Administracinė byla Nr. A-4354-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02413-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 35 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 6 d. buvo kalinamas perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius žymiai viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko nuo 1,88 kv. m iki 2,12 kv. m, nuo 1,87 kv. m iki 2,06 kv. m ir nuo 1,87 kv. m iki 2,11  kv. m, t. y. minimali 3,1 kv. m. norma buvo pažeista. Dėl ploto trūkumo jis negalėjo pailsėti, be to, tarp nuteistųjų vyko nuolatiniai konfliktai ir barniai. 8–9 būrio nuteistieji buvo priversti naudotis tik 2 klozetais, 4 tupyklėmis, 1 pisuaru, todėl tekdavo nuolat laukti, kol bus galima pasinaudoti tualetu. Tualeto patalpose tvyrojo blogas kvapas, durys buvo išlaužtos, sienos purvinos. Prausyklos patalpose buvo 7 praustuvės, tačiau veikė tik 4, likusioms trims buvo sulaužyti kranai. Prausyklos patalpose buvo drėgna, šalta, ant lubų ir sienų veisėsi pelėsis. Virtuvėlės patalpomis naudojosi 219 nuteistieji, tačiau čia buvo tik 2 šaldytuvai ir 2 dujinės viryklės, kurių veikė tik 5 degikliai. Šiose patalpose nešvaru, daug šiukšlių, veisėsi parazitai, dėl to jis negalėjo naudotis virtuve. Pataisos namų 9 būryje visą ginčo laikotarpį veisėsi parazitai – blakės, 9 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas apšvietimas. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant jo orumą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos namų 3 sektoriuje nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 6 d., buvo apgyvendintas 7 ir 9 būriuose. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pareiškėjo skundo motyvas, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.
5. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, tam tikras nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo R. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 4 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
8. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, ir įvertinęs faktinius duomenis apie pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) 642 dienas nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 3 sektoriaus bendrabučio tipo patalpas: nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. į 7 būrį, 6 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 33,07 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3 kv. m gyvenamojo ploto, trūko – 0,1 kv. m ploto; nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. į 9 būrį, 9 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 33,92 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 2,42 kv. m gyvenamojo ploto, trūko – 0,68 kv. m ploto; nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. sausio 6 d. į 9 būrį, 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 33,82 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 2,41 kv. m gyvenamojo ploto, trūko – 0,69 kv. m. ploto.
10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. gegužės 9 d., 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 16 d., iš viso 270 dienas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN-AK į kitas kalinimo įstaigas.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, per kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmesti. Teismas nenustatė, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.
12. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę, virtuvėlėje buvo daugybė parazitų ir jie nebuvo naikinami, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas pareiškėjo teiginius dėl šių parazitų atmetė.
13. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės nebuvimo pasigaminti maistą bei pasidėti jį į šaldytuvą kaip neįrodytus.
14. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 7, 9 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui, todėl teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praustuvių, unitazų, dušo sietelių per mažas kiekis yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017 ir kt.), todėl teismas galimo tam tikrais laikotarpiais praustuvių, unitazų ar dušo sietelių skaičiaus trūkumo nelaikė atskiru teisės normų pažeidimu.
15. Pareiškėjo teiginius, kad sanitariniame mazge buvo antisanitarinės sąlygos, teismas, įvertinęs bylos duomenis, atmetė.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė ginčui aktualiu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų dėl tinkamos apšvietos 9 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje (Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų), šis pažeidimas pripažintas nustatytu.
17. Teismas dėl pareiškėjo skunde keltų pretenzijų dėl ramybės, tylos nebuvimo gyvenamosiose patalpose pažymėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo pretenzijas dėl ramybės, tylos nebuvimo gyvenamosiose patalpose teismas atmetė.
18. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatavo, kad dėl netinkamų Pravieniškių PN-AK laikymo sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, apšvietos neužtikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
19. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę (nenustatyta, kad dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sveikatai būtų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri nagrinėjamu atveju įvertinta 4 650 Eur suma.

III.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. A. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21. Vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sąlygų sveikatos būklei. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurias sudaro bendrojo miegamojo ir nuo jo atskirtos bendrojo naudojimo patalpos, nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje ir kt. (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimu byloje Valašinas prieš Lietuvą ir 2007 m. liepos 12 d. sprendimu byloje Testa prieš Kroatiją).
22. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos dirbtinės apšvietos patalpose yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
23. Atsižvelgiant į EŽTT (2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją; 2000  m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008) praktiką, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.
24. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, neturtinės žalos atsiradimo fakto.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą ir pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo nurodomi galimai įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
28. Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Pravieniškių PN-AK.
29. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 642 dienas nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (didžiąją ginčo laikotarpio dalį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto), pareiškėjo nusiskundimus dėl praustuvių, unitazų, dušo sietelių trūkumo teismas vertino kaip neatsiejamai susijusius su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimu ir vertino kaip šio pažeidimo dalį. Teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl apšvietos neužtikrinimo 9 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje; kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteista 4 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl nustatyto apšvietos pažeidimo.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su vienam asmeniui tekusio mažesnio gyvenamojo ploto nei nustatyta minimalia norma, neginčija, teisėjų kolegija sutinka, kad 642 dienas trukęs pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK periodas nepriimtinomis sąlygomis asmeninės erdvės gyvenamojoje patalpoje požiūriu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų veikęs taip, kaip nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant apšvietos pažeidimą, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus  apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl to, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl apšvietos neužtikrinimo Pravieniškių PN-AK 9 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje ir papildomai jų nekartoja.
34. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą).
39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
40. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 4 650 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Audrius Bakaveckas

              Ramūnas Gadliauskas

              Dalia Višinskienė