Civilinė byla Nr. e2-463-1067/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07218-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei,

vertėjaujant Liudmilai Martinkienei,

dalyvaujant ieškovei T. Š., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, tretieji asmenys notarė V. K., J. Š.

Teismas

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo 2019 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė T. Š., kaip V. Š. dukra ir įpėdinė, po jo mirties priėmė jo palikimą pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą - 105/400 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas V. Š. Prieš savo mirtį V. Š. testamento nesudarė. Po tėvo mirties dėl įstatymų nežinojimo bei emocinio streso, ieškovė laiku nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo, tačiau po tėvo V. Š. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jo palikimą - 105/400 dalis dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto dalies rinkos vertė 10 841,25 Eur. Pažymi, kad ieškovė faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, ji minėtame bute gyvena, atlieka nurodyto turto kosmetinį remontą, moka mokesčius. Iki 2019 m. liepos 10 d. butas dalinės nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas 4 savininkų vardu - V. Š. (105/400), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (58/100), T. Š. (63/800), J. Š. (63/800). Ieškovė rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi savo ir tėvo vardu įregistruota turto dalimi ir proporcingai moka reikalingus mokesčius, tačiau išskirti, kiek buvo mokama už ieškovės dalį ir kiek buvo mokama už tėvo V. Š. vardu įregistruotą buto dalį, nurodyti negali, nes mokėjo vienu kvitu. Visą tą laiką gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kita įpėdinė - suinteresuotas asmuo J. Š. (ieškovės sesuo), tėvui priklausančia buto dalimi nesirūpino, 2016 m. birželio 20 d. pareiškimu notarui, sesuo atsisakė nuo palikimo dalies mirus tėvui, ieškovė apie tai žinojo, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo asmeniškai nesikreipė dėl įstatymų nežinojimo, nes galvojo, kad sesers atsisakymo užtenka ir kad jai vienai atiteks palikimas be kreipimosi į notarą. Apie tai, kad tėvo buto dalis perėjo valstybei, sužinojo 2019 m. liepos mėnesį, kai gavo atsakovės 2019 m. liepos 19 d. raštą. Renkant įrodymus paaiškėjo, kad ieškovės tėvo buto dalis perėjo valstybei, dėl ko prašo 2019 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu.

Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškovės prašymą dėl 2019 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinti negaliojančiu netenkinti; ieškovės prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., kaip V. Š., dukra ir įpėdinė, po jo mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą - 105/400 buto dalis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą; civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad 2019 m. balandžio 9 d. raštu antstolis A. S. informavo apie mirusio V. Š. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą palikimą 105/400 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu kreipėsi į Klaipėdos m. 11-ąjį notaro biurą, o pastarasis 2019 m. liepos 10 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Turto banko atstovai 2019 m. liepos 11 d. nuvykę adresu, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad buto dalyje gyvena mirusiojo dukra T. Š. Turto bankas, vykdydamas aukščiau nurodytas veiklas, susijusias su turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisių registravimu nekilnojamojo turto registre 2019 m. spalio 25 dienai patyrė išlaidas, kurių bendra suma yra 25,35 Eur. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, administruodamas ginčo objektą, esantį patikėjo V. Š. palikimą, bei kreipdamasis dėl palikimo priėmimo, VĮ Turto bankas jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Nurodo, kad teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pati ieškovė aplaidžiai įgyvendino savo teises ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus - laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Dėl to, yra akivaizdu, jog 2019 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiam subjektui, buvo išduotas pagrįstai. VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškinyje nekeliamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau civilinė byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti atmestas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad padengė visus įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Ji minėtame bute gyvena, moka komunalinius mokesčius, daro remontus. Ieškovės tėtis paveldimame bute negyveno. Jame gyveno ieškovė su savo dukra. Ieškovės sesuo atsisakė nuo palikimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva, nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Dėl įstatymų nežinojimo ieškovė nesikreipė laiku į notarą, tačiau priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. rūpindamasi paveldimo turto dalimi. Šiuo metu ji apmoka 42/100 buto dalies komunalinius mokesčius. Į teismą kviesti liudytojai patvirtino, kad tik ieškovė prižiūri ir tvarko minėtą būstą, apmoka komunalines paslaugas, daro remontus. Pateikė prašymą priteisti antrinės pagalbos išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys notarė V. K., J. Š. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovė negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra V. Š. ir V. Š. dukra (b. psl. 9). Ieškovės mama V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. psl. 6), o tėvas V. Š. mirė – (duomenys neskelbtini) (b. psl. 7). Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad V. Š. turi dar vieną dukrą – J. Š., kuri 2016 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. K. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, mirus tėvui V. Š. (b. psl. 17). Minėtas pareiškimas notarės patvirtintas. Po V. Š. mirties paveldėjimo byla iki 2019 m. gegužės 7 d. nebuvo užvesta. 2019 m. gegužės 7 d. prašymu VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto 11-ąjį notarų biurą dėl palikėjo V. Š. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (b. psl. 65 psl.). 2019 m. liepos 10 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, dėl kurio išduotas liudijimas, sudaro 105/400 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. psl. 66-68).

Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė po tėvo V. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta iki pat VĮ „Turto bankas“ kreipimosi į Klaipėdos miesto 11-ąjį notarų biurą 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl įstatymų nežinojimo, be to manė, kad sesei atsisakius savo palikimo dalies, tėvo turtas pereis ieškovei. Dėl šių priežasčių nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad apie VĮ „Turto bankas“ ketinimus perimti tėvo palikimą sužinojo 2019 m. liepos mėnesį, gavusi atsakovo raštą. Turėdama tokią informaciją ieškovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2019 m. rugsėjo 2 d. priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo (b. psl. 4-5).

Ieškovė po tėvo mirties naudojasi tėvui priklausiusio turto dalimi, jį prižiūri, daro einamuosius remontus, moka komunalinius mokesčius, padengė susidariusius įsiskolinimus, prižiūri po tėvo mirties bute likusį televizorių (b. psl. 30-33, 40-48, 123-127, 132-138). Pažymėtina, kad ieškovei sužinojus apie 2019 m. liepos 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ieškovė toliau gyvena bute, niekas į ieškovę dėl turto perdavimo nesikreipė, ieškovė toliau prižiūri turtą, juo naudojasi, jį tvarko, remontuoja, ką patvirtina liudytojų, dukros J. Š. ir sugyventinio S. K., parodymai. Netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad atsakovė būtų faktiškai perėmusi turtą, jį naudojusi, byloje nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė T. Š. iki tėvo mirties ir po jo mirties naudojasi minėtu turtu, jį prižiūri. Ieškovės veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š. po tėvo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovė T. Š. priėmė savo tėvo V. Š. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti 2019 m. liepos 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei T. Š. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ duomenimis atstovaujant ieškovę patirtos 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (b. psl. 120).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė, siekdama apginti savo teises, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė ieškovei atstovą, atstovas paruošė ieškovės vardu ieškinį bei jo priedus. Teismo vertinimu abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė VĮ „Turto bankas“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsakovė nėra atsakinga dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo teisėmis procese nepiktnaudžiavo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, valstybės patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas V. Š. (V. Š.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. išduotą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nepriteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ valstybės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                          Justė Visakavičienė