Administracinė byla Nr. eAS-822-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02122-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 454 „Dėl T. D. kandidatūros siūlymo į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę atnaujinti pretendentų į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos Sutarties nuostatų aiškinimo ir galiojimo, užduodant šiuos klausimus: a) ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnis, skaitant kartu su Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 2 dalimi, numatydamas, kad į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą gali būti parenkami asmenys, „kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus“ reikalauja, kad kandidatas į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą Europos Sąjungos valstybėje narėje būtų atrenkamas išimtinai profesiniu pagrindu?; b) ar nacionalinė praktika, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, kai už kandidato į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus pasiūlymą atsakinga valstybės narės vyriausybė, siekdama užtikrinti konkretaus pretendento atrankos skaidrumą, iš nepriklausomų ekspertų suformuoja kandidatų vertinimo grupę, kuri, vadovaudamasi iš anksto nustatytais aiškiais ir objektyviais atrankos kriterijais ir po pokalbio su visais kandidatais, sudaro pretendentų eiliškumo sąrašą ir, kaip numatyta iš anksto paskelbtose sąlygose, teikia geriausiai pagal profesinius gebėjimus ir kompetenciją įvertintą pretendentą vyriausybei, tačiau ši, manydama turinti absoliučią diskrecijos teisę ir nepateikdama jokių motyvų, nukrypsta nuo nepriklausomos profesinės kandidatų atrankos rezultatų ir į Europos Sąjungos teisėjus siūlo ne pirmą, tai yra ne geriausiai įvertintą, o bet kurį kitą kandidatą iš sudaryto eiliškumo sąrašo, yra suderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnyje, skaitant kartu su Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio 2 dalimi, įtvirtintu teisėjo nepriklausomumu, negalinčiu kelti jokių abejonių, ir kitais teisėjo pareigoms keliamais reikalavimais, turint omenyje ir tai, kad galimai neteisėtai paskirtas teisėjas gali daryti įtaką Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimamiems sprendimams?; 4) tuo atveju, jeigu šį skundą nagrinėjantis teismas spręstų, jog Nutarimo ginčijimas priklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai – gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisėjo ir teismų nepriklausomumo principui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas V. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas V. V. 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo S. L. K. būtų siūlomas pretendentu į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) teisėjus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje yra pareiškęs reikalavimą, kuriuo prašo teismą įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę atnaujinti pretendentų į ESBT derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą. Šioje byloje pareiškėjo pareikštų reikalavimų užtikrinimui būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo atveju poreikį taikyti reikalavimo priemonių užtikrinimą lėmė byloje naujai susiklosčiusios aplinkybės. Specialus vertinimo komitetas Liuksemburge 2022 m. liepos 5 d. nepritarė T. D. kandidatūrai į ESBT teisėjus. Neabejotina, kad vienas iš esminių Specialaus vertinimo komiteto nepritarimo T. D. kandidatūrai argumentų – nėra nurodytos priežastys, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiūlo geriausiai atrankoje pasirodžiusio kandidato, t. y. nepateikti jokie motyvai, kodėl siūlomas ne geriausiu Darbo grupės pripažintas kandidatas, o kitas kandidatas. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmus nutartį skirti teismo posėdį 2022 m. gruodžio 6 d., o taip pat pasiūlius šalims ieškoti taikaus sprendimo būdų, atsakovas netrukus pradėjo formalias procedūras dėl kito asmens. Tai trečią vietą nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės atrankoje užėmęs kandidatas S. L. K. Šiuo atveju vėlgi – iš esmės nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl nesiūloma geriausiai atrankoje pasirodžiusio asmens kandidatūra. Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 928 „Dėl kreipimosi į Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti S. L. K. kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo teisingumo Teismo teisėjus“, kuriuo, be kita ko, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą bei Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu pritarti S. L. K. kandidatūros siūlymui į ESBT teisėjus. Atsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimą, Prezidentas 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė dekretą Nr. 1K-1126 „Dėl pritarimo S. L. K. kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo Teisėjus“, kuriuo pritarė S. L. K. kandidatūros siūlymui į ESBT teisėjus. Šiuo metu jau parengtas ir Seimo nutarimo „Dėl pritarimo S. L. K. kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo Teisėjus“ projektas. Priėmus Seimo nutarimą, Vyriausybei, remiantis Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi, atsiras visos būtinos teisinės prielaidos priimti nutarimą, kuriuo bus siūloma S. L K. kandidatūra į ESBT teisėjus. Priėmus tokį Vyriausybės nutarimą, S. L. K. kandidatūrą į ESBT teisėjus svarstys jau Europos Sąjungos institucijos, kurios Vyriausybės nutarimo teisėtumo nebevertins. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, įvykdymo realumą, būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, uždrausti Vyriausybei vadovaujantis Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsniu, Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi priimti nutarimą, kuriuo S. L. K. būtų siūlomas į ESBT teisėjus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, o pareiškėjo reikalavimas – beprasmis, kadangi Europos Sąjungos Sutarties 19 straipsnio ir Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalies pagrindu Vyriausybei priėmus nutarimą pretendentu į ESBT teisėjus siūlyti S. L. K., šiam nutarimui nebūtų taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė, o tai reiškia, kad S. L. K. paskyrus į ESBT teisėjo pareigas, nebebūtų galima įvykdyti šioje byloje priimtino teismo sprendimo – įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendento į ESBT teisėjus skyrimo ir derinimo procedūros, įpareigojant pretendentu siūlyti geriausiu atrankoje pripažintą kandidatą. Be to, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir paskyrus S. L. K. į ESBT teisėjo pareigas, ateityje gali kilti reali rizika dėl ESBT sprendimų, priimtų šiam teisėjui dalyvaujant, teisėtumo. Patenkinus skundo reikalavimą įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendento į ESBT teisėjus derinimo ir skyrimo procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka, pretendentu siūlant geriausiai atrankoje pasirodžiusį kandidatą, pareiškėjas, kaip atranką laimėjęs kandidatas, būtų pasiūlytas į ESBT teisėjo pareigas, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs su prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.

Pareiškėjo vertinimu, išdėstyti argumentai patvirtina, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, o pareiškėjo teisės ir teisėti interesai iš esmės liktų neapginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. V. prašymą tenkino. Teismas sustabdė atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą S. L. K. siūlymo pretendentu į ESBT teisėjus procedūrą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas procesinis sprendimas. 

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašymo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, prašymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Pareiškėjas prašyme aiškino, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir paskyrus S. L. K. į ESBT teisėjo pareigas, ateityje gali kilti reali rizika dėl ESBT sprendimų, priimtų šiam teisėjui dalyvaujant, teisėtumo, o teismui patenkinus skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atnaujinti pretendento į ESBT teisėjus derinimo ir skyrimo procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka, pretendentu siūlant geriausiai atrankoje pasirodžiusį kandidatą, pareiškėjas, kaip atranką laimėjęs kandidatas, būtų pasiūlytas į ESBT teisėjo pareigas, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimas yra susijęs su prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie teisėjų skyrimo procedūrą į ESBT leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjas, kaip atranką laimėjęs kandidatas, nepagrįstai nepasiūlytas į ESBT teisėjo pareigas, t. y. patenkinus jo skundo reikalavimus gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pareiškėjo teisės ir teisėti interesai iš esmės liktų neapginti.

 Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju turi būti tenkinamas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principą, atsakovo teises ir teisėtus interesus.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės neteisingai identifikavo ginčo esmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad konstatuoti, ar pareiškėjo materialūs reikalavimai išimtinai yra susiję su Vyriausybės įgyvendinama valstybės valdžia, o ne veikla, susijusia su viešuoju administravimu, galima tik pareiškėjo skundą nagrinėjant iš esmės. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, pareiškėjo reikalavimus jau a priori (iš anksto) vertina kaip susijusius būtent su viešojo administravimo veikla ir taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo įsitikinimu, kol nėra neginčijamai konstatuota, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję ne su valstybės valdžios įgyvendinimu, o su viešojo administravimo veikla, atsakovui negali būti taikomos ABTĮ numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Asmens skyrimas į Europos Sąjungos instituciją (šiuo atveju – ESBT) yra valstybės valdymo reikalas, todėl teismas negali Vyriausybę įpareigoti siūlyti konkretų asmenį į minėtas pareigas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas net neginčija atrankos tvarkos ar procedūrų, tačiau prašo teismą priimti tokį sprendimą, kokio teismas objektyviai negali priimti.

Skundžiama nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis terminas gali tęstis net ir keletą metų. Pareiškėjo – ESBT teisėjo –kadencija baigėsi 2019 m. rugpjūčio 31 d., jis iki šiol užima šias pareigas, nes naujas teisėjas nėra paskirtas (jau ilgiau nei 3 metus). Skundžiama nutartis dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių, jei nebus panaikinta, gali sukurti tokią situaciją, kai Lietuvai išvis bus neįmanoma siūlyti jokio kandidato, nes, vadovaujantis skundžiamos nutarties logika, bet kuris kandidatas, kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiūlo, galėtų inicijuotų teisminius ginčus ir taip paralyžiuotų visą atrankos ir skyrimo į ESBT teisėjus procesą. Tokia situacija ne tik menkina Lietuvos reputaciją, bet ir pažeidžia viešąjį interesą, nes pareiškėjo tariamai pažeista teisė nepagrįstai iškeliama aukščiau tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų vykdymo.

Atsakovo vertinimu, skundžiama nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra beprasmiška ir neatitinkanti protingumo principo. Teismas, sustabdydamas atsakovo vykdomą S. L. K. siūlymo pretendentu į ESBT teisėjus procedūrą, neįvertino, jog Vyriausybė, įgyvendindama valstybės valdžios veiklą, paremta diskrecijos teise, remdamasi Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi, net ir pritaikius skundžiamą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi teisę pasirinkti bet kurį kitą kandidatą iš 2021 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sudaryto sąrašo ir siūlyti Prezidentui Seimui pritarti jo kandidatūrai. Vyriausybė taip pat turi diskrecijos teisę paskelbti naują atranką. Taigi teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra netikslinga, beprasmiška, neatitinkanti konstitucinio valdžių padalijimo bei protingumo principų, nes teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, negali Vyriausybei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios uždraustų jai vykdyti valdžios įgyvendinimo veiklą tam tikroje srityje. Priešingu atveju tai reikštų, jog teismas kišasi į vykdomosios valdžios funkcijas, varžo Vyriausybės diskreciją ir įgalinimus, neleidžia atlikti įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis.

Pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjo teiginių pagrįstumo ir realumo vertinimo iš esmės neatliko. Visų pirma, nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad Vyriausybei pateikus S. L. K. kandidatūrą, jis taptų ESBT teisėju, tam dar turi pritarti Specialusis vertinimo komitetas Liuksemburge. Antra, kaip buvo minėta prieš tai, šį ginčą nagrinėjantis teismas apskritai negali įpareigoti Vyriausybės pasirinkti konkretų kandidatą (t. y. pareiškėją) ir pradėti jo siūlymo į ESBT teisėjus procedūrą, todėl pareiškėjo nurodoma neatitaisoma žala, kuri neva gali kilti, yra visiškai hipotetinė.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir šią pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirasis skundas atmestinas, kadangi atsakovas ne tik kad nepaneigia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindų, bet iš esmės dėsto argumentus, susijusius ne su reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrindais, bet bylos esme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir nagrinėtinas teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė akivaizdžiai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonę galima taikyti tik tada, kai byla bus išspręsta iš esmės. Juk reikalavimo užtikrinimo priemonės esmė yra ją taikyti tol, kol ginčas dar nėra išspręstas iš esmės. Tame pačiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas atskiruoju skundu klaidina teismą, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjas net neginčija atrankos tvarkos ar procedūrų. Priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjas skunde išdėstė daugybę pretendentų į ESBT teisėjus derinimo ir siūlymo procedūros pažeidimų.

Tai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti reali, o ne hipotetinė žala, patvirtina bylos metu jau sykį susiklosčiusios aplinkybės. Pareiškėjas skundą byloje pateikė dar 2022 m. gegužės 18 d. prašydamas, be kita ko, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo T. D. buvo siūlomas pretendentu į ESBT teisėjus, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismas galutinai išsprendė tik 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, kadangi iki tol vyko ginčai dėl pareiškėjo skundo priėmimo. Kol šalys ginčijosi, teismas reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikė. Tai lėmė, kad 255 komitetas svarstė T. D. kandidatūrą į ESBT teisėjus ir 2022 m. liepos 5 d. priėmė išvadą, kuria T. D. kandidatūrą atmetė. Jeigu 255 komitetas nebūtų atmetęs T. D. kandidatūros, būtų kilusi neatitaisoma žala, apie kurią ir kalbama pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartyje.

Jeigu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir S. L. K. būtų paskirtas į ESBT teisėjo pareigas, ateityje gali kilti reali rizika dėl ESBT sprendimų, priimtų šiam teisėjui dalyvaujant, teisėtumo. Kitaip tariant, kandidatų į teisėjus atrankos procedūrų ydingumas gali lemti tokiomis aplinkybėmis paskirtų teisėjų procesinių sprendimų neteisėtumą, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų sudarytos prielaidos neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai žalai kilti.

Panaikinus teismo pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendimo byloje įvykdymas taptų neįmanomas, o pareiškėjo reikalavimas – beprasmis. Nebūtų prasmės tirti S. L. K. į ESBT teisėjus siūlymo ir derinimo procedūros pažeidimų, jeigu konstatavus šiuos pažeidimus S. L. K. negalėtų būti atšauktas iš ESBT teisėjo pareigų, o pareiškėjas – į jas paskirtas. Vyriausybė atskiruoju skundu neįrodė, kad šią bylą nagrinėti būtų prasminga, jeigu pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų panaikinta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad nei Seimo kanceliarija, nei jos struktūriniai padaliniai nedalyvavo konsultacijose dėl Vyriausybės Seimui pateiktos kandidatūros į ESBT teisėjus ir pagal teisės aktus nebuvo įgaliota priimti sprendimus dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktai kandidatūrai. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje administracinėje byloje neturės įtakos Seimo kanceliarijos teisėms ir pareigoms. Seimo kanceliarija į bylą nepagrįstai įtraukta į trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir turėtų būti pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje.

Be to, nei pareiškėjo skunde, nei teismo nutartyje nenurodyti jokie faktai ar aplinkybės, pagrindžiančios Seimo kanceliarijos priimtų teisės aktų ar atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, taip pat jos vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Taip pat nenurodytos jokios aplinkybės ar faktai, pagrindžiantys galimą teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įtaką Seimo kanceliarijos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, Seimo kanceliarija papildomų paaiškinimų dėl atskirojo skundo turinio neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, pažymi, kad be ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų sąlygų, aktualių formuluojant ir sprendžiant prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, svarbu atkreipti dėmesį, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą ar priimtus nagrinėti skundo reikalavimą ar reikalavimus, t. y. gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo S. L. K. būtų siūlomas pretendentu į ESBT teisėjus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, grindė argumentais, kad šioje byloje jis (pareiškėjas) yra pareiškęs reikalavimą, kuriuo prašo teismą įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę atnaujinti pretendentų į ESBT derinimo ir siūlymo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, teikiant derinimui ir siūlymui nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą. Šio reikalavimo užtikrinimui būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Įvertinusi pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į viešojo intereso svarbą šioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripažinto ir teises ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. O tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). 

Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutarime pabrėžė, kad prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis, demokratija ir valstybės nepriklausomybė yra tokios konstitucinės vertybės, kurios sudaro Konstitucijos, kaip visuomenės sutarties, ir ja grindžiamo Tautos bendro gyvenimo, pačios Lietuvos valstybės pamatą. Niekas negali paneigti Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių šias pamatines konstitucines vertybes, nes tai reikštų pačios Konstitucijos esmės paneigimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (2006 m. kovo 14 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste pareiškėjo individualus siekis būti siūlomam pretendentu į ESBT teisėjus, kaip nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintam kandidatui, neturėtų būti iškeliamas aukščiau pamatinės konstitucinės vertybės – demokratijos, jos procedūrų, grindžiamų tarptautiniais Lietuvos įsipareigojimais. Pabrėžtina, kad ESBT teisėjo skyrimas yra demokratinis procesas, kuris turi būti atliekamas laikantis teisės reikalavimų, tačiau šio proceso stabdymas būtų neadekvatus ir neproporcingas. Kitaip tariant, viešojo intereso ir demokratijos, kaip pamatinės konstitucinės vertybės, svarba yra reikšmingesnė už ne prigimtinės, o įgytinos pareiškėjo teisės, nustatytos ne Konstitucijos, o žemesnės juridinės galios teisės aktais, būti siūlomam pretendentu į ESBT teisėjus, svarbą. Taigi prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje nėra proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju nėra (nebuvo) pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjui tariamai kilsiančios žalos aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju galėtų kilti kliūčių jį įgyvendinti, o pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos kilimo jo (pareiškėjo) atžvilgiu, kita vertus, ir pirmosios instancijos teismas aiškiai nedetalizavo, kokia žala galėtų būti padaryta netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Papildomai pažymėtina, kad šiame bylos etape teisėjų kolegija nevertina trečiojo suinteresuoto asmens Seimo kanceliarijos argumentų, susijusių su tuo, kad Seimo kanceliarija į bylą nepagrįstai įtraukta į trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir turėtų būti pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, todėl plačiau dėl jų nepasisakys.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą tenkinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo V. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

                                                        Beata Martišienė

                                                        Ernestas Spruogis