Administracinė byla Nr. A-3544-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00103-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–5), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 2.3-NO-2-698.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą, prašydamas skirti advokatą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1353-786/2016. Atsakovas atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjas kreipėsi su 2016 m. vasario 2 d. prašymu, kuriuo prašė skirti advokatą surašyti skundą, rinkti įrodymus apskundžiant Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839, kuris neatitinka tikrovės.Atsakovas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 2.3-NO-2-698 nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime (b. l. 16–17) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad V. J. 2016 m. sausio 21 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016 dėl proceso atnaujinimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi V. J. iki sprendimo priėmimo dienos nebuvo sumokėjęs 778,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias buvo įpareigotas sumokėti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)TPD-75-15. Atsakovas 2016 m. vasario 2 d. gavo pareiškėjo V. J. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839. V. J., pateikdamas minėtą prašymą ir siekdamas panaikinti atsakovo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839, iš esmės pakartotinai siekė gauti teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016 dėl proceso atnaujinimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, numatančiu, kad prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ginčijamu 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-698 V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas kartotiniu prašymu dėl kurio atsakovas jau yra priėmęs 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839. V. J. iki šiol neapmokėjo minėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 61–64) pareiškėjo V. J. skundą patenkino: panaikino Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-698 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“.

Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-698, kuriuo pareiškėjo V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymas reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. sausio 21 d. prašymu reg. Nr. (2.3) KLTP-1-164 V. J. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016 dėl proceso atnaujinimo (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo) (b. l. 22–26). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 34). 2016 m. vasario 2 d. V. J. pateikė Tarnybos Klaipėdos skyriui prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą skundžiant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839 (b. l. 35–39). Ginčijamu 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-698 atsakovas nusprendė V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 suteikti antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas kartotiniu prašymu dėl kurio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra priėmusi sprendimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaip viešojo administravimo institucija savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. VAĮ 2 straipsnyje apibrėžiant pagrindines sąvokas yra nurodoma, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis). VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Ginčijamą 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-698 atsakovas pagrindė minėtų Taisyklių 12 punktu, numatančiu, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Todėl nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą, būtina nustatyti 1) ar pareiškėjas per vienus metus laiko du kartus kreipėsi į atsakovą ir 2) ar abu kreipimaisi buvo tapatūs.

Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. J. į Tarnybos Klaipėdos skyrių kreipėsi 2016 m. sausio 21 d. bei 2016 m. vasario 2 d., t. y. du kartus.

Vertinant pareiškėjo pateiktų prašymų tapatumą, atsižvelgtina į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba tai – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir šiuo tikslu atsakovas priima sprendimus, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme tapačiu būtų laikomas toks asmens prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai teisinę pagalbą prašoma suteikti toje pačioje byloje (procese), dėl kurios(-io) jau yra priimtas sprendimas teikti/neteikti antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. bei 2016 m. vasario 2 d. prašymų turinį akivaizdu, kad jie nėra tapatūs. 2016 m. sausio 21 d. prašymu reg. Nr. (2.3)KLTP-1-164 V. J. prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016, tuo tarpu 2016 m. vasario 2 d. prašymu reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 pareiškėjas siekė gauti antrinę teisinę pagalbą, norėdamas apskųsti paties atsakovo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839. Nors teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog abu pareiškėjo prašymai yra neatsiejamai susiję, kadangi iš esmės siekiama to paties tikslo – gauti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti prašymų kartotinumą. Priešingu atveju, asmenims, besikreipiantiems su prašymais gauti antrinę garantuojamą teisinę pagalbą, būtų užkirsta galimybė teisme ginčyti pačios institucijos priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi tokie sprendimai neišvengiamai visuomet yra susiję su kokia nors byla (procesu), kuriame asmuo siekia būti atstovaujamas.

Atsakovas 2016 m. vasario 5 d. sprendime Nr. (2.3)NO-2-698 taip pat nurodo aplinkybes dėl V. J. 778,06 Eur įsiskolinimo Tarnybai, tačiau įvertinus tai, kad Tarnyba ginčijamą administracinį aktą priėmė remdamasi Taisyklių 12 punktu (paliko nenagrinėtu), o ne Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu (atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, kai neapmokėtos nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis), teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai įvertino V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymo reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 turinį ir, palikdamas jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 12 punktu, todėl ginčijamas 2016 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. (2.3)NO-2-698 pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti pareiškėjo V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-254 suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą skundžiant Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839 (b. l. 35–39).

III.

Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 68–70) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybos Klaipėdos skyrius laikė kartotiniu pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. prašymą, nes pareiškėjas jau prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, kuriuo atsakovas jau išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo pirminio 2016 m. sausio 21 d. prašymo. Prašydamas antrinės teisinės pagalbos pareiškėjas reiškia poziciją pirminio Tarnybos sprendimo atžvilgiu, t. y. jis mano, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė jam antrinės teisinės pagalbos, remdamasis tuo, kad jis yra skolingas valstybei.

2. Gavusi antrąjį pareiškėjo prašymą, Tarnyba nustatė, kad situacija nepasikeitė, t. y. pareiškėjas iki sprendimo priėmimo dienos nebuvo padengęs 778,06 Eur skolos valstybei. Taigi dėl šios priežasties nebuvo pagrindo peržiūrėti pirminio Tarnybos sprendimo ar spręsti dėl pagalbos suteikimo pagal antrąjį prašymą.

3. Pareiškėjas antrajame prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas galėtų iš naujo vertinti jo pirmąjį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

4. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, kadangi laikantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo siūlomos pozicijos, Tarnyba negalėtų vykdyti savo funkcijų, nes negalėtų priimti pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo. Tarnyba turėtų pakartotinai nagrinėti ir priimti atitinkamai neigiamą sprendimą, nes jau yra išreiškusi savo poziciją pirminio pareiškėjo prašymo atžvilgiu. Pareiškėjas, gavęs neigiamą sprendimą, vėl kreiptųsi į Tarnybą ir skųstų šį sprendimą, kurį atsakovas ir vėl turėtų nagrinėti. Tokia situacija sudarytų prielaidas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 5 d. sprendimo (Nr. (2.3) NO-2-698, kuriuo Tarnyba V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. prašymas laikytinas kartotiniu prašymu, dėl kurio Tarnyba yra priėmusi sprendimą. Ginčijamą sprendimą Tarnyba grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 975 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu. Pagal šią teisės normą prašymai, su kuriais asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismas VGTPT Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 5 d. sprendimą panaikino, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai įvertino V. J. 2016 m. vasario 2d. prašymo turinį, ir palikdamas jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 12 punktu.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal tokią praktiką, Tarnyba negalėtų vykdyti savo funkcijų, nes negalėtų priimti pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad  apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11-12 straipsniai nustato, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą bei aplinkybes, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą – skirti advokatą civilinėje byloje Nr. A2-1353-796/2016, atstovauti teisme, rinkti įrodymus, ištaisyti teismo 2016 m. gruodžio 10 d. nutartimi nurodytus trūkumus ir pan. (b. l. 22). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. J. (b. l. 47). Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad Tarnyba 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-75-15 V. J. antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, nustačiusi, jog pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, taip pat nebendradarbiavo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, V. J. buvo įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 778,06 Eur, tačiau Tarnyba iki šiol nėra gavusi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas anksčiau nurodytas išlaidas sumokėjo. Iš byloje esančio Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-75-15  matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1842-14 V. J. buvo nutrauktas ir pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (778,06 Eur) (b. l. 18-21). Siekdamas apskųsti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimą, pareiškėjas 2016 m. vasario 2 d. pateikė atsakovui prašymą skirti advokatą surašyti skundą, rinkti įrodymus, apskundžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839. Šiame  prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis teisinės pagalbos tarnybai nėra skolingas, nes tarnyba jam nepadėjo, o piktnaudžiavo teisine padėtimi ir padarė jam didelę žalą (b. l. 35-39). Atsakydamas į šį prašymą Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. vasario 5 d. priėmė individualų administracinį aktą Nr. (2.3) NO-2-698, kuriuo V. J. prašymą paliko nenagrinėtu, kadangi jis laikytinas kartotiniu prašymu, dėl kurio Tarnyba yra priėmusi sprendimą (b. l. 7).

Minėta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo asmenims klausimus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra išvardinti atvejai, kuomet antrinė teisinė pagalba asmeniui neteikiama. Be kitų, šioje teisės normoje nustatyti ir tokie: pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis (8 p.); pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (9 p.); pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 p.)  ir kt. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjo V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jis prašė skirti advokatą surašyti skundą dėl Valstybės teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-164-839. Savo prašyme jis nurodė ir tam tikrus nesutikimo su atsakovo sprendimu motyvus. Teisę apskųsti tarnybos sprendimą jam suteikia Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi, Tarnybos Klaipėdos skyrius, gavęs pareiškėjo 2016 m. vasario 2 d. prašymą, turėjo pareigą priimti tinkamai motyvuotą sprendimą suteikti ar nesuteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. priimtam sprendimui (atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto ir 18 straipsnio 2 bei 4 dalių pagrindu, su kuriuo nesutinka pareiškėjas) apskųsti. 

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. bei 2016 m. vasario 2 d. prašymai nėra tapatūs. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai įvertino V. J. 2016 m. vasario 2 d. prašymo turinį ir, palikdamas jį nenagrinėtu, nepagrįstai vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu. Apeliacinio skundo argumentas, kad laikantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo siūlomos pozicijos, Tarnyba negalėtų vykdyti savo funkcijų, nes negalėtų priimti pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo, dėl anksčiau išdėstytų motyvų yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jame nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė jas atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių kitų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas vertinti kitaip ar naikinti ginčijamą sprendimą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                       Stasys Gagys

                                                                       Vaida Urmonaitė-Maculevičienė