalių trijų vaikų turi dar du vaikus, iš viso penkis. Vienas iš atsakovo dabartinės šeimos vaikų turi sveikatos sutrikimų, nustatytas neįgalumas. Paskolų atsakovas neturi. Atsakovas yra įgijęs pradinį išsilavinimą. Turi sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo žmonos pajamos per mėnesį yra apie 600,00 Eur. Atsakovas gyvena žmonos bute. Jo vienas vaikas gauna neįgalumo išmokas.

34.       Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis iš esmės panaši. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, nors formaliai vertinant ieškovės turtinė padėtis atrodo šiek tiek geresnė, tai nėra pagrindas ieškinio netenkinti visiškai. Pažymėtina, kad  teismų praktikoje nurodoma, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų apie nustatytą neįgalumą bei sumažėjusį darbingumo lygį atsakovui nėra, o esamos ligos, sveikatos sutrikimai, nėra priežastis spręsti apie dėl jų susiklosčiusią sunkią atsakovo turtinę padėtį ar konstatuoti, kad atsakovas negali dirbti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovo nurodytos ligos turi poveikį galimybei dirbti, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ir/ar ribotas darbingumas. Atsakovui tik kontraindikuotinas sunkus fizinis darbas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas turi galimybę susirasti darbą ir dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu Covid-19 pandemija taip pat nėra priežastis atsakovui vengti ieškotis darbo, nes pandemijos metu rizika užsikėsti virusu kyla ne tik atsakovui.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad atsakovas turi tik pradinį išsilavinimą, taip pat nėra priežastis nesusirasti darbą. Šiuo metu Lietuvoje trūksta nekvalifikuotų darbuotojų. Taip pat pažymėtina, jog užimtumo tarnyba suteikia įvairias galimybes asmenims įgyti profesinę kvalifikaciją, tačiau atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad jis būtų siekęs įgyti aukštesnį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją.

37.       Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutinka mokėti šalių vaikams kas mėnesį po 80,00 Eur išlaikymą, tačiau ir ši suma viršija jo pajamas, tačiau atsakovas nenurodo, iš kokių pajamų mokėtų siūlomą išlaikymą. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

38.       Atsižvelgusi į aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti didesnį vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Duomenų, kad atsakovas visiškai negali dirbti, byloje nėra, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 125,00 Eur išlaikymą per mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento

39.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-02-24, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi realias pretenzijas atsakovui dėl išlaikymo dydžio anksčiau, nei pateikiant ieškinį. Su tokia teismo išvada ieškovė nesutinka, teigdama, jog teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes kartu su ieškiniu teismui yra pateikta mediatoriaus G. G. 2020-09-29 pažyma, kurioje nurodyta, kad mediatorius yra atlikęs privalomąją neteisminę mediaciją tarp ginčo šalių E. G. ir R. G. dėl išlaikymo dydžio vaikų naudai pakeitimo, kartu nurodant, kad mediacijos seansai nuotoliniu būdu vyko 2020-09-21 ir 2020-09-28. Todėl, ieškovės manymu, teismo sprendimu pakeistas išlaikymo dydis taikytinas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo mediacijos pradžios – 2020-09-21. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais.

40.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, teismas kartu pripažįsta ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį, negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis) ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

41.       Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie taikytą privalomąją mediaciją (mediatoriaus G. G. 2020-09-29 pažyma) leidžia daryti išvadą, kad 2020-09-21, t. y. tada, kada buvo pradėta taikyti mediacija, atsakovui tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl padidinto išlaikymo priteisimo momento, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir padidintas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d.

43.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. G., G. G., R. G. išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125,00 Eur per mėnesį priteisiamas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pakeičia tik sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo momento ir jį patikslina. Atsižvelgiant į tai, iš esmės sprendimas lieka nepakitęs, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovo netenkintinas.

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

48.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui jo patirtos išlaidos už apeliacinį skundą, neatlygintinos, už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, atlygintinos iš dalies. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašo.

49.       Atsakovui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. sausio 5 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodo, kad už atsakovui E. G. suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 327,75 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje pažymoje nėra išskirta, kokia suma yra už parengtą apeliacinį skundą, kokia už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl vertina, kad puse šios sumos yra už apeliacinį skundą, puse – už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

50.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės R. G. valstybei priteistina 81,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų.        

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, nurodant: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur) per mėnesį, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę R. G. paskiriant gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš R. G. 81,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.