Administracinė byla Nr. I-1398-142/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04254-20167
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
L. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2008 m. vasario 5 d. ir nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Paaiškina, kad jam trūko gyvenamojo ploto, nes kameroje buvo įrengta ir praustuvė, ir tualetas, kurie nebuvo atskirti nuo gyvenamojo ploto. Kameroje trūko oro, buvo drėgna. Dėl pelėsio kameroje patyrė sveikatos sutrikimų. Buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Visa tai pareiškėjas vertina kaip jo kankinimą. Pareiškėjas turėjo nuolat jaustis žeminamu. Pasak jo, jis nuolat patirdavo psichologinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, kančią.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Lukiškių TI-K, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo taikyti senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–13).
Nurodo, kad negali pateikti duomenų, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d., nes žurnalo dėl suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo saugojimo terminas 3 metai. Sutinka, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Visose kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos. Visose palatose yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Pažymi, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Pareiškėjo skundą vertina kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas atsiradusią žalą grindžia tik bendrojo pobūdžio teiginiais.
Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netaikyti senaties termino negali būti tenkinamas.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas nurodo ginčo laikotarpį nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2008 m. vasario 5 d. ir nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. (b. l. 1–2). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. (b. l. 8). Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K atsiliepimas išsiųstas 2016 m. lapkričio 23 d. (b. l. 50). Prieštaravimų dėl Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyto ginčo laikotarpio pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas dėl savo galimai pažeistų minėtu laikotarpiu teisių gynimo kreipėsi į teismą 2016 m. spalio 24 d. (spaudas ant voko) (b. l. 4). Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų, neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad apie tai, jog jam priklausė 3,6 kv. m gyvenamojo ploto sužinojo tik dabar. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai yra viešai skelbiami, negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, ar kitus savo teisių pažeidimus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų patyrė fizines ir dvasines kančias, todėl, net ir nežinodamas konkrečių teisės aktų, pareiškėjas turėjo suvokti apie patiriamą neturtinę žalą ir galėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl jos kompensavimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos priteisimui įstatymas numato gana ilgą terminą (3 metų) skundui paduoti, todėl teismas šiuo atveju neturi pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams.
Lukiškių TI-K prašant taikyti ieškinio senatį, ir nustačius, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir konstatuoti, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laikotarpiui nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nėra svarbu, kaip šioje byloje būtų spręstas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas, todėl teismas nenagrinėja kitų skundo bei atsiliepimo argumentų dėl viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos buvimo).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo L. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Halina Zaikauskaitė