Civilinė byla Nr. 2A-1808-863/2024
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02545-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8.; 3.3.1.19.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. firmos „E.“ ieškinį atsakovėms A. K. ir U. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylas ir jų įregistravimo be bendraturčių sutikimo bei turėtų išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Ieškovė J. G. firma „E.“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) leisti Nacionalinei žemės tarnybai 5,1357 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas suderinti ir leisti ieškovei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas, pastarąjį žemės sklypą, be bendraturčių A. K. ir U. K. (atsakovių) parašų; 2) priteisti iš atsakovių solidariai bendrai 1/3 dalį išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais.
1.1. Sklypo patikslinti matavimai (tikslus ribų nustatymas) reikalingi būsimam sklypo pasidalinimui. Esant dabartinei situacijai, kada bendraturčių (atsakovių) dalis yra areštuota dėl ilgamečių atsakovių teisminių ginčų, neįmanomas sklypo naudojimas, dėl naudojimosi tvarkos nebuvimo ir bendrasavininkų skirtingų interesų.
1.2. 2020 m. ieškovės atstovas A. J. G. ir UAB „Valakas” atstovas bandė spręsti žemės ribų patikslinimo ir būsimo pasidalinimo klausimus su atsakovių tėvu V. K., nežinia ar tuo laiku turėjusiu teisinį pagrindą (įgaliojimą) priimti sprendimus už savo dukras (atsakoves). Pastangos buvo bevaisės. Sklypo bendraturtės visais žemės klausimais siūlė kreiptis į jų tėvą V. K., leisdamos suprasti, kad tik jis priima visus sprendimus, susijusius su joms priklausančia žemės sklypo dalimi.
1.3. Mano, kad sklypo matavimo bylos vykdytojui UAB „Valakas” ir ieškovei pakako informuoti atsakoves dėl būsimų matavimų atlikimo registruotu paštu išsiųstais pranešimais. Atsakovės gauna kiekvienais metais dešimtis registruotos korespondencijos dėl vykstančių teisminių procesų, kuriuose aktyviai dalyvauja, todėl mano, kad šiuo atveju atsakovės piktybiškai ignoravo ieškovę, o atsakovių žinojimas, bet nedalyvavimas matavimuose ir nuomonės laiku nepateikimas, dėl įvykdyto ribų patikslinimo ir bylų sudarymo, galėtų būti prilygintas sutikimui.
1.4. Jei teismas nutartų dėl būtinumo dėl bylos išsprendimo kreiptis į atsakovių kreditorius ir sklypą areštavusią antstolių kontorą, tai pastarieji neprieštarautų dėl sklypo ribų patikslinimo, kadangi šie veiksmai nepakeis nei išieškotojų, nei skolininkų padėties ir nesumažins galimybių tolimesniems išieškojimams.
1.5. Prašymas dėl patirtų išlaidų priteisimo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra pelno siekianti įmonė turizmo ir nekilnojamojo turto srityse ir nevykdo veiklos teisminių ginčų sprendimų srityje, todėl dėl atsakovių atsainumo, ar, greičiausiai, piktybiško ignoravimo, priversta atsitraukti nuo įprastos veiklos, tuo pačiu mažinant pajamas, gaištant laiką ieškinių teismui kūrimui ir teikimui. Prašoma prisiteisti suma proporcinga teisminėje praktikoje panašiose bylose, dalyvaujant advokatui, priteisiamoms sumoms.
2. Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti ieškovei 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei A. K.. Nesutikimą su ieškiniu grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais.
2.1. 2020 metais, po to, kai ieškovės atstovo A. J. G. bandymai už dalies skolos padengimą įgyti atsakovių žemės sklypo dalį nepavyko, jis ėmėsi spaudimo atsakovių atžvilgiu ir, nepaisydamas įstatymų, inicijavo žemės sklypo, kurio dalis areštuota, ribų patikslinimo ir pasidalinimo klausimų sprendimą, tuo sukeldamas sklypo bendraturtėms bereikalingų rūpesčių.
2.2. Bandant spręsti žemės sklypo ribų patikslinimo ir būsimo pasidalinimo klausimus su atsakovių tėvu V. K. pirmiausiai buvo pateiktas 52492 kv. m ploto žemės sklypo planas. Dėl sklypo ribų jokių pastabų nebuvo pareikšta. Dėl būsimo pasidalinimo V. K. pareiškė pastabą dėl to, kad numatytoje atsakovėms sklypo dalies dešinėje pusėje sklypo linija ir tvenkinio krantas sudaro smailų kampą, kas praktiškai daro dalį sklypo nenaudojamu. Buvo pažadėta atsižvelgti į pastabą ir derinimą pratęsti. Kitą kartą derinimui buvo pateiktas žemės sklypo planas jau ne 52492 kv. m ploto, bet 51357 kv. m ploto (toks kaip pateiktas prie ieškinio), t. y. daugiau nei 11 arų mažesnio ploto planas. Iš matininko S. V. paaiškinimo, ieškovės atstovas A. J. G., derindamas sklypo ribas su gretimų sklypų savininkais, sutiko, jog plane nurodomomis sklypo ribomis būtų sumažintas bendrosios nuosavybės sklypo plotas. Vienašališkai nusprendęs dėl bendrosios nuosavybės sklypo ribų ieškovės atstovas A. J. G. sumažino tiek viso bendrosios nuosavybės žemės sklypo plotą, tiek atitinkamai ir areštuoto žemės sklypo plotą.
2.3. Vykdydama išieškojimą antstolė yra areštavusi 1,77 ha atsakovėms priklausančio Žemės sklypo dalies. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių – naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių apribojimo, atsakovės negalėjo pasirašyti ir suderinti dokumentų, kuriais siekiama pakeisti esamą sklypo būklę. Taigi ieškovės argumentai, kad atsakovės piktybiškai ignoruoja ieškovės veiksmus ir nepateikia nuomonės dėl sklypo ribų nustatymo yra nepagrįsti. Atsakovės neturėjo ir neturi tikslo trukdyti ieškovei suderinti bendrosios nuosavybės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, jeigu būtų tinkamai atsižvelgta į jų pastabas, o toks suderinimas neprieštarautų įstatymams.
3. Atsakovė U. K. atsiliepimo ir savo pozicijos dėl byloje kilusio ginčo nepateikė.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje (teikta tikrinti tris kartus ir visus kartus kadastro duomenų byla atmesta ir skyriuje nėra suderinta, nes Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nėra suderinti (pasirašyti) atsakovių (bendraturčių). Kadangi patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą daugiau trūkumų nenustatyta, NŽT neprieštarauja, kad būtų leista NŽT suderinti Žemės sklypo planus pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas ir būtų leista ieškovei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas, pastarąjį žemės sklypą, be bendraturčių (atsakovių) parašų. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių solidariai bendrai 1/3 dalį išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus ir patiriamas 714 Eur bylinėjimosi išlaidas nepasisakė ir paliko spręsti teismo nuožiūra.
5. Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Be kita ko, paaiškino, kad paklaida, dėl kurios atsakovė A. K. pasisako atsiliepime į ieškinį, neviršija įstatymu nustatyto dydžio paklaidos ir tai negali būti pagrindu dėl kadastrinių matavimų bylų nederinimo ir neįregistravimo viešame registre. Dėl kadastrinių matavimų atlikimo patirtos išlaidos proporcingai atsakovėms turimam žemės sklypo dydžiui sudaro 150 Eur ir jas bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovių. Kartu pažymėjo, kad ieškovė nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jokio pagrindo spręsti tokį klausimą nėra.
6. Trečiojo asmens atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją.
7. Atsakovės A. K. ir U. K. į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės joms nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai – leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos suderinti Žemės sklypo, UAB „Valakas“ atliktas kadastro matavimo bylas be bendraturčių A. K. ir U. K. sutikimo (parašų); taip pat leido ieškovei J. G. firmai „E.“ Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruoti Žemės sklypą pagal UAB „Valakas“ atliktas kadastrinių matavimų bylas be bendraturčių A. K. ir U. K., sutikimo (parašų) po suderinimo Nacionalinės žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos; priteisė ieškovei iš kiekvienos iš atsakovių po 76,50 Eur kadastrinių matavimo atlikimo išlaidų ir po 322 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 161 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovių į valstybės biudžetą priteisė po 26,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; netenkino atsakovės A. K. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo.
8.1. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalims nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ir šalių nesutarimą dėl parengtų Žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų atlikimo, taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo ir bendraturčių interesų derinimo principų, patenkino ieškovės reikalavimą dėl UAB „Valakas“ atliktų kadastrinių matavimų suderinimo ir įregistravimo viešajame registre be atsakovių, kaip bendraturčių, sutikimo, akcentuodamas, kad įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui bus įregistruotas visas žemės sklypas, nes kadastriniai matavimai parengti visam žemės sklypui įregistruoti jau ne pagal preliminarius matavimus, o pagal tikslius matavimus ir tai nereiškia nei žemės sklypo padalinimo ar atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo.
8.2. Teismas pažymėjo, jog reikalavimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų suderinimo ir įregistravimo be atsakovių sutikimo patenkino, nes nenustatė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeistų atsakovių teises ar jas be pagrindo suvaržytų, o atsakovės neįrodė pažeidimų UAB „Valakas“ atliktuose kadastriniuose matavimuose bei motyvuotų pasirašyti Žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose atsisakymo priežasčių. Taip pat dar kartą atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimu leidžiama kadastro duomenų bylą teikti derinti ir įregistruoti be atsakovių sutikimo, bet tai neįpareigoja NŽT ją suderinti ar įregistruoti, taigi jeigu būtų nustatyti kiti trūkumai apie tai NŽT priimtų išvadą, tai yra spręstų pagal savo kompetenciją.
8.3. Pažymėdamas, kak pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms bei įvertinęs, kad ieškovei priklauso 340/517 Žemės sklypo dalys, atsakovėms kiekvienai po 177/1034 dalis Žemės sklypo, teismas iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė po 76,50 Eur ieškovės sumokėtų išlaidų UAB „Valakas“ už kadastrinių matavimų atlikimą.
8.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu laikydamasi įstatymo nustatytos tvarkos, o ieškinio reikalavimų tikslinimas nesudaro pagrindo ieškovės veiksmų vertinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės A. K. prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-169-399/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovių gautais 2023 m. vasario 14 d. teismo šaukimais jos buvo kviečiamos į teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2023 m. kovo 20 d. 09:00 val., o teismo šaukimai į teismo posėdį, kuriame buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, joms nebuvo įteikti, pranešimą apie siunčiamus procesinius dokumentus paliekant jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl atsakovės negalėjo atvykti į teismo posėdį ir pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas. Atsakovė U. K. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant tik 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje.
9.2. Nors atsakovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir neatvyko dėl Žemės sklypo atidalinimo ir sklypo ribų nustatymo derinimo, tačiau ieškovei rūpimų klausimų derinimas vyko. Kaip nurodė ieškovė pateiktuose dokumentuose ir atsakovė A. K. atsiliepimuose, Žemės sklypo atidalinimo ir sklypo ribų nustatymo klausimus ieškovė sprendė per atsakovių tėtį V. K.. Su juo bendravo ieškovės atstovas A. J. G. ir UAB „Valakas“ atstovas S. V., į jo elektroninį paštą UAB „Valakas“ atstovas S. V. siuntė Žemės sklypo planus. Apie vykusį derinimą rodo atsakovės į bylą pateiktas UAB „Valakas“ parengtas Žemės sklypo planas.
9.3. Vykstant derinimui dėl žemės sklypo atidalinimo, ieškovei atsižvelgus į pastabą dėl atsakovių sklypo dalies dešinėje pusėje tarp nurodytos linijos ir tvenkinio esančio smailo kampo, kas dalį sklypo daro neįmanomu naudoti, atsakovės sutiko su joms siūlomu sklypo plano variantu ir Žemės sklypo atsidalinimo klausimas plane praktiškai buvo išspręstas. Kad atsakovės galėtų pasirašyti Žemės sklypo planą dėl atsidalinimo, bendrasavininkams beliko išsiaiškinti, ar įstatymai nedraudžia sklypo atsidalinimo, kai atsakovėms priklausanti žemės sklypo dalis yra areštuota.
9.4. Visgi, toliau vykstant derinimui iš Žemės sklypo UAB „Valakas“ atstovo S. V., atidalinimui pateiktų variantų (planų) buvo pastebėta, kad pateiktuose Žemės sklypo planuose nurodomi skirtingi bendrosios nuosavybės sklypo plotai: viename Žemės sklypo plane plotas nurodomas 53607 kv. m, o kitame 52492 kv. m t. y. daugiau nei 11 arų mažesnis. Pas atsakovių tėtį V. K. dėl parašų atvykusiam UAB „Valakas“ atstovui S. V. buvo paaiškinta, kad atsakovių manymu jos pasirašys planą ir aktą, jeigu Žemės sklypo bendrasavininkė J. G. firma „E.“ garantuos, kad dėl jos atstovo veiksmų atsiradęs bendrosios nuosavybės Žemės sklypo ploto sumažėjimas bus jai tenkančios Žemės sklypo dalies ploto sumažėjimu. Po pareikštos pastabos dėl bendrosios nuosavybės sklypo ploto sumažinimo nei iš ieškovės atstovo, nei iš matininko jokios informacijos nebuvo gauta, todėl Žemės sklypo atidalinimo bei ribų nustatymo klausimo derinimas nutrūko ir sutarimo nebuvo pasiekta.
9.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neįvertino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir Žemės sklypo planas atsakovių nebuvo pasirašytas todėl, kad ieškovės atstovas A. J. G. be atsakovių sutikimo (galimai už atlygį) leido gretimo sklypo savininkams perkelti bendrosios nuosavybės sklypo ribą tarp 62 ir 67 taškų į bendro sklypo pusę ir taip sumažinti sklypo plotą daugiau nei 11 arų.
9.6. Ieškovė pati nutraukusi jai rūpimų klausimų derinimą į teismą kreipėsi nepagrįstai. Piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ieškovė siekia savo teisę įgyvendinti pažeidžiant kitų Žemės sklypo bendrasavininkių teises ir interesus.
9.7. Prie apeliacinio skundo atsakovė pateikė ir prašė prijungti prie bylos 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Valakas“ parengtą Žemės sklypo planą.
10. Ieškovė J. G. firma „E.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, netenkinti apeliantės prašymo dėl UAB „Valakas“ parengto, tačiau su NŽT nederinto plano prijungimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovės atstovas A. J. G. dėl kadastrinių matavimų ir galimai būsimo bendro sklypo pasidalinimo bendravo su apeliantės tėvu V. K., vadovaudamasis geranoriškumo ir geros kaimynystės principais, nors V. K. neturėjo jokių formalių įgaliojimų. V. K., faktiškai, visus sprendimus, susijusius su sklypu, priiminėjo už savo dukras (atsakoves). Apeliantės teiginys, kad V. K. turimas įgaliojimas Žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tinka ir „kaimyniniam“ sklypui t. y. ginčo Žemės sklypui, neatitinka tikrovės, kadangi notarinis įgaliojimas tvarkyti ar valdyti galimas tik konkrečiam nekilnojamojo turto daiktui su nurodytu unikaliu numeriu, o ne abstrakčiai „kaimyniniam”. V. K. galėjo vykdyti tik konsultacinio pobūdžio derybas su bendrasavininke (ieškove) ar jos atstovais, bet neturėjo teisės pasirašyti. Minimą notarinį įgaliojimą apeliantė privalėjo pristatyti teismui, kad būtų galima įsitikinti šio dokumento teisingumu ir tinkamumui šios bylos ginčo kontekste.
10.2. Apeliantės teiginiai apie galimas bendro Žemės sklypo dalybas (pasidalinimo ribas) neturi reikšmės, kadangi Žemės sklypo pasidalinimas negalimas be kadastrinių matavimų įteisinimo. Pasidalinimo klausimas nesusijęs su bendro sklypo kadastriniais matavimais ir jų įteisinimu.
10.3. Žemės sklypo preliminarūs matavimai atlikti 2000 m. sausio 11 d., nustatytas 5,17 ha plotas. UAB „Valakas“ atlikto ir NŽT patikrinto, bet dėl apeliantės parašo trūkumo, NŽT nepatvirtinto plano plotas 5,1357 ha. Skirtumas, skirtingai nuo apeliantės teiginių, sudaro 3,43 aro (t. y. 343 kv. m). Ieškovei buvo paaiškinta UAB „Valakas“ atstovo, kad sklypo konfigūracija labai nežymiai pasikeitė dėl to, jog dalyje aptariamo sklypo stovėjo kaimynų statiniai (tvora), todėl kaimynai geranoriškai, be jokių ginčų, kompensavo užimtą Žemės sklypo dalį kita, atitinkama dalimi. Bendras sklypo plotas sumažėjo labai nežymia 0,66 procento dalimi dėl galimai valstybinės žemės ploto pasikeitimų prie Vabalkšnės upelio ir, atsižvelgiant, į vėliau, po 2000 m. sausio 11 d. tiksliai permatuotus kaimyninius sklypus. Teismas, priimdamas sprendimą, priešingai, nei teigia apeliantė, įvertino galimas matavimo paklaidas ir įvertino apeliantės, niekuo nepagrįstą nusistatymą, dėl ieškovės užsakymu atliktų sklypo kadastrinių matavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
Dėl bylos nutraukimo, įvykus šalių sutapčiai
11. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – Žemės sklypas) bendraturčių: ieškovės J. G. firmos „E.“ bei atsakovių A. K. ir U. K. ginčas dėl sklypo kadastrinių matavimų suderinimo su NŽT ir įregistravimo viešajame registre be atsakovių sutikimo, taip pat dėl išlaidų, patirtų kadastriniams matavimams atlikti, atlyginimo.
12. Kaip minėta, skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2023 m. rugpjūčio 7 d., o 2023 m. rugsėjo 8 d. apskųstas atsakovės A. K. apeliaciniu skundu. Iš bylos medžiagos matyti, kad užtrukus apeliacinio skundo priėmimo stadijai (šalinat apeliacinio skundo trūkumus), byla su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui išsiųsta tik 2024 m. liepos 11 d. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties (kuria buvo atsiakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą) nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui 2024 m. kovo 25 d. (iki apeliacinio skundo priėmimo) apeliantė pateikė pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog atsakovės (apeliantė ir jos sesuo U. K.) nėra Žemės sklypo bendraturtės, nes joms nuosavybės teise priklausiusi sklypo dalis antstolės S. Ž. buvo perduota skolininkų (atsakovių) pasiūlytam pirkėjui. Nepaisant pareiškime nurodytų aplinkybių, apeliantė 2024 m. birželio 18 d. pateikė į bylą pareiškimą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą apmokėjimą pagrindžiantį kvitą ir prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.
13. Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Atvejai, kuomet viena iš šalių pasitraukia iš proceso (bylos nutraukimas dėl fizinio asmens mirties ar likvidavus juridinį asmenį, kai, atsižvelgiant į ginčo santykius, neleidžiamas teisių perėmimas) numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 7 ir 8 punktuose. Šias nuostatas aiškindamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tik esant abiem materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą atitinkamu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015, 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantės minėtame pareiškime nurodytos aplinkybės apie jos ir atsakovės U. K. Žemės sklypo dalies perleidimą vykdymo procese pasitvirtino. Iš 2024 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovėms priklaususios 354/1034 Žemės sklypo dalys nuosavybės teise 2024 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų Nr. S-24-76-12548 ir Nr. S-24-76-12549 pagrindu priklauso į bylą neįtrauktam asmeniui M. K.. Be to, iš minėto išrašo taip pat matyti, jog ieškovei priklausiusi 340/517 Žemės sklypo dalis 2024 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4725 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jam minėtam į bylą įtrauktam asmeniui M. K. ir jo sutuoktinei N. K..
15. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė ekstraordinarinė situacija, kuomet bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu ginčo Žemės sklypo bendraturčiais esantys asmenys, pasikeitė po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo. Be to, kaip matyti ir Nekilnojamojo turto registro duomenų, į bylą abiejų šalių procesinėje pozicijoje, kaip ieškovės ir atsakovių materialinių teisių perėmėjais, turėtų įstoti tie patys asmenys – sutuoktiniai M. K. ir N. K., kurie, kas taip pat matyti iš minėto Nekilnojamojo turto registro išrašo, nėra suinteresuoti pirmosios instancijos teismo išspręsto ginčo rezultatu, nes nuo 2024 m. liepos 29 d. viešajame registre jau yra įregistruoti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos 2024 m. birželio 27 d. atliko S. V..
16. Įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2024 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų Nr. S-24-76-12548 ir Nr. S-24-76-12549 bei 2024 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4725 pagrindu bylos šalių materialines teises perėmė į bylą neįtraukti asmenys M. K. ir N. K., kurie byloje turėtų dalyvauti abiejų šalių statusu, t. y. įvyko šalių sutaptis. Įvykus bylos šalių sutapčiai, civilinis procesas negali būti tęsiamas, o pateikto apeliacinio skundo išnagrinėjimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylą nutraukus dėl šalių sutapties, kiti su šia aplinkybe nesusiję apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai prarado aktualumą ir teisinę reikšmę, todėl neturi įtakos bylos baigčiai ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Nutraukus bylą dėl šalių sutapties, jokie iki materialinių ir procesinių teisų perėmimo buvusių šalių – J. G. firmos „E.“ bei atsakovių A. K. ir U. K. tarpusavio bylinėjimosi išlaidų klausimai nesprendžiami, tačiau įvertinus tai, jog byloje buvo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas panaikintu teismo sprendimu buvo grąžinęs J. G. firmai „E.“ žyminio mokesčio permoką, teisėjų kolegija šiais klausimais pasisako.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022 31 punktas).
21. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pagal dalyvavusių byloje asmenų procesinius santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, įvertinant proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju J. G. firmas „E.“ buvo šios bylos iniciatorė – siekdama savo galimai pažeistų teisių gynimo teikė ieškinį, jį tikslino, tačiau galiausiai teisės į gynybą nerealizavo, perleisdama nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypo dalį kitiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal ieškovės procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais byloje patirtos 52,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš bylą iniciavusio asmens. Įvertinus tai, kad teikdama ieškinį J. G. firma „E.“ sumokėjo daugiau, nei įstatymo nustatyta, žyminio mokesčio ir įgijo teisę į 161 Eur žyminio mokesčio permoką, įskaičius į minėtą sumą iš įmonės priteistinas 52,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jai grąžintina 108,20 Eur žyminio mokesčio permoka (161 - 52,80 = 108,20 Eur), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 94 straipsniu, 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės J. G. firmos „E.“ ieškinį atsakovėms A. K. ir U. K., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo suderinti kadastrinių matavimų bylas ir jų įregistravimo be bendraturčių sutikimo bei turėtų išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo nutraukti.
Grąžinti ieškovei J. G. firmai „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 108,20 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 20 euro centų) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė