Civilinė byla Nr. e3K-3-186-701/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05482-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solanika“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solanika“ dėl pastato rekonstrukcijos, leidžiant įteisinti savavališką statybą be gretimos teritorijos valdytojo sutikimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statytojo teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be gretimo žemės sklypo valdytojo ir gretimo pastato savininko sutikimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė: 1) pripažinti jai teisę be gretimos teritorijos ir gretimo pastato, esančio adresu: Europos pr. 122, Kaunas, unikalus Nr. 1993-0061-7136, žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. 1993-0061-7136:0005, savininkės atsakovės sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu: Europos pr. 96C, Kaunas, unikalus Nr. 1993-0061-7074, projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą, t. y. pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m); priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m); užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad nėra ginčo, jog jos atlikti darbai yra savavališka statyba, tačiau, kaip ji pati vertina, egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos įteisinti šią statybą. Ieškovės pastatas, kurio rekonstrukcija yra savavališka statyba, yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, šį ieškovė nuomojasi. Gretima teritorija yra laisva valstybinė žemė. Ieškovės pastatas ties kiemo priestatu ribojasi su gretimu pastatu, kurio adresas: Europos pr. 122, Kaunas (toliau – ir gretimas pastatas), kuriame patalpas turi ir atsakovė – šio gretimo pastato dalies patalpų savininkė. Siekdama įteisinti savavališką statybą ieškovė turi pateikti gretimos teritorijos valdytojo ir gretimo pastato patalpų savininkų sutikimus, tačiau atsakovė nepagrįstai nesutinka išduoti sutikimo įteisinti savavališką statybą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę be gretimo pastato, esančio adresu: Europos pr. 122, Kaunas, unikalus Nr. 1993-0061-7136, žymėjimas plane 10P2p patalpos, unikalus Nr. 1993-0061-7136:0004, savininkės UAB „Solanika“ sutikimo leisti pertvarkyti pastato, esančio adresu: Europos pr. 96C, Kaunas, unikalus Nr. 1993-0061-7074, projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinant savavališką statybą: pastato rekonstrukcijos metu pastatytus priestatą šiaurės rytinėje dalyje (6,49 m x 23,13 m), priestatą iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), užstatytą antrą aukštą ant buvusios vieno aukšto dalies ir įrengtas patalpas pastogėje; priteisė iš atsakovės 4317,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei ir 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
5. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2899) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas rekonstrukcijos projektas ir leidimas rekonstruoti statinį. Tokį leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuota, kokie dokumentai turi būti pateikti savivaldybės administracijai, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį, o šio straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad asmuo, norintis gauti leidimą, be kita ko, privalo pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (2020 m. rugsėjo 17 d. redakcija Nr. D1-554; toliau – STR 1.05.01:2017) 6 priedo 1 punkte yra įtvirtinta, kad jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus statinio projektui.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės savavališkai rekonstruotas pastatas yra pastatytas mažesniu atstumu nei nurodyti norminiai atstumai iki gretimame žemės sklype esančio statinio, todėl ieškovė, norėdama įteisinti savavališką statybą, savivaldybės administracijai, be kita ko, turi pateikti gretimo statinio savininkų rašytinius sutikimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovei, siekiančiai įteisinti savavališką statybą, yra būtinas atsakovės, kaip vienos iš gretimo pastato bendraturčių, sutikimas.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju teritorija, kurioje yra gretimas pastatas, t. y. Europos pr. 122, Kaunas, šalia ieškovės valdomo pastato Kaune, Europos pr. 96C, yra laisva valstybinė žemė ir nėra suformuota kaip atskiras sklypas, todėl, teismo vertinimu, teisę duoti ar atsisakyti duoti sutikimus kaip teritorijos savininkas ar valdytojas turi tik valstybinės žemės patikėtinis. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 93-4831) (toliau – ir Taisyklės) dėl paminėto sutikimo gavimo ieškovė turėjo pareigą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Remiantis Taisyklių 8.3 punktu, teritorinis Nacionalinės žemės tarnybos skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype. Teismas nustatė, kad atsakovė per Taisyklių nustatytą terminą Nacionalinei žemės tarnybai nurodė atsisakymo duoti sutikimą priežastis, išimtinai susijusias su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, o po kurio laiko ieškovė gavo NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.), kuriuo ši išdavė sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos. Teismas konstatavo, kad iš šio dokumento turinio matyti, jog NŽT yra išdavusi sutikimą ieškovei įteisinti savavališką statybą, tačiau, siekiant įteisinti priestato pietvakarinėje dalyje (3,92 m x 4,46 m; 10,62 m x 1,57 m), žemės sklypo plane esančių taškų 20 ir 19, kuris ribojasi su gretimo pastato išorės siena, savavališką statybą, nurodė, kad ieškovė turėtų gauti gretimame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus. Taigi, NŽT yra davusi sutikimą įteisinti savavališką statybą ties žemės sklypo riba palei gretimą pastatą, jeigu bus teisės aktų nustatyta tvarka gauti gretimo pastato patalpų savininkų sutikimai.
8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju NŽT turėjo duoti sutikimą (nesutikimą) ieškovei kaip valstybinės žemės patikėtinė, tačiau pagal aptartų Taisyklių 8.3 punktą pati NŽT taip pat turėjo gauti valstybinės žemės naudotojų poziciją šiuo klausimu. NŽT savo sutikimą ieškovei pateikė, bet akcentavo ir tai, kad sutikimą iš atsakovės, kaip gretimo pastato bendraturtės, ieškovė taip pat turi gauti. Taigi sutikimą ieškovė turėjo gauti iš abiejų subjektų, t. y. iš NŽT, kaip gretimos teritorijos valdytojos, ir iš gretimo pastato bendraturčių. Kadangi žemės sklypas prie atsakovei priklausančio pastato nėra suformuotas, todėl ji nėra gretimo žemės sklypo savininkė ar valdytoja. Atsakovės, kaip teritorijos naudotojos, sutikimo rekonstruoti pastatą pastatant konstrukcijas arčiau nei minimalūs norminiai atstumai iki sklypo ribos gauti nėra privaloma.
9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatos šioje byloje netaikytinos. Teismo vertinimu, CK 4.85 straipsnio nuostatos taikytinos tarp pastato, esančio Kaune, Europos pr. 122, bendraturčių. Visi kiti šio pastato bendraturčiai sutikimus ieškovei dėl pastarosios pastato rekonstrukcijos, pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje dalyje yra išdavę. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kitus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y. nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas. Teismas nurodė, kad atsakovės atsikirtimai byloje nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, be to, atsakovė netvarko tos pastato dalies, kuri yra priblokuota. Teisę tvarkyti šią dalį ji turi tik susitarusi su kitais bendraturčiais. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad realiai ir faktiškai atsakovei nėra kliūčių naudotis pastatu, o ieškovės ir atsakovės teritorijos yra atskirtos tvora. Taigi, įteisinus priestatą konkrečiai atsakovei nebus trukdoma prižiūrėti savo pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal bylos duomenis priestatas ieškovės pastatytas ir faktiškai naudojamas jau gana ilgą laiką, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis dėl savo teisių ar interesų pažeidimo, byloje nėra.
10. Vertindamas atsakovės argumentus dėl galimų jos interesų ieškovei pastačius priestatus pažeidimų, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisių, interesų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad tiek NŽT, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) yra užfiksavusios, jog ieškovės pastatyti priestatai turi neatitikčių teisės aktų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau jie nėra tokie, kurie keltų grėsmę asmenų saugumui, viešajam interesui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašomos savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.
11. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad, neleidus įteisinti savavališkos statybos, bus padaroma žala ieškovės veiklai, nes ji negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos. Teismas vertino, kad atsakovės padėtis visiškai nepasikeistų tiek įteisinus savavališką statybą, tiek jos neįteisinus. Teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymas išduoti ieškovei sutikimą yra nepagrįstas.
12. Teismas nurodė, kad, tenkinant ieškinį, šalintina ieškovės reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė nėra gretimos teritorijos savininkė. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo rezoliucinės dalies formulavimas nekeičia nei patenkinto ieškovės reikalavimo, nei ginčo esmės, o tik atitinka faktines bylos aplinkybes.
13. Dėl atsakovės prašymo stabdyti bylą teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes atsakovės nurodytoje Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 13-39-505/2020, kurioje ginčijamas ieškovės valdomiems pastatams suformuoto valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumas, nėra nustatomi šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai. STR 1.05.01:2017 11 punkte nurodyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. STR 1.05.01:2017 51 punkte papildomai nurodoma, kad jei statinys statomas ar pastatytas savavališkai, statytojas, norėdamas įteisinti šią statybą (gauti statybą leidžiantį dokumentą), privalo sumokėti Statybos įstatyme [8.3] nurodyto dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Taigi teisės aktai įtvirtina tik pateiktinų dokumentų visetą, tačiau ne dokumentų gavimo eiliškumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iš gretimo pastato patalpų savininkų net tada, kai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros nebuvo baigtos ir žemės sklypas nebuvo suformuotas ar išnuomotas ieškovei.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija nurodė, kad ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) yra susijęs su pripažinimu jai teisės be atsakovės sutikimo įteisinti savavališką statybą. Tai, kad ieškovė atsakovę įvardijo gretimos teritorijos ir gretimo pastato savininke, yra faktinė ieškinio pagrindo aplinkybė, nurodyta formuluojant materialinį teisinį reikalavimą. Teismas tyrė šias aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovė yra tik patalpos, esančios Kaune, Europos pr. 122, unikalus Nr. 1993-0061-7136, žymėjimas plane 10P2p, unikalus Nr. 1993-0061-7136:0005, savininkė. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovės argumentų tiek dėl jos sutikimo davimo kaip valstybinės žemės naudotojos, tiek ir dėl jos sutikimo kaip gretimo pastato savininkės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nurodomų proceso teisės pažeidimų – ieškinio ribų susiaurinimo be ieškovės sutikimo ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neišnagrinėjimo.
16. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas, kurį įteisinti siekia ieškovė, yra pastatytas arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Taigi žemės sklypas Kaune, Europos pr. 122, yra valdomas, naudojamas ir disponuojamas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos. Atsakovė nėra žemės sklypo, kuris yra greta ieškovės naudojamo žemės sklypo, savininkė ar valdytoja, o yra tik naudotoja, nes žemės sklypas Kaune, Europos pr. 122, nėra suformuotas.
17. Kolegija, įvertinusi NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.), nurodė, kad šiame rašte, priešingai nei mano atsakovė, nėra jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad NŽT nepritarė savavališkos statybos įteisinimui ar kad tokį pritarimą išduos, kai tik ieškovė įvykdys papildomas sąlygas. Kolegijos vertinimu, NŽT, pritarusi savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui, rašte tik nurodė ieškovės pareigą atlikti dar daugybę teisės aktuose išvardytų veiksmų, siekiant užbaigti statybos įteisinimo procedūrą. Dėl to, kolegijos vertinimu, negalima sutikti su atsakove, kad NŽT pritarimas yra sąlyginis.
18. Kolegija nurodė, kad Taisyklės, priešingai nei mano atsakovė, nereglamentuoja valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) naudotojų sutikimų davimo būtinumo. Remiantis Taisyklių 8.3 ir 10 punktais, teisė išduoti (neišduoti) sutikimą statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra priskirta išimtinai Nacionalinei žemės tarnybai.
19. Kolegija vertino, kad CK 4.85 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tuo aspektu, kad dauguma pastato, esančio Kaune, Europos pr. 122, savininkų (naudotojų) davė ieškovei sutikimus ir jie, priešingai nei atsakovė, nevertino, kad savavališkos statybos įteisinimas gali pažeisti bendraturčių teises ir teisėtus interesus, valdant (prižiūrint) ir naudojantis bendrojo naudojimo objektais dėl gretimo pastato rekonstrukcijos pristatytų priestatų šiaurės rytinėje dalyje ir iš kiemo pusės pietvakarinėje. Kolegija pažymėjo, jog teismas nenurodė, kad bendraturčių daugumos sutikimai ieškovei įteisinti savavališką rekonstrukciją daro kokią nors įtaką atsakovės teisėms ginčo atveju.
20. Kolegija konstatavo, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog administracinėje byloje, dėl kurios atsakovė prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą, bus nustatomos aplinkybės dėl atsakovės atsisakymo išduoti sutikimą įteisinti savavališką statybą, nes toje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovės (pareiškėjos) skundas dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl šalis siejančių civilinių teisinių santykių vertinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Administracinėje byloje, kurioje dalyvauja ieškovė ir atsakovė, ginčas kilęs dėl to, ar 0,8080 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-5084-0470, adresas: Europos pr. 96C, Kaunas), kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai. Panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu suformuotas nurodytas žemės sklypas, kartu būtų konstatuotas prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje turintis faktas, jog žemės sklypas, kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališkas statybas, suformuotas neteisėtai.
21.2. Remiantis CPK 17 straipsniu, teismas neturi teisės keisti (tikslinti) ieškinio dalyko, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą. Teismai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodę, kad iš ieškovės pareikšto reikalavimo šalintina jos reikalavimo formuluotė „gretimos teritorijos ir“, padarė civilinio proceso teisės normų ir esminių civilinio proceso principų (dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo, nešališkumo) pažeidimą. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą atsakovei ne tik kaip vienai iš gretimo pastato savininkų, bet ir kaip vienai iš gretimos valstybinės žemės teritorijos valdytojų. Teismai, nustatę, kad atsakovė nėra gretimos teritorijos savininkė (valdytoja), todėl jos sutikimo įteisinant savavališką statybą nereikia, šią ieškinio dalį turėjo atmesti.
21.3. Teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės teritorijos savininko ir valdytojo sutikimą (pritarimą) dėl savavališkos statybos įteisinimo. Teismų išvada, kad valstybinės žemės teritorija, kurioje yra pastatas, t. y. Europos pr. 122, Kaunas, yra laisva valstybinė žemė, yra logiškai ydinga. Pats faktas, kad nurodytoje valstybinės žemės teritorijoje yra pastatas, kurio viena savininkų yra atsakovė, patvirtina, kad ši valstybinės žemės teritorija nėra laisva, o yra užstatyta ir naudojama nurodyto pastato savininkų. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 8SD-4061-(14.8.94.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teismas nepagrįstai vertino kaip gretimos valstybinės žemės teritorijos savininko ar valdytojo besąlyginį rašytinį sutikimą įteisinti savavališką statybą neišlaikant minimalių norminių atstumų iki sklypo ribos.
21.4. Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas (neprieštaravimas) yra sąlyginis. Viena iš būtinų sutikimo galiojimo sąlygų yra su pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje Kaune, Europos pr. 122, savininkų (naudotojų) rašytinių sutikimų dėl savavališkos statybos įteisinimo gavimas. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo (Taisyklių 8.3 punktas, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktai) aiškiai matyti, jog su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje Kaune, Europos pr. 122, savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ne tik kaip gretimo pastato savininkų, bet ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų). Teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos įteisinimo, nes gretimos valstybinės žemės teritorijos naudotojas nesutiko (prieštaravo) su savavališkos statybos, neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos, įteisinimu.
21.5. Atsakovė asmeniškai turi sutikti su ieškovės pastato savavališkos statybos įteisinimu, o tai, jog atsakovės pastato bendraturčių dauguma davė ieškovei sutikimą įteisinti jos pastato savavališką statybą, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisiniams santykiams. Be to, vien tas faktas, kad ieškovės savavališkai pastatytas priestatas galimai yra reikalingas jos vykdomai šaldytų produktų veiklai, nėra pagrindas teismams įteisinti savavališką statybą neišlaikant imperatyvių atstumų iki sklypo ribos.
22. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Ginčas dėl žemės sklypo suformavimo neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai, o statybą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokios eilės tvarkos, kurios turėtų būti laikomasi iki kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos įteisinimo. Statybos įstatymas bei STR 1.05.01:2017 įtvirtina tik tiek, kad, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento, įteisinančio savavališką statybą, statytojas turi atitikti teisės aktuose keliamų sąlygų visumą, tačiau nenurodo jokios eilės tvarkos, kaip ir kokiu metu turi būti įgyvendintos šios sąlygos.
22.2. Aplinkybės dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo jau yra išnykusios, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2582-629/2021, nutarė atsakovės skundą atmesti, tuo patvirtindamas, jog žemės sklypas buvo suformuotas teisėtai.
22.3. Ieškinio dalykas buvo ieškovės reikalavimas įteisinti savavališką statybą be atsakovės sutikimo nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu tas sutikimas yra reikalaujamas: ar kaip gretimo pastato patalpų savininkės ar kokiu nors kitu. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovės sutikimo būtinumas kildinamas iš jos, kaip gretimo pastato savininkės, o ne gretimos teritorijos naudotojos, statuso. Aptariamas aplinkybes teismas išsamiai ištyrė ir konstatavo, kad atsakovė yra tik gretimame pastate esančios patalpos savininkė, todėl tenkinant ieškinio reikalavimą tai ir buvo nurodyta.
22.4. Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog NŽT rašytinis sutikimas (neprieštaravimas) dėl pastato statybos procedūrų užbaigimo žemės sklype, neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos, yra sąlyginis, nes jame yra nurodytos sąlygos tokiam sutikimui galioti, o viena iš jų yra su pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje Kaune, Europos pr. 122, savininkų (naudotojų) rašytinių sutikimų dėl savavališkos statybos įteisinimo gavimas. Taigi NŽT nurodo, kad ji, kaip nesuformuotos gretimos teritorijos valdytoja, sutinka, jog būtų įteisinta savavališka statyba, jeigu bus gautas gretimo pastato patalpų savininkų, o ne gretimos teritorijos naudotojų sutikimas.
22.5. Nesuformuoto žemės sklypo atžvilgiu akivaizdu, kad pastato ar statinio, esančio tokioje teritorijoje, naudotojas nėra tinkamai įgyvendinęs savo subjektinių teisių – kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo formavimo prie pastato ir jį įsigyti ar išsinuomoti ne aukciono tvarka. Atsakovė šių savo teisių nėra įgyvendinusi, todėl jos teisės į gretimą teritoriją apsiriboja naudojimo teise. Jokių valdymo teisių, leidžiančių besąlygiškai atsisakyti išduoti gretimo sklypo savininkui ar valdytojui sutikimą vykdyti statybos darbus arčiau nei minimalūs atstumai iki sklypo ribos, atsakovė nėra įgijusi.
22.6. Pagal valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja reglamentuojančius teisės aktus tik suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) gali būti suteikiamas panaudai arba išnuomojamas, t. y. į jį suteikiamos valdymo teisės. Gretimas pastatas yra nesuformuotame žemės sklype, todėl šio pastato patalpų savininkas netampa tos teritorijos valdytoju, jis tik naudojasi žeme tiek, kiek yra reikalinga jo pastatui eksploatuoti. Vadinasi, toks naudotojas neturi jokios subjektinės teisės spręsti išduoti ar atsisakyti išduoti sutikimus statyti konstrukcijas, esančias arčiau nei minimalūs norminiai atstumai iki tokio nesuformuoto sklypo ribos, o jis gali savo teises ginti kaip pastato ar statinių savininkas, nurodydamas realius, o ne tariamus jo teisių pažeidimus. Būtent atsakovė, siekdama teisėtai atsisakyti išduoti sutikimą, turi pareigą įrodyti savo teisių pažeidimą. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių, ne pasvarstymais pagrįstų argumentų, kad savavališkos statybos įteisinimas, pastatant ginčo priestatą pietrytinėje dalyje, pažeis jos teises ir teisėtus interesus.
22.7. Neįteisinus savavališkos statybos visi neigiami padariniai atsirastų vien tik ieškovei, o atsakovės padėtis niekaip nesikeistų, t. y. ieškovė negalėtų vykdyti savo pagrindinės veiklos – greitai užšaldytų maisto produktų gamybos ir pardavimo. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ 8 punktu, greitai užšaldytų maisto produktų temperatūra visose produkto vietose turi būti pastovi – minus 18 °C arba žemesnė. Pervežimo metu galimas trumpalaikis temperatūros šoktelėjimas, neviršijantis 3 °C. Nugriovus priestatą ieškovė negalėtų užtikrinti šių reikalavimų laikymosi, nes priestatas yra skirtas šaldytiems maisto produktams pakrauti sukuriant tinkamą temperatūros režimą.
23. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savininko teisių gynimo siekiant įteisinti savavališką statybą, esančią mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu nuo gretimo žemės sklypo (teritorijos) ir gretimo pastato
24. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atlikti ypatingo statinio rekonstrukcijos darbai yra savavališka statyba. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia be gretimos teritorijos naudotojos ir vienos iš gretimo pastato savininkų – atsakovės – sutikimo įteisinti savavališką statybą, t. y. pripažinti jai teisę be atsakovės sutikimo pertvarkyti ginčo statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad jos, kaip gretimos teritorijos valdytojos ir gretimo pastato savininkės, teisės įteisinus savavališką statybą būtų pažeistos, nes ginčo statiniais nėra išlaikyti minimalūs norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki besiribojančio žemės sklypo ir gretimo pastato.
26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę faktą, kad gretimoje teritorijoje, kuri yra valstybinė žemė, nėra suformuotas žemės sklypas, nusprendė, kad atsakovė nėra laikytina gretimos teritorijos valdytoja, o tik naudotoja, atitinkamai ieškovei, siekiančiai gauti statybos leidimą, atsakovės kaip gretimos teritorijos valdytojos sutikimas nėra reikalingas. Be to, teismų vertinimu, atsakovė kaip gretimo pastato savininkė privalo motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą statinio rekonstrukcijos projektui, o nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymas nėra protingai motyvuotas – neįrodyta, kad rekonstrukcija lems atsakovės naudojimosi savo nuosavybės teise pablogėjimą.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 95 punktas; kt.).
28. Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
29. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą rekonstravimo projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, o pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.
30. Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Vieni iš dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui, yra statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas).
31. STR 1.05.01:2017 6 priedas reglamentuoja privalomus rašytinius pritarimus statinio projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo, o 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Pagal STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punktą, iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui: jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų. Pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktą statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
32. Kasacinis teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovės savavališkai rekonstruotas pastatas, kurį ji siekia įteisinti, yra pastatytas mažesniu atstumu nei norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki žemės sklypo ribos, taip pat iki gretimo statinio. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą rekonstruoti statinį), savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui turi pateikti gretimo pastato savininkų sutikimą rekonstrukcijos projektui (STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punktas) ir gretimos teritorijos savininko ar valdytojo sutikimą rekonstrukcijos projektui (STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinumo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos yra aiški ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).
34. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad analogiškai vertintini ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyti atstumai iki gretimų pastatų, t. y. teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobūdžio. Šiomis teisės normomis siekiama tų pačių viešųjų tikslų, kaip ir nustatančiomis privalomus atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, įgyvendinimo, jos yra skirtos trečiųjų asmenų (gretimų pastatų savininkų) interesų apsaugai, todėl tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų pastatų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Tuo atveju, kai gretimo pastato savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo pastato savininko teisių.
37. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, padarydami išvadą, jog atsakovė, kaip gretimo pastato savininkė, privalo motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijos projektui, kai yra mažinami norminiuose teisės aktuose nustatyti atstumai iki gretimo pastato, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Be to, teismai nagrinėjamu atveju neanalizavo ir nevertino, ar egzistuoja išimtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovės atlikta statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato pripažintina nepažeidžiančia atsakovės teisių.
38. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje teismai ginčui išspręsti nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnį, reglamentuojantį butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 4.85 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
39. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ir atsakovė nėra bendraturtės, be to, CK 6.85 straipsnis reglamentuoja santykius tarp specifinių subjektų – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų, todėl ginčo tarp nagrinėjamos bylos šalių santykių minėtas straipsnis nereglamentuoja, nes jie nepatenka į jo reglamentavimo sritį. Kita vertus, vien tas faktas, kad pastatas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepaneigia kiekvieno iš šio pastato savininkų (bendraturčių) turimos nuosavybės teisės bei imperatyviųjų teisės normų reglamentavimo dėl norminių atstumų tarp gretimų pastatų laikymosi, skirto gretimų pastatų savininkų interesų apsaugai užtikrinti. Atitinkamai ta aplinkybė, kad dauguma gretimo pastato savininkų yra išdavę sutikimus ieškovės rekonstravimo projektui, atsakovės neįpareigoja ir nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga. Kadangi nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su gretimo pastato bendraturčių tarpusavio teisiniais santykiais, teisėjų kolegija jų aspektu plačiau nepasisako.
40. Teismai byloje taip pat padarė išvadą, kad atsakovė nėra gretimos teritorijos valdytoja, o yra tik šios teritorijos naudotoja, ir nurodė, kad ieškovei, siekiančiai gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą rekonstruoti statinį), atsakovės, kaip gretimos teritorijos naudotojos, sutikimas nėra reikalingas. Kaip minėta, teismai tokią išvadą siejo su gretimos teritorijos teisiniu statusu, t. y. tuo faktu, kad joje nėra suformuotas žemės sklypas. Teismai papildomai pažymėjo, kad atsakovės kaip gretimos teritorijos naudotojos sutikimo davimo būtinumas nereglamentuotas nei STR 1.05.01:2017, nei Taisyklėse. Kasaciniu skundu atsakovė ginčija tokias teismų išvadas teigdama, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą su ieškovės pastatu besiribojančių statinių (patalpų), esančių teritorijoje Kaune, Europos pr. 122, savininkų rašytiniai sutikimai (pritarimai) reikalingi ir kaip gretimos teritorijos valdytojų (naudotojų).
41. Pažymėtina, kad CK 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis).
42. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis). Pavyzdžiui, nuomininkas, panaudos gavėjas, saugotojas ar kitas titulinis valdytojas žino ir pripažįsta, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).
43. Taigi nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (teritorijos) – valdymo teisės atsiradimas nėra siejamas su žemės sklypo suformavimo faktu, t. y. asmuo gali būti tiek žemės sklypo valdytoju, tiek teritorijos, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, valdytoju. Kaip minėta, valdymo teisė gali būti savarankiška ar išvestinė. Išvestinė valdymo teisė gali kilti iš sandorių (nuomos, panaudos ir kt.), taip pat galimi atvejai, kai valdymo teisė kyla iš faktiškai tarp šalių susiklosčiusių santykių. Tais atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) ir ant jo (jos) esančio pastato savininkai skiriasi, tarp žemės sklypo (teritorijos) savininko ir pastato savininko gali būti susiformavę faktiniai nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, todėl tokiu atveju pastato savininko turima žemės sklypo (teritorijos) valdymo teisė atsiranda faktiškai susiklosčiusių santykių pagrindu. Kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), šie asmenys turi teisę į valstybinės žemės jiems išnuomojimą be aukciono, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atitinkamais atvejais tokie asmenys taip pat turi teisę įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus be aukciono (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, kai valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais atitinkamais statiniais, šie asmenys turi atitinkamas teises į tokio dydžio žemės sklypus, kurie būtini jų statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių tiesioginę paskirtį, o valstybinės žemės nuomos sutartys su jais neretai nebūna sudarytos vien tik dėl reikalingų teritorijų planavimo dokumentų neparengimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nagrinėjamoje byloje neanalizavo atsakovės, kaip gretimoje teritorijoje esančio pastato bendraturtės, santykio su šios teritorijos savininku, neatskleidė, ar atsakovė, eksploatuodama jai priklausantį pastatą, faktiškai žemės sklypu nesinaudoja kaip nuomininkė ar panaudos gavėja, būdama ir jo valdytoja. Kadangi valdymas reiškiasi galimybe daryti daiktui ūkinį ir fizinį poveikį, tokią galimybę turintis asmuo turi ir prievoles pasirūpinti daiktu, užtikrinti šio tinkamą naudojimą pagal paskirtį, atsakyti už su daiktu susijusių įsipareigojimų (pavyzdžiui, nuo daikto nukentėjus kitiems asmenims) įvykdymą ir pan. Dėl to tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju sprendžiant, ar asmuo (atsakovė) yra atitinkamo žemės sklypo (teritorijos) valdytoja, reikšminga analizuoti ir nustatyti, ar ji rūpinosi žemės sklypu (teritorija), atliko veiksmus šio naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (prižiūrėjo, remontavo ir pan.), ar vykdė prievoles, kurias privalo vykdyti savininkas, o nuomos ar panaudos atveju turi vykdyti atitinkamai nuomininkas ar panaudos gavėjas, kaip valdytojas.
44. Kaip jau minėta, STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte, reglamentuojančiame besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nustatyta, kad tais atvejais, kai mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama teisę pagal bendruosius teisės bei teisėtų lūkesčių principus, konstatuoja, kad tokiais kaip nagrinėjamas atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Subjektų interesai paprastai yra individualūs, daugiau ar mažiau skirtingi ir nesutampantys, o kartais ir priešingi. Privataus asmens interesas savo turiniu nevertintinas kaip tapatus valstybinės žemės savininko interesui jau vien dėl to, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Tiek žemės sklypo (teritorijos) savininkas, tiek žemės sklypo (teritorijos) valdytojas turi savarankišką suinteresuotumą, kad būtų išlaikomi statybos norminiuose teisės aktuose nustatyti privalomi atstumai iki jų nuosavybės ar valdymo teise turimo žemės sklypo (teritorijos) ribos, todėl gali savarankiškai apsispręsti, ar sutikti su tuo, kad šis atstumas būtų mažinamas, o statytojas tokiais atvejais turi gauti rašytinį abiejų nurodytų subjektų sutikimą. Pažymėtina, kad tiek gretimos teritorijos savininko, tiek gretimos teritorijos valdytojo atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstrukcijos projektui, kuriame neišlaikomi norminiuose teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribos, sukelia vienodas teisines pasekmes, todėl ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, valdanti gretimą teritoriją patikėjimo teise, yra davusi sutikimą ieškovės parengtam statinio rekonstrukcijos projektui, nepaneigia atsakovės teisės tokio sutikimo neduoti.
45. Nagrinėjamoje byloje teismai, be kita ko, taikė ir Taisykles, reglamentuojančias Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką. Taisyklių 8.3 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, gavęs statytojo prašymą išduoti sutikimą ir visus Taisyklių 4.2–4.3 punktuose nurodytus dokumentus, ir nustatęs, kad nėra Taisyklių 5 punkte nurodytų atvejų, dėl kurių sutikimas negali būti išduodamas, tačiau nustatęs, kad planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su naudojamu valstybinės žemės sklypu, per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos kreipiasi į valstybinės žemės sklypo naudotoją, prašydamas per 10 darbo dienų raštu pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklypo naudotojas neprieštarauja statinio statybai valstybinės žemės sklype. Pagal Taisyklių 10 punktą teritorinis skyrius, gavęs iš Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų raštą, kuriame išdėstyta subjekto nuomonė (pozicija) dėl planuojamo statinio statybos, per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos išnagrinėja, ar subjekto nuomonė pagrįsta, ir išduoda sutikimą (Taisyklių 3 priedas) arba nurodydamas priežastis atsisako išduoti sutikimą (Taisyklių 2 priedas).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Taisyklių nuostatas, konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmuo turi gretimos teritorijos valdytojo statusą, kylantį iš sandorio ir (ar) faktinių tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, Taisyklių 8.3 bei 10 punktai nėra taikomi, nes juose reglamentuojami Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybinės žemės naudotojo santykiai, kai žemės naudotojas neturi valdytojo statuso. Taigi tais atvejais, kai yra nustatoma, kad asmuo yra gretimos teritorijos valdytojas, jo sutikimui yra taikomos STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkto nuostatos, o ne Taisyklių 8.3 punkto nuostatos.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
47. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės vertinimu, nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta, iki bus išspręstas ginčas administracinėje byloje, ar žemės sklypas, kuriame ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą, suformuotas teisėtai. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka galimas bylos sustabdymo faktinis pagrindas, į kurį nurodoma kasaciniame skunde, jau yra išnykęs (administracinė byla Nr. A-2582-629/2021 užbaigta Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi), nusprendžia dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, plačiau nepasisakyti, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.
48. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai, modifikavę ieškinio rezoliucinės dalies formuluotę, peržengė ieškinio ribas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinyje, be kitų CPK nurodytų elementų, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas, tačiau civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021, 30 punktas, kt.). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 16 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje, be kita ko, kilo dėl atsakovės teisinio statuso savavališkos statybos įteisinimo procese ir iš to kylančių teisinių pasekmių, t. y. byloje buvo sprendžiama, ar atsakovė yra tik gretimos teritorijos naudotoja, ar ir gretimos teritorijos valdytoja. Byloje teismų buvo nustatyta, kad atsakovė yra gretimo pastato savininkė ir gretimos teritorijos naudotoja, pagal šias nustatytas faktines aplinkybes suformuluotos teismų sprendimų rezoliucinės dalys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismo prerogatyvą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, šiuo konkrečiu atveju – spręsti dėl atsakovės teisinio statuso, konstatuoja, kad teismų sprendimų rezoliucinės dalies suformulavimas pagal nustatytas ginčo faktines aplinkybes negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui atlikus teisinę ginčo santykių kvalifikaciją, tam tikrais atvejais, nekeičiant ieškovo reikalavimo esmės, gali būti reikalinga teismo sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti ne pagal ieškinyje nurodytą prašymą. Toks teismo veikimas, kaip minėta, nėra laikomas ieškinio ribų peržengimu, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad teismai nepadarė atsakovės nurodyto proceso teisės normų pažeidimo.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Nustačiusi, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės kaip gretimos teritorijos valdytojos statuso, taip pat dėl išimtinių aplinkybių, įrodančių, kad ieškovės atlikta savavališka statyba nebuvo pažeistos atsakovės kaip gretimo pastato savininkės teisės ar jos buvo pažeistos taip nežymiai, jog iš esmės nesukelia atsakovei neigiamų pasekmių, o teismo atsisakymas suteikti teisę įteisinti savavališką statybą būtų neproporcingas bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo nustatytina, ar atsakovė faktiškai nesinaudoja teritorija Kaune, Europos pr. 122, kaip jos valdytoja, ir pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus spręstina dėl atsakovės sutikimo būtinumo. Be to, teismas turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja tokios išimtinės faktinės aplinkybės, kurios, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, leistų konstatuoti, kad ieškovės atlikta savavališka statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo pastato nepažeidžia atsakovės, kaip vienos iš gretimo pastato savininkų, teisių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė