Civilinė byla Nr. e2A-273-230/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03435-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.8.5; 2.6.18.1, 2.6.18.3, 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabeta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“ dėl apmokėjimo už darbus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabeta“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eidana“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Stabeta“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aidava“ 23 750 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės užsakymu atliko grindų betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, tačiau atsakovė delsė priimti darbus, nurodydama, kad darbus priims po to, kai su atsakove atsiskaitys jos užsakovas UAB „Rodena“. Ieškovė pasitikėjo atsakovės duotu žodžiu ir laukė, kol atsakovė priims darbus ir atsiskaitys. Atsakovė ne kartą buvo raginta pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau, nors darbus faktiškai buvo priėmusi ir perdavusi savo užsakovui, darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti delsė. 2017 m. pradžioje ieškovė sužinojo, kad UAB „Rodena“ už ieškovės atliktus darbus su atsakove yra atsiskaičiusi ir suprato, kad atsakovė darbų priėmimo–perdavimo akto nepasirašo siekdama išvengti atsiskaitymo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę pretenzija, kuria prašė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir nurodė, kad atsisakius pasirašyti jis bus pasirašytas vienašališkai. Atsakovė akto nepasirašė, pradėjo neigti, kad ieškovė atliko darbus objekte, todėl darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai bei išrašyta PVM sąskaita faktūra 28 737,50 Eur sumai su PVM (be PVM 23 750 Eur).
2. Atsakovė UAB „Aidava“ priešieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai 2017 m. sausio 27 d. pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017.01 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atliktų darbų aktas Nr. 2017-001 už 2017.01 įformintas ir vienašališkai patvirtintas visiškai nepagrįstai, nes akte nurodomų darbų atsakovė iš ieškovės neužsakinėjo, ieškovė atsakovei šių darbų neatliko ir jų rezultato neperdavė. Grindų betonavimo darbams buvo pasitelkta UAB „Eidana“, su ja buvo 2015 m. spalio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, ji perdavė atliktus darbus ir atsakovė su ja visiškai atsiskaitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovės UAB „Stabeta“ surašytą 2017 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017.01 bendrai 28 737,50 Eur sumai negaliojančiu, priteisė iš ieškovės UAB „Stabeta“ atsakovei UAB „Aidava“ 647 Eur žyminį mokestį, 980,10 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, o valstybei 20,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog faktiškai grindų betonavimo darbus statybos objekte atliko UAB „Stabeta“ darbuotojai. Ieškovės liudytojai A. B. ir I. S., taip pat atsakovės liudytojas A. M. patvirtino, kad ginčo objekte grindų betonavimo darbus atliko UAB „Stabeta“ darbuotojai. Nors ieškovės kviesti liudytojai patvirtino, kad jie atliko betonavimo darbus objekte, tačiau duomenų, kad jie būtų dalyvavę ieškovei ir atsakovei tariantis dėl darbų atlikimo, nėra. Atsakovės atstovas nepripažįsta sutartinių santykių buvimo ir susitarimo dėl konkrečių grindų betonavimo darbų ir sąlygų, o ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės rašytiniais įrodymais nepagrįstos. Tuo tarpu atsakovės pateikta 2015 m. spalio 2 d. rangos sutartis Nr.15/10/02-1, kurioje numatyti darbų kiekiai ir įkainiai, įrodo, kad tam pačiam plotui grindų betonavimo darbams buvo sudaryta sutartis su UAB „Eidana“, kuri darbus atliko, juos pridavė ir kuriai buvo apmokėta už atliktus darbus.
5. Teismas sprendė, kad ieškovę ir atsakovę siejo derybos dėl darbų atlikimo ginčo objekte, ko pasėkoje, tikėtina, ieškovė ir vykdė rangos darbus. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į nuoseklią ieškovės poziciją, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės darbuotojai dirbo objekte. Teismui pasiūlius atsakovei pateikti duomenis, kokiu pagrindu ieškovės darbuotojai dirbo objekte, kokiu pagrindu statybinės medžiagos buvo perduodamos ieškovės darbų vykdytojui, ši tokių duomenų nepateikė. Tačiau, teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamų sumų iš atsakovės.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė darbų kainą ir apimtį grindžia jos vienašališkai surašytu atliktų darbu aktu ir išrašyta PVM sąskaita faktūra. Tačiau aktas, kaip pagrindžiantis sulygtą darbų kainą ir apimtį, galėtų būti laikomas pakankamu įrodymu tik tuo atveju, jei jis būtų pasirašytas abiejų šalių arba jame nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais, nes tai reikštų, kad atsakovė prisiėmė sutartinę prievolę sumokėti būtent tokią darbų kainą už atitinkamai sulygtą darbų apimtį ir tai atitiktų sutarties laisvės principą. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė atlikusi darbus 2015 m. pabaigoje būtų pateikusi atliktų darbų aktą atsakovei ar kad šie darbai būtų atsisakyti priimti būtent atsakovės. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė, po daugiau kaip metų gavusi ieškovės siųstą 2017 m. sausio 23 d. pretenziją dėl atliktų darbų priėmimo, atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą ir apmokėti už darbus, neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl tokios darbų kainos ir apimties buvo susitarta. Vien tik ieškovės pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, nesant kitų pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių sulygtą darbų apimtį ir kainą, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės reikalaujamas sumas pagrįstomis. Tinkamai neįforminusi atliekamų darbų ieškovė veikė savo rizika. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, veikdama aiškiai neapibrėžtos žodinės sutarties pagrindu, neįrodė, kad buvo sulygta su atsakove būtent dėl tokios apimties darbų ir jų apmokėjimo kainos ta apimtimi, kuria yra pareikšti reikalavimai.
7. Teismui nustačius, kad grindų betonavimo darbams atlikti buvo sudaryta rangos sutartis tarp atsakovės UAB „Aidava“ ir trečiojo asmens UAB „Eidana“, kuri su ieškove rangos (subrangos) sutarties neturėjo, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo pagrindo surašyti 2017 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017.01, todėl jis pripažįstamas negaliojančiu ir visi kiti su menamu sandoriu susiję veiksmai bei dokumentai, tame tarpe ir 2017 m. sausio 27 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ST Nr.2017-003 bendrai 28 737,50 Eur sumai yra niekiniai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Stabeta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, o šį reikalavimą atmetus, sumažinti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti dydį iki 252,54 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių vyko derybos, ieškovė atliko darbus, už kuriuos reikalauja atsiskaitymo, tačiau neteisingai sprendė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis.
1.2. Teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį, iš esmės rėmėsi tuo, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudaryta rangos sutartis dėl grindų betonavimo darbų, o būtent – neįrodė sulygtos kainos ir darbų apimties, ką teismas vertino kaip esmines sutarties sąlygas. Tačiau darbų apimtis byloje įrodyta rašytiniais įrodymais. UAB „Aidava“ 2015 m. rugsėjo 15 d. UAB „Stabeta“ el. paštu atsiuntė užduotį grindų betonavimui. Buvo sutarta, kad darbų kaina 5 Eur/kv. m + PVM, o kiekis priklausys nuo faktinio atliktų darbų kiekio. Atliktų darbų kiekį patvirtina statybos žurnale esantys įrašai, kuriuose atsakingu vykdytoju nurodytas A. B. (UAB „Stabeta“ darbuotojas), o darbus priėmė A. M. (UAB „Aidava“ darbų vadovas). Atliktų darbų kiekį ir tai, kad toks darbų kiekis buvo užsakytas ir reikalingas atsakovei, patvirtina ir atsakovės priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovės atlikti darbai perduoti UAB „Rodena“.
1.3. Sutarties dalykas buvo naujai statomo statinio grindų betonavimo darbai ir būtent dėl šių darbų atlikimo tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai rangos santykiai. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šalys susitarė dėl darbų dalyko. Byloje pateiktas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė ieškovei siuntė užduotį grindų betonavimui ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent ieškovė atliko grindų betonavimo darbus.
1.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šalys susitarė dėl esminio sutarties dalyko – kainos. Ieškovė nuosekliai teigė, kad darbų kaina bus 5 Eur/kv. m, tokia kaina atsakovei tiko. Aktualiu laikotarpiu kitos įmonės analogiškus darbus siūlė atlikti brangiau, t. y. UAB „Senekta“ siūloma kaina buvo 7,20 Eur/kv. m + PVM, o UAB „Grinduva“ 7,05 Eur/kv. m + PVM. Tai patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti suma buvo sutarta ir yra ženkliai mažesnė už tuo metu buvusią tokių darbų rinkos kainą. Be to, rangos sutarties kaina nėra esminis sutarties dalykas.
1.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis. 2015 m. lapkričio 23 d. UAB „Aidava“ direktorius pasirašė betoninių grindų įrengimo technologinę kortelę, kurioje nurodyta, kad grindų betonavimo darbus atliks darbuotojai, dirbę UAB „Stabeta“. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. atliktus grindų betonavimo darbus atsakovės statybos darbų vadovui A. M. pasirašytinai perduodavo UAB „Stabeta“ darbų vadovas A. B.. UAB „Stabeta“ darbus UAB „Aidava“ perdavė tiesiogiai, o ne per tariamą UAB „Aidava“ subrangovą UAB „Eidana“ ar per jos darbuotojus. Būtent ieškovės darbuotojas A. B. objekte 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 27 d. priiminėjo atvežamas statybines medžiagas, užsakytas UAB „Aidava“. Faktą, kad ieškovė objekte dirbo UAB „Aidava“ užsakymu, patvirtina ir tai, kad ieškovės direktorius G. Č. ieškojo medžiagų darbų atlikimui. Tai patvirtina į bylą pateiktas medžiagų tiekėjo UAB „Statybiniai polimerai“ el. laiškas UAB „Aidava“, kuriame nurodyta, kad po pokalbio su G. Č. siunčiame komercinį pasiūlymą.
1.6. Faktą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis, patvirtina ir tai, kad vykdant sutartį UAB „Stabeta“ darbuotojai nesilaikė darbų saugos, dėl ko atsakovė gavusi pretenzijas iš savo užsakovo (UAB „Rodena“) būtent ieškovei išsiuntė reikalavimą dėl darbo saugos taisyklių nesilaikymo. Jeigu tikėti atsakovės pozicija, kad ji ieškovės darbų atlikimui nesamdė, tai ji ieškovei nebūtų galėjusi reikšti jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, šiuo atveju darbų saugos reikalavimų nesilaikymo.
1.7. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad UAB „Aidava“ pozicija buvo nenuosekli. Ieškovei kreipusis į atsakovę su pretenzija, atsakovė nurodė, kad jokių sutarčių su UAB „Stabeta“ neturi ir adresu (duomenys neskelbtini) darbų nevykdė. Tik ieškovei kreipusis į teismą ieškiniu ir pateikus statybos žurnalo kopijas, kuriose matyti, kad darbus vykdė UAB „Aidava“, iš darbų vykdytojo A. B. darbus priėmė A. M., pateikus technologinę kortelę, atsakovė pakeitė poziciją, nebeneigė, kad darbus atliko UAB „Stabeta“, patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog darbus atliko UAB „Stabeta“ darbuotojai, tačiau pagal sutartį, sudarytą su UAB „Eidana“. Tiek UAB „Aidava“ direktorius A. R., tiek ir darbų vadovas A. M. keitė poziciją ir buvo nenuoseklūs, iš pradžių teigė, kad žinojo, jog darbus atlieka UAB „Stabeta“ darbuotojai, vėliau, kad jiems nebuvo žinoma, kieno darbuotojai atlieka darbus. Toks atsakovės nenuoseklumas patvirtina jos nesąžiningumą bei siekį išvengti atsiskaitymo su ieškove.
1.8. Teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasiektas susitarimas dėl darbų atlikimo, o ieškovė dirbo tik ikisutartinių santykių pasėkoje, yra nepagrįsta ir neteisinga. Jeigu teismas laikė, kad UAB „Stabeta“ darbus atliko ikisutartinių santykių pagrindu, tai turėjo būti laikoma, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir ieškinys turėjo būti tenkinamas šiuo pagrindu.
1.9. Teismo motyvai yra prieštaringi, nes teismas laikė nustatytu faktą, kad ieškovės UAB „Stabeta“ ir trečiojo asmens UAB „Eidana“ subrangos santykiai nesiejo, UAB „Stabeta“ darbus atliko ikisutartinių santykių su atsakove UAB „Aidava“ pagrindu, tačiau vėliau pasisakant dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, aptarė ir atsakovės bei trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties egzistavimą, kuri ieškovės įsitikinimu, yra niekinė ir negalioja, nes sudaryta tik dėl akių, siekiant išvengti atsiskaitymo už atliktus betonavimo darbus. Į bylą pateikta 2015 m. spalio 5 d. rangos sutartis Nr. 15/10/02-1, 2015 m. spalio 6 d. mokėjimo pavedimas, 2015 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimas ir grynųjų pinigų kvitai, pagal kuriuos neva sumokamas avansas bei galutinis atsiskaitymas, nepatvirtina, kad ginčo darbus atliko UAB „Eidana“, o ne ieškovė.
1.10. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad už darbus atsakingo UAB „Aidava“ asmens A. M. parodymai dėl UAB „Stabeta“ darbo objekte buvo nenuoseklūs, t. y. A. M. iš pradžių teigė, kad nežinojo, kieno darbuotojai atlikinėjo darbus (ar UAB „Eidana“, ar UAB „Stabeta“), tačiau vėliau patvirtino, kad su G. Č. ofise derino grindų betonavimo darbų sąlygas, G. Č. atvykdavo į objektą, su juo buvo kalbama dėl grindų betonavimo, nes jis atlikinėjo darbus, atvykdavo į objektą prižiūrėti savo darbuotojų, t. y. iš esmės pakeitė poziciją ir nurodė, kad jam buvo žinoma, jog darbus atliko UAB „Stabeta“ darbuotojai ir tai prižiūrėjo G. Č.. Taip pat A. M. duodamas paaiškinimus nurodė, kad jam buvo žinoma, jog objekte dirbo UAB „Stabeta“ darbuotojai, tačiau vėliau vėl teigė, kad jis nežino, kieno darbuotojai atliko darbus.
1.11. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra susiję su 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžiu (435,60 Eur) ir 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžiu (544,50 Eur). 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdis vyko 12 minučių, 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdis truko 1 val. 23 min. Bendra teismo posėdžių trukmė – 1 val. 35 min. Taigi šiuo atveju atsakovei galėjo būti priteista ne daugiau kaip 252,54 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
9. Atsakovė UAB „Aidava“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados apie rangos sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės faktą ir nepaneigia atsakovės atsikirtimų dėl galimų subrangos santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei nesudaro pagrindo pripažinti niekine atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą subrangos sutartį.
2.2. Nei įrašai statybos darbų žurnale, nei technologinės darbų kortelės turinys, nei buhalterinės apskaitos dokumentai, nei kiti byloje esantys duomenys (tokie kaip el. laiškai ar užduoties betonavimo darbams persiuntimas ieškovei) nepatvirtina rangos sutarties sudarymo tarp šalių ir/ar atsakovės prievolės atsiskaityti už darbus su ieškove fakto.
2.3. Teismo posėdyje apklaustas UAB „Aidava“ vadovas nurodė nežinąs apie grindų betonavimo užduoties siuntimo ieškovei faktą, tačiau paaiškino, jog, kadangi tai buvo atlikta 2015 m. rugsėjo mėnesį, o darbai atliekami 2015 m. gruodį, akivaizdu, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį su UAB „Stabeta“ dėl darbų atlikimo nebuvo sulygta, juolab, kad betonavimo užduotį buvo suformulavusi UAB „Statybų sprendimai“, su kuria, pasak ieškovės ir atsakovės vadovų, UAB „Rodena“ kurį laiką mėgino bendradarbiauti statant objektą, tačiau grindų betonavimo darbų atlikimo metu jau nebendravo ir UAB „Statybų sprendimai“ surastų rangovų per šį tarpininką nesamdė. Be to, byloje nėra jokių duomenų/rašytinių įrodymų apie tai, kad į šį elektroninį laišką buvo sureaguota arba kad ieškovė iš tiesų pateikė atsakovei siūlomus darbų kainos skaičiavimus.
2.4. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad grindų betonavimo darbus objekte faktiškai atliko UAB „Stabeta“ darbuotojai. Technologinė darbų kortelė, rengiama prieš darbų pradžią, pildoma joje nurodant faktiškai dirbsiančius asmenis. Kadangi, kaip patvirtino byloje liudytoju apklaustas A. M., asmenis, dirbsiančius objekte, šiuo atveju nurodė UAB „Eidana“ vadovas Š. P., į technologinę kortelę jie ir buvo įrašyti. Tačiau ši faktinė aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia šalių pozicijas – kadangi šioje byloje svarbu nustatyti ne kas faktiškai atliko darbus, o su kuo atsakovė susitarė dėl darbų atlikimo ir kas atsakovei perdavė darbų rezultatą, technologinės kortelės turinys negalėjo ir negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
2.5. Statybos darbų žurnale fiksuojami faktiniai duomenys apie statybos darbų eigą. Tai reiškia, kad žurnalo grafoje „atsakingo vykdytojo (brigadininko) pavardė“ nurodomas faktiškai darbus atliekantis asmuo, o ne asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo. Sutartį dėl darbų atlikimo atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu, pastarasis perdavė atsakovei darbų rezultatą ir gavo už tai atlygį, tuo tarpu faktiniuose darbų atlikimo eigoje pildytuose dokumentuose atsispindi ieškovės darbuotojų pavardės dėl to, kad juos kaip vykdysiančius darbus nurodė UAB „Eidana“ – tai suponuoja prielaidas apie tai, kad trečiasis asmuo darbų atlikimui pasitelkė ieškovę, bet jokiu būdu nepatvirtina, jog rangos teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės.
2.6. Byloje neįrodyta, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 5 Eur/kv. m kainą – susitarimas dėl tokio įkainio nebuvo įrodytas, be to, esant byloje įrodymams apie tai, jog už tuos pačius darbus atsakovė iš objekto generalinio užsakovo gavo 4 Eur/kv. m atlygį, o trečiajam asmeniui mokėjo 3 Eur/kv. m atlygį, ieškovės reikalavimas kainos prasme yra akivaizdžiai alogiškas/nepagrįstas.
2.7. Atsižvelgiant į byloje esančios medžiagos apimtis, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o pirmosios instancijos teisme anksčiau vyko eilė posėdžių, kurių garso įrašų perklausa trunka itin ilgą laiką (atsižvelgiant į laikotarpį tarp pirmųjų ir paskutinių teismo posėdžių, rengiantis bylos nagrinėjimui didžiąją dalį garso įrašų buvo būtina perklausyti), 980,10 Eur suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė atsakovės naudai priteista teisinių paslaugų išlaidų suma.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties sudarymo ir apmokėjimo už pagal ją atliktus darbus.
12. Ieškovė UAB „Stabeta“ teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aidava“ 23 750 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovės užsakymu 2015 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais atliko grindų betonavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Darbai buvo atlikti, tačiau atsakovė darbų priėmimo–perdavimo aktą atsisakė pasirašyti, pradėjo neigti, kad ieškovė atliko darbus objekte, todėl darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai bei išrašyta PVM sąskaita faktūra 28 737,50 Eur sumai su PVM (be PVM 23 750 Eur).
13. Atsakovė UAB „Aidava“ priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai 2017 m. sausio 27 d. pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017.01, nes jis vienašališkai įformintas nepagrįstai, kadangi atsakovė akte nurodomų darbų iš ieškovės neužsakinėjo, ieškovė atsakovei šių darbų neatliko ir jų rezultato neperdavė. Nurodė, kad statybos rangos sutartis su ieškove UAB „Stabeta“ nebuvo sudaryta, o ieškovės nurodytus darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Eidana“, su kuria 2015 m. spalio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir kuri darbus atsakovei perdavė 2015 m. gruodžio 23 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu, o atsakovė sumokėjo UAB „Eidana“ pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 17 249,76 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovės UAB „Stabeta“ surašytą 2017 m. sausio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 2017-001 už 2017.01 bendrai 28 737,50 Eur sumai negaliojančiu. Teismas, nustatęs, kad grindų betonavimo darbus faktiškai atliko ieškovės darbuotojai, ieškinio netenkino, kadangi sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ji su atsakove buvo sudariusi statybos rangos sutartį, t. y. kad ieškovė buvo susitarusi su atsakove dėl darbų kainos ir apimties.
15. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė, apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas, kad tarp šalių nebuvo sudaryta statybos rangos sutartis.
Dėl statybos rangos sutarties tarp šalių sudarymo
16. Esminis ginčas kyla dėl to, buvo ar nebuvo tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis. Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties sudarymo fakto ir sutartinių santykių egzistavimo. Kaip nurodyta nutarties 12 punkte, ieškovė teigė, kad ji su atsakove žodžiu susitarė dėl grindų betonavimo darbų atlikimo, ji darbus atliko, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti ir apmokėti. Atsakovė teigia, kad jokios statybos rangos sutarties tarp šalių nebuvo sudaryta, o tokia sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Eidana“, iš kurios ji priėmė atliktus darbus ir kuriai už tai sumokėjo.
17. Kaip nurodyta nutarties 14 punkte, teismas nustatė, kad grindų betonavimo darbus faktiškai atliko ieškovės darbuotojai, tačiau sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ji su atsakove buvo sudariusi statybos rangos sutartį, t. y. kad ieškovė buvo susitarusi su atsakove dėl darbų kainos ir apimties. Su tuo nesutinka ieškovė, nurodydama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiformavę sutartiniai rangos santykiai, todėl atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti. Taigi apeliacijos dalyku faktiškai yra įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi, teismui padarant išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad šalys buvo susitariusios dėl darbų apimties ir kainos, patikrinimas.
18. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
19. Taigi, ieškovė, teigdama, kad su atsakove žodžiu buvo susitarta dėl grindų betonavimo darbų atlikimo, privalėjo įrodyti, kad tokio susitarimo aplinkybės egzistavo, o atsakovė, jas neigdama, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurias ji teigia egzistavus ir kurios, jos nuomone, paneigia statybos rangos santykių tarp šalių buvimą.
20. Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
22. Siekiant nustatyti, ar tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, nes tik tokiu būdu gali būti nustatytos aplinkybės, kurios turėtų būti įrodytos sutarties sudarymo faktui patvirtinti.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
25. Rangos sutarties sampratą nustato CK 6.644 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
26. Tuo tikslu, kad objektyviai būtų galima nustatyti, ar buvo sudaryta statybos rangos sutartis, ar ne, būtina įvertinti, ar šalys susitarė dėl visų esminių (būtinųjų) tokios sutarties sąlygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
27. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo eigoje tarp šalių iš esmės neliko ginčo, kad faktiškai grindų betonavimo darbus statybos objekte pas atsakovę atliko būtent ieškovės darbuotojai, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas ir ši teismo išvada nėra ginčijama. Tai reiškia, kad statybos rangos sutarties darbus vykdė būtent ieškovė, tik teismas sprendė, kad nebuvo įrodytas ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl šių darbų atlikimo, t. y. jų apimties ir kainos, be to, šiems darbams atlikti buvo sudaryta kita atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Eidana“ statybos rangos sutartis, kuri darbus atliko, juos pridavė ir kuriai buvo apmokėta.
28. Tačiau pažymėtina, kad teismui nustačius, jog faktiškai darbus atliko ieškovės darbuotojai, teismo išvada, kad darbus atliko ir UAB „Eidana“, laikytina nepagrįsta, nes byloje nėra jokių įrodymų apie UAB „Eidana“ darbuotojų kokius nors atliktus grindų betonavimo darbus statybos objekte. Darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina tik darbų perdavimo faktą, bet ne faktinį darbų atlikimą.
29. Kadangi šiuo atveju statybos rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, tiek sudarytos rangos sutarties kainą, tiek šalių sutartą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką galima nustatyti iš šalių elgesio po rangos sutarties sudarymo, kas atitinka sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje nesant rašytinės statybos subrangos sutarties arba šiai sutarčiai esant prarastai, arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais. Nustatytas faktas, kad ginčo darbus atliko ieškovės darbuotojai, patvirtina sutarties vykdymą.
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovę ir atsakovę siejo derybos dėl darbų atlikimo ginčo objekte, dėl ko, teismo nuomone, tikėtina, jog dėl to ieškovė ir vykdė rangos darbus. Derybų vedimas taip pat gali būti sutarties sudarymą patvirtinančiais įrodymais. Ši išvada taip pat nėra ginčijama ir laikytina nustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo sprendė, kad ieškovė darbų apimtį ir kainą grindė vien jos vienašališkai surašytu atliktų darbų aktu ir atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra. Šalių susitarimo dėl darbų kainos ir darbų apimties aplinkybės turėjo būti nustatinėjamos remiantis ne tik šiais rašytiniais įrodymais, bet ir visa byloje surinktų įrodymų visuma.
31. Šalių susitarimą dėl atliktinų darbų ir galimos jų apimties patvirtina byloje pateiktas atsakovės UAB „Aidava“ 2015 m. rugsėjo 15 d. persiųstas elektroninis laiškas atsakovei dėl grindų betonavimo, kuriuo atsakovė atsiuntė užduotį grindų betonavimui su prašymu paskaičiuoti grindų įrengimo kainą sandėliavimo paskirties patalpų 4 522 kv. m + 1 155 kv. m grindų plotui ir pateikė pirmo aukšto patalpų planą.
32. Iš ieškovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 2017-001 matyti, kad ieškovė nurodo išbetonavusi 4750 kv. m grindų plotą, panašus kiekis nurodytas ir rangovo UAB „Aidava“ vesto statybų žurnalo ištraukoje, kur fiksuotas ieškovės darbuotojo A. B., atsakingo už darbų vykdymą parašu patvirtintas grindų betonavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas statybos vadovui atsakovės darbuotojui A. M. (žurnale fiksuotas 4 770 kv. m ploto grindų betonavimas). Pažymėtina, kad atsakovė 4 752 kv. m ploto grindų betonavimo darbus 2015 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktu Nr. 2015/12-001 perdavė užsakovei UAB „Rodena“. Be to, toks pat išbetonuotų grindų plotas nurodytas ir atsakovės UAB „Aidava“ su trečiuoju asmeniu 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „Eidana“ pasirašytame statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1. Taigi, nurodytų įrodymų visuma leidžia nustatyti, kad ieškovė gavo pasiūlymą iš atsakovės dėl konkrečių betonavimo darbų atlikimo ir faktiškai dėl to susitarė, ieškovė šiuos darbus faktiškai ir atliko. Paminėtuose įrodymuose nurodytas išbetonuotų grindų plotas skiriasi nežymiai ir leidžia spręsti, kad atlikti betonavimo darbai neviršijo susitarimo ribų. Pažymėtina, kad nustatant, ar buvo šalių susitarimas dėl konkrečių darbų atlikimo, susitarimas dėl konkretaus betonuojamų grindų ploto neturi esminės reikšmės, nes pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalie nuostatas esminėmis (būtinosiomis) statybos rangos sutarties sąlygomis yra susitarimas dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos.
33. Aplinkybes, kad šalys (ieškovė ir atsakovė) buvo susitarusios dėl nurodytų grindų betonavimo darbų atlikimo patvirtina ne tik nutarties 31-32 punktuose paminėti įrodymai, bet ir kiti byloje pateikti įrodymai, o būtent: 1) atsakovės UAB „Aidava“ direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. pasirašyta betoninių grindų įrengimo technologinė kortelė, kurioje nurodyta, kad grindų betonavimo darbus atliks būtent ir tik ieškovės UAB „Stabeta“ darbuotojai; 2) nurodyta statybos žurnalo ištrauka patvirtina ne tik atliktų darbų kiekius, bet ir tą faktą, kad darbus atsakovės statybos darbų vadovui A. M. tiesiogiai perdavė būtent ieškovės darbų vykdytojas A. B., o ne trečiojo asmens „Eidana“, su kuria buvo sudaryta statybos rangos sutartis, darbuotojas, o duomenų, kad UAB „Eidana“ darbuotojai dirbo ar bent organizavo šiuos darbus ginčo objekte, iš viso nėra; 3) byloje pateikti siuntėjo UAB „Statybiniai polimerai“ atsakovei UAB „Aidava“ pateikti 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 27 d. krovinio važtaraščiai dėl tam tikrų medžiagų – betono kietintojo ir betono apsaugos pateikimo, kuriuose yra atžymos, jog krovinį priėmė ieškovės darbų vykdytojas A. B., patvirtina, kad užsakytos medžiagos buvo perduodamos būtent darbus atlikusiems ieškovės darbuotojams, o UAB „Statybiniai polimerai“ 2015 m. lapkričio12 d. elektroninis laiškas atsakovei, kad po pokalbio su G. Č. (t. y. ieškovės direktoriumi) siunčia peržiūrai komercinį pasiūlymą, patvirtina, kad klausimai dėl darbams atlikti reikalingų medžiagų buvo sprendžiami ir derinami dalyvaujant ieškovei, kaip darbus atlikusiai bendrovei; 4) atsakovės 2015 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku ieškovei persiųstas iš užsakovės UAB „Rodena“ gautas reikalavimas Nr. 1 dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų patvirtina, kad atsakovė pretenzijas dėl atliekamų darbų saugos laikymosi reiškė būtent ieškovei, o ne trečiajam asmeniui UAB „Eidana“, kas patvirtina, kad rangovu laikė ne trečiąjį asmenį, o ieškovę.
34. Taigi įvertinus nurodytų įrodymų visumą galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad tarp ginčo šalių buvo susitarta dėl rangos sutarties dalyko – grindų betonavimo darbų atlikimo.
35. Ginčas byloje kyla ir dėl šalių susitarimo dėl darbų kainos nustatymo. Kaip jau nurodyta, viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų, todėl tokiu atveju yra taikomi CK 6.653 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kuriais įtvirtinta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-161/2012).
37. Nagrinėjamu nėra pakankamai įrodymų, dėl kokios konkrečios darbų atlikimo kainos šalys buvo susitarę. Ieškovės teigimu, šalys žodžiu buvo susitarusios dėl darbų kainos po 5 Eur /kv. m, tačiau jokių rašytinių tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, išskyrus ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2017-001. Šis įrodymas, atsakovei ginčijant šį darbų priėmimo–perdavimo aktą, negali pagrįsti šalių suderintos valios dėl darbų kainos, taip pat nėra jokių įrodymų apie šalių suderintą valią dėl kokių nors apibrėžtų darbų kainos nustatymo kriterijų.
38. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų ) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).
39. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta teismo išvada, kad šalių konkretaus susitarimo dėl darbų kainos nebuvimas paneigia šalių susitarimą dėl darbų atlikimo, nes sutarties kaina gali būti nustatyta pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.
40. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-214/2010).
41. Ieškovė, pagrįsdama atliktų darbų akte nurodytą kainą, byloje pateikė kitų subjektų (UAB „Senekta“ ir UAB „Grinduva“) tuo pačiu laikotarpiu (2015 m. rugpjūčio 15 d. ir 2015 m. liepos 8 d.) dėl to pačio objekto – apie 4 500 kv. m grindų betonavimo, pateiktus komercinius pasiūlymus, kuriuose kainos nurodytos didesnės, t. y. atitinkamai 7,20 Eur/kv. m + PVM ir 7,05 Eur/kv. m + PVM. Atsakovė, atsikirsdama ieškovės nurodomai kainai, remiasi jos su UAB „Eidana“ statybos rangos sutartyje nurodyta kaina – 3 Eur/kv. m ir tai, kad užsakovei UAB „Rodena“ sumokėjo po 4 Eur/kv. m. Šios skirtingų verslo subjektų darbų kainos, nurodytos būtent darbų atlikimo metu ir dėl to paties objekto, leidžia spręsti, kad ieškovės atliktų darbų akte nurodyta darbų kaina yra visiškai pagrįsta ir net mažesnė už visų šių subjektų pasiūlytų kainų vidurkį (5,75 Eur/kv. m), kas patvirtina tuo metu verslo srityje egzistavusias kainas. Pažymėtina, kad ieškovė nuosekliai laikėsi šios kainos, kaip sutartos su atsakove ir mokėtinos už atliktus darbus, ir labiau tikėtina, kad ji nebūtų vykdžiusi darbų, nežinodama, kiek jai už tai bus sumokėta.
42. Išanalizavus įrodymų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl grindų betonavimo, kuri yra įvykdyta, todėl atsakovei kyla prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus.
Dėl ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Eidana“ sudarytos statybos rangos sutarties reikšmės ginčo santykiams
43. Pagrindinis atsakovės atsikirtimas ieškinio reikalavimams, neigiant buvus sutartinius santykius su ieškove, grindžiamas 2015 m. spalio 2 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Eidana“ sudaryta statybos rangos sutartimi dėl betoninių grindų įrengimo, taip pat šios sutarties vykdymą pagrindžiančiais įrodymais: UAB „Eidana“ 2015 m. gruodžio 23 d. pateikta PVM sąskaita faktūra, 2015 m. gruodžio 23 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu, ieškovės atliktais mokėjimais pagal šią sutartį.
44. Bylos nagrinėjimo eigoje atsikertant šių rašytinių įrodymų įrodomajai reikšmei buvo teigiama, kad šis sandoris yra tariamasis, t. y. niekinis.
45. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, o 3 dalyje – kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tačiau dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Tai reiškia, kad, nesant akivaizdaus sandorio fiktyvumo ir esant ginčui, toks sandoris turi būti nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka dalyvaujant sandorio šalims.
46. Byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl tai negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku, nors ieškovė apeliaciniame skunde ir toliau tvirtina, kad tai fiktyvus sandoris. Tačiau byloje pakanka įrodymų, kad ieškovę ir atsakovę siejo susitarimas dėl ginčo darbų atlikimo, ji juos faktiškai ir atliko, todėl turi teisę gauti už tai atlyginimą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Eidana“ sutartinius statybos subrangos santykius dėl darbų atlikimo, kas galėtų paneigti ieškovės ir atsakovės sutartinius santykius, taigi atsakovė šios aplinkybė neįrodė. Nenustačius konkrečių atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Eidana“ sutarties vykdymo aplinkybių ir nesant įrodymų apie subrangos santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens egzistavimą, nėra pagrindo teigti, kad neegzistavo ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl darbų vykdymo, juolab, kad ieškovė faktiškai atliko darbus.
Dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto
47. Nustačius, kad šalis siejo sutartiniai rangos santykiai, atsakovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą, ieškovė pagrįstai jį pasirašė vienašališkai.
48. Aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
49. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą, tokį atsisakymą grindė tuo, kad šalys dėl ginčo darbų atlikimo nesitarė ir sutarties nesudarė, ieškovė darbų neatliko, o juos atliko kitas asmuo. Tačiau nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai statybos rangos santykiai, ginčo, kad darbus faktiškai atliko ieškovė, nėra, todėl ieškovės atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktą motyvai nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio dėl vienašališkai ieškovės atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl sutarties sudarymo ir netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl sprendimas panaikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkinamas, o atsakovės priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. Ieškovė UAB „Stabeta“ viso bylos nagrinėjimo metu (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 534 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme (už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą), 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka), 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą), 534 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
53. Ieškovės UAB „Stabeta“ apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės UAB „Aidava“ priteistinas 1 068 Eur dydžio žyminis mokestis (už ieškinį ir apeliacinį skundą), taip pat grąžintina 84,75 Eur (75 proc.) žyminio mokesčio dalis, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
54. Ieškovės turėtos išlaidos už teisines paslaugas (5 141 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.9, 8.11, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių užmokesčio už ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą dydžių (maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra (2,5 x 822,8 Eur), už atsiliepimą į priešieškinį (2,5 x 838,7 Eur), atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,3 x 884,8 Eur), apeliacinį skundą (2,5 x 1 289 Eur), kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (0,4 x 935,7 Eur (1 262,7 Eur)), už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą (0,1 x 1 289 Eur), todėl, įvertinus bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, teiktų procesinių dokumentų (įrodymų) kiekį ir apimtį, ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
55. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo 22,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus visiškai, valstybei šios išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Aidava“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stabeta“ ieškinį tenkinti, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabeta“ (juridinio asmens kodas 303796858) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ (juridinio asmens kodas 302853683) 23 750 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabeta“ (juridinio asmens kodas 303796858) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ (juridinio asmens kodas 302853683) 1 068 Eur žyminį mokestį ir 5 141 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ (juridinio asmens kodas 302853683) 22,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stabeta“ (juridinio asmens kodas 303796858) 84,75 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017 m. vasario 15 d. DnB banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 181.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Nijolia Indreikienė
Virginija Lozoraitytė
Tomas Romeika