Civilinė byla Nr. e2A-2168-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14329-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.2.2.3.1.10; 2.1.2.4.2.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ patikslintą ieškinį atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių 2020 m. vasario 19 d. visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje advokatų profesinė bendrija „Duelex“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Via Sportas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (toliau – atsakovė; bendrija) dėl bendrijos narių 2020 m. vasario 16 d. visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2020 m. vasario 16 d. vykusio pakartotinio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimus 6 darbotvarkės klausimu (6.1 patvirtinti 2019-2024 m. ilgalaikį planą (toliau – ilgalaikis planas), 6.2 patvirtinti 0,1169 Eur/kv. kaupiamąsias įmokas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą) bei 7 darbotvarkės klausimu (patvirtinti tarifus laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Pastate yra 138 butai ir 39 negyvenamosios patalpos, iš viso 177 nekilnojamojo turto vienetai, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 37 nekilnojamojo turto vienetai. Juridinių asmenų registre yra įregistruota bendrija, tačiau ieškovė nėra bendrijos narė ir jos sprendimų priėmime nedalyvauja.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal 2019 m. kovo 31 d. neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Šio susirinkimo metu priimti nutarimai darbotvarkės 6.1, 6.2 ir 7 klausimais negalėjo būti priimti ir pažeidžia ieškovės interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais:

3.1.                      Darbotvarkės 6.1 ir 6.2 klausimais priimtais nutarimais buvo patvirtintas 2019-2024 m. ilgalaikis planas ir 0,1169 Eur/kv. kaupiamųjų įmokų tarifas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą, tačiau ilgalaikis planas ir kaupiamųjų lėšų tarifas negali būti tvirtinami bendrijos narių susirinkime, nes CK 4.82 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 9 punktas nustato, jog apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka; 

3.2.                      Ilgalaikis planas parengtas ir kaupiamosios įmokos tarifas apskaičiuotas netinkamai. Atsakovės patvirtintame ilgalaikiame plane nurodyta, kad atliktini darbai yra detalizuoti 2018 m. spalio 12 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. AKDA181012-01, tačiau dalis Apžiūros akte nurodytų darbų negali būti laikomi atnaujinimo (remonto) darbais, kurie reikalingi atlikti, kad pastatas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Apžiūros akte nėra nurodyti liftų atnaujinimo / remonto darbai, ilgalaikiame plane taip pat nenurodyta, kokie darbai, susiję su liftų remontu (atnaujinimu), bus atliekami, tačiau nustatytas kaupiamasis tarifas liftų remontui. Prie susirinkimo protokolo kaip priedas pridėti liftų defektiniai aktai ir sąmatos, kurios turėtų pagrįsti kaupiamojo tarifo liftų remontui nustatymą, tačiau pagal šiuos defektinius aktus ir jų pagrindu parengtas sąmatas bendrija pastato bendraturčiams jau yra išrašiusi sąskaitas 2018 gruodžio mėn., 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais. Be to, kas mėnesį yra renkamas mokestis pagal techninės priežiūros tarifą, kurio aprašyme nurodyta, jog jis apima ir liftų priežiūrą. Dėl to nėra jokio pagrindo papildomai kaupti lėšas liftų remonto darbams. Rengiant ilgalaikį planą nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų nustatyta reali preliminari ilgalaikiame plane nurodytų darbų kaina. Apskaičiuojant ilgalaikiame plane numatytų atskirų priemonių kainą iš šios sumos turėtų būti atimta suma, kuri jau yra sukaupta (aprašo 6 punktas), tačiau tvirtinant ilgalaikį planą nebuvo pateikta duomenų apie surinktas ir panaudotas kaupiamąsias lėšas. Be to, atsakovė netinkamai taikė apraše nurodytą formulę tarifui apskaičiuoti, dėl ko buvo apskaičiuotas nepagrįstai didelis tarifas;

3.3.                      Pakartotiniame susirinkime buvo pateiktas pakoreguotas ilgalaikis planas, kas laikytina procedūriniu pažeidimu. Nors Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) nenumato, per kiek laiko turi būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas po pirmojo neįvykusio susirinkimo, tačiau DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, todėl jis turėtų būti sušauktas per protingą terminą. Šiuo atveju pakartotinis susirinkimas sušauktas beveik po metų. Nors 2019 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 16 d. susirinkimų darbotvarkės praktiškai identiškos, tačiau siūlomų sprendimų projektai pakartotiniam susirinkimui buvo pakoreguoti;

3.4.                      Darbotvarkės 7 klausimu priimtu nutarimu buvo patvirtinti tarifai laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Pagal įmokų tarifus turėtų būti apmokamos konkrečios daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo paslaugos, kurias teikia namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jo atitinkamoms paslaugoms teikti pasamdyti tretieji asmenys, t. y. įmokų tarifai turi atitikti gaunamos tokio pobūdžio paslaugos kainą. Tačiau šiuo atveju nei iš susirinkimo protokolo, nei iš jo priedų nesimato, kodėl buvo nustatyti nurodyto dydžio tarifai. Be to, susirinkime patvirtintas naujas bendrijos apyvartinių lėšų tarifas, kuris skirtas ne apmokėti kokias nors konkrečias suteiktas paslaugas, o dengti neįvardintus einamuosius mokėjimus. Bendrijos apyvartinių lėšų tarifas sudaro beveik pusę visų tarifų, todėl pagal šį tarifą papildomai būtų mokama beveik tiek pat, kiek už suteiktas paslaugas, tačiau negaunama jokių paslaugų. Bendrijai nustačius tokį neapibrėžtą tarifą, nepagrįstai sudaromos sąlygos netrukdomai savo nuožiūra disponuoti didele visiems pastato bendraturčiams priklausančia pinigų suma. Taigi, patvirtinti tarifai neatitinka gaunamos paslaugos kainos, kas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai, DNSBĮ 21 straipsnio 3 daliai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

4.       Atsakovė Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:  

4.1.                      Bendrija sprendimus priėmė neperžengdama savo kompetencijos ribų, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, nes bendrijos teisė tvirtinti ilgalaikį planą ir mėnesinį kaupiamąjį tarifą yra įtvirtinta bendrijos įstatų 10.2 punkte. Be to, ilgalaikio plano tvirtinimas yra priskirtas bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai specialiame teisės akte – DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Kaupiamasis pastato fondas yra sudaromas aprašo pagalba, todėl būtent bendrija kaip pastato administratorius ir turi teisę nustatyti kaupiamąsias mėnesines įmokas, kurios yra skirtos užtikrinti pastato atitiktį esminiams statinio reikalavimams pagal numatytus konkrečius remonto darbus. Susirinkimo metu buvo patvirtintas ilgalaikis planas, kuris yra rengiamas, įtraukiant darbus, kurie privalomi atlikti, jog namas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, todėl toks klausimas nepatenka į DNSB 12 straipsnio reguliavimo sritį ir yra priskirtinas bendrijos, kaip pastato administratoriaus, narių susirinkimo kompetencijai;

4.2.                      Bendrija tarifus apskaičiavo tinkamai: 2018 m. spalio 12 d. UAB „Servico“ pateikė „Statinio kasmetinės apžiūros aktą“ (toliau – apžiūros aktas), kuriame nurodė namo defektus, deformacijas ir gedimus, pagal kuriuos buvo pateiktos preliminarios kiekvieno iš nurodyto trūkumo šalinimo kainos. Atsižvelgiant į tai ir numatomą darbų atlikimo laikotarpį, mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas buvo apskaičiuotas pagal aprašo reikalavimus, taip pat įvertinant tai, jog buvo praėję laiko nuo preliminarių kainų nurodymo ir buvo būtina įvertinti jų pokytį. Konkretaus tarifo skaičiavimas buvo atliekamas imant laikotarpį, kiek laiko yra planuojama kaupti lėšas, kas atitinka aprašo 6 punkto formulę. Aprašo 6 punkte yra įtvirtinta sąlyginė norma, t. y. kaupiamos lėšos atimamos tik tuo atveju, jeigu ilgalaikiame plane yra nurodytos priemonės, kurioms buvo rinktos kaupiamosios lėšos. Šiuo atveju sukauptos kaupiamosios lėšos skirtos pašalinti kitus neatitikimus ir apmokėti kitus ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie reikalingi tam, kad namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kuriais ginčijamas lėšų kaupimas liftų remontui, peržengia bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė neginčija UAB „Kone“ pateiktų defektinių aktų ir atitinkamai pagal sąmatas paskirstytų mokėjimų gyventojams, be to, klausimas dėl ieškovės pareigos mokėti už liftų remonto darbus yra nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Be to, tarifas buvo nustatytas nenumatytiems darbams ir neapima defektiniuose aktuose identifikuotų trūkumų. Ieškovė, neprisidėdama prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, žino, kad bendrija, ieškovei nemokant, nurodytos sumos negalėjo surinkti, o ieškovei pasirinkus ginčyti tik susirinkime priimtus sprendimus, ieškinys šioje apimtyje išeina už bylos nagrinėjimo ribų;

4.3.                      Susirinkime nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti priimtus sprendimus. Susirinkimas įvyko pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir pagal abiejų susirinkimų darbotvarkę buvo numatytas ilgalaikio plano tvirtinimas;

4.4.                      Susirinkimo nutarimas 7 darbotvarkės klausimu teisėtas ir pagrįstas, nes pagal teisinį reglamentavimą kompetencija priimti sprendimus dėl tarifų yra suteikta bendrijos visuotiniam susirinkimui ir būtent bendrijos visuotinis susirinkimas sprendžia, kokie ir kokio dydžio tarifai turėtų būti tvirtinami. Bendrijos nustatyti tarifai buvo apskaičiuoti, įvertinant paslaugų kainų dydžius bei galimus paslaugų kainų pokyčius (didėjimą). Nustatytas apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant užtikrinti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir bendrijos bei pastato savininkų susirinkimų sprendimų įgyvendinimą, nes apyvartinės lėšos naudojamos bendrijos einamiesiems mokėjimams su paslaugų teikėjais ar pardavėjais apmokėti ir bendrijos skoloms už anksčiau suteiktas paslaugas padengti. Pagal dabartinę situaciją bendrija nepajėgi laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas, nes didelė dalis namo bendraturčių (ypač ieškovė, kuri nuosavybės teise valdo 46,6 proc. viso namo patalpų plotą) laiku neatsiskaito su bendrija. Paslaugų teikėjai ar pardavėjai grasina sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą ir kreiptis į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo, todėl apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant dengti esančius įsiskolinimus.

5.       Trečiasis asmuo advokatų profesinė bendrija ,,Duelex“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 16 d. atsakovės narių susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu – patvirtinti apyvartinių lėšų tarifą; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti pagal byloje esančius įrodymus bei ginčui taikytinas teisės normas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad: 

5.1.                      Bendrijos patvirtintas apyvartinių lėšų tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes bendrijos narių susirinkimas neturėjo kompetencijos priimti sprendimą dėl tokio tarifo nustatymo. Apyvartinių lėšų tarifas nepatenka į DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 12 punktuose nustatytas bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijos ribas ir nėra skirtas bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti. Apyvartinių lėšų tarifo nustatymas reiškia įpareigojimą pastato butų ir patalpų savininkams neatlygintinai padovanoti (ar neatlygintinai bei neterminuotai paskolinti) atsakovei pinigines lėšas tam, kad šiomis lėšomis būtų padengti atsakovės įsiskolinimai tretiesiems asmenims, atsiradę dėl tos priežasties, kad kiti pastato butų ir patalpų savininkai neatsiskaito su atsakove;

5.2.                      Sprendimas nenumato, kokiu būdu, tvarka ir terminais sąžiningai mokančių butų ir patalpų savininkų kaip apyvartinės lėšos sumokėtos pinigų sumos bus grąžinamos, sumokant už naudojimąsi svetimomis lėšomis. Tokiu būdu yra pažeidžiama CK bei DNSBĮ numatyta atsakovės visuotinio susirinkimo kompetencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, nustatantis, kad nuosavybė yra neliečiama. Asmuo, mokantis atsakovei už paslaugas pagal nustatytus tarifus, jau yra įvykdęs prievolę apmokėti visas su atsakovės administravimu bei bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu susijusias išlaidas ir papildomai nieko neprivalo apmokėti;

5.3.                      Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės įsiskolinimas tiekėjams atsirado išimtinai dėl dalies butų ir patalpų savininkų (ypač akcentuojant ieškovę) nenoro atsiskaityti su atsakove, o ne dėl, tame tarpe, atsakovės valdymo organų netinkamų veiksmų ir / ar neveikimo (pvz., neveiklumo išieškant skolas ir atliekant skolų atsiradimo / užkardinimo prevencinius veiksmus). Atsakovė taip pat nėra priėmusi jokio sprendimo dėl palūkanų laiku neatsiskaitantiems asmenims skaičiavimo, o tokių palūkanų nustatymas turėtų ne tik prevencinį poveikį, tačiau būtų papildomas atsakovės pajamų šaltinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio narių susirinkimo nutarimus 6.1 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti 2019–2024 m. ilgalaikį planą, 6.2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti 0,1169 Eur / kv. m kaupiamąsias įmokas pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą, ir 7 darbotvarkės klausimo dalyje, kurioje nutarta patvirtinti bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 193,55 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti trečiajam asmeniui advokatų profesinei bendrijai ,,Duelex“ iš atsakovės 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmesti.

7.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijami klausimai buvo sprendžiami bendrijos narių, o ne visuotiniame savininkų susirinkime, todėl, vertinant priimtų sprendimų teisėtumą, turi būti nustatoma, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas CK 4.85 straipsnis klausimus, priskirtus namo bendrosios nuosavybės savininkų kompetencijai, išsprendžiant daugiabučio namo savininkų bendrijos sprendimu. Šiam klausimui išspręsti turi būti nustatyta, ar ginčijamais sprendimais, priimtais bendrijos narių susirinkime, nebuvo sprendžiami klausimai, patenkantys į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies apibrėžtą klausimų sritį.

8.       Teismo vertinimu, iš pateikto sprendimo 6 darbotvarkės klausimu argumentavimo matyti, kad buvo reaguojama į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020 tarp tų pačių šalių, pateiktus išaiškinimus, ir siekta pagrįsti faktinę aplinkybę, jog ilgalaikis planas tvirtintas ir kaupiamasis tarifas nustatytas siejant juos su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, ir tokiu būdu patvirtinti, jog šį sprendimą 6 darbotvarkės klausimu galėjo priimti bendrijos nariai susirinkime.

9.       Teismo įsitikinimu, kaip buvo nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020, svarbus ne teisės aiškinimas per se (savaime), o ginčijamo sprendimo turinys. Kaip matyti, ginčijamas sprendimas 6 darbotvarkės klausimu priimtas remiantis UAB ,,Servico“ 2018 m. spalio 12 d. statinio kasmetinės apžiūros aktu Nr. AKDA181012-01, kuriame nėra konstatuota, jog dėl objektų gedimų ir trūkumų pastatas neatitiktų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų. Priešingai, akto gale pateikta išvada: ,,statinio techninė būklė yra patikima ir tenkina esminius statinio reikalavimus ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas ,,STR 2.01.01.(1):2005“. Tai, kad susirinkimo protokole nurodyti argumentai dėl statinio privalomųjų reikalavimų tenkinimo, nekeičia tokio sprendimo pagrindu esančio dokumento turinio ir esmės. Akte fiksuota eilė gedimų ir trūkumų, susijusių su pastato nusidėvėjimu, taisytinomis detalėmis, ir tokio pobūdžio darbai iš esmės vertintini kaip patenkantys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo reguliavimo sritį. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą patvirtina ir atsakovės teiginys, kad buvo remtasi būtent šiuo nutarimu ir aprašu. Taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. kovo 9 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A257-36/20(2.9.8-UK9) apžiūros metu nustatyta, kad pastato konstrukcijų būklė patenkinama.

10.       Atsižvelgdamas į šio aprašo, taip pat į ginčijamo sprendimo turinį, įvertinus statinio kasmetinės apžiūros akte nurodytus darbus, kuriems kaupiamos lėšos, teismas konstatavo, kad šie sprendimai patenka į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reguliuojamą apimtį – tai sprendimai dėl pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo. Aplinkybę, jog tokie sprendimai pagal teisinį reguliavimą turi būti svarstomi ir priimami visuotiniame pastato bendraturčių susirinkime, teismo vertinimu, patvirtina tiesiogiai aprašo 9 punkte įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovės pateiktas aiškinimas, pagal kurį tokie darbai ir jiems skirtos lėšos turėtų būti priskirti priemonėms, susijusioms su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, ir dėl to nepatektų į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reguliavimo apimtį, neatitiktų sisteminio teisės aktų aiškinimo ir lemtų jų tarpusavio prieštarą, nes bet koks kaupimas aprašo pagrindu būtų siejamas su privalomaisiais pastato naudojimo ir priežiūros reikalavimais (kas nurodyta paties aprašo pavadinime), ir patektų į bendrijos kompetencijos spręsti sritį, kai tuo tarpu pačiame apraše įtvirtinta priešingai.

11.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog sprendimai, priimti bendrijos susirinkimo darbotvarkės 6 klausimu ir grįsti aprašo nuostatomis, nepatektų į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies apimtį. Konstatavęs, kad kompetenciją šiems klausimams spręsti teisės aktai suteikia visuotiniam visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, ieškinio dalį dėl bendrijos susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu pripažino ją pagrįsta ir tenkino.

12.       Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad bendrija, savo narių susirinkime patvirtindama ilgalaikį planą ir kaupiamąsias įmokas pagal jį, peržengė kompetencijos ribas ir priėmė sprendimus klausimais, spręstinais visuotiniame visų patalpų savininkų susirinkime, argumentai dėl paties ilgalaikio plano parengimo ir kaupiamųjų įmokų tarifo skaičiavimo netenka teisinės reikšmės ginčo baigčiai.

13.       Teismas taip pat vertino, jog dalis ieškovės išdėstytos kritikos ilgalaikio plano parengimui ir kaupiamųjų įmokų skaičiavimui taip pat pripažintina pagrįsta. Dalis apžiūros akte nurodytų darbų priskirtini einamiesiems darbams, kurie, tikėtina, turėtų būti atliekami nuolat už surenkamus einamuosius mokėjimus (pavyzdžiui, šiukšlių pašalinimas (1.7 p.), voratinklių valymas, šviestuvų keitimas (1.29 p.), kelio ženklų pašalinimas (7.32-7.33 p.). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šie ieškovės išvardinti darbai pagal STR 1.07.03:2017 yra priskirtini atnaujinimo (remonto) darbams, kurie reikalingi atlikti, kad namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nors tokie atsakovės teiginiai dar kartą patvirtina nurodytų darbų priskirtinumą apraše nustatytam pobūdžiui ir, kartu, būtinybę, vadovaujantis tuo pačiu aprašu, dėl jų spręsti savininkų susirinkime, tačiau, atsižvelgiant į nustatytų tarifų einamiesiems poreikiams tenkinti bei bendrijos išrašomų sąskaitų turinį, pritartina, jog poreikis tokius darbus įtraukti ir į ilgalaikį planą, turėtų būti argumentuojamas plačiau.

14.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė taip pat pagrįstai nurodė, kad kyla abejonių dėl apraše įtvirtintos formulės taikymo tinkamumo. Šiuos teiginius ieškovė grindė nurodydama, kad pagal formulę turėtų būti įvertinamas kiekvienam numatomam atlikti darbui, kuriam kaupiamos lėšos, lėšų sukaupimui reikalingas laikas. Tokiu būdu kaupiamasis tarifas turėtų kisti, priklausomai nuo to, kuriems darbams sukaupiamos lėšos ir darbai atliekami. Tuo tarpu, kaip matyti iš ginčo susirinkimo protokolo, 6.2 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas fiksuotas 0,1169 Eur / kv. m kaupiamosios įmokos tarifas. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat buvo konkrečiai nurodžiusi, kad ,,bendrijos kartu su ilgalaikiu planu patvirtintas mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, kuris yra lygus 0,1169 Eur / kv., yra apskaičiuotas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti“ (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 35 punktas). Vėliau atsakovė, atsikirsdama į ieškinio teiginius, aiškino, kad kaupiamoji įmoka tvirtinta pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą, ir nurodė, kad kaupiamasis tarifas ir buvo skaičiuojamas ieškovės nurodytu būdu, t. y. kaip kintamas, priklausomai nuo sukaupiamų lėšų tam tikriems darbams ir jų atlikimo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (DOK-76609). Vis dėlto, iš paties nutarimo 6.2 darbotvarkės klausimu formuluotės nėra pakankamai aišku, kad patvirtintas 0,1169 Eur / kv. m kaupiamosios įmokos tarifas turėjo būti kintamas ir kisti pagal 2019–2024 m. ilgalaikį planą. Dėl to pripažintina, jog nutarimo tekstas suformuluotas neaiškiai ir klaidinančiai, o atsakovės pozicija šiuo klausimu prieštaringa.

15.       Kaip nepagrįstus, teismas atmetė ieškovės teiginius, jog nebuvo imtasi pakankamų veiksmų realiai preliminariai ilgalaikiame plane nurodytų darbų kainai nustatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, turi būti nustatomos tik apytikslės kainos, o atsakovė pateikė duomenis, kurie buvo vertinami tokioms nustatyti. Taip pat teismas atmetė ieškovės teiginius, kad atsakovė nesilaikė aprašo 6 punkto reikalavimų, nes, skaičiuodama įmokas, neatsižvelgė į sukauptas lėšas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pateikė tokį sprendimą paaiškinančius įrodymus – 2019 m. kovo 4 d. Bendrijos valdybos susirinkimo protokolą, kuriame fiksuotas sprendimas neįtraukti sukauptų lėšų į kaupiamosios įmokos dydžio skaičiavimą, o šias lėšas naudoti nustatytiems defektams ar namo trūkumams šalinti.

16.       Dėl darbotvarkės 7 klausimu patvirtintų tarifų dydžio nustatymo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju bendrijos narių susirinkimas, neperžengdamas nustatytos kompetencijos ribų, patvirtino tarifus 2020 m. sausio–gruodžio mėnesių laikotarpiui. Atsakovės atstovai paaiškino, kad bendrijos nustatyti tarifai apima ir buvo apskaičiuoti, įvertinant paslaugų kainų dydžius bei galimus paslaugų kainų pokyčius (didėjimą); pateikė šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad tarifai yra tvirtinami laikotarpiui į ateitį, todėl grindžiami tam tikrais prognozuojamais dydžiais, taip pat įvertinus atsakovės pateiktą medžiagą dėl tarifų kitimo ir poreikio juos keisti, taip pat atliktų keitimų apimtį, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog patvirtinti tarifai neatitiko realių poreikių. Dėl to ieškinio dalį dėl 7 darbotvarkės klausimu patvirtintų tarifų (išskyrus bendrijos apyvartinių lėšų tarifą) panaikinimo teismas atmetė, kaip neįrodytą.

17.       Teismas pažymėjo, jog iš bendrijos apyvartinių lėšų tarifo paaiškinimo matyti, kad nurodytas mokėjimas nepatenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Mokėjimas nėra nustatytas už bendrijos suteiktas paslaugas ar patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, priežiūrą ar administravimą. Taip pat tarifas nėra siejamas su pastato bendraturčio pareigų, nustatytų DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje vykdymu ir nepatenka į DNSBĮ 10 straipsnio apibrėžtą daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų visuotinio susirinkimo kompetenciją. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka.

18.       Pažymėjo, kad atsakovės atstovai tiek susirinkimo protokole, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu plačiai paaiškino tokio tarifo nustatymo esmę, tikslą ir poreikį, t. y. tai, jog iš esmės tai yra specifinis, su konkrečios bendrijos problemomis susijęs mokėjimas, kai vienas iš bendraturčių atsisako mokėti už suteiktas paslaugas ir tai sudaro esminius trukdžius bendrijos veiklai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad nurodyta problema iš principo galėtų būti sprendžiama atsakovės pasiūlytu keliu – surenkant papildomas lėšas bendrijos funkcionavimui užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tokių lėšų rinkimas nepatenka į bendraturčio pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę apimtį, taip pat siejamas su tam tikrų lėšų skyrimu bendrijai, dengiant kitų asmenų skolų lemtą einamųjų lėšų trūkumą, nors pats lėšas skiriantis asmuo ir būtų pilnai atsiskaitęs už jam tenkančią paslaugų dalį, pripažino, kad sprendimas dėl tokių mokėjimų turėtų būti priimamas visų savininkų sutikimu ir sprendimu arba nustatytas kaip savanoriškai mokama parama bendrijai.

19.       Be to, teismas pažymėjo, jog kaip pagrįstai nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, atsakovei pripažįstant laikiną šiuo tarifu surenkamų lėšų perėjimo bendrijai pobūdį, nepagrįstai nėra nustatyta jokio mechanizmo, kaip būtų sprendžiamas šių lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimas po to, kai būtų išieškotos skolos iš skolininkų ir apyvartinių lėšų trūkumo problemos neliktų. Pagrįstais teismas pripažino šiuo klausimu išdėstytus trečiojo asmens argumentus, kad niekas negali būti verčiamas suteikti finansinę paramą, paskolą ar pan. prieš savo valią, mokėti už nesuteiktas paslaugas ar dengti kitų asmenų įsiskolinimus, nes tai pažeistų nuosavybės apsaugos garantijas.

20.       Teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl bendrijos susirinkime priimto sprendimo 7 darbotvarkės klausimu dalies, kuria patvirtintas bendrijos apyvartinių lėšų tarifas, pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nuo priėmimo dienos.

21.       Dėl procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo pakartotiniame susirinkime, teismas pažymėjo, jog viena vertus, DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 31 d. ir 2020 m. vasario 16 d. susirinkimų darbotvarkės praktiškai identiškos, ką pripažino ir ieškovė. Dėl to nėra pagrindo laikyti, jog buvo padaryti tokio pobūdžio pažeidimai.

22.       Kita vertus, teismas pažymėjo, jog savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Nagrinėjamu atveju pakartotiniame susirinkime buvo spręstas klausimas dėl visiškai naujo specifinio pobūdžio tarifo – bendrijos apyvartinių lėšų tarifo – tvirtinimo. Atsižvelgiant į šio klausimo ypatumus ir susietumą būtent su konkrečios bendrijos veiklos problemomis, manytina, jog apie tokio klausimo nagrinėjimą bendraturčiai turėtų būti atskirai informuojami įrašant šį klausimą darbotvarkėje. Tokiu būdu būtų išvengta situacijos, kai susirinkime sprendžiamas klausimas negalėjo būti bendraturčių numanomas kaip įprastai tokiais atvejais nagrinėtinas klausimas.

23.       Bylinėjimosi išlaidos proceso dalyviams teismas paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

24.       Apeliantė (atsakovė) (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. dalį, kuria buvo patenkintas patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Via Sportas“ 2020 m. gegužės 18 d. patikslintą ieškinį; priteisti apeliantės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

25.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl pastato ilgalaikio priežiūros ir remonto plano tvirtinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neatskleidė bylos esmės ir sprendime sistemiškai netaikė DNSBĮ 2 straipsnio 13-14, 16 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 14 straipsnio 6 dalies 10 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies, bet pasirinko taikyti tik DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, nepateikdamas motyvų ar argumentų, kuo remiantis netaikomas DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, anot apeliantės:

25.1.                      CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiti teisės aktai gali nustatyti sprendimų priėmimo tvarką, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog toks specialusis teisės aktas yra DNSBĮ. Būtent bendrijos narių visuotinis susirinkimas DNSB 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 14 straipsnio 6 dalies 10 punkto pagrindu turi išimtinę kompetenciją patvirtinti ilgalaikį planą ir jo tarifą pagal apraše nurodytą formulę;

25.2.                      teismas nepasisakė (nemotyvavo) ir nevertino bendrijos argumentų, jog pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą būtent bendrijai suteikta teisė nustatyti kaupiamąsias mėnesines įmokas, kurios yra skirtos užtikrinti namo atitiktį esminiams statinio reikalavimams;

25.3.                      teismas nepagrįstai nusprendė, jog ilgalaikį planą, kuriame yra nurodyti pastato remonto ir priežiūros darbai, patenkantys į STR 1.07.03:2017 (Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka) sritį ir kuriais siekiama užtikrinti pastato priežiūros privalomuosius reikalavimus, turi būti tvirtinami DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kai šioje teisės normoje expresis verbis nurodyta, jog ji taikoma (t. y. ne bendrijos narių susirinkimas, o viso pastato savininkų susirinkimas priima sprendimus) „dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo“;

26.       Teigia, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl apyvartinių lėšų tarifo nustatymo vien tik ieškovės (kai name yra daugiau nei 130 bendraturčių) reikalavimo pagrindu yra nepagrįstas, nenuoseklus, prieštarauja teisingumo bei ex injuria jus non oritur principams.

27.       Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka dėl sprendime atlikto netinkamo ilgalaikiame plane nurodytų darbų kvalifikavimo ir prilyginimo rekonstrukcijai ar atnaujinimui bei bendrijos teisės spręsti dėl privalomų techninės priežiūros darbų organizavimo atėmimo.

28.       Be kita ko, nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl ilgalaikio plano panaikinimo, kuri iš esmės, anot apeliantės, yra grindžiama klaidinga teismo prielaida, kad ilgalaikiame plane nurodyti namo remonto darbai, kuriais yra siekiama užtikrinti, jog namas atitinka esminius statinio reikalavimus, kaip to reikalauja STR 1.07.03:2017 (Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka) yra namo atnaujinimo darbai, o sprendimai dėl pastato atnaujinimo darbų būtinai turi būti priimami viso pastato (o ne bendrijos narių) susirinkime.

29.       Pažymi, jog ginčytame 2019-2024 m. ilgalaikiame plane buvo nurodyti darbai su nuoroda į detalų defektinį aktą, kuriuos buvo būtina atlikti, siekiant užtikrinti privalomuosius statybinius statinio reikalavimus. Tokius darbus bet kuriuo atveju buvo ir yra būtina atlikti ir nei bendrija, nei bet kuris bendraturtis neturi pasirinkimo teisės jų neatlikti ar su jais nesutikti.

30.       Anot apeliantės, žvelgiant vien į DNSBĮ atskiras nuostatas, tarp jų yra konkurencija ir neaiškumas būtent „pastato atnaujinimo“ sąvokos atžvilgiu. Yra net keletas teisės normų, kurios naudoja tokią sąvoką:

30.1.                      DNSBĮ 2 straipsnio 13 dalyje yra pateiktas toks „pastato atnaujinimo“ sąvokos aiškinimas: „Pastato atnaujinimas – pastato atnaujinimas (modernizavimas) ir pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus“. DNSBĮ 2 straipsnio 14 dalyje patikslinta, jog „Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme“, DNSBĮ 2 straipsnio 16 dalyje patikslinta, jog „Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (toliau – bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas“;

30.2.                      DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas „tvirtina <...> įmokas <...> kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui“;

30.3.                      DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte yra įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas atsako už „ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai)“;

30.4.                      DNSBĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra įtvirtinta, kad valdyba „svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio <...>“, kai tokie siūlymai „turi užtikrinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą“;

30.5.                      kadangi namo savininkų susirinkimas neturi įgaliotinių ar valdybos, tai rodo, kad ilgalaikis planas yra teikiamas bendrijos narių visuotiniam susirinkimui;

30.6.                      DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog „sprendimai <...> dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų“;

30.7.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 38 punkte nurodyta, kad „Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas“.

31.       Bendrijos nuomone, sisteminis DNSBĮ normų aiškinimas leidžia atskirti skirtingus „Pastato atnaujinimo“ sąvokos atvejus. Pažymi, jog teismui net ir išsprendus „Pastato atnaujinimo“ sąvokos kvalifikavimą, bet kuriuo atveju 2020 m. vasario 16 d. susirinkimo 6 punkte patvirtintas tarifas patenka į DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrijos kompetencijai priskirtos „įmokos kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui“ kategoriją ir todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

32.       Dėl bendrijos 2020 m. vasario 26 d. susirinkime patvirtinto kaupiamųjų lėšų tarifo teisėtumo ir DNSBĮ sisteminio aiškinimo nurodo, jog nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 išskyrė, jog į DNSBĮ 12 straipsnio taikymo sritį patenka „3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai“, tačiau nusprendė, jog „nagrinėjamu atveju [bendrijos] reikalavimas dėl sąmatos patvirtinimo ir finansavimo (14 klausimas) yra klausimas dėl bendrojo naudojimo objekto sukūrimo ar tvarkymo“, o ne klausimas dėl pastato atnaujinimo.

33.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne taikė pateiktą išaiškinimą, o tiesiog pakartojo pastraipą dėl į DNSBĮ 12 straipsnio reguliavimo sritį patenkančių klausimų.

34.       Apeliantė nurodo, jog nors ginčas tarp šalių kilo dėl susirinkimo metu 6 klausimu svarstyto ilgalaikio plano, kurį ieškovė prašė panaikinti, tačiau teismas skundžiamame sprendime neatliko sisteminio DNSBĮ aiškinimo, nes iš įstatymo nuostatų matyti, kad būtent bendrijos susirinkimas yra atsakingas už ilgalaikio plano – namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus plano, patvirtinimą.

35.       Nurodo, jog sistemiškai įvertinus skundžiamą sprendimą, konstatuotina, kad teismas neanalizavo visų DNSBĮ nuostatų, o analizavo tik DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl sprendime yra atliktas fragmentiškas ginčo teisinių santykių reguliavimo vertinimas ir padarytos klaidingos išvados, kad ilgalaikis planas yra tvirtinamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra laikomasi nuoseklumo.

36.       Teigia, jog aprašo 9 punktas taip pat yra nurodomoji norma, nukreipianti į CK 4.85 straipsnį, pagal kurį yra nukreipiama į DNSBĮ, kaip įstatymą, nustatantį kitokią tvarką. Pažymi, jog teismas negalėjo sprendimo grįsti Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu esant skirtingoms nei nagrinėjama byla faktinėms aplinkybėms. Be to, teigia, kad tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

37.       Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-534-253/2017, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas buvo sprendžiamas kaupiamojo mokesčio įsiskolinimo priteisimo klausimas, o ne ginčijamas priimtas ilgalaikis planas, sprendžiamas jo teisėtumo klausimas.

38.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino (nemotyvavo) bendrijos argumentų dėl sprendimo patvirtinti kaupiamąjį tarifą DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu:

38.1.                      teismas skundžiamame sprendime klaidingai kvalifikavo, kad bendrijos visuotinis susirinkimas neturi kompetencijos tvirtinti tarifus, nors tokia teisė jam yra įtvirtinta įstatyme ir bendrija nuolatos ir pakartotinai nurodė teismui, jog ginčijamas 2020 m. vasario 16 d. susirinkimo sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų tarifo patvirtinimo buvo priimtas DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu;

38.2.                      specialus teisės aktas, kuriame yra nustatyta kitokia nei CK sprendimų priėmimo tvarka yra DNSBĮ, kurio 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra expressis verbis nurodyta, jog būtent bendrijos narių susirinkimas „tvirtina <...> įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui“;

38.3.                      teismo sprendimas dėl bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijos tvirtinti tarifus yra pagrįstas kasacinio teismo išaiškinimais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014, kurie dėl skirtingų faktinių aplinkybių netaikytini šioje byloje.

39.       Teigia, jog DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis netaikytina namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo darbams:

39.1.                      teismas remdamasis neteisinga prielaida, jog ilgalaikio plano darbai yra atnaujinimo darbai, netinkamai taikė DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nurodyta, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai nesprendžia klausimų, susijusių su namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu;

39.2.                      teismas skundžiamame sprendime iš esmės nemotyvavo ir nenurodė, kuo remiantis konkretūs bendrojo naudojimo objektų darbai yra priskiriami atnaujinimo darbams arba darbams, susijusiems privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu; šis kvalifikavimas, anot apeliantės, yra reikšmingas, sprendžiant dėl DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies taikymo arba netaikymo byloje bei sprendžiant dėl ilgalaikį planą turėjusio tvirtinti subjekto; tokia teismo padaryta išvada prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui – ilgalaikiame plane nurodyti darbai yra dėl namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo;

39.3.                      minėti bendrojo naudojimo objektų darbai, priešingai nei sprendė teismas, pagal STR 1.07.03:2017 yra priskirtini darbams, kurie reikalingi atlikti, kad namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ilgalaikiame plane ir akte nurodyti darbai, kuriuos reikia atlikti ir kurių finansavimui buvo nustatytas tarifas: būtina sutvarkyti netvarkingą elektros instaliaciją, tinkamai ir tvarkingai pravesti žaibolaidžio vielą, sutvarkyti evakuacijos krypties šviestuvą, pašalinti šiukšles, atlikti vamzdžių šildymo kabelio remontą arba pakeisti nauju, sutvarkyti kabelių tvirtinimą ir t.t. Būtent tokie darbai patenka į STR 1.07.03:2017 reguliavimo sritį ir laikytini darbais, įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir kurie yra įtraukiami į ilgalaikius planus;

39.4.                      teismo teiginys, kad tai yra einamieji darbai – nors nėra nurodyta, kur yra apibrėžti einamieji darbai – prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, yra teisiškai neargumentuoti ir nepagrįsti. Ir nors teismas nustatė, kad „Akte fiksuota eilė gedimų ir trūkumų, susijusių su pastato nusidėvėjimu, taisytinomis detalėmis“, t. y. gedimai ir trūkumai patenka į STR 1.07.03:2017 reguliavimo sritį, tačiau klaidingai sprendė, kad tokie darbai nėra susiję su namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu;

39.5.                      teismo išvada, kad: „Iš tokio pateikto sprendimo argumentavimo matyti, kad buvo reaguojama į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020 tarp tų pačių šalių, pateiktus išaiškinimus, ir siekta pagrįsti faktinę aplinkybę, jog ilgalaikis planas tvirtintas ir kaupiamasis tarifas nustatytas siejant juos su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, ir tokiu būdu patvirtinti, jog šį sprendimą 6 darbotvarkės klausimu galėjo priimti Bendrijos nariai susirinkime.“, anot apeliantės, nepagrįsta;

39.6.                      nors teismas tinkamai identifikavo vieną esminių byloje spręstinų klausimų, tačiau padarė netinkamą išvadą, kad ilgalaikiame plane nurodyti darbai yra atnaujinimo darbai ir dėl to sprendimą turi priimti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Kadangi ilgalaikiame plane ir akte nurodyti darbai yra susiję su namo pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, todėl jie nepatenka į namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetenciją.

40.       Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas apyvartinių lėšų tarifas, nepagrįstumo, prieštaravimo teisingumo principui bei ex injuria jus non oritur principo pažeidimo nurodo, jog kadangi bendrijos patvirtintas bendrijos apyvartinių lėšų tarifas yra susijęs su namo technine priežiūra ir užtikrinimu, kad namas atitiktų privalomuosius reikalavimus, jis, priešingai nei konstatavo teismas, priklauso bendrijos visuotinio susirinkimo kompetencijai.

41.       Teigia, jog iš byloje esančių įrodymų – sprendimų bei bendrijos paaiškinimų – matyti, kad apyvartinių lėšų tarifo tikslas ir buvo surinkti lėšas, kurios naudojamos bendrijos einamiesiems mokėjimams paslaugų teikėjams ar pardavėjams už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą apmokėti ir skoloms už anksčiau suteiktas paslaugas padengti ir taip užtikrinti tęstinę pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir bendrijos bei pastato savininkų susirinkimų sprendimų įgyvendinimą.

42.       Nurodo, jog teismas konstatavo, kad bendrijos susirinkimas, tvirtindamas tarifus, neperžengė jam teisės aktuose nustatytų kompetencijos ribų. Tačiau toliau sprendime, vis dėl to, konstatavo, jog tarifas dėl bendrijos apyvartinių lėšų turi būti panaikintas. Iš to, anot apeliantės, seka, jog teismas priėmė sprendimą, kurio motyvai prieštarauja vieni kitiems ir nėra nuoseklūs. Vertina, jog teismo sprendimas privalo būti panaikintas kaip neatitinkantis sprendimui keliamo nuoseklumo reikalavimo.

43.       Nurodo, jog teismas nevertino ir nepasisakė, jog iš daugiau nei 140 name esančių bendraturčių apyvartinių lėšų tarifą ginčijo tik ieškovė, o jį palaikė tik 1 tretysis asmuo – advokatų kontora, kuri pati įstojo į procesą ir kurią ypatingai domino bendrijos skolininkų duomenys ir teiginiai, kad ji siūlė bendrijai teisines paslaugas.

44.       Teigia, jog apyvartinių lėšų tarifas buvo patvirtintas dėl to, kad ieškovei kaip 46,6 proc. patalpų savininkei piktybiškai vengiant mokėti už namo techninės priežiūros ar išlaikymo išlaidas ir jo skolai viršijus 96 000 Eur, tolimesnė namo techninės priežiūros ir privalomųjų pastato reikalavimų įgyvenimo veikla darėsi neįmanoma. Įsiteisėję teismų sprendimai (2021 m. kovo 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-241/2021) patvirtina, kad ieškovės elgesys buvo neteisėtas ir tokia skola egzistavo bei ieškovė turėjo pareigą dar apyvartinių lėšų tarifo priėmimo metu sumokėti 96 000 Eur viršijančią skolą.

45.       Nepaisant to, ieškovės dėl kurios teisei prieštaraujančio elgesio buvo nuspręsta priimti apyvartinių lėšų tarifą, šioje byloje teisme ginčija tokį tarifą. Bendrijos nuomone, tai rodo akivaizdų ex injuria jus non oritur principo pažeidimą, nes pats asmuo dėl kurio teisei prieštaraujančio elgesio toks tarifas buvo patvirtintas – jį ginčija teisme.

46.       Teigia, jog teismui nesuteikta kompetencija už bendriją spręsti, kokie tarifai yra būtini, siekiant užtikrinti namo atitiktį keliamiems reikalavimams, be to, skundžiamame sprendime minimas mechanizmas, „kaip būtų sprendžiamas apyvartinių lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimas“, dėl kurio panaikintas tarifas, nėra privalomas pagal teisės aktus, todėl tarifo panaikinimas, remiantis sprendime nurodytais reikalavimais, kurie nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose, pažeidžia teisinio stabilumo principą.

47.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Via Sportas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės (apeliantės) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.       Nurodo, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta teisinė pozicija, grindžiama atitinkamomis materialinės teisės normomis, kurios, teismo vertinimu, taikytinos, sprendžiant byloje kilusį ginčą bei kvalifikuojant ginčo teisinį santykį, neatitinka bendrijos teisinės pozicijos, per se nereiškia, jog bylos atveju nėra atskleista bylos esmės.

49.       Teigia, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aprašo 1 punktas patvirtina, jog aprašo prasme kaupiamosios įmokos turėtų būti kaupiamos, inter alia siekiant surinkti ir surinktomis lėšomis finansuoti namo (statinio) atnaujinimo statybos darbus, kurie pagal ilgalaikį planą turėtų būti vykdomi name (statinyje) būtent pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat, prireikus, siekiant surinkti ir finansuoti statybos darbus name (statinyje), kurie nenumatyti ilgalaikiame plane kaip atliktini privalomi darbai.

50.       Nurodo, jog kaip matyti iš bendrijos susirinkimo 2020 m. vasario 21 d. protokolo 6 punkto turinio, būtinybė patvirtinti ilgalaikį planą ir 0,1169 Eur/kv. m. dydžio mėnesinę kaupiamąją įmoką buvo siejama esą su poreikiu įgyvendinti privalomuosius namo (statinio) naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Be to, ten pat nurodyta, kad, rengiant ilgalaikį planą, remiamasi aprašo 3 punktu, o ilgalaikis planas yra parengtas pagal aprašo priedą „Mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo apskaičiavimo pavyzdys“. Tokiu būdu, teikiant bendrijos narių susirinkimui tvirtinti parengtą ilgalaikį planą, expressis verbis buvo remiamasi aprašo nuostatomis.

51.       Vertina, jog aprašu reikia remtis ne selektyviai, o visomis jo nuostatomis. Be to, priede esančios ilgalaikio plano pavyzdžio lentelės eilutėje „Darbų pavadinimas“ išvardytų statybos darbų pavadinimai neleidžia spręsti, esą aprašas turėtų būti taikomas tik pastato atnaujinimo (modernizavimo), kaip jis apibūdintas DNSBĮ 2 straipsnio 14 dalyje, atveju. Pažymi, jog teikiant bendrijos narių susirinkimui tvirtinti ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą (0,1169 Eur/kv. m.) buvo tiesiogiai remiamasi aprašu, tai pagal šio aprašo 9 punktą ilgalaikis planas ir kaupiamoji įmoka turėjo būti teikiami tvirtinti ne bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, o namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui, todėl teismo sprendime padaryta išvada laikytina teisiškai pagrįsta.

52.       Bylos atveju, ieškovės įsitikinimu, tampa visiškai teisiškai nereikšmingi bendrijos apeliaciniame skunde esantys argumentai, kuriais pateikiamas sąvokų „pastato atnaujinimas - pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ ir „pastato atnaujinimas – pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus“ aiškinimas ir nurodomi šių sąvokų tarpusavio skirtumai. Be to, pastato atnaujinimas (modernizavimas) suponuoja ne tik pastato ar jo tam tikrų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų) savybių pagerinimą, bet ir, prireikus, jų atkūrimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Būtent tokį patį tikslą turi ir pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nors pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus tikslai nėra visiškai tapatūs, tačiau iš dalies gali sutapti, kai pastato atnaujinimu (modernizavimu) siekiama pastato ar jo tam tikrų bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų) savybių atkūrimo, tačiau tiek pirmuoju atveju, tiek ir antruoju atveju, sprendimus tokiais klausimais (pirmuoju atveju – sprendimą dėl pastato atnaujinimo projekto patvirtinimo, o antruoju atveju – dėl ilgalaikio plano patvirtinimo) turėtų priimti ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, įskaitant namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5, 6 straipsniai ir aprašo 9 punktas).

53.       Pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju, dėl subjekto, įgalioto spręsti dėl ilgalaikio plano patvirtinimo ir tam tikslui mėnesinės kaupiamosios įmokos kaupimo patvirtinimo, teismas jau yra sprendęs anksčiau kitoje civilinėje byloje, todėl turėtų būti vadovaujamasi prejudiciniais faktais. Nurodo, jog teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6435-964/2019, pripažino ieškovės apskųstą bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas kaupiamųjų lėšų tarifas, negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, o Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020, paliko galioti 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą.

54.       Ieškovės įsitikinimu, bendrija byloje nepagrįstai neatsižvelgia į DNSBĮ 1 straipsnyje apibrėžtą šio įstatymo paskirtį, kuri kartu leidžia spręsti dėl DNSBĮ taikymo srities (apimties). Teigia, jog iš byloje esančių NTR duomenų matyti, kad: 1) pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)  NTR įregistruotas kaip administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu; 2) pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė; 3) pastato bendras plotas sudaro 29 694,50 kv. m., o gyvenamasis plotas sudaro 10 826,81 kv. m. Atsižvelgiant tiek į Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ , tiek į Statybos techninio reglamento 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nuostatas, anot ieškovės, darytina išvada, kad bylos atveju pastatas neatitinka daugiabučio gyvenamo namo požymių, taigi negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu DNSBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pastatas laikytinas administracinės paskirties (negyvenamuoju) pastatu, taigi negali būti laikomas kitos paskirties pastatu DNSBĮ 2 straipsnio 10 dalies prasme.

55.       Vertina, jog kadangi administracinės paskirties pastatas nepatenka į DNSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką, tai pagal kasacinio teismo praktiką ginčo pastatas negali patekti į DNSBĮ normų reguliavimo sritį. Anot ieškovės, kadangi pastatas nepatenka į DNSBĮ normų reguliavimo sritį, tai ir byloje ginčijami bendrijos narių susirinkimo nutarimai negali būti pagrindžiami DNSBĮ normomis, reglamentuojančiomis bendrijos valdybos ir/ar bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetenciją. Toji aplinkybė, jog teismas sprendimą pagrindė DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi, nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes, be DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies, sprendimas teisingai pagrįstas CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, CK 4.82 straipsnio 4 dalimi ir/ar aprašo 9 punktu.

56.       Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija bendrijos, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojo, teisės parengti ilgalaikį planą. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog STR 1.07.03:2017 97 punktas, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi bendrija, nenustato, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, įskaitant namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, ne tik rengia ilgalaikį planą, bet ir jį tvirtina. Pastebi ir tai, jog STR 1.07.03:2017 98 punkte expressis verbis nustatyta, jog ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Vertina, jog STR 1.07.03:2017 9.21, 98 punkto nuostatos ne patvirtina, o, priešingai, paneigia bendrijos apeliacinio skundo argumentus, jog ilgalaikį planą nagrinėjamu atveju turi teisę tvirtinti bendrijos narių susirinkimas, nes šių nuostatų požiūriu bendrijai, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui, numatyta prerogatyva įgyvendinti pastato butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą dėl ilgalaikio plano patvirtinimo.

57.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo poziciją grindė kasacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019, ir 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014.

58.       Nurodo, jog kadangi ginčo teisiniam santykiui byloje spręsti DNSBĮ netaikytinas, dėl to bylos atveju ginčijamų bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimui spręsti teisiškai aktualios iš esmės tos pačios CK teisės normos, kurios reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus kompetenciją.

59.       Nesutinka su bendrijos pozicija aptariamuoju klausimu ir dėl to, kad tiek daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, tiek ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, turi tą pačią paskirtį – bendrija steigiama, o administratorius skiriamas, siekiant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Būtent šiuo aspektu, anot ieškovės, reikšminga kasacinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014, išdėstyta teisinė pozicija dėl sprendimo teisės sudaryti namo atnaujinimo (remonto) darbams apmokėti reikalingą kaupiamąjį fondą ir nustatyti kaupiamosios įmokos dydį priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, o ne administratoriui.

60.       Ieškovės vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai sprendė, kad sprendimai tokio pobūdžio klausimais pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį turi būti sprendžiami daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įsteigta bendrija, namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o ne name veikiančios bendrijos narių balsų dauguma.

61.       Ieškovė pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad apyvartinių lėšų įmokos tarifas nepatenka į CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas turinį.

62.       Teigia, jog tokia įmoka negali būti laikoma susijusia su bendrijos teikiamomis pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugomis, taip pat tokia įmoka nebūtų skirta apmokėti išlaidas už pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, priežiūrą, remontą ir pan., nes tokios išlaidos dengiamos iš kitų tokioms išlaidoms padengti nustatytų mokėtinų mėnesinių įmokų, kurių tarifai buvo patvirtinti bendrijos narių susirinkime pagal susirinkimo darbotvarkės 7 klausimą ir dėl kurių susirinkimo priimtus sprendimus teismas, priimdamas sprendimą, laikė priimtus teisėtai.

63.       Ieškovės vertinimu, pagal bendrijos narių susirinkimo protokolo turinį galima daryti išvadą, jog apyvartinių įmokų tarifas, jo nustatymą, motyvuojant esą egzistuojančiu poreikiu dengti bendrijos įsiskolinimus atitinkamų paslaugų teikėjams, iš esmės yra bendrijos ir atskirų bendrijos narių kreditavimo forma ir sprendimas dėl tokios kreditavimo formos negali būti priimamas bendrijos, kuri tėra pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir kurios nariais yra tik 69 namo butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. tik 39 procentai savininkų.

64.       Pažymi, jog pastato bendraturčiui pareiga dengti bendrijos ir kitų pastato bendraturčių įsiskolinimus negali atsirasti nei pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, nei pagal DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nebent dėl to būtų, laikantis CK 4.85 straipsnyje nustatytos tvarkos, priimtas teisėtas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.

65.       Nurodo, jog apeliaciniame skunde bendrija nepagrįstai remiasi DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriuo esą bendrijai suteikta kompetencija nustatyti apyvartinių lėšų įmokos tarifą, tačiau DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto turinys neleidžia teigti, kad pagal šį punktą bendrijos narių susirinkimas gali patvirtinti įmoką, kuri būtų skirta iš esmės ne dengti bendrijos administravimo ir/ar pastato bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitas išlaidas, nes tokios išlaidos turėtų būti dengiamos iš kitų konkrečioms paslaugoms apmokėti patvirtintų įmokų, o iš esmės kaupti papildomas lėšas, kurios būtų skirtos esą bendrijos ir/ar atskirų bendrijos narių įsiskolinimams ir/ar kitiems aiškiai neįvardytiems (einamiesiems) mokėjimams dengti, tuo pačiu atitinkamai bendriją ar atskirus bendrijos narius kredituojant.

66.       Vertina, jog pagal apyvartinių lėšų įmokos tarifą bendrijai papildomai būtų mokama beveik tiek pat, kiek už visas bendrijos ir jos pasamdytų trečiųjų asmenų suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, tačiau už mokamus pinigus iš esmės negaunant jokių paslaugų. Jei pagal apyvartinių lėšų įmokos tarifą bendrijos surinktos lėšos būtų naudojamos bendrijos skoloms padengti, tai akivaizdu, kad tokios lėšos būtų reikalingos tik laikinai. Skolininkams padengus bendrijai savo įsipareigojimus, šios lėšos taptų nebereikalingos, tačiau apie sukauptų lėšų grąžinimą pastato bendraturčiams, kitų įmokų tarifų mažinimą susirinkimo sprendime, priimtame dėl apyvartinių lėšų įmokos tarifo patvirtinimo, nėra nurodoma.

67.       Ieškovės vertinimu, pastato bendrojo naudojimo objekto valdytojo – bendrijos sprendimas, kuris priimtas tik 23 pastato bendraturčių balsais, kuomet apie klausimo dėl apyvartinių lėšų įmokos tarifo tvirtinimo svarstymą bei sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo informuoti visi pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai (o tokių yra net 61 procentas skaičiuojant nuo pastato bendraturčių skaičiaus - 177), akivaizdžiai pažeidžia tokio sprendimo priėmime nedalyvavusių pastato bendraturčių nuosavybės teisės apsaugos garantijas, nes tokie asmenys negali būti verčiami prieš savo valią teikti bendrijai finansinę paramą, kredituoti ją ir su bendrija laiku neatsiskaitančius pastato bendraturčius, mokėti bendrijai už pastato bendraturčiams nesuteiktas paslaugas ar už suteiktas paslaugas mokėti papildomai.

68.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje advokatų profesinė bendrija „Duelex“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti bendrijos apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažintas negaliojančiu 2020 m. vasario 16 d. atsakovės narių susirinkimo nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu – patvirtinti apyvartinių lėšų tarifą (0,25 Eur / 1 kv. m) laikotarpiui nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėnesio; kitoje dalyje prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

69.       Nurodo, jog bendrija neturėjo teisės nustatyti apyvartinių lėšų tarifo, šiuo klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis. Nesutinka su bendrijos teigimu, kad minėto tarifo nustatymas priklausė atsakovės kompetencijai pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes apyvartinių lėšų tarifas – tai įmoka, skirta bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti.

70.       Teigia, kad tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, nes administravimo išlaidos (pirmininko atlyginimas 1652,89 Eur per mėnesį; buhalterinės apskaitos paslaugų užmokestis; kopijavimo paslaugos; pašto išlaidos) akivaizdžiai skiriasi nuo namo techninės priežiūros privalomųjų reikalavimų užtikrinimo išlaidų.

71.       Nurodo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad apyvartinių lėšų tarifas nebuvo nustatytas apmokėti už konkrečias suteiktas bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitas išlaidas, jis buvo skirtas apmokėti bendrijos susidariusius įsiskolinimus už įvairias paslaugas tiekėjams (nedetalizuojant konkrečiai). Būtent tai, anot trečiojo asmens, yra esminis šio tarifo skirtumas.

72.       Pažymi, kad DNSBĮ 10 straipsnyje įtvirtinta bendrijos visuotinio susirinkimo teisė tvirtinti įmokas ir tarifus, kurie yra skirti bendrijos išlaidoms padengti, tačiau visuotiniam susirinkimui nėra suteikta teisė nustatyti įmokas, skirtas bendrijos įsiskolinimams padengti, kai patalpų savininkai jau vieną kartą yra sumokėję už bendrijai suteiktas paslaugas ir bendrijos išlaidas, taip pat nenumatyta teisė nustatyti įmokas ir tarifus, skirtus padengti kitų patalpų savininkų įsiskolinimus bendrijai.

73.       Bendrijos išlaidoms apmokėti (ne tik skirtoms bendrijos administravimui, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimui, nuolatinei techninei priežiūrai, bet ir kitoms) atsakovė yra nustačiusi kitus (konkrečius) tarifus. Tai, anot trečiojo asmens, matyti iš 2020 m. vasario 16 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo protokolo 7 klausimo lentelės bei pačios atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinio.

74.       Trečiojo asmens vertinimu, apyvartinių lėšų tarifo nustatymas reiškia įpareigojimą pastato butų ir patalpų savininkams neatlygintinai padovanoti bendrijai pinigines lėšas tam, kad šiomis lėšomis būtų padengti atsakovės įsiskolinimai tretiesiems asmenims, atsiradę dėl tos priežasties, kad kiti pastato butų ir patalpų savininkai neatsiskaito su bendrija. Be kita ko, teigia, kad lėšų rinkimas iš butų ir kitų patalpų savininkų siekiant šias lėšas panaudoti atsiskaitymui už atsakovės prievoles pagal teismų praktiką nėra galimas, nes neturi įstatyminio pagrindo.

75.       Teigia, kad atsakovė neįrodė priežasčių, kuriomis grindė būtinumą nustatyti apyvartinių lėšų tarifą. Nurodo, jog atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad bendrijos įsiskolinimas atsirado išimtinai dėl dalies butų ir patalpų savininkų (ypač akcentuojant ieškovę) nenoro atsiskaityti su atsakove, o ne dėl bendrijos valdymo organų netinkamų veiksmų (pvz., neveiklumo išieškant skolas ir neatliekant skolų atsiradimo prevencinių veiksmų). Atsakovė taip pat nėra priėmusi jokio sprendimo dėl palūkanų laiku neatsiskaitantiems asmenims skaičiavimo.

76.       Teigia, jog atsakovės valdymo organai tinkamai nevykdo savalaikio skolų išieškojimo iš skolininkų.

77.       Nurodo, jog atsakovės nutarimas nustatyti apyvartinių lėšų tarifą pažeidė CK 2.82 straipsnio 3 dalį, sąžiningumo, protingumo principus:

77.1.                      atsakovė byloje neįrodė, jog neįvykusio 2019 m. kovo 31 d. bendrijos narių susirinkimo darbotvarkėje buvo klausimas dėl apyvartinių lėšų tarifo tvirtinimo. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, jog pakartotinis narių susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Todėl vertina, jog vien šis pažeidimas daro bendrijos nutarimą dėl apyvartinių lėšų patvirtinimo neteisėtu;

77.2.                      nutarimas sukuria situaciją, kai už paslaugas sąžiningai atsiskaitę butų ir kitų patalpų savininkai turi antrą kartą sumokėti savo lėšas bendrijai ne už konkrečias suteiktas paslaugas, bet už tai, kad atsakovė nesurenka ir net nesistengia surinkti lėšų iš kitų privalančių su ja atsiskaityti asmenų;

77.3.                      atsakovė nenumatė tvarkos, pagal kurią surinktos apyvartinės lėšos bus grąžinamos jas sumokėjusiems asmenims tuo atveju, jeigu (kai) skolininkai atsiskaitys su bendrija;

77.4.                      atsakovė, susidurdama su finansiniais sunkumais dėl butų ir kitų patalpų savininkų nesavalaikio atsiskaitymo, galėjo imtis kitų priemonių, o ne neatlygintinai nusavinti butų ir kitų patalpų savininkų lėšas – savalaikiai imtis skolų išieškojimo veiksmų, nustatyti palūkanas laiku neatsiskaitantiems asmenims, imtis prevencinių priemonių – raštu informuoti skolininkus ir kitus asmenis apie būtinumą laiku atsiskaityti su atsakove ir apie kilsiančias neigiamas tokio neatsiskaitymo pasekmes (bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas, teisminius procesus), taip pat galėjo svarstyti reikalavimo teisių perleidimo (pardavimo) galimybę, tokiu būdu gaudama lėšų savo veiklai;

77.5.                      atsakovė (bendrija) nėra vienintelė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo forma. Jeigu bendrijai nepavyksta savo veiklos organizuoti tinkamai ar tokiu būdu, kad būtų taupomos butų ir patalpų savininkų lėšos, ar bendrijai neužtenka lėšų savo veiklai vykdyti, svarstytinas klausimas dėl kitos administravimo formos pasirinkimo, pvz., pasitelkiant namo administratorių, kuris turėtų apyvartinių lėšų veiklos vykdymui, laiku imtųsi skolų išieškojimo iš skolininkų, nebūtų susaistytas su įgaliojimus atsakovės pirmininkui išdavusiais asmenimis ir pan.

78.       Trečiasis asmuo nesutinka, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ar nepakankamai motyvuotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

79.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

80.       Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

81.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

82.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė iš dalies panaikinti bendrijos narių 2020 m. vasario 16 d. visuotinio susirinkimo nutarimų dalis, pripažinti jas negaliojančiomis nuo jų priėmimo momento, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo ir butų ar kitų patalpų savininkų kompetencijos atskyrimo, sprendimų priėmime, susijusiame su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

83.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 31 d. buvo šaukiamas visuotinis Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimas, kuris neįvyko dėl nesusirinkusio dalyvių kvorumo. 2020 m. vasario 16 d. įvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal neįvykusio 2019 m. kovo 31 d. susirinkimo darbotvarkę, kuriame užsiregistravo 27 iš 69 bendrijos narių. Susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu svarstyta dėl 2019-2024 m. ilgalaikio plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tvirtinimo ir, 24 balsais pritarus, buvo nutarta patvirtinti 2019-2024 m. ilgalaikį planą (6.1 darbotvarkės klausimas); taip pat, 21 balsui pritarus, nutarta patvirtinti 0,1169 Eur / kv. m kaupiamąsias įmokas pagal 2019-2024 m. ilgalaikį planą (6.2 darbotvarkės klausimas).

84.       Pagal 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo pagal neįvykusios 2019 m. kovo 31 d. susirinkimo darbotvarkę 2020 m. vasario 21 d. protokolą, bendrija, patvirtindama 2019-2024 m. ilgalaikį planą mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo nustatymui, vadovavosi 2018 m. spalio 12 d. pastato kasmetinės apžiūros (defektiniu) aktu Nr. AKDA181012-01 ir pagal apžiūros aktą rangovų pateiktomis sąmatomis. Be kita ko, vadovavosi DNSBĮ, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB 3 straipsnio 1 dalimi ir I priedu, taip pat 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-706 patvirtintu STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ bei 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka. Taip pat rėmėsi 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 patvirtintu Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu.

85.       Nustatyta, jog 2018 m. spalio 12 d. pastato kasmetinės apžiūros akte Nr. AKDA181012-01, UAB „Servico“ nustačiusi pastato bendrojo naudojimo objektų gedimus ir trūkumus, išvadose konstatavo, jog statinio techninė būklė yra patikima ir tenkina esminius statinio reikalavimus „Mechaninis atsparumas ir pastovumas „STR 2.01.01.(1):2005“.

86.       Nustatyta, jog susirinkimo 7 darbotvarkės klausimu svarstyta dėl tarifų tvirtinimo ir, 23 balsais pritarus, patvirtinti 0,5479 Eur / 1 kv. m tarifai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn., tarp jų – 0,2500 Eur / 1 kv. m bendrijos apyvartinių lėšų tarifas. Apie šį pakartotinį susirinkimą buvo paskelbta viešai skelbimų lentose pastato laiptinėse bei pranešimo kopijos įmestos į bendrijos narių pašto dėžutes.

87.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB ,,Via Sportas“ pastate turinti nuosavybes teise 37 iš 177 nekilnojamojo turto vienetus, tačiau nesanti bendrijos nare, pakartotiniame susirinkime nedalyvavo.

Dėl teisinio ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

88.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

89.       Konstitucinė nuostata dėl teismo diskrecijos taikant teisę ne kartą išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

90.       Pagal 2019 m. lapkričio 7 d. VĮ „Registrų centras“ butų (patalpų) sąrašą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6B27/t (toliau ir iki tol šioje nutartyje – pastatas), pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, tačiau, sąrašo duomenimis, gyvenamųjų patalpų skaičius pastate yra 138, negyvenamųjų patalpų skaičius pastate – 39.

91.       2018 m. liepos 26 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu.

92.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo, jog ginčo teisiniam santykiui netaikytinos DNSBĮ įtvirtintos teisės normos, nes pastatas yra administracinės paskirties (negyvenamasis). Nagrinėjamu atveju, ginčo pastatą sudaro tiek gyvenamosios, tiek administracinės patalpos. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 8 dalį, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. 

93.       Taigi, pats faktas, jog VĮ „Registrų centras“ išraše pastatas yra įvardinamas kaip administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, nepaneigia aplinkybės, jog ginčo pastatą sudaro trys ir daugiau gyvenamųjų patalpų-butų, o taip pat daugiabučiame name yra kitų negyvenamųjų patalpų, taigi, toks pastatas atitinka minėto įstatymo taikymo sritį. Be kita ko, ginčo pastato administravimui yra pasirinktas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, o šie teisiniai santykiai taip pat patenka į DNSBĮ reguliavimo sritį. Todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, jog ginčo teisinių santykių kontekste netaikytinos DNSBĮ įtvirtintos teisės normos.

Dėl pastato ilgalaikio priežiūros ir remonto plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tvirtinimo

94.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio narių susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti 2019–2024 m. ilgalaikį planą ir mėnesinę kaupiamąją įmoką, negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Tokį sprendimą motyvavo iš esmės tuo, jog sprendimai patenka į DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalies reguliuojamą apimtį – tai sprendimai dėl pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad tokie sprendimai pagal teisinį reguliavimą turi būti svarstomi ir priimami visuotiniame pastato bendraturčių susirinkime, teismo vertinimu, patvirtina tiesiogiai aprašo 9 punkte įtvirtinta taisyklė, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.

95.       Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pažymi, jog sprendimo dalis dėl pastato ilgalaikio priežiūros ir remonto plano tvirtinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neatskleidė bylos esmės ir skundžiamame sprendime sistemiškai netaikė DNSBĮ 2 straipsnio 13-14, 16 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 14 straipsnio 6 dalies 10 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies, bet pasirinko taikyti tik DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, nepateikdamas motyvų ar argumentų, kuo vadovaujantis netaikomas DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Nurodo, jog teismas nepasisakė (nemotyvavo) ir nevertino bendrijos argumentų, jog pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą būtent bendrijai suteikta teisė nustatyti kaupiamąsias mėnesines įmokas, kurios yra skirtos užtikrinti namo atitiktį esminiams statinio reikalavimams.

96.       Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą, ginčo klausimu nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš esmės pažymi, jog apeliantės teiginiai dėl sąvokos „pastato atnaujinimas“ išskyrimo yra teisiškai nereikšmingi, nes abejais atvejais dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo) sprendimus turėtų priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Neginčija bendrijos teisės parengti ilgalaikį planą, tačiau neigia bendrijos narių kompetenciją jį patvirtinti.

97.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.

98.       CK 4.85 straipsnyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (1 dalis).

99.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčui aktualus teisinis reguliavimas suponuoja, kad įsteigus daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, ji savaime neperima butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijos spręsti klausimus, kuriuos spręsti įstatymo pagrindu įgalioti išimtinai butų ir kitų patalpų savininkai. Nagrinėjamu atveju, būtent kilo ginčas, siekiant atskirti, kurio subjekto kompetenciją apima spręsti klausimą, susijusį su ilgalaikio plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos patvirtinimo.

100.       DNSBĮ 2 straipsnyje įtvirtinta, jog pastato atnaujinimas – pastato atnaujinimas (modernizavimas) ir pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (13 dalis). Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (14 dalis). Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (toliau – bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas (16 dalis).

101.       DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.

102.       Be kita ko, DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

103.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Visų savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka vykdoma ir sprendimai priimami, minėta, remiantis mutatis mutandis DNSBĮ 11 straipsnio nuostatomis. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

104.       Be kita ko, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi būtent šia kasacinio teismo praktika tik formaliai cituodamas nutartyje nurodytus išaiškinimus, o ne sistemiškai aiškindamas minėtoje nutartyje priimtą sprendimą.

105.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėta kasacinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje cituojamos kasacinio teismo išvados susijusios su DNSBĮ bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, todėl nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat aktualios.

106.       Taigi, pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, visų savininkų susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti klausimus, be kita ko, dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, taip pat dėl pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo 6 klausimu svarstytą 2019-2024 m. ilgalaikio plano ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tvirtinimą, akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju svarbus ne teisės aiškinimas per se, o ginčijamo sprendimo turinys. Tokių išvadų pirmosios instancijos teismas priėjo, be kita ko, pasitelkdamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-125-803/2020 tarp tų pačių šalių, pateiktus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus.

107.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju siekta pagrįsti faktinę aplinkybę, jog ilgalaikis planas tvirtintas ir kaupiamasis tarifas nustatytas siejant juos su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, todėl tokių pastato administravimo priemonių patvirtinimas priklauso bendrijos narių kompetencijai. Vis dėlto, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbus ne tik siekis sprendimo priėmimą pagrįsti teisiniu reguliavimu, tačiau tokio sprendimo turinys – dalis apžiūros (defektiniame) akte užfiksuotų gedimų ir pastato trūkumų iš esmės vertintini kaip nesusiję su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o skirti pastato atnaujinimo įgyvendinimui, taigi, patenkantys į aprašo reguliavimo sritį.

108.       Sutiktina su ieškovės išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju, nėra aktualus pastato atnaujinimo ir pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvokų išskyrimas, nes tokiu atveju, būtų pažeistas sisteminis teisės aktų aiškinimo principas – sistemiškai vertinant visą teisinį reguliavimą aktualiu klausimu, pastato atnaujinimo sąvoka, kuri yra įtvirtinta DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nesietina su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Kaip minėta, dalis 2018 m. spalio 12 d. pastato kasmetinės apžiūros akte Nr. AKDA181012-01 užfiksuotų pastato gedimų ir trūkumų iš esmės susiję su pastato nusidėvėjimu ir kitais defektais (pavyzdžiui, šiukšlių pašalinimas (1.7 punktas), lempučių keitimas (1.20 punktas), kabelių kanalo dangčio montavimas (1.24 punktas), šviestuvo apsauginio gaubto keitimas (1.28 punktas), voratinklių valymas, naujų LED lempų montavimas (1.29 punktas), naujo šviestuvo montavimas (1.30 punktas), pavadinimų elektros skydams suteikimas, elektros įrenginių sąrašo ir principinės schemos sudarymas (1.32, 1.34 punktai), fasado perdažymas dėl grafiti (7.6 punktas), trūkstamo fasado elemento montavimas (7.11 punktas), kelio ženklų pašalinimas (7.32-7.33 punktai) ir kt.), todėl negali būti siejami su remonto darbais, kurie yra skirti pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui.

109.       Atsižvelgiant į tai, jog dėl dalies ilgalaikiame plane nurodytų pastato atnaujinimo darbų sprendimo priėmimo kompetencija, bei, be kita ko, kaupiamosios įmokos nustatymo kompetencija, tenka ne bendrijos nariams, o bendraturčiams (butų ir kitų patalpų savininkams), visi bendrijos susirinkimo nutarimai 6 (6.1 ir 6.2) darbotvarkės klausimu pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

110.       Be kita ko, DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte nustatyta, jog bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai).

111.       Sutiktina su ieškovės pozicija, jog bendrijai (bendrijos pirmininkui) DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 10 punkte yra suteikta kompetencija parengti ilgalaikio plano projektą ir jį pateikti visuotiniam susirinkimui, tačiau nagrinėjamu atveju, bendrija kaip subjektas, rengiantis tokio ilgalaikio plano projektą atlieka organizacinio pobūdžio funkciją, nepaneigiant kituose teisės aktuose nustatytos bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkų) kompetencijos tokį planą patvirtinti.

112.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bendrijos narių susirinkimas, priimdamas sprendimą dėl ilgalaikio plano ir kaupiamųjų įmokų nustatymo dėl pastato atnaujinimo darbų, lėšų tam kaupimo pažeidė savo kompetenciją, taigi bendrijos susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu dalis pripažintina neteisėta ir nepagrįsta. Dėl šios priežasties, ginčo klausimai dėl kaupiamosios įmokos dydžio nagrinėjamu atveju panaikinus minėtą sprendimą tampa neaktualūs, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl apyvartinių lėšų tarifo patvirtinimo

113.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio narių susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu dalyje, kurioje nutarta patvirtinti bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog apyvartinių lėšų tarifo nustatymo tikslas – išspręsti esminių bendrijos veiklos trikdžių klausimą, kuomet vienas iš bendraturčių atsisako mokėti už suteiktas paslaugas. Teismas laikė, kad nurodyta problema galėtų būti sprendžiama atsakovės pasiūlytu keliu – surenkant papildomas lėšas bendrijos funkcionavimui užtikrinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tokių lėšų rinkimas nepatenka į bendraturčio pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę apimtį, taip pat siejamas su tam tikrų lėšų skyrimu bendrijai, dengiant kitų asmenų skolų lemtą einamųjų lėšų trūkumą, nors pats lėšas skiriantis asmuo ir būtų pilnai atsiskaitęs už jam tenkančią paslaugų dalį, pripažino, kad sprendimas dėl tokių mokėjimų turėtų būti priimamas visų savininkų sutikimu ir sprendimu arba nustatytas kaip savanoriškai mokama parama bendrijai. Teismas taip pat sprendė, jog nagrinėjamu atveju nepagrįstai nėra nustatyta jokio mechanizmo, kaip būtų sprendžiamas šių lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimas po to, kai būtų išieškotos skolos iš skolininkų ir apyvartinių lėšų trūkumo problemos neliktų.

114.       Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės pažymėdama tai, jog apyvartinių lėšų tarifo tvirtinimo kompetencija priklauso bendrijos nariams, o toks tarifas buvo nustatytas būtent dėl ieškovės vengimo vykdyti savo įsipareigojimus bendrijai, taigi, toks elgesys, kai ieškovė nesutinka su nustatytu tarifu prieštarauja ex injuria jus non oritur principui.

115.       Tuo tarpu, ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus pažymi, jog tokio tarifo nustatymas, kai sprendimo priėmimas yra nulemtas 23 bendrijos narių balsais pažeidžia tokio sprendimo priėmime nedalyvavusių pastato bendraturčių nuosavybės teisės apsaugos garantijas. Be to, trečiasis asmuo, vertindamas šias aplinkybes, nurodo, jog bendrija neįrodė priežasčių, kuriomis grindė būtinumą nustatyti apyvartinių lėšų tarifą, neįdėjo pakankamai pastangų siekiant išieškoti susidariusias skolas, taip pat priėmė sąžiningų bendraturčių atžvilgiu neteisingą sprendimą, įpareigojantį už tas pačias paslaugas sumokėti antrą kartą, nenumačius tokių sumų grąžinimo mechanizmo.

116.       Pagal 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo pagal neįvykusios 2019 m. kovo 31 d. susirinkimo darbotvarkę 2020 m. vasario 21 d. protokolą, aprašant 7 klausimu patvirtintą bendrijos apyvartinių lėšų tarifą, nurodyta, jog ,,apyvartinės lėšos naudojamos bendrijos einamiesiems mokėjimams su paslaugų teikėjais ar pardavėjais apmokėti ir bendrijos įsiskolinimams už anksčiau suteiktas paslaugas padengti. Pagal dabartinę situaciją bendrija nepajėgi laiku atsiskaityti už atliktas paslaugas, nes didelė namo bendraturčių (ypač namo statytoja UAB ,,Via Sportas“, kuri nuosavybės teise valdo 46,6 proc. viso pastato patalpų plotą ir teisme ginčija pareigą apmokėti viso 96 126,63 Eur bendro naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidas) laiku neatsiskaito su bendrija, o skolas tenka išieškoti teisminiu keliu. Kadangi paslaugų teikėjai ar pardavėjai grasina sustabdyti ar nutraukti paslaugų teikimą ir kreiptis į teismą dėl susidariusių skolų priteisimo, apyvartinių lėšų tarifas yra būtinas siekiant užtikrinti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir bendrijos bei pastato savininkų susirinkimų sprendimų įgyvendinimą“.

117.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nustatytas tarifas nėra susijęs su mokėjimu bendrijai už suteiktas paslaugas ar patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, priežiūrą ar administravimą. Taip pat tokio tarifo nustatymas nėra susijęs su pastato bendraturčio pareigų, nustatytų DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje vykdymu ir nepatenka į DNSBĮ 10 straipsnio taikymo apimtį, todėl turėtų būti priimtas visų pastato bendraturčių sutikimu ir sprendimu arba galėtų būti nustatytas išimtinai kaip savanoriška parama bendrijai.

118.       Sutiktina su apeliantės pozicija, jog toks apyvartinių lėšų tarifas iš esmės yra galimas ir padėtų išspręsti bendrijos disponuojamų ir pastato administravimui skiriamų lėšų trūkumo klausimą, tačiau jis yra priimtas pažeidžiant bendrijos narių nutarimu priimamų sprendimų kompetencijos ribas ir pripažintinas neteisėtu bei negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

119.       Be kita ko, pažymėtina, jog bendrija, kaip juridinis asmuo, įgyvendinantis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, turi imtis visų įmanomų priemonių, inter alia, teisinių priemonių, siekiant išsireikalauti bendrijai teisėtai priklausančias lėšas, surenkamas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

120.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės (atsakovės) Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinis skundas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

121.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

122.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus bendrijos apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės ieškovės ir trečiojo asmens naudai.

123.       Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos).

124.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

125.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje APB „Duelex“ prašo priteisti iš apeliantės 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. advokato M. Balevičiaus PVM sąskaitą-faktūrą MB Nr. 158, 2021 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymą.

126.       Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 3069,93 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikė 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą (serija: JAS, Nr. 0007536), teisinių paslaugų klientui UAB „Via sportas“, suteiktų 2021 m. birželio, liepos mėnesiais specifikaciją, 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymą.

127.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 1972,62 Eur (1517,40 Eur x 1,3) trečiojo asmens sąskaitos-faktūros apmokėjimo laikotarpiu, bei 2036,32 Eur (1566,4 Eur x 1,3) ieškovės sąskaitos-faktūros apmokėjimo laikotarpiu.

128.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą ir naujumą, šalių argumentus bei elgesį procese, taip pat bylos apimtį, konstatuoja, kad nenustatytinas pagrindas nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos jį priteisiant didesnį nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalims priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai mažintini Rekomendacijų nustatytose ribose, atitinkamai trečiajam asmeniui priteisiant 1815 Eur sumą, o ieškovei priteisiant 2036,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės (atsakovės) Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinio skundo netenkinti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Sportas“ (j. a. k. 123259511) iš atsakovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 2036,32 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus, 32 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui advokatų profesinei bendrijai ,,Duelex“ (j. a. k. 305414403) iš atsakovės Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.