Civilinė byla Nr. e2-101-1103/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02518-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,
dalyvaujant ieškovei I. L., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
atsakovui R. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB SEB bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui – „L.“; padalinti santuokoje įgytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 70 000 Eur vertės, padalyti ieškovei priteisiant 35 000 Eur kompensaciją iš atsakovo, o atsakovui priteisiant visą butą; 0,0810 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 24 000 Eur vertės, padalyti ieškovei priteisiant 12 000 Eur, o atsakovui visą žemės sklypą su pastatu – sodo nameliu; Garažą Nr. 11 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 11 000 Eur vertės, padalinti ieškovei priteisiant 5 500 Eur kompensaciją, o atsakovui garažą su rūsiu; santuokos metu įgytas ir turimas transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. pirmos registracijos, 1 500 Eur vertės, priteisti ieškovei; automobilius: (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. pirmos registracijos, 750 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. pirmos registracijos, 750 Eur vertės, priteisti atsakovui; įsipareigojimus AB SEB bankas ir visas teises pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2021 m., įsigijimo, pripažinti ieškovės asmeniniais; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Teigė, kad su atsakovu jau keletą metų negyvena bendro santuokinio gyvenimo, tarp jų nebėra bendrų interesų, pagarbos vienas kitam, tarpusavio palaikymo, bendrumo ir artimo ryšio, nebevedamas ir bendras ūkis. Santuoka yra faktiškai nutrūkusi, todėl tolesnis formalus gyvenimas santuokoje beprasmis ir nebeįmanomas. Siekiant išvengti tarpusavio konfliktinių situacijų, ieškovė išsinuomojo būstą ir gyvena atskirai. Nurodė, kad atsakovas neleidžia ieškovei naudotis bendru nekilnojamuoju turtu, neduoda raktų, kad patekti į bet kurias patalpas, negrąžina ieškovei automobilio (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad bendro turto turėjimas su atsakovu tik didins konfliktines situacijas ir atsakovo priešiškumą ieškovės atžvilgiu, todėl prašo šalių turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą atsakovui priteisti natūra, o ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją. Po santuokos nutraukimo, ieškovės įsipareigojimą kreditorei AB SEB bankas, prašo pripažinti asmenine ieškovės prievole. Apie atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, išlaikymo vienas kitam nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti pavardę – „L.“, atsakovui palikti pavardę – „L.“.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė I. L. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad nuo 2024 m. kovo mėn. su atsakovu kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, jokių bendrų veiklų neturi jau keli metai. Dar prieš ieškovei išsikraustant iš bendro buto, adresu (duomenys neskelbtini), šalys gyveno atskiruose kambariuose ir jų nebesiejo jokie bendri reikalai. Bendrą ūkį vedė atskirai, nežinojo, kiek atsakovas uždirba. Visą laiką jis turėjo neoficialių pajamų, jo turtinė padėtis gera. Mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santykių atkurti ir santuoką išsaugoti nemato jokios galimybės. Taip pat nurodė, kad nuo jos išsikraustymo iš buto, nebegali į butą patekti, prašė raktų ir per teisminės mediacijos procedūrą. Atsakovas butą rakina kitomis spynomis. Galimybės butą padalinti natūra nemato, kadangi jame trys kambariai, bendra virtuvė. Su atsakovu gyventi kartu negali dėl jo vartoto psichologinio smurto, išsipirkti turtą iš atsakovo galimybės neturi. Atsakovui ir buto reikia, ir sodo. Ji nepatenka ir į sodo namelį, jame įjungta signalizacija, kurios kodas jai nežinomas. Sode gyventi nėra įmanoma, jis neįrengtas, nėra vandentiekio. Dėl turto verčių konsultavosi su specialistais. Prašo teismo visą ginčo turtą priteisti atsakovui natūra, o jai išmokėti kompensaciją, kadangi atsakovo finansinė padėtis geresnė, jos žiniomis atsakovas turi santaupų. Visa ieškovės prašomos priteisti kompensacijos suma yra 52 500 Eur. Paaiškino, kad Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo turi likti išimtinai jos prievolė, nes tik ji moka įmokas už šį automobilį bei atlieka papildomus mokėjimus už visapusišką automobilio priežiūrą ir remontą. Atsakovas prie šio automobilio išlaikymo neprisideda. Dėl automobilio įsigijimo su atsakovu nesitarė, pati jį išsirinko, AB SEB bankas buvo vienintelė bendrovė suteikusi lizingą be sutuoktinio sutikimo, todėl visas pareigas ir teises, tame tarpe registruoti automobilį savo vardu po visiško prievolių įvykdymo, prašo pripažinti jos asmeninėmis.
4. Ieškovės atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad ieškovė nesutinka turtą dalinti natūra po 1/2, kaip siūlo atsakovas, o prašo kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą natūra.
5. Atsakovas R. L. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Šalys santuokoje gyveno daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, tačiau paskutiniu metu santykiai tarp šalių pašlijo. Jau kuris laikas atsakovas su ieškove nebeveda normalaus bendro ūkio. Vyko nuolatiniai nesutarimai, vyravo įtempti santykiai, buvo nuolat jaučiams psichologinis diskomfortas. Ėmė ryškėti šalių charakterių skirtumai bei pasireiškė skirtingas požiūris į sutuoktinių pareigas ir abipusę pagarbą. Todėl tolesnis buvimas santuokoje neteko prasmės. Atsakovas sutinka, kad šalims būtų paliktos pavardės – „L.“ ir „L.“, taip pat sutinka, kad šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalaus. Nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalinimo būdu bei ieškovės nurodyta dalintino turto verte. Prašo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 56 100 Eur vertės, 0,081 ha žemės sklypą, 3 340 Eur vertės; pastatą - sodo namelį, 3 580 Eur vertės, adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą Nr. 11 su rūsiu, 2 240 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti kiekvienam po 1/2 dalį, t. y. turto kiekvienam už 32 630 Eur (28 050 Eur + 1 670 Eur + 1 790 Eur + 1 120 Eur). Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, priteisti ieškovei; automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės, priteisti jam. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmeniniu, o kreditorės AB SEB bankas reikalavimą pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, pripažinti asmenine ieškovės prievole. Prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją iš esmės palaikė. Papildomai nurodė, kad nesikalbėjimai tarp jų vyko apie pusę metų, 2024 m. kovo 7 d. ieškovė nieko nesakiusi iš namų išsikraustė, išsinešė visus daiktus. Nelabai įžvelgia savo kaltę dėl santuokos iširimo. Mano, kad dėl to yra kaltas trečias asmuo. Ieškovė pati santuokos nutraukimui ruošėsi jau penkerius metus, dar gyvendama su juo, jis galvojo, kad viskas susitvarkys. Kalbėti apie tai labai nebandė. Ieškovė gali patekti tiek į butą, tiek į sodą, tiek į garažą. Ji be jokių suvaržymų iš buto išsinešė savo asmeninius daiktus, drabužius ir kt. Garažą galima parduoti, kitą turtą - padalinti natūra. Garažu daugiausia naudojosi ieškovė. Nesutinka su UAB „Verslavita“ išvada dėl turto verčių nustatymo. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), jo manymu, gali būti vertas iki 64 000 Eur. 0,0810 ha žemės sklypo su pastatu - sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), vertė gali siekti 16 000 – 18 000 Eur. Savo iniciatyva oficialaus turto vertinimo neatliko. Nurodė, jog priešingai, nei teigė ieškovė, jis santaupų neturi, jo finansinė padėtis nėra gera ir jis negalėtų ieškovei sumokėti piniginės kompensacijos už jam paliktą turtą natūra. Pažymėjo, kad šiuo metu yra paskolinęs 20 000 Eur vienai dukrai ir nežino, kada pinigus atgaus. Šiuo metu yra bedarbis, gauna nedarbingumo išmokas. Dėl ieškovės sudarytos Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti, nieko nežinojo ir šiuo automobiliu nesinaudojo, įmokų nemokėjo. Neprieštarauja, kad įmokas ir toliau mokėtų ieškovė. Sutinka ir su tuo, kad abu automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų jam.
7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktame atsiliepime patvirtino, kad jis yra ieškovės kreditorius pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą dėl automobilio (duomenys neskelbtini). Bankas neprieštarauja ieškinio reikalavimui pripažinti prievolę pagal Lizingo sutartį asmenine ieškovės prievole, taip pat neprieštarauja dėl to, kad visos teisės, kylančios iš Lizingo sutarties, taip pat atitektų ieškovei. Dėl kitų reikalavimų Bankas nepasisako, nes jie nesusiję su Banku.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas iš dalies.
