Civilinė byla Nr. 2-545-547/2013
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00346-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija
116.1.; 128.2.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 19 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjams: R. S., D. K., R. S., L. M., suinteresuotiems asmenims: L. K., E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo pagal pareiškėjų R. S., D. K., R. S., L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. K., E. B., A. B. ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1997-07-25, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jos sutuoktinis V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2012-11-10.
Suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjų pareiškimu, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo L. K. nurodė, kad V. S., jos senelis, po senelės A. S. mirties, liko gyventi tuose pačiuose namuose. Sodyba rūpinosi senelis.
Suinteresuotas asmuo E. B. nurodė, kad iki 2000 m. gyveno kartu su seneliu. Senelis save laikė sodybos šeimininku, pilnai ja rūpinosi.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjai nurodė, kad 1997 m. liepos 25 d. mirė jų pareiškėjų (R. S., D. K., R. S.) motina ir pareiškėjos (L. M.), bei suinteresuotų asmenų močiutė, A. S.. Iki mirties ji gyveno Varėnos raj. sav., (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu V. S. (mirties liudijime S.), kuris 2012-11-10 taip pat mirė. A. S. ir V. S. gyveno nuosavame name, prie jo turėjo ūkinius pastatus, tačiau pastatai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Varėnos raj. savivaldybės Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) 2011-2015 namų ūkio knygą gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais įrašyti V. S. vardu, tačiau visi pastatai statyti tėvams esant santuokoje, todėl sudarė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. A. S. palikimą sudaro jos dalis šioje sodyboje, es. Varėnos raj. sav., (duomenys neskelbtini), bei 7,09 ha žemės, es. Varėnos raj. sav., (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos jau po jos mirties, 1999-09-16 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. A. S. testamento nepaliko. Po jos mirties į notarinę kontorą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Dėl jos turto paveldėjimo tarp visų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių buvo žodinis susitarimas, kad visą turtą paveldės jos sutuoktinis – jų tėvas V. S., o jie vaikai, turtą paveldės po tėvo mirties. Po mamos mirties tėvas rūpinosi visa sodyba, kurioje jis gyveno iki mirties. Jis tą sodybą prižiūrėjo tvarkė, mokėjo visus mokesčius. V. S. rūpinosi ir jų motinos nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, o po to kai nuosavybė buvo atkurta, prižiūrėjo mišką. Jie galvojo, kad tėvas buvo pas notarą ir paveldėjo motinos turtą, ir tik po tėvo mirties, kai kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, sužinojo, kad motinos turto paveldėjimo byla pas notarą taip ir nebuvo pradėta.
Pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, kad V. S. po savo žmonos A. S. mirties priėmė palikimą, patvirtino liudytojai.
Liudytoja A. D. B. paaiškino, kad gyvena kaimynystėje, nėra jų giminaitė. Po žmonos mirties V. S. liko gyventi tuose pačiuose namuose, jis buvo tų namų šeimininkas, bet vaikai ateidavo, jam padėdavo. Kol galėjo, tol jis pats tvarkėsi ūkį.
Liudytojas D. B. paaiškino, kad, gyvena (duomenys neskelbtini), pažinojo jų (tėvą) senelį, atmena jo žmonos laidotuves. Nurodo, kad jo kaimynas V. S., po jo žmonos mirties liko gyventi kaip šeimininkas, rūpinosi namu, pastatais, žeme, visu turtu rūpinosi pats.
Liudytoja J. U. paliudijo, kad šiame posėdyje susirinkę anūkai ir vaikai. Visus juos seneliai užaugino. V. S. žmona numirė gal prieš 10 m. V. po jo žmonos mirties liko gyventi namuose, pats rūpinosi ūkiu, liko šeimininku tuose namuose, kol leido sveikata – gyveno tuose namuose ir vedė ūkį, sodino daržus ir pan.
A. S. mirė 1997-07-25 (b. l. 5). V. S. mirė 2012-11-10 (b. l. 7). Jų santuokos sudarymo faktą patvirtina santuokos sudarymo įrašas (b. l. 6). Giminystės ryšius patvirtina pareiškėjų, bei suinteresuotų asmenų gimimo liudijimai, bei santuokos sudarymo liudijimai (b. l. 24-42).
A. S. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir iki mirties gyveno Varėnos raj. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Varėnos rajono antrojo notarų biuro notarė L. M. nurodė, kad 1997-07-25 mirus A. S., paveldėjimo byla vesta nebuvo (b. l. 13).
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į juos, nurodytos Varėnos raj. Vykdomojo komiteto pirmininko 1964-12-23 akte, Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-09-16 sprendime, 1999-12-21 pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį ( b. l. 9-11).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. S. mirties atsirado palikėjos mirties momentu, t. y. 1997-07-25, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.) . Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Liudytojai A. D. B., D. B., J. U. patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinės A. S. mirties sodybą prižiūrėjo ir tvarkė V. S. (S.).
Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjų tėvas (senelis) V. S. (S.) palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija).
Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, kad V. S. (S.) palikėjos A. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Vadovaudamasis LR CPK 444-448 str., 259 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1997-07-25, mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jos sutuoktinis V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2012-11-10.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė