Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 3.2; 11.9.5; 11.9.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 13
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal profesinės
sąjungos ,,Uostininkas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B., atstovaujamo profesinės
sąjungos ,,Uostininkas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei
,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ dėl grąžinimo į darbą ir žalos atlyginimo
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas R. B., atstovaujamas
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“, prašė panaikinti atsakovo 2009 m. birželio
9 d. įsakymą Nr. 78-K dėl ieškovo atleidimo, skubiai grąžinti į darbą,
priteisti iš atsakovo 18 021,09 Lt už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo
sprendimo priėmimo, 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė,
kad dirbo UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ pagal 2005 m. gruodžio 1 d.
darbo sutartį Nr. 1445 dokininku–mechanizatoriumi, atsakovo 2009 m. birželio 29
d. įsakymu Nr. 78-K buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso
129 straipsnio 2 dalies pagrindu; kad pagal DK 134 straipsnio 1 dalį
darbuotojai, išrinkti į atstovaujamuosius organus, negali būti atleisti iš
darbo be tų organų sutikimo; kad ieškovas, pertvarkius skyrių ,,Vakarai“ į
grupę, buvo išrinktas grupės ,,Terminalas“ patikėtiniu, apie tai atsakovas buvo
informuotas 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. 09-79, todėl nutraukiant darbo
sutartį turėjo būti gautas išankstinis profesinės sąjungos ,,Uostininkas“
tarybos sutikimas. Ieškovas teigė, kad darbdavys nesikreipė dėl tokio sutikimo
į profesinę sąjungą, todėl darbo sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir
neteisėtas.
Ieškovas nurodė,
kad buvo išrinktas ir į bendrovės Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą,
todėl turėjo būti taikomos garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme; kad Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje
nustatyta, jog darbuotojų saugai ir sveikatai taikomos DK 134 straipsnyje
nustatytos garantijos, tai reiškia, kad, nutraukiant darbo sutartį, darbdavys
turėjo gauti ir Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sutikimą; kad toks
sutikimas negautas, todėl atsakovo veiksmai, nutraukiant darbo sutartį su
komiteto nariu, yra neteisėti.
Ieškovas nurodė,
kad darbo sutartis nutraukta DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl
ekonominių priežasčių, o tokiu atveju, kai numatyta atleisti daugiau
darbuotojų, atsakovas turėjo vykdyti DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas ir
privalėjo organizuoti konsultacijas su darbuotojų atstovais, konsultacijų išvados,
atleidimų sąlygos turėjo būti įformintos protokolu, tačiau darbdavys tokių
konsultacijų neorganizavo ir taip pažeidė darbo sutarčių nutraukimo tvarką.
Ieškovas teigė,
kad, nutraukiant darbo sutartį, nevertintos ir kitos aplinkybės, turinčios
įtakos nario padėčiai (šeiminė padėtis, darbo stažas, kt.); kad pagal DK 135
straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškovas turėjo pirmumo teisę likti darbe (kaip
išrinktas grupės patikėtiniu), kad jis augina nepilnametį sūnų, turi grąžinti
kreditą. Ieškovas teigė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė turtinės ir neturtinęs
žalos, nepatogumų, kad dėl atleidimo iš darbo išgyveno, buvo sumenkinta jo,
kaip profesinės sąjungos atstovo, padėtis.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas
konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo atleidimo iš darbo
teisėtumo ir DK 134 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio
ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo normų aiškinimo ir taikymo.
Teismas
pažymėjo, kad DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų
teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės
sąjungos; kad jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra veikiančios
profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų
atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos
profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu
balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.
Teismas nustatė,
kad profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ yra atitinkamos ekonominės veiklos šakos
(krovos, laivų priežiūros, kitos uostų įrengimų priežiūros ir aptarnavimo)
profesinė sąjunga, todėl, norint profesinę sąjungą ,,Uostininkas“ pripažinti
darbuotojų atstovu atsakovo įmonėje, būtinas atsakovo darbuotojų kolektyvo
pritarimas dėl atstovavimo; kad jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovo
darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas
perdavė profesinei sąjungai ,,Uostininkas“, nėra. Teismas nustatė, kad
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ skyrius ,,Vakarai“ pertvarkytas į grupę ,,Terminalas“,
tačiau grupė nėra savarankiškas asmuo ar atskirai įsteigta profesinė sąjunga, o
yra tik profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ padalinys; kad grupės patikėtiniu
buvo išrinktas ieškovas. Teismas konstatavo, kad DK 134 straipsnio 1 dalies
nuostata, jog darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK
19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo
pagal DK 129 straipsnį be išankstinio šio organo sutikimo, negali būti taikoma
ieškovui, nes profesinei sąjungai ,,Uostininkas“ atsakovo darbuotojų kolektyvo
susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos nėra perdavęs, todėl ši
profesinė sąjunga negali būti laikoma atsakovo darbuotojų atstovu DK 19
straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2004); kad todėl atmestinas
ieškovo teiginys, jog atsakovas, atleisdamas jį iš darbo pagal DK 129
straipsnio 2 dalį, privalėjo gauti išankstinį profesinės sąjungos ,,Uostininkas“
tarybos sutikimą.
Teismas
konstatavo, kad, atleidžiant ieškovą, gauti išankstinį profesinės sąjungos
,,Uostininkas“ tarybos sutikimą atsakovas neprivalėjo ir dėl kitos priežasties:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44
,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą
darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo
teismų praktikoje“ 11.1 punkte konstatavo, kad DK 134 straipsnyje nustatyta garantija
taikoma tik darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų
atstovaujamuosius–renkamuosius organus; šiais organais taip pat gali būti ir
atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinės sąjungos, kuriai bendrovės
darbuotojų kolektyvo susirinkimas perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo
funkciją, atstovaujamieji–renkamieji organai ar darbovietės darbo taryba; apie
atstovaujamųjų organų kompetenciją turi būti sprendžiama pagal profesinės
sąjungos įstatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d.
nutarimo Nr. 44 11.1 punkto 2 pastraipa); profesinės sąjungos ,,Uostininkas“
įstatuose grupė ,,Terminalas“ nėra laikoma šios profesinės sąjungos
atstovaujamuoju–renkamuoju organu, todėl ieškovui, kuris atleidimo iš darbo
metu buvo grupės ,,Terminalas“ patikėtiniu, negali būti taikoma DK 134
straipsnyje nustatyta garantija. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal DK 134
straipsnį išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją turi duoti būtent tas
organas, į kurį asmuo buvo išrinktas; ieškovas atleidimo momentu buvo ne
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ tarybos narys, o tik šios profesinės
sąjungos grupės ,,Terminalas“ patikėtinis, todėl net ir tuo atveju, jeigu
atsakovo įmonėje veiktų profesinė sąjunga ,,Uostininkas“, atsakovas,
atleisdamas ieškovą iš darbo, neprivalėtų gauti profesinės sąjungos
,,Uostininkas“ tarybos sutikimą.
Teismas
pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad, atleisdamas ieškovą iš darbo,
atsakovas privalėjo gauti Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sutikimą;
nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovą į Darbuotojų saugos ir sveikatos
komitetą išrinko profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ skyriaus ,,Vakarai“ taryba,
nors, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d.
posėdžio protokolu Nr. 6-PV5-36 patvirtintais Įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos komitetų bendraisiais nuostatais, į šį komitetą išrinkti galėjo tik
įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas, laikytina, kad ieškovas darbuotojų
atstovu į Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą nebuvo išrinktas, todėl
komiteto sutikimo atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovą, neprivalėjo gauti.
Teismas taip pat konstatavo, kad šis komitetas atsakovo įmonėje nei faktiškai,
nei teisiškai neveikė.
Teismas
pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad, atleidžiant ieškovą iš darbo,
atsakovas privalėjo organizuoti konsultacijas su darbuotojų atstovais (DK 47
straipsnio 3 dalis), nes nustatyta, kad DK 19 straipsnio prasme darbuotojų
atstovų atsakovo įmonėje ieškovo atleidimo metu nebuvo, t. y. neveikė profesinė
sąjunga ar darbo taryba, šakinei profesinei sąjungai ,,Uostininkas“ darbuotojų
kolektyvo susirinkimas nebuvo perdavęs darbuotojų atstovavimo ir gynimo
funkcijos.
Teismas
konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių, t. y. kad ieškovas nebuvo išrinktas į
darbuotojų atstovaujamuosius organus, laikytinas nepagrįstu ieškovo teiginys,
jog jis turėjo pirmenybės teisę likti dirbti, nes pagal DK 135 straipsnio 1
dalies 6 punktą pirmumo teisė būti paliktam dirbti suteikiama tik darbuotojams,
kuri yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus.
Teismas konstatavo,
kad ieškovo ir profesinės sąjungos elgesys, kai, žinant, jog yra ketinama
atleisti darbuotoją dėl ekonominių priežasčių, jis yra paskiriamas grupės
,,Terminalas“ patikėtiniu, laikytinas nesąžiningu ir piktnaudžiavimu turimomis
teisėmis; pažymėjo, kad ieškovui įspėjimas apie numatomą atleidimą įteiktas
2009 m. vasario 27 d., o profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ taryba grupės
,,Terminalas“ patikėtiniu ieškovą išrinko 2009 m. birželio 16 d.
Teismas
konstatavo, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes
atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškovas buvo atleistas iš darbo
laikantis teisės aktų reikalavimų, o nesant bent vienos iš įstatyme nustatytų
sąlygų (DK 249, 246 straipsniai), atsakomybė negalima. Teismas nepasisakė dėl
ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nes, atmetus ieškinio reikalavimą
dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo reikalauti ir neturtinės žalos
atlyginimo.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 27 d.
nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą
paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir grąžinti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde
nurodyti šie argumentai:
1. Dėl
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ veiklos. Pirmosios instancijos teismas,
konstatuodamas, kad profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ atsakovo įmonėje neveikė,
turėjo tai pagrįsti konkrečiais įrodymais, tačiau tokių nenurodė. Fakto apie
profesinės sąjungos veiklą neginčijo ir atsakovas. Apeliacinės instancijos
teismas turėjo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka
teismų sprendimams keliamus reikalavimus, tačiau priėmė formalų sprendimą, kad
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismai nesiaiškino, kas yra
veikianti įmonėje profesinė sąjunga. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išaiškinimais, veikiančia profesine sąjunga laikoma tokia organizacija, kuri
yra įregistruota nustatyta tvarka. Pagrindinis įrodymas, kad profesinė sąjunga
veikia, yra jos įstatai, kurie turi būti įregistruoti nustatyta tvarka
(Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), narių atstovavimas,
skyriaus valdymo struktūrų suformavimas.
Kad atsakovo
įmonėje veikė profesinė sąjunga, patvirtina byloje esantys įrodymai (įstatai,
raštai atsakovui apie skyriaus sudarymą, pranešimai apie išrinktus atstovus). To
neginčijo ir atsakovo atstovai. Kadangi profesinė sąjunga atsakovo įmonėje
veikė, tai kolektyvo sutikimas atstovauti darbuotojams nereikalingas, nes tokia
teisė profesinėms sąjungoms yra suteikta teisės aktų (Tarptautinė darbo
organizacijos konvencija Nr. 87, Profesinių sąjungų įstatymo preambulė, 10, 11
straipsniai, DK 20 straipsnis).
2. Dėl
renkamųjų–atstovaujamųjų organų nustatymo. Sąvoka
,,renkamieji–atstovaujamieji organai“ neapibrėžta DK ar kituose įstatymuose. Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.
44 11.1 punkto 2 dalies išaiškinimą, ar organas, į kurį išrinktas narys, yra
renkamasis–atstovaujamasis, nustatoma pagal profesinės sąjungos įstatus. Sąvoka
,,darbuotojų atstovai“ yra apibrėžta TDO konvencijos Nr. 135 3 straipsnio a punkte,
kuriame nurodyta, kad darbuotojų atstovai yra narių išrinkti profesinių sąjungų
atstovai. Tai reiškia, kad tokiais atstovais yra tie nariai, kurie yra išrinkti
į organizacijos atstovaujamąsias struktūras. Profesinė sąjunga pateikė teismui
dokumentus, įrodančius, kad pagal organizacijoje nustatytą tvarką narys ieškovas
skyriaus ,,Vakarai“ taryboje buvo išrinktas į atsakovo Darbuotojų saugos ir
sveikatos komitetą, kad, performavus skyrių į grupę, jis buvo išrinktas grupės
patikėtiniu ir apie tai atsakovas buvo informuotas.
Iš pateiktų
byloje profesinės sąjungos įstatų matyti, kad organizaciją sudaro nariai,
grupės, skyriai, kasdienėje veikloje organizacijai atstovauja Taryba. Grupės, skyriaus
renkamieji organai turi būti aptarti profesinės sąjungos tarybos patvirtintoje
tvarkoje. Teismai nesiaiškino šių aplinkybių ir neturėdami įrodymų motyvavo,
kad narys nėra darbuotojų atstovas, nes DSSK nebuvo išrinktas darbuotojų
susirinkime. Kyla įstatymų taikymo problema, kaip reikėtų vertinti padėtį, kai
profesinė sąjunga savo atstovus išrinko į renkamąjį–atstovaujamąjį organą šalių
susitarimu, bet šis organas buvo sudarytas nesilaikant įstatyme nustatytos
tvarkos.
3. Dėl
Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudarymo. Profesinė sąjunga pateikė
įrodymus, kad profesinės sąjungos ir atsakovo atstovų susitikime buvo susitarta
DSSK sudaryti iš profesinės sąjungos ir darbdavio pateiktų atstovų. Profesinė
sąjunga pateikė skyriaus atstovų, išrinktų į DSSK, sąrašą. Iš bylos medžiagos
matyti, kad šalys neginčijo DSSK sudarymo šalių atstovų susitarimu fakto. Teismai
nesprendė klausimo dėl šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, nenustatyta ir
aplinkybių, kad DSSK sudarymas prieštaravo Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatyme keliamiems uždaviniams. Kol neįrodyta priešingai ir atsižvelgiant į
tai, kad susitarimą sudarė įgalinti asmenys, ir buvo siekiama užtikrinti
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų vykdymą, laikytina,
kad narys ieškovas, kaip profesinės sąjungos atstovas, buvo išrinktas į įmonės
DSSK ir atstovavo darbuotojams.
Įstatyme nenustatyta,
kad darbuotojų atstovai netenka DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytos
garantijos vien dėl to, kad toks organas neveikė. Be to, jeigu teismai mano,
kad tokio komiteto iš viso nebuvo, jei turėjo pareikalauti arba patys surinkti
įrodymus, patvirtinančius šią nuomonę.
4. Dėl
pirminės grupės patikėtinio statuso. Teismai netinkamai traktavo pirminės
grupės patikėtinio padėtį ir nelaikė jo darbuotojų atstovu. Pirminė grupė yra
tik organizacinė struktūra (profesinės sąjungos padalinys). Atstovaujamieji organai
– tai struktūros, per kurias profesinė sąjunga įgyvendina savo prievoles,
ginant narius pagal įstatymų ir įstatų reikalavimus.
5. Teismai
pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo
Nr. 44 11.4 punkto išaiškinimus, kad DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytos
garantijos turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, kada (iki įspėjimo apie
darbo sutarties nutraukimą ar po to) atsirado aplinkybės, lemiančios draudimą
atleisti darbuotoją be išankstinio sutikimo.
IV.
Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismų
nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Profesinė
sąjunga ,,Uostininkas“ yra atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinė
sąjunga, todėl, norint šią profesinę sąjungą pripažinti darbuotojų atstovu
atsakovo bendrovėje, būtinas atsakovo darbuotojų kolektyvo pritarimas dėl
atstovavimo. Atsakovo darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo
ir gynimo funkcijos profesinei sąjungai ,,Uostininkas“ neperdavė, todėl ši
profesinė sąjunga negali būti laikoma atsakovo darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio
prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis,
priimta administracinėje byloje Nr. A2-1177-06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-459/2004).
Sistemiškai
vertinant Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio ir DK
19 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad įmonėje veikianti profesinė
sąjunga – tai profesinė sąjunga, kurią įsteigė konkrečios įmonės darbuotojai ir
kuri atstovauja tik tos konkrečios įmonės darbuotojų teisėms ir interesams.
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ nebuvo įsteigta atsakovo įmonės darbuotojų
steigiamajame susirinkime, jos nariai buvo ir yra daugelio kitų įmonių,
veikiančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, darbuotojai.
2. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 išaiškinta,
kad DK 134 straipsnyje nustatyta garantija taikoma tik darbuotojams, kurie
išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius–renkamuosius organus. Kurie profesinės
sąjungos organai yra atstovaujamieji–renkamieji, nustatoma pagal tos profesinės
sąjungos įstatus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1
dalis, Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Grupė ,,Terminalas“,
vadovaujantis profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ įstatais, nelaikytina šio
profesinės sąjungos atstovaujamuoju–renkamuoju organu.
Tarptautinės
darbo organizacijos konvencija Nr. 135 ,,Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems
teikiamų galimybių įmonėje“ nėra tiesiogiai Lietuvos Respublikoje taikytinas
teisės aktas. Vadovaujantis Konvencijos 6 straipsniu, Konvencija įgyvendinama
nacionaliniais įstatymais ar kitais norminiais aktais, kolektyviniais
susitarimais arba bet kokiu kitu nacionalinę praktiką atitinkančiu būdu.
3. Įmonių darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetų bendrųjų nuostatų, patvirtintų Darbuotojų saugos
ir sveikatos komisijos 2003 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 6-PV-36, 9
punkte nustatyta, kad įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus į
komitetą įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja įmonės profesinė
sąjunga, o jei profesinės sąjungos nėra, – kiti darbuotojų atstovai. Darytina
išvada, kad darbuotojų atstovus į DSSK renka įmonės darbuotojų kolektyvo
susirinkimas, o ne profesinė sąjunga. Ieškovas DSSK nariu buvo išrinktas
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ tarybos sprendimu.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad atsakovo ir profesinės sąjungos atstovų susitikime buvo
nutarta DSSK sudaryti iš atsakovo ir profesinės sąjungos pateiktų atstovų. Toks
susitarimas nebuvo sudarytas. Ieškovas nėra pateikęs jokių tokį susitarimą
patvirtinančių įrodymų.
4. Teismai
tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414
straipsnyje nustatytą teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus
teisingam bylos išnagrinėjimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl ieškovui, kaip įmonės profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ atstovui,
nustatytų garantijų
Darbo kodekso 134
straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į
darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu,
kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129
straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus
šios nuostatos taikymas ir konkrečiai, ar ieškovas buvo išrinktas į darbuotojų
atstovaujamąjį organą.
DK
19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir
interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos.
Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos
ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo
funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai,
darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame
darbuotojų kolektyvo susirinkime. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kokie
organai gali atstovauti darbuotojams. Tai: 1) profesinės sąjungos; 2) kai
profesinės sąjungos nėra, – veikiančios profesinės sąjungos atitinkamos
ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga. Tačiau ši sąjunga yra organas,
atstovaujantis darbuotojams tik tuo atveju, jeigu yra įvykdyta įstatymo
nustatyta sąlyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra priėmęs sprendimą
perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas; 3) jeigu įmonėje,
įstaigoje ar organizacijoje nėra profesinės sąjungos ir nebuvo jos darbuotojų
kolektyvo sprendimo perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas
atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams
atstovauja darbo taryba. Analogiškai ši įstatymo nuostata aiškinama ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo
20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje D. M. v. VĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos
Nr. 3K-3-459/2010.
DK
20 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo,
profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi
profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo
įstatais. Šia įstatymo norma, ginant darbuotojų darbo, profesines, ekonomines
ir socialines teises bei interesus, pirmenybė suteikiama profesinių sąjungų
veiklą reglamentuojančiam įstatymui – Profesinių sąjungų įstatymui, tačiau ne
visais darbo santykių atvejais, bet tais, kurie yra susiję su profesinių
sąjungų veikla. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
profesinės sąjungos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus,
laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti
savo veiklos programą.
Vertinant profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantį Profesinių
sąjungų įstatymą atsižvelgtina ir į DK 22 straipsnyje nustatytas
darbuotojų atstovų teises. Darbuotojų atstovai turi
šioje įstatymo normoje nustatytas pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises.
Jeigu atitinkamas darbuotojas neturi tokių teisių, tai reiškia, kad jis nėra
ir darbuotojo atstovas DK 19 straipsnio 1 dalies turinio prasme. Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ taryba 2009
m. birželio 16 d. sprendimu skyrių ,,Vakarai“ pertvarkė į grupę ,,Terminalas“.
Ši grupė nėra atskirai įsteigta profesinė sąjunga, o yra tik profesinės
sąjungos ,,Uostininkas“ padalinys.
Apie profesinės
sąjungos atstovaujamuosius organus turi būti sprendžiama pagal profesinės
sąjungos įstatus (statutą) (Profesinių sąjungų
įstatymo 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos
profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, R. R., bylos Nr. 3K-3-426/2010).
Pagal profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ įstatų (b. l. 20-22) 11-13 punktus
profesinės sąjungos valdymo struktūra yra: 1) narių susirinkimas (konferencija)
(14 punktas); 2) Taryba (15 punktas); pirmininkas (20 punktas). Taigi
pagal šią įstatais nustatytą organizacinę profesinės sąjungos valdymo struktūrą
nenumatyta, kad patikėtinis yra renkamas organas, atstovaujantis darbuotojų
interesams.
Profesinės
sąjungos ,,Uostininkas“ taryba 2009 m. birželio 16 d. sprendimu, profesinės
sąjungos skyrių pertvarkiusi į profesinės sąjungos grupę, jos patikėtiniais
išrinko Š. B. ir ieškovą R. B. Nei iš nuostatų, nei iš Tarybos posėdžio
protokolo negalima daryti išvados, kad patikėtiniai turi teises, nustatytas DK
22 straipsnyje. Remiantis profesinės sąjungos ,,Uostininkas“ įstatais ir DK 19
ir 22 straipsniuose nustatytų reglamentavimu darytina išvada, kad profesinės sąjungos
,,Uostininkas“ tarybos paskirtas patikėtinis (ieškovas R. B.) nebuvo išrinktas
į darbuotojų atstovaujamąjį organą, todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, jog
ieškovui R. B. netaikoma DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija.
Dėl ieškovui kaip įmonės saugos ir sveikatos komiteto darbuotojo atstovui
nustatytų garantijų
Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai taikomos Darbo
kodekso 134 straipsnyje nustatytos garantijos. Darbuotojų atstovo saugai ir
sveikatai įgaliojimus gali sustabdyti ar atšaukti jį išrinkę darbuotojų
atstovai.
Teismai
pripažino kad, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas neprivalėjo gauti
Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sutikimo, nes ieškovas į jį neišrinktas
teisės aktų nustatyta tvarka. Jį išrinko profesinės sąjungos ,,Uostininkas“
skyriaus ,,Vakarai“ taryba, bet ne darbuotojų
kolektyvo susirinkimas.
Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra tie, kurie nurodyti Darbo kodekso 19
straipsnyje. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų
kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai
atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir
sveikatos srityje. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą, taikant jos gramatinį
aiškinimą bei sistemiškai aiškinant ją su DK 134 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje
nustatyta, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius
organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali
būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo
sutikimo, darytina išvada, jog darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai turi teisę rinkti tik
įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas.
Darbuotojų
saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta įmonės darbuotojų kolektyvo teisė. Ši nuostata – imperatyvioji,
nes nustatytas tik vienas subjektas, turintis teisę suteikti konkrečiam
darbuotojui atitinkamus įgaliojimus. Darbuotojų kolektyvo teisė suteikti
įgaliojimus konkrečiam darbuotojui atstovauti įmonės, padalinio, pamainos
darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje negali būti paneigta perduodant
ją darbuotojams atstovaujančiai organizacijai ar organui, taip pat šiems
perimant ją. Taigi šios darbuotojų kolektyvo teisės įgyvendinimą negali
paneigti kitų darbuotojų DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų darbuotojų atstovų
(profesinės sąjungos, šakinės profesinės sąjungos, darbo tarybos) priimtas sprendimas
išrinkti darbuotoją, kuriam suteikti įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio,
pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje. Taigi iš tokio
įstatymų (Darbo kodekso ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) nustatyto reglamentavimo darytina išvada, kad DK
išvardyti darbuotojų atstovai, konkrečiai – profesinė sąjunga
,,Uostininkas“, neturėjo teisės suteikti ieškovui įgaliojimų
saugai ir sveikatai.
Minėta,
kad teismai konstatavo, jog ieškovas darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai
buvo išrinktas profesinės sąjungos „Uostininkas“, kuriai kolektyvo susirinkimas
nebuvo priėmęs sprendimo perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų.
Taigi ši profesinė sąjunga, skirdama ieškovą darbuotojų atstovu saugai ir
sveikatai, veikė neturėdama tam atitinkamų įgaliojimų. Esant tokioms teismų
nustatytoms aplinkybėms ir nesant teisėto įgaliojimų suteikimo ieškovui
R. B., kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo gauti
išankstinio darbuotojų kolektyvo sutikimo atleisti ieškovą iš darbo.
Remdamasis
išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas materialiąsias įstatymų normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines
bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl šios instancijos teismo nutartis paliktina
galioti.
Byloje yra pareikšta
teisėjo Z. Levickio atskiroji nuomonė, kuri išdėstyta raštu ir CPK 268
straipsnio 7 dalies pagrindu pridėta prie bylos (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340
straipsnio 5 dalis).
Iš kasatoriaus
priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK
92 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
profesinės sąjungos ,,Uostininkas“, buveinės adresas:
Nemuno g. 24, Klaipėda, 45,75 Lt (keturiasdešimt penkis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Laužikas
Zigmas
Levickis
Pranas
Žeimys