8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) I. L. ir R. L. (santuokos sudarymo metu – L.) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
10. Šalys kartu negyvena nuo 2024 m. kovo 7 d., kuomet ieškovė išsikraustė iš bendrų šeimos namų. Dar iki ieškovės išsikraustymo sutuoktiniai gyveno skirtinguose kambariuose, finansinius reikalus tvarkė atskirai, kadangi atsakovas nesutiko išsikelti, pasidalinti turtą, išsikelti teko jai. Ieškovė viena išsirinko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jo įsigijimui be atsakovo sutikimo ir pagalbos sudarė lizingo sutartį ir viena savo naudojamu automobiliu rūpinosi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinių nesikalbėjimai truko pusę metų. Ieškovė ruošėsi skirtis jau penkis metus, jis galvojo, kad viskas susitvarkys, tačiau kalbėti su ieškove, spręsti situaciją nelabai bandė.
11. Ieškovė teigia, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.
12. Atsakovo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių, sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nuolat keitėsi. 2024 m. rugsėjo 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu jam buvo išaiškinta teisė įrodinėti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės neprašė, įrodymų pagrindžiančių ieškovės kaltę neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas pripažino, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad šalių santykiai jau kelis metus iki ieškovės išsikraustymo buvo pašliję, tačiau savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgė.
13. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių santuoka buvo tapusi formalia dar iki ieškovės išsikraustymo. Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti bendrumą santykiuose, artimus ryšius, nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu. Atsakovas teigė norintis taikytis su sutuoktine, tačiau tiek jiems kartu gyvenant, tiek ieškovei išsikrausčius aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti santuoką, neatliko (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovė nenori ir nemato jokių galimybių atkurti santuoką.
14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
15. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).
16. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).
17. Nutraukus santuoką ieškovei jos pageidavimu paliktina santuokinė pavardė – L., atsakovui pavardė – L. (CK 3.69 straipsnis).
18. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
19. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1-2 dalys). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalinti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.
20. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; 0,0810 ha žemės sklypas su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; garažas Nr. 11 su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 8-11). Be to, šalims bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso automobiliai: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. pirmos registracijos, registruotas ieškovės vardu, ir automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. pirmos registracijos, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. pirmos registracijos, registruoti atsakovo vardu (el. b. l. 13-16). Tarp šalių nėra ginčo, kad šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nutraukiant santuoką dalintina lygiomis dalimis.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.). Teisminėje praktikoje santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
22. Šalys sutaria dėl jų nuosavybės teise turimų transporto priemonių padalinimo ir šio turto verčių. Atsižvelgiant į tai, jų vardu registruoti automobiliai po santuokos nutraukimo padalintini ieškovės prašomu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteistini automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės.
23. Šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir vertės. Ieškovė prašo visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jį vertina 70 000 Eur suma, 0,0810 ha žemės sklypą su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji vertina 24 000 Eur suma, garažą Nr. 11 su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji vertina 11 000 Eur suma, natūra priteisti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo 52 500 Eur kompensaciją. Atsakovas prašo visą nekilnojamąjį turtą padalinti natūra po ½ dalį abiem sutuoktiniams.
24. Ieškinyje nurodytą nekilnojamojo turto vertę ieškovė grindžia pateikta UAB „Verslavita“ 2025 m. vasario 6 d. konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos Nr. KON-25-014, kurioje nurodyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), optimali kaina rinkoje yra nuo 69 000 Eur iki 71 000 Eur, žemės sklypo su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), - nuo 22 000 Eur iki 24 000 Eur (el. b. l. 153-159). Savo poziciją dėl garažo, adresu (duomenys neskelbtini), vertės ieškovė grindžia savo paaiškinimais.
25. Atsakovas su UAB „Verslavita“ išvadoje nurodytomis turto kainomis nesutinka, teigdamas, jog šis dokumentas yra tik konsultacinio pobūdžio, neturintis juridinės galios, kas nurodyta ir pačiame dokumente. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas pateikė VĮ „Registrų centras“ duomenis apie turto vertes 2024 m. sausio 1 d., t. y. jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 56 100 Eur; žemės sklypo su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 6 920 Eur; garažo Nr. 11 su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2 240 Eur (el. b. l. 97-102). Teismo posėdžio metu atsakovas su jo paties pateiktuose VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodytomis turto vertėmis nesutiko, laikėsi pozicijos, kad buto vertė yra apie 64 000 Eur, sodo sklypo su nameliu – nuo 16 000 Eur iki 18 000 Eur, garažo – nuo 6 000 Eur iki 8 000 Eur.
26. Teismas siūlė šalims atlikti ekspertinį turto vertinimą, apsvarstyti bendro turto vertinimo atlikimo galimybę, teikti papildomus įrodymus dėl turto vertės. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė pateikė būtent minėtą UAB „Verslavita“ išvadą. Atsakovas jokių papildomų įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė (CPK 12, 176-178 straipsniai). Šalys ekspertinio tyrimo turto vertei nustatyti atsisakė.
27. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-12/2008; Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
28. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai, o, esant ginčui, teismas nustato turto vertę, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
29. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog šiuo atveju turto verte laikyti VĮ „Registro centro“ masinio vertinimo būdu nustatytą ginčo turto objektų vertę, negalima, kadangi abi šalys laikosi pozicijos, jog turto vertė yra ženkliai didesnė ir šiais dokumentais, nors jie ir pateikti į bylą, nesiremia.
30. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės pateikta UAB „Verslavita“ išvada yra konsultacinio pobūdžio, neatitinka oficialiam turto vertinimui Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo keliamų turinio ir formos reikalavimų. Taip pat surašytame dokumente nenurodyti atliekant vertinimą ir teikiant išvadas taikyti metodai (Turto ir verslo vertinimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai). Teismas įvertina ir tai, kad pateikta išvada surašyta individualiai apžiūrėjus vertinamus objektus, įvertinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, pateiktą ir kitą prieinamą informaciją apie turtą, jo būklę, šis dokumentas surašytas specialių žinių turinčio asmens. Be kita ko, dokumentas patvirtina abiejų šalių poziciją, kad turto rinkos vertė yra didesnė, nei nurodyta VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas UAB „Verslavita“ išvadą pripažįsta rašytiniu įrodymu ir šį dokumentą vertina kitų byloje esančių dokumentų kontekste.
31. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie turto vertę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju dalintino turto vertė nustatytina, imant atsakovo nurodytų mažiausių turto objektų verčių ir ieškovės nurodytų turto objektų verčių vidurkį (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 67 000 Eur (70 000 + 64 000 / 2); žemės sklypo su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 Eur (24 000 + 16 000 / 2); garažo Nr. 11 su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 8 500 Eur (6 000 Eur + 11 000 Eur / 2).
32. Teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus, kad šiuo atveju butą, dalinti natūra galimybės nėra, kadangi butas yra daugiabučiame pastate, trijų kambarių, jame yra įrengta bendra virtuvė ir vonios, tualeto patalpos. Ieškovė nemato galimybių gyventi ir naudotis bendromis patalpomis su atsakovu, šiuo metu gyvena nuomojamame bute, asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Jau dabar šalys nesutaria dėl naudojimosi tiek butu, tiek kitu nekilnojamuoju turtu – ieškovė teigia, kad patekti į butą, kitą turtą galimybių neturi, atsakovas rakina butą kitomis spynomis, jai raktų neduoda, atsakovas šias aplinkybes neigia, siekia ir toliau naudotis tiek butu, tiek sodu bendrai su ieškove ir išsaugoti status quo padėtį naudojantis visais turto objektais, gyvenant bendrai su ieškove, neatsižvelgdamas į jos nuomonę dėl turto valdymo, disponavimo turtu. Byloje nėra pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y., kad atsakovas turi santaupų ir yra finansiškai pajėgus išmokėti jai kompensaciją už visą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (CPK 12, 178 straipsniai). Pati ieškovė teikdama paaiškinimus konkrečiai neįvardino nei atsakovo gaunamų neoficialių pajamų, nei veiklos. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu yra bedarbis, gauna bedarbio išmoką, santaupų nurodo neturintis. Įvertinus byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, santuokos metu įgytas šalių nekilnojamasis turtas dalintinas natūra, po santuokos nutraukimo jiems asmeninės nuosavybės teise priskiriant skirtingus nekilnojamojo turto objektus.
33. Įvertintina tai, kad atsakovas ir toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos keisti nenori, tuo tarpu sodo sklypu ir nameliu naudojasi retai, o garažą įvardina kaip jam iš esmės nereikalingą, galimą parduoti turtą. Tuo tarpu, nors šalių turimas sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, tačiau turtą ieškovė galės valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra, kas, teismo vertinimu, atitinka ieškovės interesus bei padės išvengti tolesnių šalių konfliktų dėl turto valdymo ir disponavimo juo.
34. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteistinas butas, adresu (duomenys neskelbtini), 67 000 Eur vertės. Ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteistinas žemės sklypas su sodo nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur vertės; garažas Nr. 11 su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 8 500 Eur vertės, viso 28 500 Eur vertės turtas. Įvertinus tai, kad šalims natūra atitenkančio nekilnojamojo turto vertės skirtumas yra 38 500 Eur (67 000 – 28 500), ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalies šios sumos dydžio piniginė kompensacija, t. y. 19 250 Eur (38 500 / 2) (CK 3.117, 3.127 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
35. Ieškovė turi neįvykdytų prievolių AB SEB bankas pagal 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (el. b. l. 17-28). Ieškovė yra registruota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytoja (el. b. l. 16).
36. Ieškovė prašo pripažinti skolinius įsipareigojimus, teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį minėtam kreditoriui jos asmeninėmis. Nurodė šį turtą įsigijusi savo nuožiūra, savo poreikiams tenkinti bei tikslu turtines teises ir pareigas įgyti asmeniškai. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu, jos nurodytomis Lizingo sutarties sudarymo aplinkybėmis sutinka. Trečiasis asmuo AB SEB bankas taip pat neprieštarauja ieškinio reikalavimui pripažinti prievolę pagal Lizingo sutartį asmenine ieškovės prievole, taip pat neprieštarauja dėl to, kad visos teisės, kylančios iš Lizingo sutarties, atitektų ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, visos teisės ir pareigos pagal 2021 m. lapkričio 5 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB bankas, tame tarpe turtinės teisės, valdyti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo, perimti iš banko nuosavybės teisę bei šį turtą registruoti savo vardu, pripažintinomis asmeninėmis ieškovės teisėmis ir prievolėmis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnis).
37. Daugiau duomenų apie ginčo šalių kreditorius teismui byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
39. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, 2024 m. birželio 12 d. teismo nutartimi nuo 1 142 Eur likusios žyminio mokesčio sumos mokėjimo buvo atleista. Be to, ieškovė patyrė 800 Eur išlaidas advokatui už ieškinio parengimą, atstovavimą parengiamųjų ir teismo posėdžių metu bei 350 Eur išlaidas už UAB „Verslavita“ konsultacinės išvados parengimą. Viso ieškovė patyrė 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dokumentų, pagrindžiančių jo patirtų išlaidų dydį į bylą nepateikė. Be to, byloje susidarė 8,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turtinius reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto, piniginės prievolės bankui ir turtinių teisių padalijimo. Didžioji dalis reikalavimų buvo patenkinti ieškovės naudai, o dalį reikalavimų dėl turto padalinimo teismas išsprendė kitaip, nei prašė ieškovė, o ir atsakovas. Taip pat dalį aplinkybių dėl turto verčių, teismas pripažino ne pilnai pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje iš esmės nėra įmanoma nustatyti, kokia tikslia apimtimi buvo patenkinta ieškovės reikalavimų dalis. Spręsdamas bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą teismas įvertina ir tai, kad proceso trukmei, parengiamųjų posėdžių skaičiui, jų atidėjimui reikšmingos įtakos turėjo atsakovo procesinis elgesys – savalaikis teismo reikalaujamų dokumentų nepateikimas, neapsisprendimas dėl savo pozicijos byloje, jos keitimas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas turi atlyginti 80 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, kas sudaro 1 000 Eur (1 250 Eur x 80 proc.).
41. Iš atsakovo valstybei priteistina 778,40 Eur (973 Eur x 80 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista, dalis, paskaičiuota pagal patenkintų reikalavimų dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 93 straipsnis).
42. Kiekvienai iš šalių tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos dydžio, todėl iš šalių nepriteisiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis)
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. L. palikti pavardę „L.“, R. L. palikti pavardę „L.“.
Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:
ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:
- automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės;
- 0,0810 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur vertės;
- garažą Nr. 11 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 8 500 Eur vertės.
Iš viso turto už 30 000 Eur.
atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti:
- automobilį
(duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės; - automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 750 Eur vertės;
- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 67 000 Eur vertės.
Iš viso turto už 68 500 Eur.
Priteisti ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 250 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Pripažinti ieškovės I. L. teises ir prievoles pagal su AB SEB bankas 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - tame tarpe turtines teises valdyti, naudotis ir po visiško sutarties įvykdymo registruoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savo vardu – asmeninėmis I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisėmis ir prievolėmis.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 778,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) žyminį mokestį – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintas kopijas išsiųsti VĮ „Registrų centras“, UAB „Regitra“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.
Teisėja Monika Mockutė