Civilinė byla Nr. 2S-677-520/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Marijonas
Greičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria
tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl
priverstinio skolos išieškojimo,
n
u s t a t ė:
Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu ir
prašė priverstinai išieškoti iš skolininko R. V. skolą 122
356,40 eurų, nesumokėtų palūkanų 7 027,62 eurų, delspinigių 224,59 eurų, iš
viso: 129 608,61 eurų, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,9 proc. sutartinių
metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (nuo 22 356,40 eurų),
skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo
2010-10-04, iki visiško skolos išieškojimo dienos bei parduoti iš varžytynių
bankui hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini),
įkeistą R. V. nuosavybės teise priklausantį 0,1000 ha
ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), ir 2008-06-25 hipotekos lakštu, kurio identifikacinis kodas (duomenys
neskelbtini), įkeistą R. V. nuosavybės teise priklausantį
butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini). Nurodė, kad skolininkas per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-08-04 nutarties skolos negrąžino.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos
teisėja 2010 m. spalio 6 d. nutartimi
nutarė išieškoti iš skolininko R. V. skolą: 122 356,40 eurų,
negrąžinto kredito, 7 027,62 eurų
nesumokėtų palūkanų, 224,59 eurų delspinigių, iš viso: 129 608,61 eurų, 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,9 proc. sutartinių
metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (122 356,40 eurų), skaičiuojant
palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-04, iki
visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus
nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus
nekilnojamuosius daiktus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. V.: 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys
neskelbtini)), 77,37 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad R. V., užtikrindamas iki 2029-08-16 suteikto kredito
grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-12
įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje su
vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą -
0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini). (dabar - (duomenys
neskelbtini)). To paties skolinio
įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-06-27 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyriuje su vėlesniu pakeitimu, kuriuo R. V. įkeitė
AB DnB NORD bankui skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį
daiktą - 77,37 kv.m ploto butą su rūsiu,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), įkeistas nekilnojamasis
turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-08-04 nutartimi. Kadangi
skolininkas per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino
kreditoriui skolos, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl
priverstinio skolos išieškojimo.
Skolininkas R. V. atskiruoju
skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos
2010-10-06 nutartį. Nurodo, kad CK 4.192 str. 1 d. numatyta, jog jei per
hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo,
hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos
teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš varžytynių ir iš
gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma. Šioje teisės nuostatoje
yra nustatyta viena svarbiausių hipotekos kreditorių pareigų, t. y. pareiga
kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto tik tuo
atveju, kai skolininkas įsipareigojimų neįvykdo. Jis įsipareigojimus
kreditoriui vykdė ir tebevykdo iki šiol, kreditorius dėl priverstinio išieškojimo
iš skolininkui hipoteka įkeisto turto galėjo kreiptis tik tuomet, kai
skolininkas neįvykdė savo prievolės, nustatytos hipotekos lakšte. Teismas,
priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, privalėjo įsitikinti,
kad kreditorius tikrai turi teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo
iš hipoteka įkeisto skolininko turto, patikrinti, ar egzistuoja aplinkybės,
leidžiančios teismui priimti nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš
skolininko. Jis yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl kreditoriaus atlikto
vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškinį patenkinus, kreditorius
nebetektų galimybės priverstinai patenkinti savo reikalavimą iš skolininko
hipoteka įkeisto turto.
Kreditorius AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą
atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko argumentas, jog
kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo iš skolininko
hipoteka įkeisto turto, yra nepagrįstas. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti
savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės
paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą
prieš terminą, yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje
praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1
d. ir CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos
hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę
numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Bankui vienašališkai nutraukus
2008-06-10 Kreditavimo sutartį Nr. K-2418-2008-13 su visais vėlesniais jos
pakeitimais ir papildymais tuo pagrindu, kad skolininkas iš esmės pažeidė
sutartį, t. y. nustatytais terminais negrąžino bankui kredito, kreditorius
įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, kreipdamasis į hipotekos teisėją
dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto išieškojimo. Skolininkas per 30
dienų nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-04
nutarties jam įteikimo dienos skolos nesumokėjo, todėl kreditorius su
pakartotiniu pareiškimu kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Egzistavo
visi CPK 558 str. įtvirtinti pagrindai, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
hipotekos teisėja pagrįstai priėmė nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo
priverstinai parduodant kreditoriui įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą.
Skolininkas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad
yra kreipęsis į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo
neteisėtu, be to, tokio ieškinio pareiškimo faktas savaime nesudaro pagrindo
naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos
teisėjos 2010-10-06 nutartį.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir
teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą,
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos
teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priimta nutartis atitinka
hipotekos instituto esmę ir principus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas ir skolininkas R. V. 2008-06-10 sudarė Kreditavimo sutartį Nr.
K-2418-2008-13 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią
kreditorius suteikė skolininkui R. V. 122 356,40 eurų
kreditą iki 2029-08-16 (b. l. 63-71). Skolininkas, užtikrindamas kredito
grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal 2008-06-10
hipotekos lakštą (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)),
2008-06-25 hipotekos lakštą (identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)),
įregistruotus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l.
1-5, 26-30). Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui,
kreditorius 2010-04-26 registruotais laiškais išsiuntė pranešimą apie
vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui R. V.,
kuriuose nurodė, kad nesumokėjus bankui pradelsto kredito, palūkanų ir
delspinigių kreditorius, praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos,
vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį (b. l. 72-74). Skolininkas
kreditoriui skolos nesumokėjo, todėl bankas nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi
į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl
priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui R. V. priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-08-04
nutartimi šį pareiškimą tenkino. Nutartis skolininkui R. V. buvo
įteikta 2010-08-07 (b. l. 90). Nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi skolininkas
kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos negrąžino
skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius 2010-10-04 kreipėsi su
pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo (b. l. 91). Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010-10-06 nutartimi nutarė išieškoti
iš skolininko R. V. skolą: 122 356,40 eurų negrąžinto
kredito, 7 027,62 eurų nesumokėtų palūkanų, 224,59 eurų delspinigių, iš viso:
129 608,61 eurų 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,9 proc. sutartinių
metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (122 356,40 eurų, skaičiuojant
palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-10-04, iki
visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus
nekilnojamuosius daiktus, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus
nekilnojamuosius daiktus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. V.
Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su hipotekos teisėjos 2010-10-06
nutartimi, kadangi jis įsipareigojimus kreditoriui vykdė ir tebevykdo iki šiol,
kreditorius dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkui hipoteka įkeisto turto
galėjo kreiptis tik tuomet, kai skolininkas neįvykdė savo prievolės, nustatytos
hipotekos lakšte, kad teismas, priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos
išieškojimo, privalėjo įsitikinti, kad kreditorius tikrai turi teisę kreiptis
dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto,
patikrinti, ar egzistuoja aplinkybės, leidžiančios teismui priimti nutartį dėl
priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Nurodo, kad yra kreipęsis į
teismą su ieškiniu dėl kreditoriaus atlikto vienašališko sutarties nutraukimo
pripažinimo neteisėtu, ieškinį patenkinus, kreditorius nebetektų galimybės
priverstinai patenkinti savo reikalavimą iš skolininko hipoteka įkeisto turto. Šie
atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-10-06 nutartis yra neteisėta ir
nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės
prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas
įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui
(CK 4.170 str. 1 d.). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl
hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų
(prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo
įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo,
pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos
atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos
CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio
įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas,
pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo
procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos
suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius
siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio
kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina
specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. CPK
542 str. 1 d. nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos
atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka
nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar
kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir
specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Hipotekos
teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra,
reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą
procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini
dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju,
jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma
atlikti prašomą procedūrą. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus
pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka
bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus
prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos
išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas
įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra nustatytas pakartotinis
hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau
areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus
pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka
apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu
hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl
skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka
apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto
daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas
daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos
procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą
priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Gavęs pakartotinį kreditoriaus
pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš
varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).
Kreditorius nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė (Kreditavimo
sutartis Nr. K-2418-2008-13 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė
minėtą kredito sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti
nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą,
todėl darytina išvada, kad kreditorius, vienašališkai nutraukęs sutartį, turėjo
teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo. Šiuo atveju hipotekos teisėjui tenka
pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo
pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta
laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Vienašališkos sutarties nutraukimo
tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra
nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai
sunkias pasekmes, pvz. visos kredito sumos su priklausančiomis mokėti
palūkanomis grąžinimą prieš sutartyje nustatytą terminą ir išieškojimo
nukreipimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad
apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per
sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš
trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai
sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties
nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-18
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Byloje nustatyta, kad
kreditorius 2010-04-26 registruotais laiškais išsiuntė pranešimą apie
vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui R. V.,
kuriame nurodė, kad nesumokėjus bankui pradelsto kredito, palūkanų ir
delspinigių kreditorius, praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos,
vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Kreditorius siuntė pranešimus paskutiniais
jam žinomais skolininko gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini)
ir (duomenys neskelbtini)), pranešimas kreditoriui įteiktas
pasirašytinai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad kreditorius
tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką
sutarties nutraukimą. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas sumokėjo skolą
kreditoriui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos
teismo nutartis nepažeidžia apelianto (skolininko) interesų, atitinka hipotekos
instituto esmę ir principus.
Iš informacinės teismų
sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme
nagrinėjama civilinė byla dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo
neteisėtu pagal skolininko R. V. ieškinį atsakovui AB DnB
NORD bankui. Šioje civilinėje byloje 2010-12-13 nutartimi pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės- sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai,
susiję su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 nutarties vykdymu.
Kaip jau buvo minėta, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija – procesinių veiksmų,
susijusių su hipotekos procedūra, teisėtumo užtikrinimas. Hipotekos teisėjas,
siekdamas užtikrinti tvarkomų teisinių santykių teisėtumą, neviršydamas
įstatymu jam suteiktos diskrecijos ribų, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar
galimas išieškojimas iš įkeisto turto, ar nėra nustatytų apribojimų disponuoti
turtu, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Pažymėtina, kad ši
hipotekos teisėjo pareiga nereiškia įpareigojimo išsiaiškinti visas aplinkybes,
susijusias su hipoteka suvaržytu turtu, tačiau reiškia būtinybę išnaudoti
prieinamas teisines priemones atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti, t. y.
visų pirma surinkti viešųjų registrų duomenis, taip pat patikrinti turimą (iš
kreditoriaus, skolininkų ar kitokiais būdais gautą) informaciją, susijusią su įkeistu
turtu, ir pan. Esant galiojančiai teismo nutarčiai, kuria uždraustas nuosavybės
teisių į hipoteka suvaržytą skolininkų turtą perleidimas, hipotekos teisėjas
negali priimti nutarties priverstinai parduoti šį turtą iš varžytynių, nes
tokia nutartis pažeistų CPK 18 str. įtvirtintą teismo sprendimų (nutarčių)
visuotinio privalomumo principą, be to, sudarytų prielaidas pažeisti trečiųjų
asmenų, galinčių įsigyti parduodamą turtą varžytynėse, teises ir teisėtus
interesus. Hipotekos teisėjas, spręsdamas kreditoriaus pakartotinio kreipimosi
su pareiškimu dėl skolos išieškojimo klausimą (CPK 558 str. 2 d.), turi
išsiaiškinti yra ar ne priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl kitoje
byloje pareikštų reikalavimų, taip pat ar galioja teismo nutartimi taikytos laikinosios
apsaugos priemonės, užkertančios kelią išieškojimui iš hipoteka suvaržyto turto
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-182/2011). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo
priimta 2010-10-06, o ieškinys dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo
neteisėtu pagal skolininko R. V. ieškinį atsakovui AB DnB
NORD bankui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme gautas 2010-11-02. Šioje
byloje teismas 2010-12-16 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Taigi hipotekos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu minėta nutartimi
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negaliojo, be to, taikant
laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai,
susiję būtent su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-06 nutarties
vykdymu. Kadangi nagrinėjamoje byloje dėl vienašalio sutarties nutraukimo
pripažinimo neteisėtu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įkeisto
turto pardavimas iš varžytynių yra negalimas, jo procedūros yra sustabdomos,
tačiau tai nėra pagrindas pirmosios instancijos nutartį panaikinti.
Dėl aukščiau nurodytų
argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko R.
V. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 6 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB
“Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš skolininko R. V. 7,05 Lt išlaidų, patirtų dėl
procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai
Romualda Janovičienė
Marijonas Greičius