Administracinė byla Nr. A-5574-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02438-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Aruodas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00345/17I-384 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Ukrainos piliečiui V. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) darbo santykių pagrindu. Pareiškėjas, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytų reikalavimų kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus. Migracijos valdybai priėmus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas įgijo ir pasinaudojo teise kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo, nes nagrinėjamas užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos valdyba 2019 m. balandžio 30 d. Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą (D) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nacionalinė viza).
3. Pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aruodas“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. gegužės 9 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 033, kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į tinkuotojo-apdailininko pareigas. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. buvo komandiruotas į Belgiją 25 darbo dienoms vykdyti statybos darbų. Pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, kad, kaip nustatė Departamentas, Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad tokią faktinę aplinkybę patvirtina tai, jog užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Bendrovėje jie įdarbinti nebūdavo, o tik naudodavosi šio dokumento suteiktomis teisėmis; pareiškėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje, todėl gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendimą priėmė nepagrįstai, kadangi Valstybinio socialinio fondo valdyboje (toliau – ir Sodra) dar iki Sprendimo priėmimo, buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo darbo pradžią ir apie darbą Bendrovėje, be to, pareiškėjas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsakovas, nustatydamas tariamą aplinkybę, kad pareiškėjo darbdavys (Bendrovė) įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis remiantis tokia išvada buvo padaryta. Atsakovas pareiškėjo darbdavio (pačios Bendrovės) netikrino, jokių dokumentų Bendrovės direktoriaus ir/ar pačios bendrovės su tikslu pagrįsti ir/ar paneigti kokias nors faktines aplinkybes nereikalavo. Kiek žinoma pareiškėjui, jo darbdavys nėra gavęs jokio pranešimo iš atsakovo ir ar kito subjekto dėl Bendrovės patikrinimo ir /ar papildomų dokumentų teikimo, siekiant pagrįsti, kad pareiškėjas ir/ar kiti asmenys nurodyti Sprendime dirba Bendrovėje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė 1993 m. kovo 2 d. įregistruota valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, aktyviai vykdo veiklą nuo 2015 m., Bendrovėje šiuo metu dirba 22 nuolat dirbantys darbuotojai, o Bendrovės apyvarta per praeitus metus siekė 1 000 001–2 000 000 Eur. Bendrovė kiekvienais metais teikia finansinės atskaitomybės dokumentus už praeitus kalendorinius metus, o dokumentuose nurodyta, kad Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais, todėl Sprendime nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybų sektoriuje, yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai vykdė Bendrovės patikrinimą, todėl nepagrįstai nustatė, kad ji realios veiklos statybų sektoriuje nevykdo. Sprendimas dėl pareiškėjo yra priimtas remiantis kitų asmenų duomenimis, nors nurodyti užsienio valstybės piliečiai negali būti vertinami priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo sprendimo išvada, kad Bendrovė buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjas akcentavo, kad praėjus 9 dienoms nuo nacionalinės vizos išdavimo momento, jis pasirašė darbo sutartį su Bendrove, t. y. patvirtino buvimo tikslą ir sąlygas.
6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, Departamento Imigracijos skyrius nustatė, kad VĮ Registrų centrui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus Bendrovė deklaravo vykdanti medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninę prekybą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją yra ketinama įdarbinti tinkuotojo-apdailininko pareigoms atlikti, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos statybų sektoriuje. Taip pat buvo nustatyta, kad iki 2019 m. birželio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti, o tai atsakovas vertino kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nevykdymą.
8. Departamentas nuo 2019 m. kovo 7 d. buvo gavęs devynių Bendrovėje ketinančių dirbti užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, šešiems iš jų buvo suteikti leidimai gyventi Lietuvoje, tačiau nei vienas iš jų Bendrovėje nedirba. Apie tai, jog užsieniečiai nebuvo įdarbinti Bendrovėje, direktorius nepranešė atsakingoms institucijoms. Tai reiškia, kad direktorius nevykdė Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos pareigos apie duomenų pranešimą, siekiant išvengti užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Departamentas po Sprendimo priėmimo (2019 m. birželio 20 d.) gavo Bendrovės direktoriaus pranešimą dėl dviejų neįdarbintų užsieniečių, nors su jais darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 22 d., t. y. Bendrovės direktorius pateikė pranešimą po 2 mėnesių nuo jų atleidimo, nors turėjo pareigą pateikti per 7 dienas. Be to, neįdarbinti buvo šeši asmenys, o duomenys pateikti tik dėl dviejų.
9. Atsakovas įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Šią faktinę aplinkybę, atsakovo vertinimu, patvirtino tai, jog buvo piktnaudžiauta leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, t. y. užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi, Bendrovėje jie įdarbinti nebūdavo, o tik naudodavosi šio dokumento suteikiamomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t. y. darytina išvada, jog užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje. Todėl atsakovo vertinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
10. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Departamentas vertino oficialiuose registruose pateiktus Bendrovės duomenis, kuriais abejoti nėra pagrindo, t. y. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, kuriuose duomenų apie Bendrovės vykdomą statybų veiklą, 2019 m. birželio 1 d. tikrinant duomenis, nebuvo. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 metus įrašyti duomenys apie Bendrovės vykdomą veiklą statybų srityje, tačiau šie dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2019 m. birželio 25 d., t. y. po Sprendimo priėmimo. Atsakovo vertinimu, duomenys finansinės atskaitomybės dokumentuose dėl Bendrovės vykdomos veiklos statybų srityje buvo pakoreguoti atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį ir, atsakovo teigimu, paneigė nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Departamentas netinkamai vykdė Bendrovės patikrinimą.
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (redakcija iki 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 101 punktą turėjo pareigą atlikti patikrinimą, ar Bendrovė yra fiktyvi. Departamentas Sprendimo nepriėmė fiktyvios įmonės pagrindu, Departamentui nekilo abejonių, kad Bendrovė vykdo veiklą, tačiau buvo abejota, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybos srityje, ką patvirtino oficialių registrų duomenys ir tai, kad šeši iš devynių kviestų užsieniečių Bendrovėje neįdarbinti. Kiekvienu atveju yra įvertinamos individualios aplinkybės ir atliekami būtent tie patikrinimo veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti.
12. Vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) nuostatomis, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; surinktų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, buvo konstatuota, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai, jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aruodas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti. Bendrovė nurodė duomenis apie savo vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, pažymėjo, jog kiekvienais metais teikia finansinės atskaitomybės dokumentus – už 2018 metus pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose yra nurodyta informacija apie tai, kad įmonė vykdo veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais.
14. Beveik visi asmenys, siekę įsidarbinti Bendrovėje, gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, buvo įdarbinti Bendrovėje, neįsidarbinę asmenys išvyko iš Lietuvos dėl asmeninių priežasčių. Bendrovė niekada nesiekė išvengti, kad užsieniečiams išduoti leidimai būtų panaikinti, jeigu jie faktiškai neatvyko dirbti į Bendrovę. Pareiškėjas Bendrovėje nuolat dirbo, tai patvirtina darbo apskaitos žiniaraščiai, pranešimas Sodrai apie pareiškėjo darbo pradžią, kas mėnesį teikiamos deklaracijos. Departamento sprendimas nepagrįstas objektyviais įrodymais, o grindžiamas prielaidomis.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Departamento 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. Nr. (15/4-1)3I-00345/17I-384 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Ukrainos piliečiui V. K.“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. 2019 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo santykių pagrindu; pareiškėjas su Bendrove 2019 m. gegužės 9 d. pasirašė darbo sutartį Nr.033, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti į tinkuotojo-apdailininko pareigas ir nuo 2019 m. gegužės 10 d. pareiškėjas dirbo Bendrovėje; Departamentas 2019 m. birželio 19 d. priimtu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje, be to, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
17. Vertindamas Sprendimo teisėtumą, teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatytos bendros leidimo gyventi išdavimo sąlygos, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai ir užsieniečiui keliami reikalavimai, kai jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai.
18. Teismas pažymėjo, kad Departamentas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog Bendrovė nevykdo veiklos statybų sektoriuje, o pareiškėją ketino įdarbinti tinkuotoju-apdailininku, piktnaudžiavo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi, Bendrovė jų neįdarbindavo, todėl, pareiškėjo siekis dirbti Bendrovėje, jo pateikti duomenys buvo vertinami kaip neatitinkantys tikrovės bei įtarta nelegali migracija.
19. Teismo vertinimu, byloje nebuvo objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias išvadas. Iš vį Registrų centro duomenų buvo nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 1993 m. kovo 2 d., nuo 2015 metų vykdo statybinių medžiagų didmeninę ir mažmeninę prekybą, pareiškėjui gavus nacionalinę vizą, 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjas ir Bendrovė pasirašė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti tinkuotojo-apdailininko pareigoms, Bendrovė ne tik ketino įdarbinti pareiškėją, bet ir jį įdarbino. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamas sprendimas dėl individualaus pareiškėjo atvejo yra priimtas remiantis kitų asmenų (užsieniečių) duomenų vertinimu, tačiau priimant individualų administracinį aktą turėjo būti vertinami pareiškėjo duomenys ir veiksmai.
20. Nustatytų bylos aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo objektyviai išvadai, jog Bendrovė yra įkurta tik tam, kad padėtų trečiųjų asmenų piliečiams legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Įvertinęs tai, kad nėra pagrindo vertinti Bendrovės fiktyvia įmone pagal Sprendime nurodytus įrodymus ir argumentus, nebuvo pagrindo abejoti ir pareiškėjo pateiktų duomenų, tvirtinančių, kad jis siekia dirbti šioje įmonėje, teisingumu.
21. Dėl atsakovo argumentų, kad Departamentas neturėjo pareigos tikrinti Bendrovės įtarus, kad ji gali būti fiktyvi, teismas nurodė, kad pagal atsakovo konstatuotas aplinkybes (įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, piktnaudžiaujama užsieniečiams leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, kyla pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės veikos statybų sektoriuje), duomenų patikrinimas oficialiuose registruose nereiškė išsamaus, visapusiško patikrinimo atlikimo. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad Departamentas būtų kreipęsis į pareiškėją ir Bendrovę dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo.
22. Įvertinęs pareiškėjo ir Bendrovės pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo darbo pradžia, apskaita ir apmokėjimu, viešą informaciją apie Bendrovę, VĮ Registrų centrui 2019 m. birželio 25 d. duomenis apie Bendrovės finansines ataskaitas, kuriose kaip viena iš Bendrovės veiklos rūšių buvo nurodyti kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, teismas nurodė, kad šie įrodymai nebuvo pateikti Sprendimo priėmimo metu, tačiau turi būti ištirti, nes paneigė skundžiamo sprendimo išvadą, kad pareiškėjas ketino įsidarbinti Bendrovėje, kurios veikla nesusijusi su statybos darbais.
23. Kadangi teismas pagal kompetenciją negalėjo šiuo atveju nurodyti Departamentui išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad konstatavęs skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ir panaikinęs Sprendimą, teismas turi įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą, kurį nagrinėjant iš naujo kartu turėtų būti įvertinami ir pareiškėjo su skundu pateikti rašytiniai įrodymai.
III.
24. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
25. Departamentas nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad Departamentas turėjo pagal Aprašą atlikti Bendrovės patikrinimą, taip pat kad atsakovas turėjo atlikti ir pareiškėjo apklausą, siekdamas išsiaiškinti įtarimus dėl Bendrovės vykdomos veiklos statybos srityje, nes, teismo vertinimu, duomenų, gautų iš oficialių registrų, patikrinimas yra nepakankamas. Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi ne siekdamas vykdyti teisėtą veiklą pagal Įstatymo 45 straipsnį, bet ketindamas dirbti Bendrovėje tinkuotoju-apdailininku pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tikrinti bendrovės fiktyvumo.
26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Bendrovė buvo įkurta 1993 metais ir nuo 2015 m. ji vykdo statybinių medžiagų didmeninę ir mažmeninę prekybą, tačiau tai nepaneigia Migracijos departamento padarytos išvados, kad Bendrovė padeda užsieniečiams legalizuotis Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, t. y., patikrino oficialių registrų duomenis, kurio metu nustatė, kad 6 iš 9 užsieniečių, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, joje įdarbinti nebuvo, Bendrovė apie tai atsakovo neinformavo.
27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas 2019 m. birželio 17 d. tikrindamas Sodros duomenų bazę, duomenų apie šešių užsieniečių, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, siekiant dirbti Bendrovėje, nerado. Tai patvirtino pareiškėjo byloje esantys duomenys. Savo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė 2019 m. birželio 27 d. Sodros išrašą, kuriuose yra duomenys apie šešių asmenų įdarbinimą Bendrovėje, o tai, atsakovo teigimu, patvirtina, kad asmenys Bendrovėje buvo įdarbinti atgaline data. Tik pareiškėjui gavus neigiamą Departamento sprendimą, Bendrovė pateikė pranešimą apie atleistus darbuotojus ir pakoregavo duomenis VĮ Registrų centre dėl vykdomos veiklos pobūdžio.
28. Pirmosios instancijos teismas sureikšmino aplinkybę, ar Bendrovė vykdo, ar nevykdo veiklą statybos srityje. Aukščiau įvardintų argumentų (6 iš 9 užsieniečių, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi, Bendrovėje neįdarbinti; Bendrovė apie neįdarbinimą ar atleidimą Migracijos departamentui nepranešė) pakanka nustatyti faktą, kad pareiškėjo tikslas nėra darbas Bendrovėje ir jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė nesilaiko imigracinių reikalavimų ir Įstatyme įtvirtintų įsipareigojimų.
29. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad nebuvo atlikta pareiškėjo apklausa, atsakovas pažymi, kad objektyvi surinktų duomenų visuma leido konstatuoti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Užsieniečio paaiškinimai – tik vienas iš duomenų gavimo šaltinių, jiems neturėtų būti suteikiama išskirtinė reikšmė, leidžianti paneigti visų kitų įrodymų visumą. Įstatymas ir Aprašas numato būtent užsieniečio pareigą pateikti tikrovę atitinkančius duomenis ir leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą patvirtinančius dokumentus jau teikiant prašymą, būtent užsienietis turi įrodyti savo ketinimų realumą. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialias teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir todėl turi būti panaikintas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d.).
30. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apraše nėra pasisakyta apie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų savalaikį pateikimą valstybinėm institucijom, vertinant užsieniečio prašymą išduoti pirmąjį leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus.
32. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, dalis iš jų – ir iš valstybinių institucijų, patvirtinančių, kad pareiškėjo siekiai yra tokie patys kaip ir nurodyti prašyme išduoti leidimą. Pareiškėjas faktiškai įdarbintas UAB „Aruodas“ ir atlieka darbo funkcijas priimančioje bendrovėje. Taigi atsakovas, turėdamas oficialius duomenis apie pareiškėjo darbo pradžią, apie Bendrovės vykdomą veiklą (įmonė deklaravo visas pajamas, gautas iš statybos darbų už 2018 metus) be jokių objektyvių įrodymų nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė melagingus duomenis ar turėjo kitų, nesusijusių su darbu Bendrovėje, tikslų.
33. Jeigu departamentas nustatė, kad kiti asmenys (užsieniečiai) Bendrovėje nedirba, tai jis privalėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl tų asmenų. O tuo atveju, jei Departamentui nepakanka duomenų leidimui išduoti, jis turi pareikalauti pateikti papildomus duomenis, kad būtų pašalinti prieštaravimai, tačiau tokių duomenų nereikalavo, priimančios Bendrovės netikrino. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Sprendimo išvada dėl nelegalios migracijos grėsmės padaryta iš esmės formaliai nurodžius į Vertinimo tvarkos aprašą, nors jos tyrimas neatliktas.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aruodas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Bendrovė atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėjas nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą ir pabrėžia, kad Departamento teiginiai dėl neįdarbintų užsieniečių skaičiaus, taip pat teiginiai, kad šie asmenys įdarbinti atbuline data, yra klaidinantys. Pateiktas Sodros 2019 m. birželio 27 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjas ir dar 6 užsieniečiai Bendrovėje įdarbinti iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl neaišku, kaip Departamentas šių duomenų nematė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu ir, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza.
36. Pirmosios instancijos teismas panaikino Departamento 2019 m. birželio 19 d. Sprendimą, konstatavęs, kad atsakovas šį administracinį aktą grindė duomenimis apie kitus užsieniečius ir jų neįdarbinimą Bendrovėje, taip pat, įvertinęs Bendrovės teikiamus duomenis VĮ Registrų centrui, sprendė, kad šių duomenų analizės nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir dėl to kilo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 12 p.), t. y. pareiškėjas teigė įsidarbinsiąs Bendrovėje tinkuotoju-apdailiniku, nors bendrovė, kaip Departamentas nustatė, nevykdo su statybos darbais susijusios veiklos ir nesilaiko kitų Įstatymo reikalavimų.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, ar Bendrovė vykdo, ar nevykdo veiklą statybos srityje, nes nustatytų faktų, t. y. kad 6 iš 9 užsieniečių, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi, Bendrovėje neįdarbinti, Bendrovė apie neįdarbinimą ar atleidimą Migracijos departamentui nepranešė, pakanka išvadai, kad pareiškėjo tikslas nėra darbas Bendrovėje ir jis kelia nelegalios migracijos grėsmę.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje, UAB „Aruodas“ tinkuotoju apdailininku (kai užsieniečio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), įsipareigotas mokėti darbo užmokestį – 600 Eur. Pareiškėjas su UAB „Aruodas“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. 33, kurioje susitarė, kad jis Bendrovėje dirba tinkuotoju-apdailininku, pareiškėjui mokama 620 Eur mėnesio alga, darbo sutartis neterminuota, darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. gegužės 10 d.
40. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame (pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymo pateikimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: (a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; (b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; (c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze (Įstatymo 44 str. 2 d.). Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 7 d.).
41. Atsakydama į Departamento apeliacinio skundo argumentus, kad jam pakako surinktos oficialios informacijos skundžiamam sprendimui priimti, teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai aktualūs paminėtų Įstatymo nuostatų išaiškinimai, kuriuos pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019.
42. Aiškindama pirmiau išdėstytas Įstatymo nuostatas (pastebėtina, kad teisinis reguliavimas, cituojamas minimoje byloje ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, iš esmės nepasikeitė), konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju įstatymų leidėjas nėra nustatęs kokių nors papildomų sąlygų ir ribojimų, susijusių su pačia Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje minimo darbdavio veikla, t. y. nėra reikalaujama, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), tiesiogiai susijusioje su minėta profesija. Šiuo aspektu vienintelis formalus reikalavimas yra darbdavio įsipareigojimas ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, kuris, kaip darbo sutarties šalis, įsipareigotų atlikti darbo funkcijas, kurių turinys atitiktų Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesiją. Išskyrus kai kuriuos siaurus ir atskirus aspektus, Įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų tarp darbdavio ir užsieniečio susiklostančių individualių darbo santykių formai ir turiniui, šių santykių dalyvių teisės ir pareigos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų bei darbo sutarties nustatyta tvarka. Tai, be kita ko, reiškia, kad tokia darbo santykių forma, kaip, pavyzdžiui, nustatyta Darbo kodekso 72 straipsnyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija), t. y. darbas pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nėra nesuderinama su aptariamomis Įstatymo nuostatomis, jei yra paisoma visų privalomų darbo įstatymuose nustatytų reikalavimų. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tik tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis, tačiau neapsprendžia darbo organizavimo formos.
43. Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje byloje taip pat akcentavo, kad pateiktas aiškinimas niekaip nepaneigia reikalavimo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį būtų realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas. Jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų minėtą prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą.
44. Įvertinus aktualias Įstatymo nuostatas, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Departamentas visiškai nevertino nei Bendrovės, nei pareiškėjo ketinimų turėti individualius darbo santykius realumo, nors darbo santykius patvirtinančių duomenų byloje yra. Administracinės procedūros metu, kaip matyti iš bylos medžiagos (II t., b. l. 4–18), atsakovas net nesiekė nustatyti, ar pareiškėjas sudaręs darbo sutartį su UAB „Aruodas“, ar faktiškai ji vykdoma. Teisėjų kolegija pastebi, kad VĮ Registrų centrui pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus, vėliau – už 2018 metus nėra susiję su faktine situacija laiko prasme, nes pareiškėjas, bylos duomenimis, Bendrovėje pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 10 d., o aplinkybė, ar pati Bendrovė vykdo su statybos ir apdailos darbais susijusią veiklą, nagrinėjamu atveju nėra esminė.
45. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas nebuvo išsamus, o padarytoms išvadoms pagrįsti surinktų įrodymų nepakako.
46. Kaip minėta, Departamentas skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.
47. Įstatymo 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą, Departamentui neteikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia ne dirbti Lietuvos Respublikoje atitinkamos profesijos darbą, o tik tarpininkaujant Bendrovei įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, šio teismo sprendimo motyvų kontekste, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Taigi priimant Sprendimą, nebuvo jokio pagrindo vadovautis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kadangi atsakovas pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę grindė tuo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti darbine veika Lietuvos Respublikoje, o šios aplinkybės taip pat paneigtos, taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nepateikė savarankiškų argumentų dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Tačiau konstatavus, kad Departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nelaikytina teisėta ir pagrįsta Sprendimo dalis, kuria panaikinta pareiškėjui, kaip leidimo laikinai gyventi negavusiam užsieniečiui, išduota daugkartinė nacionalinė viza.
50. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius