Baudžiamoji byla Nr. 1-1743-1018/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00941-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,
sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, Rugilei Dičkalnytei,
dalyvaujant prokurorui Ž. K.,
kaltinamajam R. K.,
nukentėjusiajai Emilijai A. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
R. K. grasino nužudyti savo motiną, o būtent: 2016 m. sausio 7 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina Emilija A. K. metu, neviešai išplūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, stipriai daužydamas kambario, kuriame tuo metu buvo užsirakinusi nukentėjusioji E. A. K., duris ir garsiai rėkdamas, kad ją užmuš, grasino nužudyti pastarąją, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip pat R. K. grasino nužudyti savo motiną, o būtent: 2016 m. sausio 15 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina Emilija A. K. metu, neviešai išplūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, stipriai daužydamas kambario, kuriame tuo metu buvo užsirakinusi nukentėjusioji E. A. K., duris ir garsiai rėkdamas, kad ją užmuš, fiziškai susidoros su ja, grasino nužudyti pastarąją, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad sausio 7 d. įvykio nelabai atsimena, buvo naktis, namo grįžo apie 12 val. nakties, išgėręs buvo, kilo konfliktas su mama, dėl kol jis kilo, nežino, tai ne pirmas kartas. Mama užsirakino kambaryje, jis jokių veiksmų nenaudojo, ranka pabeldė į duris, pasakė, kad ji išeitų išsiaiškinti. Neatsimena, ką mamai sakė, bet nebuvo grasinančio pobūdžio žodžių, kad kažką nužudys, nesakė, gal mama neišgirdo, iš konteksto ištraukė. Gal jis ir nusikeikė, bet negrasino, nesakė mamai „ateik, aš tave užmušiu“. Neturėjo gyvenime minties nužudyti. Sutinka, kad buvo girtas, durimis trenkė. Kodėl apie 1 val. nakties pas mamą ėjo į kambarį, nežino. Neprisimena, kokius žodžius sakė belsdamas į duris, kodėl mama nuo jo bėgo, nežino. Prieš motiną nėra smurtavęs, ją myli, negalėtų nieko blogo jai padaryti. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo svetainėje, valgė, kur motina buvo, nežino. Apsirengė ir išvažiavo su pareigūnais. Dėl sausio 15 d. įvykio paaiškino, kad vakare, apie 20.30 val., buvo apsvaigęs nuo alkoholio, namuose kilo konfliktas su motina, viskas taip pat, kaip ir pirmą kartą. Mama kiekvieną dieną užsirakina savo kambaryje. Kai grįžo namo, kur mama buvo, nežino. Mama eina miegoti apie 22.00 val. Jis beldė į mamos kambario duris, gal ko paklausti jos norėjo, bet tikrai nesakė mamai grasinančio pobūdžio žodžių, tai iš konteksto ištraukti grasinimai. Po įvykių su mama bendrauja, į sodą važiuoja, nebuvo susipykę. Dėl šitų įvykių mamos atsiprašo, mano, kad tai nepasikartos.
Nukentėjusioji E. A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus (R. K.) labai daug geria, prisigeria ir niekada grįžtant durų nerakina. Kai jis grįžta girtas, skambina jai, kad atrakintų duris ir įleistų. Ji atidaro buto duris ir greit bėga į savo kambarį užsirakinti. Ji bijo jį sutikti, kai jis grįžta girtas, miega užsirakinusi savo kambaryje, kai jis (R. K.) prisigeria dieną, tuomet ji ir dieną užsirakina. Kai sūnus negeria, būna ramus, jie gražiai bendrauja, bet kai išgeria, pradeda keiktis, būna agresyvus, ji jo bijo, nes mano, kad jis realiai gali įvykdyti savo grasinimus. Jis jos nėra sumušęs, tačiau prieš metus jai grįžus namo iš sodo, jis jai pradėjo grasinti ir griebė už kaklo, ji išsigando ir sužviegė, kvietė policiją. Kitą kartą ją kambaryje supurtė. Tą dieną (sausio 7 d.) užsirakino savo kambaryje, jis atėjo valgyti, spardė į jos kambario duris. Ji kviečia policiją, nes neturi, ką daryti. Jis visada keikiasi, visokiais žodžiais. Gal ir sakė, kad užmuš ją. Ji rimtai tai priima, nes kai sūnus girtas, tuo momentu būdamas pas ją, tai jis galėtų padaryti, ką grasina. Sausio 15 d. sūnus išpylė kruopas, spardė į duris, kaimynai girdėjo iš apačios ir iškvietė policiją. Ji sėdėjo kambaryje užsidariusi, nes bijo jo. Sūnus jai sakė, kad „tik šlapia liks iš tavęs vieta, tau į kapus vieta“, grasino, kad į pečių įkiš. Kai atvažiavo policija, jis ėjo prie durų ir pamatęs, kad policija, greit nubėgo į kambarį ir atsigulė. Tada ji įleido pareigūnus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas J. Č. paaiškino, kad kaltinamasis jam matytas, sunkiai prisimena įvykį, tačiau patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad 2016 m. sausio 7 d. apie 1.10 val., patruliuodamas kartu su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos patruliu A. S., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gelvonų g. 49-7, sūnus grasina pranešėjai. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėja Emilija A. K., kuri paaiškino, kad jos girtas sūnus R. K. namuose pranešėjai grasino fiziniu smurtu, buvo agresyvus, daužė duris. Nurodė, kad R. K. buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti su ja, norėjo ją užpulti, tačiau ji įbėgo į savo kambarį ir užsirakino jame. Tada iškvietė policiją. Policijos pareigūnų akivaizdoje R. K. buvo ramus, reagavo ramiai į jų atvykimą. Emilija A. K. buvo išsigandusi. Bendra tvarka bute nebuvo pažeista, nebuvo išmėtyta daiktų. Nukentėjusioji paaiškino, kad Ričardas pasidaro agresyvus, kuomet išgeria (b. l. 20).
Vilniaus apskrities VPK PR 4-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio J. Č. 2016 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. sausio 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., apie 1 val. 10 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sūnus grasina pranešėjai. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja Emilija A. K., gim. 1934 m., kuri teigė, kad jos girtas sūnus R. K., gim. 1972 m., namuose pranešėjai grasino fiziniu smurtu, buvo agresyvus, daužė duris, tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Apie 1.50 val. R. K. buvo pristatytas į 5 PK. Specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 25).
Iš Emilijos A. K. 2016 m. sausio 7 d. pareiškimo nustatyta, kad ji pareiškė, kad 2016 m. sausio 7 d. apie 1 val. jos neblaivus sūnus R. K. vidurnaktį pradėjo daužyti jos kambario duris, keikti, grasino užmušti, norėjo prieš ją naudoti fizinį smurtą, tai kartojasi jau ne pirmą kartą. Namuose baisu gyventi, kai girtas labai agresyvus (b.l. 3).
2016 m. sausio 29 d. apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 23-24), užfiksuota, jog nukentėjusioji E. A. K., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, prašė pagalbos, nes jos girtas sūnus daužosi, ji bijo, todėl užsirakinusi kambaryje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Č.-P. paaiškino, kad virš jos buto, t. y. 7 bute, gyvena jos kaimynė, pagyvenusi moteriškė. Dažniausiai vėlai vakare, bet būna, kad ir dienos metu, girdi iš 7 buto daug keiksmų, rėkimo. Susidarė įspūdis, kad visi konfliktai tame bute tarp sūnaus ir motinos kyla dėl to, kad sūnus kaltina savo motiną dėl skyrybų. Girdėjo, kaip jos kaimynė bėga iš vieno kambario į kitą, ji užsirakina kitame kambaryje, tai supranta iš to, kad sūnus jai rėkia, kad motina jam atidarytų kambario duris. Taip pat teko girdėti, kaip bute mėtomi daiktai ir pan. Dėl visų šių įvykių ji ne kartą yra kvietusi policiją, kadangi iš visų skleidžiamų garsų iš 7 buto neaišku, kas ten vyksta, kyla abejonių, ar sūnus savo motinos neprimuš. Jai atrodo, kad sūnus triukšmauja, kai būna neblaivus. Ar jai teko girdėti, kad sūnus grasina savo motinai, kad ją nužudys, negali to teigti. Kadangi gyvena toje pačioje laiptinėje bei tos moters sūnus ją iš matymo pažįsta, nenorėtų duoti parodymus teisme, kadangi turi mažą vaiką, bijo, kad tas vyriškis gali kažką blogo padaryti jos šeimai, jos vaikui. Nes jai susidarė įspūdis, kad tas vyriškis gan neprognozuojamas. Dėl visų riksmų, triukšmo iš 7 buto, jai ne kartą buvo kilusi mintis, kad reikėtų keisti butą, kadangi jau nebeįmanoma ramiai gyventi (b. l. 29).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. 2.07 val. R. K. buvo nustatytas 2,33 prom. (be paklaidos) girtumas (b.l. 50).
Iš Emilijos A. K. 2016 m. sausio 15 d. pareiškimo nustatyta, kad ji pareiškė, kad 2016 m. sausio 15 d. apie 20.30 val. grįžo į namus neblaivus jos sūnus R. K., tik įėjo į kambarį ir pradėjo kelti skandalą, grasinti, jog sumuš, užmuš. Ji užsirakino kambaryje, daužė duris ir grasino, ji bijojo ir buvo užsidariusi, patyrė psichologinį smurtą, prašo policijos pagalbos (b.l. 6).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio R. M. 2016 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. 20.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girdisi konfliktas namuose. Atvykus į vietą, pasitiko Emilija A. K., gim. 1934 m., kuri paaiškino, jog jos sūnus R. K., gim. 1972 m., grįžo į namus būdamas neblaivus, kabinėjosi prie jos, triukšmavo, neleido ilsėtis bei grasina, jog sumuš, nužudys. E. A. K. dėl sūnaus veiksmų parašė pareiškimą, todėl R. K. pristatė į 5 PK 21.25 val. Pristatant specialiosios priemonės nepanaudotos (b. l. 32).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. 21.30 val. R. K. buvo nustatytas 2,45 prom. (be paklaidos) girtumas (b.l. 64).
2016 m. sausio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 34-35).
2016 m. balandžio 21 d. apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 48-49), užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi kaimynė A. Č.-P., norėdama pranešti apie galimą smurtą šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad tame bute daužomasi, rėkiama.
Surinktų įrodymų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. 2016 m. sausio 7 d. ir 15 d. grasino nužudyti savo motiną E. A. K.. Nors ikiteisminio tyrimo bei teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis neprisipažino, kad grasino nužudyti savo motiną, tačiau šios aplinkybės nustatytos bei įrodytos byloje esančių duomenų visuma. E. A. K. parodymai, kad jos sūnus R. K. jai grasino nužudyti 2016 m. sausio 7 d. ir 15 d., buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtinti teisiamajame posėdyje. Grasinimai buvo konkretūs, išsakyti žodžiais, kad ją užmuš, jai (nukentėjusiajai) į kapus vieta, grasino į pečių įkišti. Abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes ji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nekeitė savo parodymų, jos parodymai buvo išsamūs, sutapo ir neprieštaravo tarpusavyje. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos pareiškimai policijai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtinti teisme, taip pat liudytojos A. Č.-P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir jo duomenys, užfiksuoti apžiūros protokole. Nors, kaip nurodė kaltinamasis, jis negalėjo motinai išsakyti grasinimų, tačiau pažymėtina, kad abiejų įvykių metu jis buvo neblaivus (nustatytas net vidutinis neblaivumo laipsnis), o ir teisiamojo posėdžio metu daug įvykio aplinkybių net negalėjo atsiminti. Aplinkybės, kad kaltinamasis motinos iki šiol nebuvo sužeidęs, nepaneigia teismo įsitikinimo, kad kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai yra teisingi ir pagrįsti. Kaip parodė nukentėjusioji ir patvirtino kaltinamasis, kai kaltinamasis būna išgėręs namuose bei pradeda agresyviai elgtis, ji (nukentėjusioji) užsirakina savo kambaryje, o taip buvo ir šiuo atveju. Iš Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie kaltinamąjį matyti, kad jau nuo 2013 m. buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu dėl analogiškų veikų ir nors jie buvo nutraukti, tačiau tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad analogiški veiksmai kartojasi ne pirmą kartą. Nukentėjusioji parodė, kad jau anksčiau jos sūnus ją buvo sugriebęs už kaklo bei supurtęs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad bijo savo sūnaus, kai jis būna išgėręs, jo bijojo ir tiriamų įvykio metu, dėl jo elgesio ir išsakomų žodžių rimtai priėmė jo grasinimus. Tai, kad nukentėjusioji iš tiesų bijojo savo sūnaus tiriamų įvykių metu, parodymuose nurodė ir liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas. Be to, kaimynė A. Č.-P. taip pat parodė, kad dėl R. K. jau ne kartą yra kvietusi policiją, nes girdi, kaip jis šaukia, mėtomi daiktai, o motina būna užsirakinusi kambaryje. Nurodyta kaimynė R. K. apibūdino kaip neprognozuojamą asmenį. Remiantis išdėstytu, teismui nekyla abejonių, kad R. K. grasinimai nužudyti, išsakyti jo motinai, buvo realūs ir galėjo būti įgyvendinti, todėl R. K. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Bausmių skyrimas
LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas R. K. bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs nusikaltimai), tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti, padaryti konflikto metu, kaltinamasis ir anksčiau nuolat konfliktuodavo su nukentėjusiąja, nusikaltimai padaryti artimoje aplinkoje prieš savo mamą, nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neblaivus, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras negydytas (b. l. 98-100), Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2004 m. rugsėjo 23 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas (b. l. 97). Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant laisvės apribojimo bausmes – už 2016 m. sausio 7 d. padarytą nusikaltimą - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už 2016 m. sausio 15 d. padarytą nusikaltimą - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėjus, paskirti R. K. galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 - 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.
R. K. LR BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2016 m. sausio 7 d. 1.50 val. (b. l. 52) iki 14.14 val. (b. l. 54) ir nuo 2016 m. sausio 15 d. 21.25 val. (b. l. 65) iki 2016 m. sausio 17 d. 17.00 val. (b. l. 66). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 55, 67) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti prie bylos.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. K. pripažinti kaltu, 2016 m. sausio 7 d. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 - 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.
R. K. pripažinti kaltu, 2016 m. sausio 15 d. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 - 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.
Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 - 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 7 d. 1.50 val. iki 14.14 val. ir nuo 2016 m. sausio 15 d. 21.25 val. iki 2016 m. sausio 17 d. 17.00 val. (tris paras). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos įstaigoje dienos.
Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Petrauskienė