Civilinė byla Nr. e2YT-930-759/2021

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01467-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir L. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. P., I. P. – J., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjos R. D. ir L. P. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos R. D. mama G. D., mirusi (duomenys neskelbtini), o po jos mirties pareiškėja R. D. ir pareiškėja L. P. priėmė palikimą po ½ turto dalį po P. P., mirusio (duomenys neskelbtini) ir E. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjusios faktiškai valdyti paveldimą turtą: 281/1688 P. P. priklausiusią dalį ir 844/1688 E. P. priklausiusią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 104/620 P. P. priklausiusią dalį ir 310/620 E. P. priklausiusią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 43/260 P. P. priklausiusią dalį ir 130/260 E. P. priklausiusią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos nurodo, jog minėti žemės sklypai dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai R. D., pareiškėjai L. P., P. P. ir E. P.. Pareiškėjos yra P. P. pusseserės (šeštos eilės įpėdinės) ir E. P. dukterėčios (penktos eilės įpėdinės). Žemės sklypai VĮ „Registrų centras“ registruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. ir J. P. turėtą žemę jų įpėdiniams. Priimant sprendimus E. P. jau buvo miręs. E. P. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Po jo mirties likusio turto niekas nepriėmė, aptariamų žemės sklypų dalys liko registruotos mirusio E. P. vardu. Po P. P. mirties aptariamų žemės sklypų dalių niekas nepaveldėjo ir palikimo nepriėmė. P. P. (duomenys neskelbtini) buvo surašęs testamentą, kuriuo paliko tik jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą pareiškėjos R. D. seseriai A. V.. Palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjos sesuo, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Jos sūnus O. G. V. taip pat mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos R. D. mama G. D. ir pareiškėja L. P. rūpinosi minėtų žemės sklypų atkūrimo procedūromis, organizavo žemės sklypų planų parengimą bei sprendė kitus su tuo susijusius klausimus. Po G. D. mirties (duomenys neskelbtini), žemės sklypais rūpinosi, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius bei atliko kadastrinius matavimus abi pareiškėjos.

Suinteresuotas asmuo I. P. – J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, kad sutinka su pareiškėjų pareikštu reikalavimu ir prašo teismo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjos R. D. ir L. P. atsakingai prižiūri ir tvarko aptariamus žemės sklypus, moka mokesčius, juos naudoja ir valdo. Pareiškėja R. D. dar iki mamos G. D. mirties padėjo rūpintis žemės sklypais, susitardavo su medkirčiais dėl medžių nukirtimo, su darbininkais dėl žolės nušienavimo. Taip pat suinteresuotas asmuo kartu su pareiškėjomis vykdavo ir tvarkydavo artimųjų kapus, apžiūrėdavo minėtus žemės sklypus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Kadangi pareiškėjoms priklauso dalis žemės sklypų, jos privalo juos tvarkyti ir prižiūrėti, taip pat mokėti žemės mokestį. Žemės sklypuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), yra apleistos žemės plotai. Ukmergės skyrius neturi jokių duomenų apie galimą palikėjų P. P. ir E. P. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) ir teismui D. P. gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinoma, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijami juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjos R. D. mama G. D., mirusi (duomenys neskelbtini), o po jos mirties pareiškėja R. D. ir pareiškėja L. P. po savo pusbrolio P. P. mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir po E. P. mirties per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jų palikimus faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 16,8800 ha ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendros dalinės asmeninės nuosavybės teise priklauso: R. D. (281/1688 dalys), L. P. (282/1688 dalys), P. P. (281/1688 dalys) ir E. P. (844/1688 dalys). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 6,2000 ha ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendros dalinės asmeninės nuosavybės teise priklauso: R. D. (103/620 dalys), L. P. (103/620 dalys), P. P. (104/620 dalys) ir E. P. (310/620 dalys). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, 2,60 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bendros dalinės asmeninės nuosavybės teise priklauso R. D. (44/260 dalys), L. P. (43/260 dalys), P. P. (43/260 dalys) ir E. P. (130/260 dalys). Minėti žemės sklypai VĮ Registrų centre registruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. ir J. P. turėtą žemę, jų įpėdiniams: G. D., V. P., J. P., E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinant natūra. Priimant sprendimus dėl žemės sklypų atkūrimo, įpėdinis E. P. ir V. P. buvo mirę, t.y. E. P. mirė (duomenys neskelbtini), V. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodo pareiškėjos, G. D., mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po G. D. mirties minėto nekilnojamojo turto dalis paveldėjo dukra R. D. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

V. P., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po V. P. mirties minėto nekilnojamojo turto dalis paveldėjo žmona A. P. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. P. mirties minėto nekilnojamojo turto dalis paveldėjo dukra – pareiškėja L. P. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

E. P., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). E. P. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Po E. P. mirties minėto nekilnojamojo turto dalių niekas nepaveldėio ir palikimo nepriėmė. Aptariamų žemės sklypų dalys liko registruotos mirusio E. P. vardu.

J. P., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties minėto nekilnojamojo turto dalis paveldėjo sūnus P. P. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). P. P. mirė (duomenys neskelbtini). P. P. mirė ištuokoje. Dukra D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenimis ji yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). D. P. tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. D. P. tėvai buvo ištuokoje, ji gyveno su mama, todėl pareiškėja R. D. nurodo, kad jai neteko jos asmeniškai pažinti. Po P. P. mirties minėtų žemės sklypų dalių niekas nepaveldėjo ir palikimo nepriėmė. Aptariamų žemės sklypų dalys iki šiol registruotos mirusio P. P. vardu. P. P. 2005 m. sausio 3 d. buvo surašęs testamentą, kuriuo paliko jam priklausantį nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjos R. D. seseriai A. V.. P. P. priklausiusios žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), dalys testamentu paliktos nebuvo, todėl paveldimos pagal įstatymą. Iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 13 d. Testamentų registro išrašo ir (duomenys neskelbtini) Oficialaus P. P. testamento matyti, kad po testatoriaus P. P. mirties registruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo A. V. priėmė palikimą ir paveldėjo po P. P. mirties butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jos įpėdinis - sūnus O. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota kitų palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai reiškia, jog D. P. kaip P. P. dukra ir pirmos eilės įpėdinė nepasinaudojo savo teise per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo (844/1688 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 310/620 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 130/260 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini)) priėmimo. Pažymėtina, kad kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. P. kaip įpėdinė pagal įstatymą atliko aktyvius veiksmus, išreikšdama valią priimti ar atsisakyti po tėvo mirties likusį palikimą, t.y. nėra duomenų apie tai, jog jį priėmė, jo atsisakė ar faktiškai pradėjo valdyti. Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) teismų praktikoje kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas.

Dėl palikimo priėmimo po E. P. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. Dėl šios priežasties pareiškėjos R. D. ir L. P. yra ketvirtos eilės įpėdinės, o pareiškėjos R. D. motina G. D., būdama E. P. sesuo, pripažintina trečios eilės įpėdine (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Pareiškėjos R. D. ir L. P. yra P. P. pusseserės ir šeštos eilės įpėdinės. Pareiškėjos R. D. motina G. D. buvo P. P. teta ir penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą,

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl priėmimo palikimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek pareiškėjos R. D. mama G. D., tiek pareiškėja L. P., rūpinosi minėtų žemės sklypų atkūrimo procedūromis, organizavo žemės sklypų planų parengimą bei sprendė kitus su tuo susijusius klausimus. Tai, kad pareiškėja L. P. rūpinosi minėtų žemės sklypų atkūrimo procedūromis patvirtina suinteresuoto asmens NŽT Ukmergės skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog: 1999 m. balandžio 12 d. E. ir V. P. prašymuose už pasirašymo momentu mirusius pasirašo L. P. (V. P. dukra); Žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje 2000 m. spalio 19 d. Akte, žemės sklypų ribų paženklinimo 2001 m. spalio 19 d. Akte, žemės sklypų Abrise be pareiškėjos mamos pasirašė savininkas J. P. (jam mirus turtą paveldėjo P. P.) ir L. P. (V. P. dukra) už pasirašymo momentu mirusius V. ir E.; V. P. žemės sklypo atkūrimo dokumentus atsiėmė dukra L. P., kuri paveldėjo mirusiojo turtą. Nuo 2002 m. vasario 19 d. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus G. D. kartu su pareiškėja L. P. atsakingai prižiūrėjo visų minėtų žemės sklypų dalis: organizavo krūmų iškirtimą, kad nepasikeistų naudmenos, šienavimą, suarimą ir kt. Pareiškėja L. P. kartu su G. D. taip pat atsakingai prižiūrėjo, naudojo ir valdė visą žemės sklypų plotą, atiduodant savo laiką, energiją ir lėšas, turint tikslą, kad nepablogėtų žemės ir miško kokybė. Po G. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja R. D., kuri kartu su pareiškėja L. P., rūpinasi žemės sklypais, t.y. R. D. tęsė mamos pradėtus darbus ir kartu su pareiškėja L. P. rūpinasi žemės sklypais, organizuoja šienavimus, krūmų iškirtimus, kad nepasikeistų naudmenos, suarimą, miško valymą ir kitus darbus, turint tikslą, kad nepablogėtų žemės ir miško kokybė. Byloje pateikta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Šešuolių seniūnijos pažyma, kurioje pažymima, kad pareiškėja R. D. lankosi (duomenys neskelbtini), prižiūri žemes, moka mokesčius. Pareiškėjos nurodo, kad norint deramai valdyti ir prižiūrėti žemės sklypus bei turint tikslą nustatyti tikslias žemės sklypų ribas, pareiškėja R. D., susitarusi ir viską suderinusi su pareiškėja L. P., užsakė tikslius kadastrinius matavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinius matavimus atliko ir pareiškėja R. D. už juos apmokėjo. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai R. D. adresuota sąskaita – faktūra už žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), atliktus kadastrinius matavimus, pareiškėjos mokėjimo pavedimas už atliktus darbus. Mokesčių už žemės sklypus, kurie priklauso pareiškėjoms ir kurie yra viename plote su žemės sklypais, priklausančiais P. P. ir E. P., apmokėjimo faktus patvirtina banko pavedimai, kurie įrodo, jog už žemės sklypus mokesčius mokėjo tiek pareiškėja R. D., tiek pareiškėja L. P.. Iš Registrų centro išrašo matyti, jog iš trijų žemės sklypų, net du yra Miškų ūkio paskirties ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o trečiasis sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra Žemės ūkio paskirties, kurio nemažą dalį užima miško žemės plotas (kurio didžioji dalis įregistruota Miškų valstybės kadastre. Aplinkybėms apie žemės sklypų priežiūrą paliudyti teismui pateiktos žemės sklypų fotonuotraukos, kuriose matyti, kad minėta žemė ir miškas yra prižiūrimi ir tvarkomi. Taip pat iš prie bylos pridedamų nuotraukų matyti, jog pareiškėjos R. D. bei L. P. lanko giminaičių kapus, kurie yra visai šalia šioje byloje aptariamų žemės sklypų. Pareiškėjos juos prižiūri ir tvarko, o aplankiusios kapus tuo pačiu prižiūri bei tvarko minėtus žemės sklypus.

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, pareiškėja R. D. po savo motinos G. D. mirties yra priėmusi jos palikimą, o atsiradęs, neįtrauktas į išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, turtas (šiuo atveju žemės sklypų dalys, G. D. faktiškai pradėtos valdyti) priklausys palikimą priėmusiam įpėdiniui, t.y. pareiškėjai R. D., pareiškėjų pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai – kad pareiškėjos R. D. mama G. D., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja L. P. po P. P. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taip pat, kad pareiškėjos R. D. mama G. D., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja L. P. po E. P. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą lygiomis dalimis po ½ G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą lygiomis dalimis po ½ G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė