Civilinė byla Nr. e2A-245-934/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00769-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Penki perlai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 151 500 Eur paskolos, 8 998,36 Eur mokėjimo palūkanų, 2 316,08 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovui yra paskolinusi 151 500 Eur ir šią aplinkybė įrodo 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. lapkričio 28 d., 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimai.
3. Paskolos sutartys nemokumo administratoriui nėra perduotos. Taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių pagrindą mokėti atsakovui avansą, todėl 2022 m. birželio 8 d. pavedimu pervesti 1 500 Eur yra ieškovės suteikta paskola atsakovui. Kadangi 151 500 Eur paskolos grąžinimo terminas nėra nustatytas, ieškovės nemokumo administratorius 2024 m. vasario 29 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti 151 500 Eur paskolą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2024 m. kovo 30 d. Atsakovas paskolos nėra grąžinęs, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 151 500 Eur paskolos.
4. Pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas yra pinigai, yra atlygintinė, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 8 919,58 Eur mokėjimo palūkanų už suteiktą paskolą nuo paskolos (jos dalies) suteikimo dienos iki 2024 m. kovo 30 d. Palūkanų norma nustatyta pagal Lietuvos banko skelbiamą palūkanų normą, už kurią suteikiamos finansų įmonių paskolos euro zonoje ne finansų bendrovėms.
5. Po paskolos grąžinimo termino pabaigos, t. y. nuo 2024 m. kovo 31 d., atsakovas už negrąžintą paskolą turi mokėti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio (6 proc. per metus) kompensacines palūkanas. Kompensacinių palūkanų dydis iki 2024 m. liepos 2 d. yra 2 316,08 Eur. Atsakovas taip pat turi mokėti ieškovei 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovo 150 000 Eur paskolą, 1 500 Eur avansą, 8 919,58 Eur mokėjimo palūkanas, 1 910,95 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 162 330,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 2 923 Eur žyminio mokesčio.
7. Atsakovas pateikė prašymą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad 2021 m. spalio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, 4.1 papunktyje nustatyta, jog 150 000 Eur ieškovė skolina iki 2028 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 150 000 Eur skolą, 1 500 Eur avansą, 8 919,58 Eur mokėjimo palūkanas, 1 910,95 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 162 330,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Nors atsakovas remiasi argumentu, jog 150 000 Eur buvo pervesta ne kaip paskola, o kaip ieškovės pelno, gauto pardavus nekilnojamąjį turtą, dalis, tačiau pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis, paskutinė Juridinių asmenų registrui teikta ieškovės finansinė atskaitomybė yra už 2020 m., šiais metais pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas 10 265 Eur pelnas, taigi, jis nepakankamas atsakovo nurodyto dydžio dividendams išmokėti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2021 m. ieškovė uždirbo pelną, pakankamą atsakovo nurodyto dydžio dividendams išmokėti, jog ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino ieškovės finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmė sprendimą pelno dalį skirti dividendams išmokėti. Be to, 2021 m. lapkričio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 28 d. atsakovui atliktų mokėjimų paskirtis yra ne pelno (dividendų) išmokėjimas, o „pagal paskolos sutartį“. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakovo teiginys, jog 150 000 Eur atsakovui buvo išmokėti kaip ieškovės pelno dalis, neįrodytas.
10. Teismas nepripažino atsakovo pateiktos paskolos sutarties patikimu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu 150 000 Eur paskolos sumokėjimą, joje nurodytomis sąlygomis.
11. Atsakovo pozicija dėl to, kokiu teisiniu pagrindu atsakovui buvo pervesti 150 000 Eur, prieštaringa. Pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių ir teismo posėdyje atsakovas kaip pagrindinį nesutikimo su ieškiniu argumentą nurodė aplinkybę, kad 150 000 Eur atsakovui buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip ieškovės pelno dalis (pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių ši aplinkybė nebuvo konkretizuota, nurodant, kad ji paaiškės apklausus liudytoju kitą ieškovės akcininką A. O.).
12. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nereagavo į ieškovės nemokumo administratoriaus 2024 m. vasario 29 d. el. laišką, nenurodė, kad neturi pagrindo grąžinti ieškovei 150 000 Eur paskolą, nes pagal paskolos sutartį jos grąžinimo terminas yra 2028 m. gruodžio 31 d., nepateikė paskolos sutarties kopijos. Atsakovas nepagrindė didžiosios knygos 2024 m. rugsėjo 6 d. duomenų lapo buvimo fakto bei jame nurodytų duomenų tikrumo. Ieškovės nemokumo administratorius nurodė, kad jam nėra perduoti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, didžioji knyga bei atsakovo pateikta paskolos sutartis. Atsakovas nuo 2015 m. vasario 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas, todėl turėjo pareigą perduoti ieškovės nemokumo administratoriui visus ieškovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su ieškovės veikla, tačiau į nemokumo administratoriaus reikalavimą pateikti dokumentus nesureagavo.
13. Nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog faktinis ieškovės vadovas buvo ne jis, o kitas ieškovės akcininkas – A. O., šį teiginį grindžia 2022 m. gruodžio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, tačiau nutarimo tekste nerandamos atsakovo nurodytos citatos. Be to, įgaliojimas A. O. veikti ieškovės vardu buvo išduotas 2021 m. liepos 4 d. ir galiojo šešis mėnesius, t. y. iki 2022 m. sausio 4 d. Vien aplinkybė, kad faktiniu ieškovės vadovu buvo A. O., neatleidžia atsakovo nuo pareigos perduoti nemokumo administratoriui turimus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su ieškovės veikla, taip pat, informaciją apie suteiktą 150 000 Eur paskolą.
14. Atkreipė dėmesį, kad teisme apklaustas liudytoju A. O. nurodė, jog jis ieškovės vardu nėra sudaręs su atsakovu paskolos sutarties tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos jo pateiktoje paskolos sutartyje, nėra jos pasirašęs, paskolos sutartyje esantis parašas gali būti suklastotas. Liudytojas pateikė apžiūrai 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl galimai suklastotų liudytojo parašų paskolos sutartyje. Be kita ko, paaiškino, kad atsakovo prašymu pervedė jam 150 000 Eur, gautus pardavus nekilnojamąjį turtą, už kuriuos ketino įsigyti nekilnojamąjį turtą. Dėl šių lėšų grąžinimo konkrečių sąlygų nebuvo tartasi.
15. Nurodė, kad nepripažinus paskolos sutarties patikimu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog 150 000 Eur paskola atsakovui buvo suteikta sutartyje nurodytomis sąlygomis, su sąlyga, jog paskola turi būti grąžinta iki 2028 m. gruodžio 31 d., nesant kitų įrodymų, kad buvo nustatytas kitas konkretus paskolos grąžinimo terminas, įvertino, kad 150 000 Eur paskolos grąžinimo terminas nenustatytas. Ieškovės nemokumo administratorius 2024 m. vasario 29 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti ieškovei 150 000 Eur paskolą, taigi CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, paskola nėra grąžinta. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 150 000 Eur paskolą.
16. Nepripažinus paskolos sutarties patikimu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad 150 000 Eur paskola atsakovui buvo suteikta sutartyje nurodytomis sąlygomis ir su sąlyga dėl 2,05 proc. palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimo, nesant įrodymų, jog būtų aiškiai susitarta dėl neatlygintinės paskolos suteikimo, mokėtinos mokėjimo palūkanos nustatomos pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovė pateikė duomenis, kad paskolos suteikimo metu Lietuvos banko skelbiama palūkanų norma buvo 2,54 proc. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl šio ieškovės nurodyto palūkanų normos dydžio. Nemokumo administratorius 2024 m. vasario 29 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą, taigi, paskolos grąžinimo terminas suėjo 2024 m. kovo 30 d., atitinkamai, už 2021 m. lapkričio 25 d. suteiktą paskolą mokėjimo palūkanų suma yra 4 467,62 Eur (75 000 x 2,54 proc. / 365 d. x 856 d.), o už 2021 m. lapkričio 28 d. suteiktą paskolą mokėjimo palūkanų suma yra 4 451,96 Eur (75 000 x 2,54 proc. / 365 d. x 853 d.). Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 8 919,58 Eur mokėjimo palūkanų.
17. Jeigu paskola negrąžinama laiku, paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, už termino grąžinti 150 000 Eur paskolą praleidimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 proc. metinės kompensacinės palūkanos už ieškinyje nurodytas 93 dienas, skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 31 d., iš viso 1 910,95 Eur (150 000 Eur x 5 proc. / 365 d. x 93 d.).
18. Ieškovė ieškiniu nepagrįstai prašo priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos CK 6.210 straipsnio 2 dalies sąlygos – abi sutarties šalys nėra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taip pat nėra pagrindo 2022 m. birželio 8 d. atsakovui pervestus 1 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „avansas“, laikyti atsakovui suteikta paskola, nes byloje nėra duomenų, jog buvo pagrindas atsakovui pasilikti 1 500 Eur avansą ar kad šis avansas buvo panaudotas ieškovės naudai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 500 Eur.
19. Nors atsakovas teigia, jog jam sumokėtas 1 500 Eur avansas buvo sudengtas su atsakovui mokėtinu darbo užmokesčiu, tikėtina, ieškovė dar yra skolinga atsakovui darbo užmokesčio, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepateikė įrodymų ne tik apie turimą priešpriešinį piniginį reikalavimą ieškovei, kylantį iš darbo teisinių santykių, bet ir įrodymų, kad atsakovas pranešė ieškovei apie šio reikalavimo įskaitymą į atsakovo grąžintiną avansą.
20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 162 330,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Atsakovas R. K. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, prašo išreikalauti iš UAB „Advano“ ir (ar) UAB „Baltnetos komunikacijos“ informaciją apie: 1) visą apelianto paskyros informaciją, įskaitant ir jo susirašinėjimą MS TEAMS programoje su A. O. (galima paskyra (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai; 2) gauti paaiškinimus ar tam tikra informacija galėjo būti vienpusiškai iš šio susirašinėjimo pašalinta (pvz., vienam iš vartotojų ištrynus žinutes ar siųstus failus iš susirašinėjimo istorijos) nesant galimybės to nustatyti (identifikuoti). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paskola buvo suteikta ir tai įrodo paskolos sutartis. Tarp ieškovės akcininkų buvo susitarimas paskolą grąžinti iš akcininkams mokėtinų dividendų (kurie turėjo būti išmokėti, tačiau A. O. 2022 m. buvo neteisėtai pervesti į kitą jo valdomą bendrovę). Atsakovas, atsakydamas į klausimus, teismo posėdžio metu patvirtino, kad piniginės lėšos buvo išmokėtos kaip paskola. Taigi, atsakovui nėra suprantami pirmosios instancijos teismo samprotavimai apie tai, kad 2020 m. ieškovė negavo pakankamai skirstytino pelno, jog atsakovas galėtų grąžinti ieškovei paskolą, išmokėtą 2021 m. pabaigoje ir grąžintiną iki 2028 m. pabaigos.
21.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 8 d. iš ieškovės į UAB „Advano“ banko sąskaitą iš viso pervesta 804 000 Eur, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė turėjo pakankamai didelę piniginių lėšų sumą, kurią be teisinio pagrindo A. O. pervedė į savo bendrovę UAB „Advano“, o atsakovui pradėjus aiškintis šias aplinkybes per savo bendrovę UAB „Kompanija Vitrum“, inicijavo bankroto bylą ieškovei, kurios paskirtasis nemokumo administratorius šių aplinkybių nesiaiškino, o bylas užbaigė taikos sutartimis, atidedant UAB „Advano“ grąžintinų sumų mokėjimo terminus. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.
21.3. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad apeliantas rėmėsi aplinkybe, jog 150 000 Eur jam buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip ieškovės pelno dalis, nors apeliantas to neteigė. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliantas neteikė duomenų ieškovės nemokumo administratoriui, nes jis teismo posėdžio metu patvirtino priešingai.
21.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktinis ieškovės vadovas buvo ne apeliantas, o kitas ieškovės akcininkas – A. O. Byloje pateikti ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys, kurie yra rašytinis įrodymas, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti ir aptarti.
21.5. Vertindamas apelianto pateiktos paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ir šios sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai liudytojo A. O. paaiškinimais. Apelianto nuomone, būtent A. O. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai dėl to, kad jam iš anksto buvo žinomas bylos turinys, ginčo esmė, jis buvo pasiruošęs. Teismo posėdžio metu A. O. patvirtino šią aplinkybę. Apelianto įsitikinimu, rašytinis įrodymas negali būti paneigtas liudytojo (suinteresuoto bylos, kurios dalykas jam iš anksto žinomas, baigtimi) parodymais ar samprotavimais.
21.6. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Aptariamu atveju į bylą pateikta paskolos sutartis yra rašytinė, todėl logiška, kad tokia sutartis turėjo egzistuoti šalims susitariant dėl itin didelės pinigų sumos pervedimo apeliantui. Kai į bylą yra pateikiamas rašytinis sandoris, jis negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Ieškovės nemokumo administratoriui buvo išaiškinta teisė pareikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, nors būtent pagal pačios ieškovės atstovo prašymą 2024 m. lapkričio 25 d. apeliantas pateikė šios paskolos sutarties originalą į bylos medžiagą.
21.7. Apeliantas pateikė prašymą ieškovei kaip įmanoma operatyviau pateikti informaciją apie jam pagal darbo sutartį su ieškove apskaičiuotas ir faktiškai išmokėtas sumas bei įsiskolinimo likutį (jei toks yra), tačiau ieškovė atsakė, kad prašomos informacijos pateikti negali, nes apeliantas melagingai teigia, jog ieškovės buhaltere buvo R. O. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nuo 2015 m. sausio 20 d. vienintelis bendrovės darbuotojas buvo pats apeliantas). Ikiteisminio tyrimo metu duoti R. O. paaiškinimai patvirtina, kad būtent ji iki 2022 m. gegužės 23 d. tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl duomenų apie jam apskaičiuotą darbo užmokestį apeliantas neturi. Šiuos duomenis turi ieškovė arba R. O.
21.8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas ėjo ieškovės vadovo pareigas. Esant apelianto teiginiams, kad jam sumokėtas avansas laikotarpiu, kai ieškovės buhalterės pareigas ėjo R. O., buvo užskaitytas kaip darbo užmokestis, nesant priešingų įrodymų (ieškovei atsisakant juos pateikti), teismas turėjo vertinti, kad su apeliantu buvo atsiskaityta tinkamai išmokant avansą.
22. Ieškovė BUAB ,,Penki perlai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nors apeliantas akcentuoja, kad nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas, tačiau nemokumo administratoriui pateikus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, o vėliau kreipusis į teismą su ieškiniu, neužsiminė nei apie paskolos grąžinimo terminą, nei apie tai įrodančią paskolos sutartį. Siekiant susigrąžinti ieškovės apeliantui paskolintas lėšas, jis prašė atidėti teismo posėdžius, vėliau juose nedalyvavo, todėl buvo priimtas sprendimas už akių.
22.2. Pozicija dėl nesuėjusio paskolos grąžinimo termino, kartu su tikėtina suklastota paskolos sutartimi atsirado tik pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors pareiškime užsiminė, kad pervestos lėšos, nepaisant to, jog buvo įvardintos kaip paskola ir avansas, turėjo kitą paskirtį, tačiau tikrosios paskirties neatskleidė nei apklausiamas teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde. Posėdžio metu apeliantas teigė, kad paskola turėjo būti grąžinta iš ieškovės akcininkams išmokėtų dividendų, tačiau tokio susitarimo egzistavimas nėra pagrindas lėšų skolinimui ar jų negrąžinimui, todėl nesusijęs su byla.
22.3. Apeliantas apeliaciniame skunde išdėstė ir kitas aplinkybes (dėl 804 000 Eur pervedimo į liudytojo bendrovės sąskaitą, bankroto bylos ieškovei inicijavimo, teismo atsisakymo išreikalauti ir (ar) prijungti susirašinėjimo tarp apelianto ir A. O. MS TEAMS platformoje duomenis), kurios nagrinėjamam ginčui iš esmės neturi reikšmės ir yra išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimas kitose civilinėse bylose arba apeliantui jau yra pateikti atsakymai raštu, prašomi duomenys ir informacija.
22.4. Apeliantui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus galimai suklastotą paskolos sutartį, nemokumo administratorius kreipėsi į A. O., prašydamas pateikti šios sutarties originalą, tačiau jis nurodė, kad jos neturi, nes tokios sutarties nesudarė. Taigi, aplinkybė, kad liudytojas iš dalies žinojo situaciją ir ruošėsi posėdžiui, nėra pažeidimas ar pagrindas vertinti jo paaiškinimus kaip nepatikimus.
22.5. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas iš esmės sutiko tarp jo ir ieškovės buvus paskolos teisinius santykius, neginčijo, jog paskolos nėra grąžinęs, jos dydžio, tačiau pateikęs galimai suklastotą paskolos sutartį bandė įrodyti, kad jos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs.
22.6. Apelianto argumentai, susiję su susitarimu, kad paskolą grąžins iš būsimų dividendų ir kaltinimai A. O. persivedus ieškovės lėšas į savo bendrovę, patvirtina, jog apeliantas paskolos negrąžinimą siekia pateisinti nepalankiai jam susiklosčiusiomis aplinkybėmis (dividendų iš ieškovės negavimu). Net ir tuo atveju, jei apeliantas susitarė dėl būsimo turto įgijimo, jis prisiėmė riziką, kad tokio turto ateityje gali ir nebūti. Šios aplinkybės neatleidžia nuo pareigos grąžinti paskolą.
22.7. Apie tai, kad apelianto pateikta paskolos sutartis galimai parengta civilinio ginčo eigoje leidžia spręsti šie duomenys: 1) apeliantas, kaip buvęs ieškovės vadovas, nemokumo administratoriui neperdavė paskolos sutarties; 2) gavęs nemokumo administratoriaus reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą, neinformavo, kad nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas; 3) nėra aišku kas pasirašė paskolos sutartį (nenurodytas pasirašiusio asmens vardas ir pavardė); 4) paskolos sutartis nepažymėta ieškovės antspaudu, nors iš kitų dokumentų matyti, kad antspaudas veikloje buvo naudojamas; 5) teismui įpareigojus apeliantą pateikti paskolos sutarties originalą, jis vilkino šį procesą; 6) liudytojas A. O. kategoriškai neigia, kad pasirašė sutartį, nėra įrodymų, jog sutartyje esantis parašas yra jo.
22.8. Nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Be to, net ir tuo atveju jei bus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tai neturės tiesioginės įtakos civilinio ginčo dėl skolos priteisimo teisingam išsprendimui, nes atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tuo, kad ginčą galima išspręsti civiliniame procese.
22.9. Apeliantas siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jomis naudojasi nesąžiningai, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl procesinių prašymų
26. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas iš UAB „Advano“ ir (ar) UAB „Baltnetos komunikacijos“ išreikalauti: 1) visą apelianto MS TEAMS paskyros informaciją, įskaitant ir jo susirašinėjimą su A. O. (galima paskyra (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai; 2) informaciją, ar susirašinėjimo duomenys galėjo būti iš jo pašalinti (pvz., vienam iš vartotojų ištrynus žinutes ar siųstus failus iš susirašinėjimo istorijos). Apeliantas taip pat prašė priimti naujus įrodymus, t. y. paklausimą prokurorei dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą pateikimo ir atsakymą į jį, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nutarimas neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visi šalių įrodymai turi būti nurodomi ir pateikiami ar pateikiamas prašymas dėl jų išreikalavimo pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, o vėlesnis jų pateikimas yra draudžiamas, išskyrus CPK nustatytas išimtis, todėl, įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, naujų įrodymų teikimas yra draudžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Taigi, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, jų sąsajumą su įrodinėjimo dalyku, taip pat tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktais duomenimis, pateikti savo nuomonę dėl jų, ir nenustačiusi apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Tačiau netenkina prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi apeliantas nepagrindė, jog jo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog teismas būtų apribojęs jo teisę įrodinėti (prašyti išreikalauti įrodymus), tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, vien abstraktūs teiginiai, kad naudojant MS TEAMS programėlę buvo sprendžiami darbiniai klausimai, savaime neįrodo, kad prašomi išreikalauti duomenys gali būti reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste (CPK 180 straipsnis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
30. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, o 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad iš ieškovės banko sąskaitos, esančios Luminor Bank AS, išrašo matyti, jog ieškovė apeliantui pervedė: 1) 2021 m. lapkričio 25 d. 75 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal paskolos sutartį“; 2) 2021 m. lapkričio 28 d. 75 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „pagal paskolos sutartį“; 3) 2022 m. birželio 8 d. 1 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „avansas“, 2024 m. vasario 29 d. el. paštu išsiuntė reikalavimą grąžinti paskolą ir avansą (151 500 Eur) iki 2024 m. kovo 12 d. Apeliantui aptariamų sumų ieškovei negrąžinus, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl paskolos grąžinimo.
31. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas per teismo pranešime nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš apelianto 150 000 Eur paskolos, 1 500 Eur avanso, 8 919,58 Eur mokėjimo palūkanų, 1 910,95 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą 162 330,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 923 Eur žyminio mokesčio valstybei.
32. Apeliantas 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti, o bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir apelianto 2021 m. spalio 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo apeliantui iki 2028 m. gruodžio 31 d. suteikti paskolą. Pažymėjo, kad kartu su pareiškimu pateikta paskolos sutartis patvirtina, jog paskolos grąžinimo terminas dar nesuėjęs. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratoriui apie tai turėjo būti žinoma, nes apeliantui pervestos lėšos buvo apskaitytos kaip po vienerių metų gautinos sumos. Taip pat, kad negali paaiškinti dėl kokių priežasčių nemokumo administratorius šią aplinkybę nuslėpė nuo teismo. Pažymėjo, kad pervestos lėšos, nors ir buvo įvardintos kaip paskola ir avansas, turėjo kitą paskirtį, nei nurodyta mokėjimo nurodyme ir (ar) paskolos sutartyje.
33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, nustatė, kad jame nurodytos aplinkybės bei kartu su juo pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent, 2021 m. spalio 4 d. paskolos sutartis gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl 2024 m. spalio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
Dėl paskolos sutarties vertinimo ir jos patikimumo
34. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2016, 22 punktas).
35. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 30 punktas).
36. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 31 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 32 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, taip pat apeliantas neneigė paskolos dalyko gavimo fakto, tačiau, jo įsitikinimu, pateikta paskolos sutartis įrodo, jog nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, susijusių su paskolos grąžinimu ir paskolos sutarties patikimumu, vertinimu, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, jų vertinimo pagrįstumo.
38. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas pateikė 2021 m. spalio 4 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta tarp apelianto (paskolos gavėjas) ir BUAB ,,Penki perlai“, atstovaujamos akcininko A. O., veikiančio pagal bendrovės įstatus (paskolos davėjas). Pagal šią sutartį paskolos davėjas įsipareigojo paskolos gavėjui paskolinti iki 150 000 Eur pagal poreikį, o paskolos gavėjas įsipareigojo šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais suteiktą paskolą grąžinti (sutarties 1.1 papunktis), joje taip pat numatyta, kad paskolos davėjas skolina sutarties 1.1 papunktyje nurodytą pinigų sumą iki 2028 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.1 papunktis) (1 t., b. l. 41).
39. Apeliantas pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. posėdyje paaiškino, kad bendrovei 2021 m. pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos turėjo būti paskirstytos tarp bendrovės akcininkų – apelianto ir A. O. (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 55 sek. iki 23 min. 24 sek.). Pasak apelianto, jis planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl pasiūlė kitam akcininkui išsimokėti dividendus. A. O. pasiūlė mokėti paskolą, atsakovas neprieštaravo, tarp šalių dėl to vyko susirašinėjimas (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 23 min. 25 sek. iki 24 min. 08 sek.). Akcininkai susitarė ir pats A. O. atliko abu pavedimus į apelianto banko sąskaitą (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 27 min. 43 sek. iki 28 min. 19 sek.), tuo metu, tai buvo paskola, išmokėta pagal konkrečią sutartį (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 32 min. 22 sek. iki 32 min. 53 sek.), tačiau su A. O. pokalbio metu buvo susitarta, kad vėliau paskolos suma bus sudengta su dividendais (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 05 sek. iki 33 min. 34 sek.). Akcininkai 2021 m. rugsėjo–spalio mėn. priėmė sprendimą išsimokėti dividendus (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 45 sek. iki 27 min. 40 sek.), tačiau paskolos suma nebuvo sudengta su dividendais, nes tarp akcininkų kilo konfliktas (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 46 sek. iki 34 min. 21 sek.). Nurodė, kad po konflikto visi buhalteriniai duomenys bei informacija apie susirašinėjimą dėl paskolos sutarties liko pas A. O. ir tuo metu buhalterės pareigas ėjusią jo (duomenys neskelbtini) – R. O. (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 29 min. 42 sek. iki 31 min. 34 sek.).
40. Liudytojas A. O. pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 7 d. posėdyje patvirtino, kad apeliantas paprašė pervesti pinigines lėšas jam į sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“, tačiau pati paskolos sutartis pasirašyta nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 44 sek. iki 09 min. 03 sek.). Paaiškino, kad apeliantas teigė, jog jis nori įsigyti nekilnojamąjį turtą, o įkeitęs jį bankui, pinigines lėšas grąžins (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 09 min. 05 sek. iki 09 min. 28 sek.). Kadangi apeliantas tuo metu buvo išvykęs į užsienį, o A. O. buvo išduotas įgaliojimas sudaryti ir pasirašyti kreditavimo sutartis, jis pervedė pinigines lėšas į apelianto banko sąskaitą (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 09 min. 29 sek. iki 09 min. 34 sek.). Nurodė, kad paskolos grąžinimo sąlygų neaptarė, nes jų nebuvo, kadangi akcininkus siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 10 min. 40 sek. iki 11 min. 02 sek.). Paklaustas apie tai, ar jam yra žinoma apelianto byloje pateikta paskolos sutartis, atsakė, kad ne. Atkreipė dėmesį, kad jos turinys kelia įtarimų (sutartyje nurodytas BUAB ,,Penki perlai“ buveinės adresas neatitinka; sutarties įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad A. O. atstovauja bendrovei pagal įstatus, nors jam buvo išduotas įgaliojimas; šalia parašo nenurodyta pasirašiusio asmens vardas ir pavardė). Pažymėjo, kad nepasirašė sutarties (parašas galimai nukopijuotas nuo kokio nors kito dokumento). Tvirtino, kad nebuvo pokalbių ar susirašinėjimų. Apelianto atstovui buvo pateikta visa informacija, susirašinėjimai iš programos, tačiau jie nepatvirtina, jog buvo tariamasi dėl paskolos sutarties sąlygų (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11 min. 24 sek. iki 14 min. 05 sek.). Nurodė, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas (teismo posėdžio garso įrašas: nuo 14 min. 40 sek. iki 17 min. 24 sek.).
41. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad apeliantas buvo informuotas apie BUAB ,,Penki perlai“ iškeltą bankroto bylą bei buvo prašoma pateikti visus dokumentus, susijusius su bendrovės veikla (1 t., b. l. 12). Taip pat pateikė reikalavimą grąžinti iš BUAB ,,Penki perlai“ į pareiškėjo sąskaitą pervestas lėšas – 151 500 Eur (paskola ir avansas), nes kitu atveju bus kreipiamasi į teismą (1 t., b. l. 13), tačiau paskolos sutartis nemokumo administratoriui nebuvo pateikta (2024 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 16 min. 56 sek. iki 17 min. 04 sek.).
42. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto pateiktą paskolos sutartį kitų byloje esančių duomenų, apelianto procesinio elgesio, liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskolos sutarties nepatikimumo (CPK 185 straipsnis).
43. Pirma, apeliantas nepagrindė, dėl kokios priežasties, nemokumo administratoriui pareikalavus grąžinti paskolą, nebuvo pateikta paskolos sutartis (žr. šios nutarties 41 punktą) bei nebuvo nurodyta aplinkybė, jog grąžinimo terminas nėra suėjęs. Minėta (žr. šios nutarties 38 punktą), kad paskolos sutartis pateikta tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, t. y. su pareiškimu dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, nors pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. posėdyje paaiškino, kad turėjo skenuotą paskolos sutarties kopiją (2024 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 50 min. 09 sek. iki 50 min. 38 sek.). Apelianto samprotavimai, kad faktinis bendrovės vadovas buvo A. O., savaime negali būti pateisinama ir logiškai paaiškinama priežastis nepateikti turimos paskolos sutarties, juolab kad apeliantas ėjo bendrovės vadovo pareigas. Ši aplinkybė leidžia abejoti pateiktos sutarties ir jos sudarymo aplinkybių patikimumu, ir jos pagrindu daryti išvadas dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
44. Antra, paskolos sutartis su trūkumais, joje nurodytas neteisingas buveinės adresas, sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. O. atstovauja bendrovei pagal įstatus, nors jam buvo išduotas įgaliojimas (žr. šios nutarties 43 puntą) (1 t., b. l. 39–40), šalia parašo nenurodyta pasirašiusio asmens vardas ir pavardė, paskolos sutartis nepatvirtinta ieškovės antspaudu. Nurodyti trūkumai, juos vertinant aptartų aplinkybių kontekste, papildomai pagrindžia išvadą dėl paskolos sutarties, kaip rašytinio įrodymo, nepatikimumo, o ir apeliantas nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.
45. Trečia, skiriasi apelianto bei pirmosios instancijos teismo apklausto liudytojo A. O. paaiškinimai, susiję su paskolos apeliantui suteikimo aplinkybėmis. Liudytojas A. O. pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 7 d. posėdyje neneigė, kad būtent jis, veikdamas pagal įgaliojimą, į apelianto sąskaitą pervedė 150 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“, tačiau tvirtino, jog dėl paskolos sąlygų tartasi nebuvo, pati paskolos sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo, apeliantui įsigijus nekilnojamąjį turtą ir jį įkeitus bankui, pinigines lėšos turėjo būti grąžintos ieškovei (žr. šios nutarties 40 punktą). Apeliantas nurodė, kad A. O. pasiūlė pasiskolinti iš bendrovės lėšas, kartu derino paskolos suteikimo sąlygas, susitarė, kad paskola būtų padengiama išsimokėjus dividendus (žr. šios nutarties 39 punktą). Tačiau duomenų apie akcininkų priimtus sprendimus dėl dividendų išmokėjimo bei paskolos grąžinimo terminų derinimo, byloje nepateikta. Taigi, liudytojo parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (pateikti mokėjimo pavedimai, įgaliojimas), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus, nenuoseklius, o remiantis vien apelianto, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 43–44 punktus), teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.
46. Ketvirta, apelianto nurodyti argumentai, kad paskolos sutartis nenuginčyta, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl pateiktos paskolos sutarties, kaip rašytinio įrodymo, nepatikimumo ir vien jos pagrindu teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos gražinimo termino. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei įsiteisės procesinis sprendimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ši aplinkybė neturi tiesioginės įtakos civilinio ginčo dėl skolos priteisimo teisingam išsprendimui, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis).
47. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus ir anksčiau apžvelgtą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 35–36 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, jame, sprendžiant dėl paskolos sutarties, kaip rašytinio įrodymo, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo remiamasi išimtinai liudytojo parodymais, o vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. vertinami bylos šalių nurodyto argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto pateikta 2021 m. spalio 4 d. paskolos sutartis, šiuo konkrečiu atveju yra nepakankama susiformuoti pagrįstam įsitikinti, kad apeliantas su ieškove pasirašė paskolos sutartį, kurioje nustatytas paskolos grąžinimo terminas dar nesuėjęs ir apeliantas šiuo metu neturi pareigos grąžinti ieškovės jam suteiktą 150 000 Eur paskolą. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su contra spoliatorem prezumpcijos taikymu
48. Apeliantas nurodo, kad į bylą pateikė prašymą ieškovei pateikti informaciją apie apeliantui pagal darbo sutartį su BUAB ,,Penki perlai“ apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei įsiskolinimo likutį (jei toks yra). Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tokios informacijos pateikti negali. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir vertinti, jog su apeliantu buvo atsiskaityta tinkamai jam išmokant avansą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
49. Pagal contra spoliatorem prezumpciją, šaliai slepiant, sunaikinus ar atsisakius pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų pasitvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tada, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023).
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto atstovas 2024 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti informaciją apie apeliantui pagal darbo sutartį su BUAB „Penki perlai“ apskaičiuotą ir faktiškai išmokėtą darbo užmokestį bei įsiskolinimo likutį (jei toks yra) (1 t., b. l. 145). Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2024 m. lapkričio 28 d. atsakyme į apelianto atstovo pateiktą prašymą informavo, kad nemokumo administratoriui BUAB ,,Penki perlai“ dokumentacija, kurią turėjo perduoti buvęs bendrovės vadovas – apeliantas, neperdavė, todėl nėra galimybės pateikti prašomus duomenis (nors priėmimo–perdavimo aktas jam buvo pateiktas net du kartus). Nors apeliantas nurodo, jog bendrovės buhaltere buvo R. O., tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2015 m. sausio 20 d. vienintelis bendrovės darbuotojas buvo apeliantas (1 t., b. l. 149). Be to, paties apelianto pateiktoje Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ištraukoje nurodyta, kad buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su R. O. nebuvo sudaryta, ji paaiškino, kad daug metų pažįsta apeliantą, todėl pastarojo prašymu atlikdavo kai kuriuos (jai pavestus) buhalterinės apskaitos veiksmus (1 t., b. l. 87–103).
51. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 49–50 punktus), nenustatė pagrindo taikyti ieškovei contra spoliatorem prezumpciją, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turėjo prašomus duomenis, sąmoningai juos siekė nuslėpti, juolab kad būtent pats bendrovės vadovas (apeliantas) neperdavė nemokumo administratoriaus prašomų duomenų (žr. šios nutarties 50 punktą).
52. Be to, jeigu apeliantui, kaip bendrovės vadovui, buvo mokamas darbo užmokestis, nepaisant to, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, jis turi galimybę įrodyti, koks darbo užmokestis jam buvo mokamas (pateikti banko sąskaitų išrašus ir kt.), kiek jo išmokėta ir koks skolos likutis susidarė (jei susidarė), tačiau duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė.
53. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 49–52 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su apeliantui pervestu 1 500 Eur avansu, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantas neįrodė, jog 1 500 Eur avansas jam buvo išmokėtas kaip darbo užmokestis ir (ar) atsakovas turi teisę jį pasilikti. Duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui dėl paskolos bei palūkanų priteisimo išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami paskolos teisiniai santykiai, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliantas nenurodė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl paskolos sutarties, kaip rašytinio įrodymo, vertinimo nepatikimumo. Taip pat nepagrindė, kad avansas buvo išmokėtas kaip darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
56. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys), todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza