Civiline byla Nr. e2-127-569/2020m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00297-2017-6

          Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1; 3.2.6.5 (S) 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovui advokatui G. B.,

atsakovės atstovui advokatui I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic‘‘ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilduja‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektana‘‘, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Lidl Lietuva‘‘, antstoliui R. K. dėl restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė BUAB ,,CCM Baltic‘‘ ieškiniu prašo taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovės UAB ,,Šilduja‘‘ 25 822,11 Eur, iš atsakovės UAB ,,Projektana‘‘ - 24 658,21 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovas G. B. paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažino trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 atliktą 28 388,91 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Šilduja“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją - įpareigojo UAB ,,Šilduja‘‘ pervesti ieškovei 28 388,91 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą; pripažino trečiojo asmens UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 atliktą 27 115,00 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Projektana“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją - įpareigojo UAB ,,Projektana‘‘ pervesti ieškovei 27 115,00 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą.

3.       Atsakovams pateikus apeliacinius skundus dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-15 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją, kadangi neatstatyta padėtis, kuri būtų buvusi, jei nebūtų neteisėtų ginčijamų mokėjimų atlikimo. Teismas nurodė, kad ieškovės atsiskaitymas su atsakovėmis iš sulaikytų lėšų turėtų būti vykdomas CPK 754 straipsnyje nurodyta mokėjimų eilės tvarka, taikant proporcingumo principą, todėl iš atsakovių turėtų būti priteisiama tik ta suma, kurią šios nepagrįstai gavo nesilaikius minėto principo. Teismas nurodė, jog lėšos turėjo būti paskirstytos proporcingai kiekvienam išieškotojui, įskaitant iš atsakoves.

4.       CPK 754 str. numato tokią reikalavimo tenkinimo eilę: 1) pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; 2) antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; 3) trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

5.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas nutartimi sprendė, jog atsakovės, kurių naudai ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, patenka į CPK 754 str. taikymo sritį kaip trečiosios eilės kreditoriai, tai nustatant visus ginčo mokėjimų atlikimo metu buvusius ieškovės kreditorius, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami CPK 754 str. nurodyta tvarka, į tokių kreditorių sąrašą trauktini ir visi kiti kreditoriai, kurių naudai galiojo laikinosios apsaugos priemonės. Aplinkybę, jog kreditorių, kurių naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atžvilgiu taikomas CPK 754 str., patvirtino ne tik apeliacinės instancijos teismas nutartimi, tačiau ir Vilniaus apygardos teismas 2018-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1358-565/2018.

6.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus bei byloje 2017-09-15, 2017-09-18 lydraščiu pateiktus duomenis bei teismui teikiamus antstolių G. V. bei A. L. raštus dėl informacijos pateikimo, ieškovė 2019-02-15 paaiškinime raštu teismui pateikė duomenis BUAB „CCM Baltic“ kreditorių, kurių naudai ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo vykdomas išieškojimas ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, viso kreditorių išieškoma suma sudarė 581 494,94 Eur.

7.       Tik vienas kreditorius – darbuotojas A. Š. – ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo antrosios eilės kreditorius, kurio 3 120,32 Eur reikalavimas turėjo būti tenkinamas pirmiausia. Visi likę kreditoriai – trečiosios eilės kreditoriai, kurių bendra reikalavimo suma – 578 374,62 Eur (581 494,94 Eur – 3120,32 Eur). Ginčijamais 2016-06-21 mokėjimais UAB „Projektana“ ir UAB „Šilduja“ iš trečiojo asmens buvo pervesta viso 55 503,91 Eur suma (28 388,91 Eur + 27 11500 Eur), iš kurių 3 120,32 Eur, remiantis CPK 754 str., turėjo būti skirta aukštesnės (antrosios) eilės kreditoriaus darbuotojo A. Š. reikalavimo tenkinimui, o po šio reikalavimo patenkinimo likusi 52 383,59 Eur suma (55 503.91 Eur – 3 120.32 Eur) turėjo būti proporcingai paskirstyta visiems trečiosios eilės kreditoriams. 52 383,59 Eur suma nebuvo pakankama visų trečiosios eilės kreditorių reikalavimams, kurie ginčo mokėjimų atlikimo metu sudarė 578 374,62 Eur, visiškai patenkinti, todėl vadovaujantis CPK 754 str. 5 d., ši suma visiems trečiosios eilės kreditoriams turėjo būti paskirstyta proporcingai kiekvieno kreditoriaus reikalavimo dydžiui.

8.       Atsakovei UAB ,,Šilduja‘‘ laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto reikalavimo dydis sudarė 28 388,91 Eur, t. y. 4.9 proc. viso trečiosios eilės kreditorių kreditorinio reikalavimo dydžio (28 388,91*100 proc./ 578 374,62). Todėl atsakovei UAB ,,Šilduja‘‘ tenkanti sumos dalis sudaro 2 566,80 Eur (4,9 proc. nuo 52 383,59 Eur).

9.       Įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi neginčijamai nustatyta, kad: 1) ginčo mokėjimai atlikti pažeidžiant mokėjimo eiliškumą; 2) mokėjimo eiliškumo pažeidimo pasekmė – restitucijos taikymas; 3) restitucija taikoma atsižvelgiant į CPK 754 str. nurodytą reikalavimų tenkinimų eilę; 4) CPK 754 str. taikomas ir tų kreditorių atžvilgiu, kurių naudai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, atsakovei UAB ,,Šilduja‘‘ turėjo būti pervesta 2 566,80 Eur suma, tai likusioje 25 822,11 Eur dalyje (28 388,91 Eur – 2 566.80 Eur) taikytina restitucija.

10.       Atsakovei UAB ,,Projektana‘‘ laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto reikalavimo dydis sudarė 27 115,00 Eur, t. y. 4.69 proc. viso trečiosios eilės kreditorių kreditorinio reikalavimo dydžio (27 115,00*100proc./578374,62). Todėl atsakovei UAB ,,Projektana‘‘  tenkanti sumos dalis sudaro 2 456,79 Eur (4,69 proc. nuo 52 383,59 Eur). Kadangi, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, atsakovei UAB ,,Projektana‘‘ turėjo būti pervesta 2 456,79 Eur suma, tai likusioje 24 658,21 Eur dalyje (27 115,00 Eur – 2 456,79 Eur) taikytina restitucija.

11.       Pažymėtina, kad ieškovės įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalį jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

12.       Užsakovo UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ pervestais pinigais atsiskaičius su dviem kreditoriais – atsakovėmis – buvo sumažintos ieškovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Todėl šioje byloje atsakovės atlikti pavedimai gali būti ginčijami ne tik CK 6.930 1 straipsnio pagrindu, bet ir kitais civiliniame kodekse numatytais pagrindais.

13.       Piniginių lėšų pervedimai atsakovėms gali būti ginčijami ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pavedimai padaryti 2016-06-21, kai jau 2016-06-14 Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto ieškovės įmonei iškėlimo. Bet koks turto realizavimas jau turėjo būti sustabdytas, todėl pavedimai, padaryti atsakovėms už atliktus darbus, yra niekiniai, o atsakovės, kaip kreditorės, buvo nesąžiningos, tokie sandoriai pažeidžia eilę imperatyvių teisės normų. Pateiktame teismui ieškinyje kiti pagrindai, išskyrus CK 6.930 1 straipsnį, nebuvo nurodyti, nes ieškinys buvo teiktas teismui vadovaujantis tuo metu suformuota teismo praktika. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą pats pritaikyti tinkamą teisinį pagrindą.

14.       Atsakovės UAB ,,Projektana‘‘ atstovas advokatas I. B. su ieškiniu dėl restitucijos taikymo nesutiko. Nurodė, kad ieškovė byloje reiškia reikalavimą dėl 2016 m. birželio 21 d. trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ atsakovei atlikto 27 115,00 Eur dydžio mokėjimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir įpareigojimo grąžinti gautas pinigines lėšas ieškovei. Ieškinio teisiniu pagrindu nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930 1  straipsnio nuostatos.

15.       Visų pirma nepagrįsti ieškovės atstovo argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, nes pavedimas atsakovei buvo padarytas pačios ieškovės nurodymu. Bankroto administratorius turi teisę ginčyti sandorius įvairiais pagrindais, tame tarme ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tačiau šiuo metu yra praėjęs ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui reikšti, nors bankroto administratorius tokią galimybę turėjo.

16.       Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930 1 1 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: 1) pirma, nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2) antra, nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930 1 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018). Vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 6.930 1 straipsnis būtent reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tose situacijose, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams pareikšti, t. y. patiria laisvų lėšų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

17.       Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių UAB „CCM Baltic“ 2016 m. birželio 21 d. turėtų lėšų ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Nesant šių duomenų, byloje objektyviai neįmanoma nustatyti, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovė turėjo finansines galimybes įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus. Ieškovė būtinąją CK 6.930 1 straipsnio taikymo sąlygą, t. y. pakankamo grynųjų ar negrynųjų lėšų kiekio pareikštiems reikalavimams patenkinti neturėjimą grindžia išimtinai tik įmonės nemokumo faktu, konstatuotu bankroto byloje, bei aplinkybe, jog 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos, sprendžiant konkretaus sandorio teisėtumo klausimą pagal CK 6.930 1  straipsnio nuostatas, o grynųjų ar negrynųjų lėšų trūkumas, egzistavęs ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, privalo būti ieškovės įrodytas, siekiant tinkamai pagrįsti byloje pareikšto ieškinio reikalavimus (CPK 178 str.).

18.       Ieškovė byloje taip pat nurodė, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovė turėjo antros - ketvirtos eilės kreditorių, atitinkančių CK 6.930 1  straipsnyje numatytus kriterijus. Pažymėtina, jog iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašto, 2017 m. rugsėjo 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pranešimo bei antstolių pateiktų vykdomųjų bylų išrašų neįmanoma nustatyti ginčijamo mokėjimo atlikimo metu egzistavusių ir ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų apimties, kadangi ieškovės pateiktuose dokumentuose įsiskolinimų dydžiai fiksuoti jų susidarymo ar vykdomosios bylos iškėlimo dienai, o ne ginčijamo mokėjimo dienai. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje 2018 m. lapkričio 15 d. priimtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai kreditoriai ginčo mokėjimų atlikimo metu turėjo reikalavimo teisę į ieškovę.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“, yra pateikusi teismui ieškinį dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ab initio ir restitucijos taikymo, kuriame, remiantis CK 6.930 1 straipsniu, prašo pripažinti negaliojančiu ab initio 2016 m. birželio 21 d. atliktą 28 388,91 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Šilduja“ banko sąskaitą ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę UAB „Šilduja“ pervesti ieškovei 28 388,91 Eur sumą, taip pat pripažinti negaliojančiu ab initio 2016 m. birželio 21 d. atliktą 27 115,00 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Projektana“ banko sąskaitą ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę UAB „Projektana“ pervesti ieškovei 27 115,00 Eur sumą. Teismai pripažino atliktus mokėjimus negaliojančiais, remiantis CK 6.930 1 straipsnio pagrindu. Nustačius, jog restitucijos klausimas išspręstas netinkamai, byla šioje dalyje buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-278- 469/2019 suformavo precedentą, jog CK 6.930 1 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930 1 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 6.930 1 straipsnio pagrindu ir yra netinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje, bylos procesinė baigtis Ieškovui nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių.

20.       Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-304-695/2019, Nr. e3K-3-61-313/2019, Nr. 3K- 3-453/2013). Ieškovei neturėjus teisės ginčytinu pagrindu pareikšti ieškinį atsakovėms, bylos procesinė baigtis nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismas turi nutraukti bylą remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

21.       Atsakovės UAB ,,Šilduja‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas atsakovės prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.  

22.       Trečiojo asmens UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

23.       Trečiasis asmuo antstolis R. K. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo netenkintinas  

24.       Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 17d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB ,,CCM Baltic‘‘ yra iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-27-440/2020), nutartis įsiteisėjo 2020m. spalio 28 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“, pateikė teismui ieškinį dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ab initio ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2016 m. birželio 21 d. atliktą 28 388,91 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Šilduja“ banko sąskaitą ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę UAB „Šilduja“ pervesti ieškovei 28 388,91 Eur sumą, taip pat pripažinti negaliojančiu ab initio 2016 m. birželio 21 d. atliktą 27 115,00 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Projektana“ banko sąskaitą ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę UAB „Projektana“ pervesti ieškovei 27 115,00 Eur sumą.

25.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, pripažino trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 atliktą 28 388,91 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Šilduja“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją - įpareigojo UAB ,,Šilduja‘‘ pervesti ieškovei 28 388,91 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą; pripažino trečiojo asmens UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 atliktą 27 115,00 Eur mokėjimą į atsakovės UAB „Projektana“ banko sąskaitą negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją - įpareigojo UAB ,,Projektana‘‘ pervesti ieškovei 27 115,00 Eur sumą į ieškovės banko sąskaitą.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-15 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino atliktus mokėjimus negaliojančiais, remiantis CK 6.930 1  straipsnio pagrindu – kai sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsni 1 dalis). Kadangi sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra įsiteisėjusi, ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB ,,Šilduja‘‘ 25 822,11 Eur, iš atsakovės UAB ,,Projektana‘‘ - 24 658,21 Eur sumą.

Dėl restitucijos taikymo

27.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

28.       Vis dėlto restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra būdingas absoliutumas – CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.

29.       Nors restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie pirmiau įvardytu būdu ir susiję tarp savęs, yra savarankiški, inter alia, jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

30.       Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

31.       Kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką  restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

32.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014).

34.       Nors vien šalies sąžiningumas pagal kasacinio teismo praktiką nelemia fakto, kad restitucija neturi būti vykdoma, ieškovė, prašydama pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, savo reikalavimus grindė aplinkybe, jog atsakovės, priimdamos iš ieškovės pavedimus, buvo nesąžiningos. Tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, pripažinę sandorius negaliojančiais, nenustatė, jog atsakovės, priimdamos trečiojo asmens padarytus pavedimus už atliktus darbus, buvo nesąžiningos. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. šioje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, atsakovių sąžiningumas nevertinamas, priešingai - buvo konstatuotas ieškovės nesąžiningumas.

35.       Byloje nėra ginčo, kad pripažinti negaliojančiais piniginių lėšų pavedimai buvo padaryti pačiai ieškovei nurodžius. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės turėjo galimybę numatyti, jog ginčijami mokėjimai pažeidžia CK 6.930 1 straipsnį, nes prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą 2016 m. birželio 21 d. jau 2016 m. birželio 14d. buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o antstolis vykdė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu. Tačiau nurodyti ieškovės argumentai yra reikšmingi darant išvadas dėl įmonės nemokumo fakto. Tuo tarpu, kaip nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose šioje byloje, nagrinėjant ginčą atsakovių sąžiningumas nebuvo vertinamas, nes nebuvo viena iš sąlygų pripažinti sandorius negaliojančiais.

36.       Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovėms pavedimų atlikimo metu buvo žinomos aplinkybės apie atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ieškovės įmonėje. Atsakovės nurodė, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Iš antstolio R. K. procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei 2016-06-09 patvarkymais nurodė areštuotas lėšas trečiajam asmeniui pervesti atsakovėms, todėl jie buvo privalomi trečiajam asmeniui. Antstolio teigimu, vykdant teismo nutartis, skolininko atstovas kiekvieną mėnesį jam teikdavo prašymą dėl disponuojamos sumos dydžio nustatymo ir įrodymus, o antstolis, įvertinęs pateikus duomenis, nustatydavo skolininkui disponuojamą to mėnesio sumą. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovei nuolat vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, atsakovėms pavedimų atlikimo metu negalėjo būti žinoma apie ieškovės disponuojamas lėšas ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą.

37.       Atsakovės UAB ,,Projektana‘‘ atstovas bylos nagrinėjimo metu vadovavosi 2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. e3K-7-278- 469/2019 priimta nutartimi ir nurodė, kad, ieškovei neturėjus teisės reikšti ieškinio CK 6.930 1  straipsnio pagrindu, ji yra netinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje. Atstovas nurodė, kad bylos procesinė baigtis ieškovei nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Todėl atsakovės atstovas prašė teismo nutraukti bylą, remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

38.       Kaip jau buvo minėta, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas yra pareiškęs tokį reikalavimą. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl restitucijos taikymo, turi pareigą šį klausimą išspręsti iš esmės – taikyti restituciją ar jos netaikyti. Tačiau, teismo nuomone, atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra reikšmingi teismui sprendžiant restitucijos klausimą.

39.       Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278- 469/2019 buvo suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: CK 6.930 1 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu.

40.       Kasacinis teismas išaiškino, kad, pirma, CK 6.930 1 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930 1  straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930 1 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930 1 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.

41.       Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra įsiteisėjusi, nepanaikinta, teisės taikymo taisyklė yra suformuluota po teismo sprendimo šioje dalyje priėmimo. Tačiau išsprendus restitucijos klausimą ir didžiąją dalį pervestų atsakovėms sumų grąžinus į ieškovės bendrą turto masę, būtų apginti ir tų kreditorių interesai, kurių teisės iš viso nebuvo pažeistos. Ieškovė prašo didžiąją dalį pervestų sumų grąžinti jai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad įmonei į bendrą masę grąžinta pinigų suma bus tenkinami tik kreditorių reikalavimai, kurių teisės buvo pažeistos dėl atsiskaitymo eiliškumo. Pritaikius restituciją ir pinigines lėšas pervedus į ieškovės bendrą turto masę, tokia situacija pagal minėtą kasacinio teismo nutartį neatitiktų CK 6.930 1 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslų, t. y. būtų neapgintos pirmumo teisę gauti atsiskaitymą turėjusio asmens teisės.

42.       Pritaikius restituciją ir didžiąją dalį pervestos sumos grąžinus į bankrutuojančios įmonės turto masę, sąžiningų sandorio šalių atsakovių ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių padėtis tampa nelygiavertė. Atsakovės, kurių sąžiningumas nekvestionuojamas, savo kaip kreditorių reikalavimus, turėtų spręsti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu būtų apginti ieškovės, kuri buvo nesąžininga, ir dalies kreditorių, kurių teisės nebuvo pažeistos, interesai. Tokia atsakovių, kaip kreditorių, padėtis, palyginus su kitais įmonės kreditoriais, pasunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai.

43.       Ieškovė, prašydama taikyti restituciją, 2019-02-15 pateikė teismui kreditorių, kurių naudai ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo vykdomas išieškojimas ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sąrašą. Tarp šių kreditorių yra vienas antros eilės kreditorius darbuotojas A. Š., visi kiti – trečios eilės kreditoriai pagal CPK 754 straipsnį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad, skaičiuojant atsakovėms proporcingai tenkančias grąžintinos sumos dalis, buvo vertinami tik tie kreditoriai, kurių atžvilgiu sandorių sudarymo momentu buvo pradėti vykdyti išieškojimai ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne visi kreditoriai, turėję ieškovės atžvilgiu reikalavimo teisę. Ieškovės atstovas nurodė, kad nustatyti visų kreditorių, kurie sandorių sudarymo momentu turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, nėra galimybės.   

44.       Paminėto kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930 1 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad projektu siūloma nustatyti, jog nuostatos dėl mokėjimų eiliškumo turėtų būti taikomos tik tokiu atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu būdu būtų nustatyta, kad asmuo, turintis finansinių sunkumų, visų pirma turėtų atlikti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitytų pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), ketvirtąja – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir penktąja – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Toks atsiskaitymų eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

45.       Todėl visų pirma CK 6.930 1 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930 1 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.930 1  straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.930 1 straipsnio nuostatomis, reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje kreditorių lentelėje nėra įtraukti tie kreditoriai, su kuriais įmonė turi atsiskaityti trečiąja eile - pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), nors ieškovės atstovas neneigė, kad tokie kreditoriai yra. Taip pat šioje lentelėje nėra ir kreditorių, kurie sandorio sudarymo momentu turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, tačiau jų priteistos skolos nebuvo vykdomos priverstinai. Todėl ieškovė, skaičiuodama piniginių lėšų sumos dalį, kuri tektų atsakovėms, ir kuri būtų grąžinta į bendrą ieškovės turto masę, pasirinko neteisingą būdą šioms sumoms paskaičiuoti, nes įvertino ne visus, o ik tuos kreditorius, kurių naudai ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo vykdomas išieškojimas ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė pateikti teismui kitus įrodymus ir prašė, taikant restituciją, vadovautis 2019-02-15 teismui teikta lentele, nors ieškovei buvo skirtas pakankamai ilgas laikas surinkti duomenis apie visus kreditorius. Teismas gauti tokius duomens neturi galimybės. Todėl restitucijos taikymas pagal ieškovės 2019-02-15 pateiktus paskaičiavimus nebūtų teisingas ir pagrįstas.  

47.       Ieškovės atstovas nurodė, kad šioje byloje piniginių lėšų pervedimai atsakovėms gali būti ginčijami ir CK 6.66 straipsnio pagrindu arba kitais civiliniame kodekse numatytais pagrindais, ne tik CK 6. 930 1 straipsnio pagrindu. Tačiau teismas pažymi, kad teismo sprendimo dalis dėl reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais jau yra išnagrinėta ir įsiteisėjusi. Todėl pirmosios instancijos teismas negali nei revizuoti įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, nei nagrinėti pavedimų teisėtumą, vadovaujantis kitais civiliniame kodekse numatytais pagrindais, nes pirmosios instancijos teismui yra perduotas nagrinėti tik restitucijos klausimas.

48.       Įvertinus šalių elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į prašomą taikyti restituciją, pervestų lėšų didžiąją dalį sumos grąžinant į bendrą ieškovės turto masę, ieškovės pateiktą nepagrįstą restitucija grąžinamų sumų paskaičiavimą, atsakovių, kaip lygiaverčių ieškovės kreditorių, padėtis pritaikius restituciją būtų pasunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai. Atsakovių, kaip sąžiningų sandorio šalių, padėtis, pritaikius restituciją, taptų nelygiavertė ieškovės (kaip nesąžiningos sandorio šalies) ir bankroto administratoriaus ginamų kreditorių (tame tarpe ir neturėjusių teisės į reikalavimų patenkinimą sandorio sudarymo metu) padėčiai,  kas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kaip jau buvo minėta, restitucija negali būti taikoma mechaniškai, restitucijos taikymas ir sandorių pripažinimas negaliojančiais yra du savarankiški institutai, todėl ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje atmestinas (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).  

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50.       Šioje byloje buvo sprendžiami ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl restitucijos taikymo. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atmes tus ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo, teismas laiko, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų.

51.       Šioje byloje žyminis mokestis valstybei, nuo kurio sumokėjimo ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista, atsakovės UAB ,,Projektana‘‘ atžvilgiu sudarė 610,00 Eur, UAB ,,Šilduja‘‘ atžvilgiu – 639,00 Eur. Ieškinį patenkinus 50 procentų, atsakovė UAB ,,Projektana‘‘ privalo sumokėti valstybei 305,00 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė UAB ,,Šilduja‘‘ – 319,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

52.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas už teisinę pagalbą: 4235,00 Eur, 968,00 Eur, 1815,00 Eur, 644,93 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1875,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso ieškovė patyrė 9537,93 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, o atsakovių apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies – taip pat 50 procentų, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 50 procentų patirtų išlaidų už teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijoje nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisina 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – po 2 384,48 Eur iš kiekvienos atsakovės (9 537,93 Eur : 2, 4 768,96 Eur : 2).

53.       Atsakovė UAB ,,Projektana‘‘ patyrė 2420,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Pagal jau nurodytus kriterijus ši išlaidų suma nelaikytina per didele. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas 50 procentų, atsakovei iš ieškovės priteisina 1210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2420,00 Eur : 2). Pažymėtina, kad apie UAB ,,Šilduja‘‘ patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.         

54.       Trečiasis asmuo UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ buvo įtraukta į procesą atsakovių pusėje, byloje patyrė 2922,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Todėl, ieškinį patenkinus 50 procentų, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 50 procentų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1461,08 Eur.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic‘‘ ieškinio reikalavimą  atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilduja‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektana‘‘ dėl restitucijos taikymo atmesti. 

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,CCM Baltic‘‘ (juridinio asmens kodas 145417921) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektana‘‘ (juridinio asmens kodas 135738747) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilduja‘‘ (juridinio asmens kodas 301674439) po 2 384,48 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektana‘‘ iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic‘‘1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Lidl Lietuva‘‘ (juridinio asmens kodas 111791015) iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic‘‘ 1461,08 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Projektana‘‘ 305,00 Eur (tris šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilduja‘‘  - 319,50 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos pavadinimą ir įmokos kodą: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – įmokos kodas – 5660)‘‘.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja