Civilinė byla Nr. e2A-116-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12616-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagana“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Morigana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 12 915,00 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad:
1.1. Ieškovė yra bendrovė, teikianti paslaugas, susijusias su prekių deklaravimu muitinei, jų pateikimu muitiniam įforminimui, muitinės procedūrų įforminimu ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimu, turi leidimą naudoti bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui, t. y. tokia garantija, kuri skirta daugeliui muitinio tranzito procedūrų ir ja yra užtikrinamas atsiradusių arba galinčių atsirasti mokestinių prievolių, susijusių su muitinės administruojamais mokesčiais, įvykdymas.
1.2. 2019 m. lapkričio 13 d. krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2. Šioje tranzito deklaracijoje kaip tranzito procedūros vykdytojas buvo nurodyta ieškovė. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktą CMR važtaraštį Nr. FRR-121119, kuriame vežėju nurodyta UAB „Dagana“. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „MFI KanoTHHa“ ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bulgarijos Respublikos muitinė informavo Lietuvos Respublikos muitinę, kad prekės, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos sienų. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi iš Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos informaciją, kad Bulgarijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigta tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, pradėjo tyrimą. Jo metu buvo nustatyta, kad krovinio vežimui atlikti 2019 m. lapkričio 12 d. buvo įformintas CMR važtaraštis Nr. FRR- 121119, kuris yra krovinio vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat yra įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon iki tol, kol bus įrodyta priešingai. UAB „Dagana“, kaip vežėjas, priėmęs krovinį pervežimui, patvirtino tai įmonės antspaudu bei parašu. Atsakovė pagal minėtą CMR važtaraštį turėjo vykdyti prekių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Serbijos Respubliką. Atsakovė Vilniaus teritorinei muitinei pateikė atsakymą, kuriame pranešė, kad krovinys, deklaruotas T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2, buvo nugabentas į Latviją ir iškrautas adresu (duomenys neskelbtini). Latvijos muitinė informavo, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal minėtą deklaraciją, nebuvo pateiktos Latvijos muitinei. Latvijos muitinė taip pat neturi informacijos, kad prekės būtų importuotos Latvijos teritorijoje.
Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-386, kuriame pripažino, kad už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, atsirado mokestinė prievolė muitinei, o tranzito procedūros vykdytoja UAB ,,Morigana“ pripažinta solidaria skolininke muitinei kartu su UAB „Dagana“. Ieškovė padengė muitinės mokestinį reikalavimą ir apmokėjo muitinės reikalaujamą sumą – 12 915,00 Eur.
1.3. Krovinys buvo perėjęs vežėjo UAB „Dagana“ dispozicijon ir būtent ši bendrovė yra atsakinga už krovinio nepristatymą į paskirties vietą. Bulgarijoje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigta tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, dėl ko yra išimtinai atsakingas krovinio vežėjas – t. y. UAB „Dagana“. Jeigu ši bendrovė būtų pristačiusi krovinį, kuris buvo jos dispozicijoje, į paskirties vietą, mokestinė prievolė muitinei nebūtų atsiradusi ir UAB „Morigana“ nebūtų turėjusi pareigos sumokėti muitinės reikalaujamos sumos – 12 915,00 Eur.
1.4. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra susiklosčiusių sutartinių santykių, UAB „Morigana“ savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia deliktinės atsakomybės pagrindu. Generaliniu deliktu ir turėtų būti siejama atsakovės atsakomybė už žalą, kurią patyrė ieškovė, padengdamas muitinės mokestinį reikalavimą, atsiradusį išimtinai dėl atsakovės kaltės, ir apmokėdamas muitinės reikalaujamą sumą – 12 915,00 Eur.
1.5. Teisiniame santykyje, kuris susiklostė muitinės procedūrų vykdymo kontekste ir kuris yra reguliuojamas viešosios teisės normų, buvo nustatyti du solidarūs bendraskoliai muitinės atžvilgiu: UAB „Morigana“, kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas, bei UAB „Dagana“, kaip faktinis krovinio vežėjas. Taigi muitinės reikalavimas dėl 2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM, 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei 1 319 Eur baudos sumokėjimo nustatytas dviem subjektams bendrai. Šis teisinis santykis dėl muitinės procedūrų pasibaigė UAB „Morigana“ įvykdžius 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 18KP-16-386. Atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 18KP-16-386 yra visiškai įvykdytas, viešosios teisės normų reguliuojamasis teisinis santykis, susiklostęs tarp Muitinės, iš vienos pusės, ir už priskaičiuotų mokesčių sumokėjimą atsakingų asmenų (t. y. UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“), iš kitos pusės, pasibaigė. Tačiau po to, kai UAB „Morigana“ įvykdė 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 18KP-16-386, viešosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai baigėsi ir prasidėjo privatinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai, kurių kontekste ieškovė regreso tvarka reiškia atsakovei reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
1.6. Tai, kad atsakovė atskiroje mokestinio ginčo byloje yra iškėlusi klausimą dėl jo mokestinės atsakomybės negalimumo, neturi jokios įtakos jos deliktinės atsakomybės taikymui.
1.7. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad ieškovė Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-16-386 neturėjo pareigos vykdyti, o jis tai darė išimtinai savo nuožiūra ir diskrecija. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus ir siekiant išvengti galimų papildomų muitinės mokestinių reikalavimų bei sankcijų, ieškovė padengė muitinės mokestinį reikalavimą ir apmokėjo muitinės reikalaujamą sumą – 12 915,00 Eur. Ieškovės nuomone, šioje susiklosčiusioje situacijoje išnaudojo visas pagrįstas teisines gynybos priemones, todėl vien formalus 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1303-535/2021 skundimas reikštų tik mokesčių teisėje sankcijų pobūdį turinčių delspinigių didėjimą.
2. Atsakovė UAB „Dagana“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad:
2.1. UAB „Dagana“ yra pati atskirai (atskiroje mokestinio ginčo byloje) apskundusi jai taikomus muitinės sprendimus – Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. muitinės sprendimą Nr. 18KP-16-386, kuriuo ji pripažinta solidariai atsakinga muitinei kartu su UAB „Morigana“. Ginčas šiuo metu dar nėra išnagrinėtas bei šiuo metu jo nagrinėjimas yra sustabdytas, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracines bylas pagal UAB „Morigana“ skundą. Visi klausimai dėl atsakovės AB „Dagana“ mokestinės atsakomybės gali ir galėjo būti sprendžiami tik Mokestinių ginčų komisijos byloje, o ne šioje ieškovės pradėtoje civilinėje byloje, kadangi šią dieną jokio galiojančio muitinės sprendimo, kuriuo atsakovė kartu su ieškove būtų galutinai bei oficialiai pripažinta solidariai atsakingu muitinei ir toks sprendimas abiejų asmenų atžvilgiu būtų įsiteisėjęs, nėra.
2.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1303-535/2021 prejudicinės galios atsakovės atžvilgiu neturi, atsakovė nedalyvavo minėtoje byloje kaip pareiškėjas, o tik kaip trečiasis suinteresuotasis asmuo. Sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje nepasisakyta apie atsakovės mokestines prievoles ar jos solidariąją atsakomybę, visi teismo argumentai yra susiję tik su ieškovės prievolėmis (atsakovės veiksmai ir jų teisėtumas sprendime net nebuvo vertinami).
2.3. Ieškovės įvykdytą mokestinės prievolės muitinei padengimą lėmė ne neteisėti atsakovės veiksmai (nėra kompetentingos institucijos sprendimo dėl šių veiksmų vertinimo, mokestiniai ginčai dar tebėra nagrinėjami, klausimas dėl atsakovės solidariosios atsakomybės nebaigtas spręsti), bet paties ieškovės savo diskrecija ir nuožiūra atlikti veiksmai pagal jam (o ne atsakovei) taikomus muitinės sprendimus.
2.4. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovės minimos aplinkybės, susijusios su tuo, kaip atsakovė vykdė savo mokestines prievoles bei muitinės formalumus, yra ne šio civilinio ginčo objektas, bet mokestinio ginčo Muitinės sprendimo (Vilniaus teritorinės muitinės 2020-06-09 sprendimas Nr. 18KP-16-380) objektas.
2.5. Ieškovės ieškinyje nurodomu atveju, ginčo prekės pagal tranzito deklaraciją Nr. 19LTVR500016EA65D2 (įformintą 2019 m. lapkričio 13 d.) į Latvijos Respubliką buvo nugabentos 2019 m. lapkričio 19 d. (pagal CMR važtaraštį Nr. FRR-121119/01 (2019 m. lapkričio 12 d.)), o jų išmuitinimas (tranzito procedūros užbaigimas) Bulgarijoje atliktas 2019 m. lapkričio 15 d.
2.6. Atsakovė UAB „Dagana“ pažymėjo, kad į Latvijos Respubliką gabeno jau išmuitintas, ES kilmės prekes, kurių tranzito procedūra jau buvo užbaigta, todėl jokių muitinės formalumų tvarką nustatančių teisės norminių aktų nepažeidė.
2.7. Akcentavo, jog ginčo prekių muitinės procedūrų įforminimą ir tranzito procedūros užbaigimą („išmuitinimą“) atliko ne prekių vežėjas UAB „Dagana“, bet muitinės procedūrų vykdytojas UAB „Morigana“, todėl tik ji ir gali būti laikoma teisiškai atsakinga už visas su šios procedūros netinkamu užbaigimu ir (ar) įforminimu susijusias mokestines teisines pasekmes (žr. ES Teisingumo Teismo bylą Nr. C-480/12, Minister van Financien prieš X, 29 punktas).
2.8. Vežėja UAB „Dagana“ pervežė krovinį (atliko ginčo prekių gabenimą) po to, kai įsitikino ir pasitikrino ES Komisijos tinklalapyje apie užbaigtą muitinės procedūrą ginčo prekėms ir sužinojo, kad visos muitinės procedūros prekėms (tranzito procedūra) jau yra užbaigtos.
2.9. Priešingai, nei teigia ieškovė, UAB „Dagana“ realiai yra pristačiusi ginčo prekes į Latvijos Respubliką, faktas, kad šios prekės neva nepasiekė Latvijos Respublikos, šiandien nėra nustatytas jokiu galiojančiu sprendimu. Atsakovė pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju prekių siuntėjas Estijos Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini) informavo, kad tranzitu gabenamų ginčo prekių muitinės procedūras įformins nuotoliniu būdu, patvirtino, jog tokios procedūros, t. y. tranzito procedūros užbaigimas, realiai buvo įformintas Bulgarijos Respublikos muitinėje ir pranešė, jog tik keičiasi prekių pristatymo adresas..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morigana“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ 12 915 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 915 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 141 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-386 nusprendė, be kita ko, pripažinti, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019-11-13), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM; solidarūs skolininkai UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“; taip pat nusprendė skirti solidariems skolininkams UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“ 1 319 Eur baudos. Šiame muitinės sprendime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. muitinės sandėlyje buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, kurioje deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas); prekių siuntėjas (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – Serbijos įmonė (duomenys neskelbtini); tranzito terminas – 2019 m. lapkričio 20 d. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. FRR-121119 (2019 m. lapkričio 12 d.), kuriame vežėju nurodyta UAB „Dagana“; tranzito procedūros vykdytoja UAB „Morigana“. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, tačiau Sąjungos tranzito procedūra pagal nurodytą deklaraciją buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste neteisėtai (per klaidą). Muitinės sprendime pažymėta, kad atlikto tyrimo metu nei tranzito procedūros vykdytoja UAB „Morigana“, nei vežėja UAB „Dagana“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad deklaruotos prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. Muitinė konstatavo, kad tranzito procedūros vykdytojo ir vežėjo prievolių nevykdymas susijęs su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros neužbaigus tranzito procedūros, taip pat su tuo, kad atsirado importo skola muitinei. Muitinė pažymėjo, jog prekių vežėja UAB „Dagana“, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms yra įforminta muitinio tranzito procedūra, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje, todėl krovinio nepateikusi paskirties muitinės įstaigai vežėja UAB „Dagana“ taip pat laikoma skolininke.
5. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimais, priimtais, atitinkamai, administracinėse bylose Nr. eI3-1301-535/2021 ir Nr. eI3-3676-983/2022, atmetė, atitinkamai, ieškovės ir atsakovės pareikštus skundus, kuriais buvo ginčijamas, be kita ko, ir nurodytas Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 18KP-16-386. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendime nurodė, kad „įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021, kurioje trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu dalyvavo UAB „Dagana“, yra nustatyta, kad pagal deklaraciją T1 Nr. 119LTVR500016EA65D2 įformintą Sąjungos tranzito procedūrą, UAB „Dagana“ gabentos prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, taip pat prekės nebuvo pateiktos Latvijos muitinei, o šios prekės buvo pašalintos iš muitinės priežiūros ir dėl to buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, kas lėmė skolos muitinei atsiradimą“. Be to, tame pačiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendime taip pat konstatuota, kad nagrinėjamo pervežimo atveju „UAB „Dagana“ žinojo apie muitinės teisės reikalavimus, tai yra, pareigą tinkamai įvykdyti Sąjungos tranzito procedūrą, ir ją pažeidė <...>. <UAB „Dagana“> tiesiogiai dalyvavo, atliekant veiksmus, dėl kurių prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, ir Sąjungos tranzito procedūra nebuvo įvykdyta“.
6. Sprendė, kad faktinės aplinkybės ir konstatuoti juridiniai faktai, kiek tai susiję su nagrinėjamu šalių ginču, jau yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėse bylose, kuriose dalyvavo ir nagrinėjamos bylos šalys, tai nurodytas administracinėse bylose teismų nustatytas aplinkybes ir konstatuotus juridinius faktus, teismas šioje civilinėje byloje vertino kaip iš naujo neįrodinėtinas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
7. Nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas nurodytais teismų sprendimais administracinėse bylose, teismas šioje civilinėje byloje vertina kaip oficialųjį rašytinį įrodymą, turintį didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
8. Laikė, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu šalių ginčas liko susijęs tik su abiejų šalių atsakomybės mastu, t. y. ieškovė laikosi pozicijos, kad jai atsakovė turi atlyginti visą žalą, o, atsakovės nuomone, šalių tarpusavio atsakomybės dalys yra lygios. Sprendė, jog byloje, be kita ko, nėra ginčo dėl ieškovės sumokėtų lėšų (jų dydžio) vykdant Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Pažymėjo, kad nei šios civilinės bylos duomenys, nei Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, nei nurodytose administracinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai neteikia pagrindo konstatuoti kokių nors ieškovės neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių atsakovė nepristatė krovinio į paskirties muitinę Bulgarijoje, o nugabeno krovinį į Latviją jo nepateikdama Latvijos muitinei ir taip pažeisdama Sąjungos tranzito procedūrą.
10. Sutiko su ieškovės argumentais, kad būtent atsakovės, kaip krovinio faktinės vežėjos, tiesioginiai veiksmai nulėmė nagrinėjamo pažeidimo ir, atitinkamai, ginčo šalių solidarios prievolės muitinei atsiradimą. Nurodė, kad tokiems neteisėtiems atsakovės faktiniams veiksmams neturėjo jokios įtakos ieškovė (juolab ieškovės kokie nors neteisėti veiksmai), teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ginčo šalių, kaip solidarių bendraskolių, tarpusavio atgręžtiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 5 dalies normos.
11. Nurodė, kad nagrinėjama žala (prievolė muitinei) Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu nustatyta būtent dviem konkretiems asmenims – ieškovei ir atsakovei. Taigi tik šie du asmenys buvo pripažinti atsakingi dėl ginčo skolos muitinei atsiradimo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendime jau konstatuota atsakovės teisė, esant pagrindui, pateikti atgręžtinį reikalavimą asmenims, su kuriais atsakovė turėjo sutartinius santykius ar veikė jų interesais. Taigi ir administracines bylas pagal ieškovės ir atsakovės atitinkamus skundus dėl, be kita ko, Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-16-386 išnagrinėję administraciniai teismai sprendė, kad nurodytu muitinės sprendimu nustatyta ieškovės ir atsakovės mokestinė prievolė nesusijusi su kitų asmenų teisėmis ar pareigomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Dagana“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą civilinėje byloje e2-255-905/2023 pakeisti bei priimti naują sprendimą suformuluojant bei išdėstant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje e2-255-905/2023 rezoliucinės dalies pirmą ir antrą pastraipą taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morigana iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ 4 609 (keturis tūkstančius šešis šimtus devynis) Eur žalos atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 4 609 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 785,25 (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur, dvidešimt penkis ct) Eur bylinėjimosi išlaidų“, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas (jų faktą patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti atskiru prašymu), nagrinėti bylą žodiniame teismo posėdyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių teisės taikymo klaidų ir pažeidimų, susijusių tiek su ginčui aktualių materialinės teisės normų netaikymu, atsisakymu aiškinti bei nagrinėti realų jų turinį, tiek ir su akivaizdžiu byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių iškraipymu bei nemotyvavimu arba (atskirais atvejais) prieštaringu motyvavimu.
12.2. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės tik perrašė ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes, tačiau jokio savarankiško įrodymų vertinimo neatliko, nepateikė argumentų, kuriais atmetė atsakovės atsikirtimus ir paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamos ginčo prekėms įformintos tranzito muitinės procedūros eigos ir ieškovės vaidmens joje (arba išdėstė argumentus, kurių turinys prieštarauja vienas kitam), nenagrinėjo ir nepateikė jokių nuorodų į įstatymus ir kitus teisės aktus (ES muitų teisės aktus), kurių tariamai neįvykdė atsakovė ir kurių pažeidimas lėmė jo prievolės atlyginti žalą ieškovei atsiradimą Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme. Pirmosios instancijos teismo priimtas ginčijamas sprendimas yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kaip tinkamai nemotyvuotas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme ir įvertinus tai, kad šiuo sprendimu yra padarytos esminės materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo teisės klaidos.
12.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (ginčijamo sprendimo 2 psl. 2 pastraipa) atskiri argumentai yra tiesiog susiję su bylos faktinių aplinkybių perrašymu ir tai savaime niekaip neleidžia patvirtinti ar paneigti nei ieškovės, nei atsakovės teiginių pagrįstumo, atitinkamai, jais remiantis, jokios konkrečios išvados dėl atsakovės kaltės už tariamų įsipareigojimų UAB „Morigana“ (ieškovei, kaip tranzito muitinės procedūros vykdytojui) netinkamą įvykdymą, ar atsakovės atliktus tariamai „neteisėtus“ veiksmus.
12.4. Pirmosios instancijos teismo teiginiai motyvuojamosios dalies 2 psl. 2 pastraipoje niekaip savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo galutinės išvados, jog už Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-16-386 teisines pasekmes ir jame nustatytus pažeidimus atsako tik išimtinai UAB „Dagana“ (prekių vežėjas) ir būtent jis 100 proc. turi atlyginti visą ieškinyje prašomą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo vykdymo ieškovės patirtą „žalą“. Teigia, kad iš šių argumentų matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip kompetentinga mokesčių administravimo institucija, įstatymų leidėjo įgaliota daryti išvadas bei vertinimus dėl jos administruojamų importo mokesčių sumokėjimo į biudžetą, nustatė ir ieškovės (UAB „Morigana“), ir atsakovės (UAB „Dagana“) abipusę kaltę dėl padarytų muitų teisės aktų pažeidimų ir tai aiškiai matyti iš paties pirmosios instancijos teismo cituotų faktinių aplinkybių, konstatuotų Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendime Nr. 18KP-16-386, kuriame nustatyta, jog ne tik UAB „Dagana“ (atsakovė), bet ir UAB „Morigana“ (ieškovė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad deklaruotos prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti.
12.5. Pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies argumentai, nurodomi šios dalies 2 psl., 1-oje pastraipoje, niekaip nepatvirtina galutinės teismo daromos išvados (kad atsakovė visa apimtimi ir 100 proc. atsako ieškovei už netinkamai įvykdytas prievoles muitinei), yra logiškai prieštaringi ir iš esmės paneigia tai, kas buvo konstatuota aukštesnės galios įrodyme – Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendime Nr. 18KP-16-386. Atitinkamai, šie argumentai negali būti laikomi tinkamais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, nes jais iškraipoma pati byloje nustatytų (aukštesnės įrodomosios galios dokumentu) aplinkybių esmė.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, minėdamas tik tai, kas buvo konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3676-983/2022, iškraipo realias faktines ginčo teisinės situacijos aplinkybes, kadangi minėtas teismo sprendimas buvo priimtas administracinėje byloje pagal UAB „Dagana“ skundą, kurioje UAB „Dagana“, kaip muitinės skolininkas ir pareiškėjas, ginčijo Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386. Todėl šioje byloje teismas ir pasisakė būtent tik dėl UAB „Dagana“ teisių ir pareigų muitinei, o ne dėl ieškovės UAB „Morigana“ teisių ir pareigų muitinei, kadangi ji (UAB „Morigana“) net nebuvo šioje byloje pareiškėju. Tokiu būdu klausimas dėl šalims tenkančios atsakomybės paskirstymo šiuo teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas ir nebuvo joks ginčo dalykas, taip pat jame nėra jokių teiginių, kad UAB „Morigana“ nelaikytina skolininke muitinei, kad ji, kaip muitinės procedūros vykdytojas, nepadarė jokių muitų teisės aktų pažeidimų ir nėra už juos atsakinga ir t. t.
12.7. Cituodamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3676-983/2022, pirmosios instancijos teismas ignoruoja bei nutyli kitą akivaizdų faktą, kuris jokio papildomo įrodinėjimo nereikalauja, t. y. kad pagal ieškovės UAB „Morigana“ skundą irgi buvo nagrinėjama atskira savarankiška bei kita administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-1303-535/2021), kurioje pareiškėju jau buvo UAB „Morigana“ (ieškovė) ir kur ji pati (savarankiškai, kaip pareiškėjas) ginčijo Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386. Šioje byloje buvo priimtas kitas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (kuris irgi yra lygiavertis kaip įsiteisėjęs ir turi vienodą teisinę galią), o jame teismas nurodė, konstatavo bei išaiškino, kad „Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų muitinei nepateikė, todėl pareiškėja UAB „Morigana“, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei. Pareiškėja neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros, skunde nurodė, kad prisiėmė riziką ir atsakomybę, tačiau mano, kad muitinė netinkamai nustatė solidarių skolininkų ratą ir tuo pažeidė objektyvumo principą“.
12.8. Nagrinėjamame ginče yra nesuprantama ir logiškai bei teisiškai nepaaiškinama, kodėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinį ginčą, rėmėsi vienu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3676-983/2022), kuris nepalankus atsakovei, ir ignoravo kitą įsiteisėjusį teismo sprendimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą).
12.9. Teismas, spręsdamas bylą, tinkamai neįsigilino į realią ginčo teisinę ir faktinę situaciją bei padarė esminių teisės taikymo klaidų. Civilinė byla teisme nebuvo išnagrinėta objektyviai ir tinkamai bei motyvuotai pasisakant dėl esminių bylos aplinkybių vertinimo, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatos, ir tai sudaro savarankišką pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindą.
12.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies „Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas“ 3 psl. 2-oje pastraipoje dėstomų teismo argumentų teiginys bei argumentai neatitinka byloje aktualaus bei aukštesnę galią turinčio įrodymo – Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-16-386 – nes jame aiškiai ir konkrečiai, atskirose šio sprendimo dalyse, atskiriama ieškovės (UAB „Morigana“) ir papildomai atsakovės (UAB „Dagana“) teisinė atsakomybė dėl Sąjungos tranzito muitinės procedūros pažeidimo. Šis teiginys prieštarauja tam, ką įsiteisėjusiu sprendimu nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1303-535/2021, kadangi juo buvo aiškiai konstatuota, jog būtent ir pati ieškovė UAB „Morigana“ laikytina skolininke muitinei ir pati padarė muitų teisės aktų pažeidimus, nepateikė visų reikiamų procedūros užbaigimo įrodymų.
12.11. UAB „Dagana“ pati savo iniciatyva neatliko ir neinicijavo jokių šiuose sprendimuose nurodytų tranzito muitinės procedūrų (dėl kurių apskaičiuota importo mokesčių skola), niekada nepildė jokių su šiomis procedūromis susijusių muitinės deklaracijų, nenurodė jokių duomenų jose ir net neturėjo teisės tai daryti, t. y. ji nėra užpildžiusi tranzito muitinės deklaracijos T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2.
12.12. UAB „Dagana“, kaip ginčo prekių vežėjas, nugabeno į kitą ES valstybę narę (Latviją) prekes, apie kurias jam buvo pateikta oficiali informacija iš prekių siuntėjo – Estijos įmonės (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atliko prekių pervežimą tik po to, kai oficialiose muitinės elektroninėse duomenų bazėse atsirado įrašai ir patvirtinimai apie tranzito muitinės procedūros užbaigimą.
12.13. Vilniaus teritorinę muitinę bei ginčus dėl Muitinės sprendimo nagrinėję teismai nustatė, kad tranzito muitinės procedūra buvo užbaigta neteisėtai (per klaidą), kad ji apskritai negalėjo būti užbaigiama nuotoliniu būdu (kuris buvo pasirinktas deklaruojant prekes), nes to apskritai nenumato teisės norminiai aktai, ir kad įrašai apie tranzito muitinės procedūros pagal deklaraciją T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2 užbaigimą muitinės informacinėse sistemose buvo padaryti klaidingai, be tinkamo teisinio pagrindo (o už tai – duomenų suvedimą, deklaravimą, informacijos muitinei pateikimą – atsako ir atsakė muitinei ne atsakovė, bet ieškovė).
12.14. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 35 punktą, šios teisės normas akivaizdžiai matyti, jog būtent ieškovei (o ne tik atsakovei, kaip teigiama ieškinyje) tenka teisės ir pareigos, susijusios su tranzito muitinės procedūros vykdymu, įskaitant jos tinkamą įforminimą bei jos užbaigimo teisėtumą, ieškovė neturi ir neturėjo teisės niekam kitam jų (teisių ir pareigų, susijusių su tranzito procedūra) perduoti (kas dar labiau patvirtina ieškovės reikalavimų nepagrįstumą).
12.15. Pirminė pareiga pateikti tinkamą tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymą ES muitų teisės aktais yra nustatyta būtent muitinės procedūros vykdytojui (o ne vežėjui) ir būtent jis šios pareigos neįvykdė.
12.16. Nagrinėjamu atveju tranzito muitinės procedūra buvo pirmiausia pripažinta tinkamai užbaigta ir ginčui aktualios tranzito muitinės deklaracijos statusas buvo nurodomas kaip tinkamai užbaigtas iki 2020 m. sausio 21 d., kol nebuvo gautas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (20.3/15)3B-401 (kas matyti iš Muitinės sprendimo 1 psl. 1 pastraipos, ieškovės ieškinio 8 priedą). Tai parodo, kad ieškovė, kaip muitinės procedūros vykdytoja, kontroliavusi jos eigą, buvo atsakinga už informacijos muitinei teikimą, turi prisiimti bent jau solidarią atsakomybę už netinkamai (per klaidą, neteisėtai) užbaigtos tranzito muitinės procedūros pasekmes. Visiškai akivaizdu, kad ne atsakovė, UAB „Dagana“, kaip vežėja, galėjo ir privalėjo užbaigti tranzito muitinės procedūrą, o būtent muitinės procedūros vykdytojas (ieškovė).
12.17. Ieškovės teiginiai, kad ji, kaip muitinės procedūros vykdytoja, visiškai neatsako už tranzito muitinės procedūros, dėl kurios atsirado skola muitinei eigą, jos kontrolę, iš esmės yra tiesiog akivaizdžiai klaidinantys (ir pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, jų objektyviai neanalizuodamas su jais visais sutiko). Kadangi atsakovė pati neturi jokių sutarčių (dėl ginčo tranzito muitinės procedūros vykdymo) nei su (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei kokiais nors kitais asmenimis, jis jokių deklaracijų ar pranešimų muitinei dėl tranzito muitinės procedūros pagal deklaraciją T1 Nr. l9LTVR500016EA65D2 užbaigimo niekada neteikė, nesiuntė (visa tai buvo tik pačios ieškovės ir jos kontroliuojamų asmenų kompetencija) ir net neturėjo tokios galimybės, nes suteikė ne prekių deklaravimo paslaugą, o prekių pervežimo paslaugą.
12.18. Ieškovės veiksmų atlikimas būtų užkirtęs kelią papildomos žalos atsiradimui ginčo teisinėje situacijoje, kadangi pagal anksčiau minėtą Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies „h“ punkto „i“ bei „ii“ papunktį skola muitinei gali išnykti (nebūti apskaičiuojama), jei asmens iniciatyva ex officio atliekami visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti. Be to, iš anksto pranešus mokesčių administratoriui apie galimą mokesčių (muitų) teisės aktų pažeidimą galėjo būti išvengta baudų už importo mokesčių nepriemokos susidarymą skyrimo.
12.19. Ieškovė jokių veiksmų, kaip ginčo prekių muitinės procedūros vykdytoja, neatliko, toleravo susidariusią situaciją su ginčo prekėmis ir konkliudentiniais veiksmais pats pripažino, jog ginčo prekių tranzito muitinės procedūra 2019 m. lapkričio 15 d. buvo užbaigta tinkamai bei net nekvestionavo jos rezultato iki pat muitinės patikrinimo pabaigos 2020 m. birželio mėn. (savo iniciatyva, nors teisme teigia priešingai, kad žinojo, jog procedūra užbaigta neteisėtai).
12.20. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta jokio anksčiau aptartų esminių bylos faktinių aplinkybių bei ieškovės ir atsakovės konkrečių veiksmų vykdant tranzito muitinės procedūrą detalaus vertinimo. Teismo sprendime taip pat nesiremiama ginčo teisiniams santykiams aktualiomis materialinės teisės normomis ir net neanalizuojamas jų turinys, nes muitinės procedūros vykdytojo ir vežėjo teisės, pareigos bei atsakomybė už tranzito procedūros pagrindu gabenamas prekes yra imperatyviai sureguliuota specialiosiose teisės normose – Sąjungos muitinės kodekse bei jo įgyvendinimo reglamentuose, kuriais rėmėsi ir pati ieškovė.
12.21. Ginčijamas teismo sprendimas negali būti pripažintas nei pagrįstu, nei teisėtu bei tinkamai motyvuotu CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme ir turi būti pakeistas apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12.22. Pirmosios instancijos teismo argumentas, o konkrečiai ir ypač jo teiginys, kad „nagrinėjama žala (prievolė muitinei) Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu nustatyta būtent dviem konkretiems asmenims – ieškovei ir atsakovei“, yra visiškai loginiu ryšiu nesusijęs su galutine teismo sprendimo išvada, kuria visa atsakomybė už žalą (prievolę muitinei) yra perkeliama tik atsakovei, visiškai ir 100 proc. patenkinant jam ieškovei reiškiamus reikalavimus, kai tuo tarpu, kaip teigia pats teismas „žala (prievolė muitinei) [...] nustatyta būtent dviem konkretiems asmenims – ieškovei ir atsakovei“.
12.23. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pati atsakovė yra nukentėjusi nuo neteisėtų ir netinkamų ieškovės veiksmų, kadangi dokumentiškai tranzito muitinės procedūra buvo užbaigta, duomenys apie tai neteisėtai įvesti į muitinės informacines sistemas. Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė pervežti krovinį tik po to, kai kroviniui įformintos tranzito muitinės procedūros užbaigimas buvo užfiksuotas (neteisėtai, klaidinančiai / per klaidą) muitinės informacinėse sistemose, todėl pati atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, kaip muitinės procedūros vykdytojo, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ji negali būti laikoma asmeniu, dėl kurio vienintelio kaltės atsirado skola muitinei.
12.24. Pirmosios instancijos teismo sprendimų prieštaringumą ir tai, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau tas pačias aplinkybes kartu ir teigdamas, ir neigdamas, toks priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tinkamai motyvuotu CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo prasme, todėl privalo būti panaikintas.
12.25. Pažymėjo, jog Vilniaus teritorinė muitinė iš UAB „Dagana“ jau papildomai išieškojo 2 970,00 Eur (ko ieškovė neginčija ir ką patvirtina atsakovės byloje pateikti papildomi dokumentai), galutine mokėtina suma pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386 atsakovei lieka 4 609 Eur.
12.26. Be to, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė per didelį ieškovei priteistiną žalos dydį (12 915 Eur), kuris mažintinas 75 proc. iki 4 609 Eur, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (turėtų būti patenkinta 25 proc. teismui teikto reikalavimo) mažintinas ir ieškovės naudai priteistų teismo bylinėjimosi išlaidų dydis.
13. Ieškovė UAB „Morigana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, ieškovės naudai iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
13.1. Apeliantas sąmoningai ar nesąmoningai painioja muitinės teisės taisykles su privatinės teisės reguliavimu, nepagrįstai muitinės teisę perkeldamas į privačių teisinių santykių sferą ir tokiu būdu skunde daro visiškai nepagrįstas išvadas, todėl šis skundas dėl toliau nurodytų teisinių argumentų turi būti atmestas.
13.2. Šios bylos kontekste yra svarbūs du muitinės teisės aktai, tai: Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) ir Komisijos įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ĮR). Byloje nėra ginčo, kad muitinės prekių priežiūra ir jos teisinis reguliavimas užtikrina skolos muitinei veritas. Tuo tarpu galimo skolos muitinei bonitas užtikrinamas įvairių užstatų ar garantijų sistema, kuomet už galimą muitinės skolininką laiduoja / garantuoja tam tikras ir, kas svarbu, muitinei priimtinas asmuo, o tuo tikslu panaudojamos įvairios teisinės konstrukcijos. Šios bylos kontekste, kalbant apie išorinį tranzitą, o tiksliau apie išorinio tranzito porūšį Sąjungos tranzitą, galimos skolos muitinei užtikrinimo priemonės yra numatytos SMK 226 straipsnyje.
13.3. Ieškovė, pateikusi muitinei atitinkamą garantiją, tokį statusą įgijo ir bet kokiam muitinės deklarantui forminant Sąjungos tranzito procedūrą ir įvedus ieškovės atitinkamą kodą į deklaraciją, kuris reiškia, kad skola muitinei ieškovės yra garantuota, muitinė tokiai deklaracijai duoda eigą, tai yra leidžia vykdyti Sąjungos tranzito procedūrą, tai yra iš ES muitų teritorijos išvežti ne ES prekes.
13.4. Apeliantė, veikdama kaip vežėja be ieškovės deklaracijoje suteiktos garantijos už skolos sumokėjimą, negalėtų net pradėti prekių vežimo, nes muitinė iš muitinės sandėlio jos prižiūrimų prekių tiesiog neišleistų arba išleistų, bet tik gavusi kitą skolos užtikrinimą.
13.5. Sąjungos procedūros vykdytojas yra ne tas asmuo, kuris faktiškai gabena prekes ir privalo jas išvežti iš ES muitų teritorijos, o jis yra tas asmuo, kuris būdams muitinei priimtinu garantu, prisiima riziką už tai, kad tretieji asmenys tinkamai įvykdys Sąjungos tranzito procedūrą ir prekės bus išvežtos iš ES muitų teritorijos.
13.6. Apeliantė klaidinančiai nurodo šios procedūros įforminimo priežastis, teigdama, kad procedūros įforminimo iniciatyva priklausė arba deklarantui – (duomenys neskelbtini), arba ieškovei. Apeliantė su krovinio vežimo užsakovu – (duomenys neskelbtini)2019 m. lapkričio 7 d. buvo sudariusi krovinio vežimo sutartį nuo Vilniaus iki Novy Sad, Serbija.
13.7. 2019 m. lapkričio 13 d. į muitinės sistemą buvo įkelta deklaracija T1 MRN Nr. 19LTV500016EA65D2, kur įrašius ieškovės kodą ir muitinei patvirtinus deklaraciją, ieškovė net nematydama ir neturėdama savo žinioje prekių, tapo tranzito procedūros vykdytoju, tačiau prekes išvežti iš ES muitų teritorijos per Kalotinos (Bulgarijos) muitinės postą privalėjo apeliantė.
13.8. Muitinė, fiziškai užplombavusi prekes muitinės plombomis ir priėmusi deklaraciją į savo sistemą bei ją patvirtinusi, leido išvykti apelianto transportui, kuris pagal deklaracijos duomenis iki 2019 m. lapkričio 20 d. turėjo atvykti kartu su prekėmis į Kalotinos muitinės postą ir po to šias prekes išvežti į Serbiją. Tai padaryta nebuvo, o prekės buvo nuvežtos ir iškrautos apeinant muitinę Rygoje, kitaip tariant apeliantė sąmoningai pašalino prekes iš muitinės priežiūros, kas ir tapo importo skolos atsiradimo priežastimi. Importo skola atsirado išimtinai tik dėl apeliantės kaltės, pažeidus SMK ir ĮR reikalavimus bei prekes neteisėtai pašalinus iš muitinės priežiūros.
13.9. Kaip konstatuota muitinės sprendime ir administracinių teismų sprendimuose, importo skola muitinei atsirado tuomet, kai prekės be muitinės leidimo, žinios ir pažeidžiant Sąjungos tranzito procedūrą buvo pašalintos iš muitinės priežiūros ir iškrautos Rygoje.
13.10. Byloje visi apeliantės teiginiai apie ieškovės nekontroliavimą, kaip vykdoma tranzito procedūra, apeliantės apgavimą ir pan. neturi jokios teisinės reikšmės, nes apeliantė kaip vienintelis asmuo realiai valdęs ir vežęs prekes tikrai turėjo suprasti, kad jis paskirties muitinėje Kalotinoje nebuvo ir net nesiruošė ten vykti.
13.11. Apeliantės bandymas dalintis su ieškove kaltę remiantis tuo, kad ieškovė nekontroliavo įrašų Europos muitinės sistemoje ir todėl kaltė turi būti padalinama, yra visiškai nepagrįstas.
13.12. Apeliantė sąmoningai dalyvavo prekių – freono, kurio apyvarta yra ribota, įvežimo į ES muitų teritoriją operacijoje ir todėl turi prisiimti už tai visas dėl tokio neteisėto elgesio kilusias neigiamas teisines pasekmes.
13.13. Apeliantė siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad turi būti vertinami ne minėtais dokumentais nustatyti faktai, o turi būti vertinamos minėtų dokumentų rezoliucinės dalys, bet toks apelianto siekis prieštarauja CPK 182 straipsnio ir CPK 197 straipsnio nuostatoms.
13.14. Administracinių teismų sprendimuose ir muitinės sprendime yra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės šiai bylai, tačiau teismų ar muitinės sprendimų rezoliucinės dalys yra susijusios su muitų teisės taikymu ir šio taikymo tikslas – nustatyti skolininkus muitinei bei skolos dydį, tuo tarpu ši byla yra išimtinai susijusi su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu.
13.15. Pažymėjo, kad apeliantės siekis taikyti minėtų sprendimų rezoliucines dalis, o ne sprendimais nustatytas faktines aplinkybes yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
13.16. Muitinės teisė ir privatinė teisė yra absoliučiai skirtingos teisės šakos, su skirtingu reguliavimo dalyku, reguliavimo metodu ir reguliavimo tikslais, todėl jų negalima sutapatinti. Kitaip tariant, muitų teisės taikymo padariniai turi įtakos privatinei teisei, kiek tai liečia deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, tačiau pats muitų teisės reguliavimas, kuomet muitų teisės teisinis santykis pritaikant SMK pasibaigia ir toliau nepereina į privatinės teisės reguliavimo sferą. Kitaip tariant skolininkų solidarumas SMK prasme nelemia CK normų apie solidarumą taikymo.
13.17. SMK taikymo sferoje buvo nustatytas muitinės skolininkų solidarumas ir jis lietė ne tarpusavio skolininkų reikalavimus vienas kitam, o solidarią skolininkų pareigą sumokėti muitus ir PVM. Sumokėjus skolą muitinei ir pasibaigus mokestiniams ginčams, tuo pačiu momentu pasibaigė SMK taikymas, nes įvykdymu (muitų sumokėjimu) pasibaigė SMK reguliuojami teisiniai santykiai. Tuo tarpu šios bylos ginčo šalių tarpusavio atgręžtiniams (regresiniams) teisiniams santykiams turi būti taikomos CK normos.
13.18. Apeliantei, pažeidus Sąjungos tranzito procedūrą, ieškovė kaip garantas tapo muitinės skolininke ir tik po to, kai ieškovė iš esmės nieko nepažeidusi vykdydama pareigas sumokėjo muitus ir PVM, jis patyrė turtinę žalą. Apeliantė savo neteisėtais veiksmais pašalindama realiai gabentą krovinį iš muitinės priežiūros sukėlė turtinę žalą ieškovei, kuri užtikrindama mokestinių prievolių bonitas (padengimą) privalėjo sumokėti mokesčius ir dėl to patyrė turtinę žalą, o visa tai, kaip nurodyta ieškinyje, atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, kuomet privalo būti taikomos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos generalinio delikto taisyklės.
13.19. Šioje byloje apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, tai yra apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtų jo gabentų prekių pašalinimu iš muitinės priežiūros, o tai tiesiogiai padarė žalą ieškovei, kuri turėjo sumokėti mokesčius, kas taip pat parodo ir priežastinio ryšio buvimą, apeliantės kaltė, kaip rodo šio atsiliepimo 24–36 punktuose nurodytos aplinkybės, pasireiškė tyčia.
13.20. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, o apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Apeliantė 2024 m. sausio 15 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir naują įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-259-592/2023.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus grįsdama apeliacinio skundo teiginius, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, naujus įrodymus atsisakoma priimti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-259-592/2023 yra apskųstas apeliacine tvarka, t. y. neįsiteisėjęs.
Dėl esminių bylos aplinkybių
20. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 18KP-16-386 pripažino, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2 (2019 m. lapkričio 13 d.), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM, nurodant, kad skolos muitinei atsiradimo data – 2019 m. lapkričio 21 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona, solidarūs skolininkai: UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“, nutarė skirti solidariems skolininkams: UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“ 1 319 Eur baudos. Už laiku nesumokėtą muito mokestį buvo apskaičiuoti 33 Eur dydžio delspinigiai ir už PVM 616 Eur delspinigiai. Iš viso pagal nurodytą sprendimą ieškovei ir atsakovei kaip solidariems skolininkams kilo 15 158,00 Eur prievolė. Pažymėtina, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti iki 2020 m. birželio 9 d. 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus teritorinės muitinės informacinis pranešimas patvirtina, jog delspinigiai buvo perskaičiuoti ir sudarė 717 Eur 2021 m. vasario 18 d. pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, todėl galutinis prievolės dydis – 15 226,00 Eur.
21. Nesutikdamos su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu skundus pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1A-189 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 2 970 Eur muito, 10 220 Eur PVM, 33 Eur muito delspinigių, 616 Eur PVM delspinigių bei skirta 1 319 Eur bauda. Nesutikdama su Departamento sprendimu ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1301-535/2021 ieškovės UAB „Morigana“ skundą atmetė. Dėl nurodyto sprendimo atsakovė, kuri administracinėje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Dagana“ apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas motyvuojamosios dalies išvadą (motyvą), išdėstytą teismo sprendimo 8 puslapio 6 pastraipoje – „darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis“, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
22. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas tik ieškovės mokestinės prievolės klausimas, ir nustatyta, kad ieškovei kyla atsakomybė už nustatytus pažeidimus bei kad ieškovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta solidaria skolininke muitinei. Klausimas dėl atsakovės mokestinės prievolės pagal tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, pagrįstumo buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, kuriame buvo pasisakyta, kad atsakovei kyla mokestinė prievolė, todėl skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-935-662/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
23. Ieškovė pateikė duomenis, jog Muitinės departamentui sumokėjo 2021 m. vasario 17 d. 22 473 Eur, įmokos kodas B00 – PVM, 1 384 Eur, įmokos kodas 860 – delspinigiai už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, 2 900 Eur, įmokos kodas 894 – bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą, 74 Eur, įmokos kodas 812 – delspinigiai už nesumokėtą muitą, 2023 m. kovo 4 d. – 1 613 Eur, iš kurios 727 Eur už tranzito procedūrą pagal T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2, įmokos kodas 860 – delspinigiai už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį, iš kurių 12 915,00 Eur buvo sumokėta, vykdant mokestinę prievolę pagal tranzito procedūrą, vykdytą pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016EA65D2. Atsakovės teigimu, 2 970 Eur dydžio muito sumą Vilniaus teritorinė muitinė tiesiogiai nurašė iš UAB „Dagana“ sąskaitos.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
24. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 12 915,00 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista visa ieškovės įvykdyta prievolės dalis.
25. Byloje kilo ginčas dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, t. y. ar atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei visa sumokėtą sumą, sumokėtą vykdant Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-16-386.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį reiškė regreso tvarka prašydama priteisti žalą iš atsakovės CK 6.9 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pabrėžtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimą įrodinėjo tuo, kad prievolė sumokėti skolą kilo dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų.
27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš esmės tik perrašė ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes, tačiau jokio savarankiško įrodymų vertinimo neatliko, nepateikė argumentų, kuriais atmetė atsakovės atsikirtimus ir paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamos ginčo prekėms įformintos tranzito muitinės procedūros eigos ir ieškovės vaidmens joje (arba išdėstė argumentus, kurių turinys prieštarauja vienas kitam), nenagrinėjo ir nepateikė jokių nuorodų į įstatymus ir kitus teisės aktus (ES muitų teisės aktus), kurių tariamai neįvykdė atsakovė ir kurių pažeidimas lėmė jo prievolės atlyginti žalą ieškovei atsiradimą Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme.
28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju pareikštas ieškinys civilinio proceso tvarka, nurodant teisinį pagrindą CK 6.9 straipsnio 5 dalį, t. y. prašant taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę, kas reiškia, jog šiuo atveju ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių. Nors žalos dydis kilęs iš mokestinės prievolės sumokėjimo, tačiau tai nepakeičia kilusio teisinio ginčo pobūdžio ir taikytino teisinio reglamentavo, kadangi sprendžiamas klausimas ne dėl mokestinės prievolės teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl deliktinės civilinės atsakomybės.
29. Pagal CK 6.9 straipsnį reglamentuoti bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai. Pagal šio straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šiuo atveju ieškovė prašė taikyti CK 6.9 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią, jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022).
30. Skirtingus prievolės įvykdymo užtikrinimus davusių asmenų solidarumas, be kita ko, reiškia, kad egzistuoja skolininkų daugetas, t. y. jie tarpusavyje yra bendraskoliai. CK 6.9 straipsnio, reglamentuojančio bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Ši nuostata įtvirtina, kad, pirma, solidarieji skolininkai yra solidarūs tik kreditoriui. Solidarumo esmė – principas „vienas už visus ir visi už vieną“, t. y. solidarumas suteikia kreditoriui didesnę apsaugą ir garantijas įgyvendinti turimas reikalavimo teises. Antra, minėta nuostata įtvirtina taisyklę, kad tarpusavyje vienas kitam solidarūs skolininkai yra siejami dalinės prievolės. Tai reiškia, kad kreditoriui įvykdęs prievolę bendraskolis turi teisę iš kitų bendraskolių reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021 išaiškinta: dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).
32. Kiekvienas solidariosios prievolės skolininkas turi ne dalį, o visą pareigą. Todėl kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti prievolę vykdyti iš kito mokaus skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip įstatymų leidėjas prioritetiškai gina kreditoriaus interesus, nes solidarioji prievolė yra žymiai palankesnė kreditoriui ir yra skirta jo didesnėms galimybėms gauti savo reikalavimo patenkinimą užtikrinti.
33. Bendraskolių prievolės kreditoriui solidarumas nereiškia, kad bendraskolius sieja tarpusavio solidarioji prievolė. Solidarumas sieja tik kreditorių ir skolininką, o įvykdyta solidarioji prievolė pasibaigia, todėl buvusius solidariuosius skolininkus sieja jau ne solidarioji, o dalinė prievolė. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai reglamentuojami CK 6.9 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkams solidarioji atsakomybė iš delikto teisinių santykių taikoma pagal CK 6.6 ir 6.279 straipsnių normas, bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai sprendžiami, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraskolių kaltę, jos formą, skolininko atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir kitas skolininko kaltės dydžiui galinčias turėti reikšmės aplinkybes. Tik jeigu neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis, t. y. tik tokiu atveju gali būti taikoma skolininkų lygių dalių prezumpcija.
35. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija su apeliantu pagrindo sutikti neturi vien dėl to, kad nustatytos faktinės aplinkybės vertintos ne visiškai teisingai, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas nemotyvuotas.
36. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte (nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo. Absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nenustatyta.
39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti argumentai nepatvirtina galutinės teismo daromos išvados, jog atsakovė visa apimtimi atsako ieškovei už netinkamai įvykdytas prievoles muitinei. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiais Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamento, Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais konstatuota, jog mokestinę prievolę privalo atlyginti solidariai ieškovė ir atsakovė ir nėra pagrindų, kurie atleistų nuo solidariosios prievolės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visą ieškovės sumokėtą skolą priteisė iš atsakovės, tokiu būdu paneigdamas įsiteisėjusius nurodytus procesinius sprendimus ir nustatytą aplinkybę, kad dėl mokestinės prievolės solidariai atsakingos abi šalys. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai priteisė regreso tvarka visą sumokėtą ieškovės mokestinę prievolę iš atsakovės ieškovei. Pabrėžtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.9 straipsnio 5 dalies pagrindu, kas reiškia, jog ieškovei kilo pareiga įrodyti šios dalies taikymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų vertino netinkamai, kadangi šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog tik atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar išimtinai atsakovės naudai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsiteisėję teismų sprendimai vienareikšmiškai patvirtina, jog mokestinė prievolė kilo tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą mokestinės prievolės sumokėjimo pareigą perkėlė atsakovei.
40. Kaip teisingai nurodo apeliantė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3676-983/2022 nebuvo konstatuota apeliantės mokestinė prievolė Muitinei, tačiau buvo nustatyta, kad mokestinė prievolė kyla ieškovei. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudarė tik mokestinės prievolės būtent ieškovei klausimas. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliantė buvo įtraukta tik trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nevertino šio teismo sprendimo nustatytų aplinkybių bei juo nesivadovavo, nors šiame teismo sprendime konstatuota ieškovės kaltė ir neteisėti veiksmai dėl mokestinės prievolės.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei teigia apeliantė, šiuo atveju ieškovės ir atsakovės konkrečių veiksmų, vykdant tranzito muitinės procedūrą, detalaus atlikti vertinimo nebuvo pagrindo, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai ir neveikimas įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir nustatyta, jog tiek ieškovė ir atsakovė savo veiksmais nulėmė mokestinės prievolės atsiradimą.
42. Akcentuotina, kad ieškovei teigiant, jog atsakovė privalo grąžinti ieškovei visą sumokėtą mokestinę prievolę ir kyla pareiga grąžinti sumokėtas lėšas CK 6.9 straipsnio 5 dalies pagrindu, kilo pareiga įrodyti, jog žala prievolė išimtinai kilo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar jos naudai teko ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šioje situacijoje išimtinai neteisėtus veiksmus atliko tik atsakovė. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – ieškovė nuotoliniu būdu deklaravo tranzito procedūros įvykdymą, o atsakovė nenuvežė prekių į paskirties vietą. Būtent šių dviejų veiksmų visuma nulėmė mokestinės prievolės atsiradimą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, šalių solidarioji prievolė galiojo iki ieškovės visiško prievolės įvykdymo, o po prievolės įvykdymo kilo civiliniai deliktiniai santykiai. Nustatant, į kokią dalį atsakovė įvykdytos prievolės turi teisę regreso tvarka grąžinti, reikšminga aplinkybė, dėl kurio subjekto veiksmų kilo šalims solidarioji prievolė. Kaip minėta, teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatyta, kad prievolę nulėmė tiek ieškovės, tiek atsakovės neteisėti veiksmai, todėl darytina išvada, jog pagrindo išvadai, jog mokestinės prievolės kilimą nulėmė tik atsakovės veiksmai, nėra. Teisėjų kolegijai nustačius, jog ieškovė neįrodė, kad prievolė atsirado išimtinai dėl atsakovės kaltės arba jos naudai, pagrindo taikyti CK 6.9 straipsnio 5 dalį nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nenustačius CK 6.9 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, privalėjo taikyti CK 6.9 straipsnio 1 dalį – solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nagrinėjamu atveju mokestinės prievolės bendra suma sudarė 2020 m. birželio 9 d. 15 158,00 Eur, tačiau šalims laiku neapmokėjus mokestinės prievolės buvo perskaičiuoti delspinigiai, kurie buvo apskaičiuoti 2020 m. birželio 9 d. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog paskutinį mokėjimą, kuriuo buvo apmokėti delspinigiai, ieškovė atliko 2021 m. kovo 4 d. (delspinigių suma nustatyta 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus teritorinės muitinės informaciniu pranešimu, nurodant 717 Eur). Spręstina, jog galutinis prievolės dydis – 15 226,00 Eur. Todėl kiekvienai iš šalių tenkanti prievolės dalis sudarė po 7 613 Eur. Nustatyta, kad nuo atsakovės banko sąskaitos buvo nurašyta 2 970 Eur, o likusią 12 915 Eur prievolės dalį sumokėjo ieškovė. Vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas, šiuo atveju ieškovė, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovei tenkanti prievolės dalis sudarė 7 613 Eur (15 226,00 Eur/2), todėl iš ieškovės sumokėtos 12 915 Eur sumos atskaičiavus ieškovei tenkančią dalį 7 613 Eur, konstatuojama, jog buvo teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 302 Eur (12 915 Eur - 7 613 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė sutiko, jog jai tenka pareiga grąžinti ieškovei 4 609 Eur sumą, tačiau apeliantė neteisingai nurodė mokėtinos bendros prievolės dydį, t. y. laikė jo bendras prievolės dydis sudaro 15 158,00 Eur, kuris buvo fiksuotas 2020 m. birželio 9 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog bendras mokėtinos prievolės dydis nustatytinas šiuo atveju toks, koks buvo fiksuotas paskutinio mokestinės prievolės įvykdymo dieną su apskaičiuotais delspinigiais iki prievolės visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš dalies teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, tačiau netinkamai nustatė ieškovei priteistinos žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies sumažinant priteistiną žalos sumą (CPK 263 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 291,00 Eur už žyminį mokestį, 1 200,00 Eur už ieškinio parengimą, 750,00 Eur už dubliko parengimą, 600,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 300,00 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, iš viso 2 850,00 Eur.
47. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą (DOK-164890) priteisti 505,67 Eur išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimas, bylos medžiagos sekimu EPP.
48. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo patenkinta 41 procentų ieškovės reikalavimų (5 302 Eur x 100 proc./12 915 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 168,50 Eur (2 850,00 Eur x 41 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
49. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo atmesta 59 procentų ieškovės reikalavimų, todėl atsakovei ieškovės priteistina 298,35 Eur (505,67 Eur x 59 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
50. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 2 178 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau ieškinio materialusis teisinis reikalavimas patenkintas, ieškovės patirtos išlaidos nepriteisiamos.
51. Apeliantė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 291,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 605,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, apeliantės patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės, t. y. 896,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morigana“, juridinio asmens kodas 300909603, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, 5 302,00 (penkis tūkstančius tris šimtus du eurus 00 ct) Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 302,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morigana“, juridinio asmens kodas 300909603, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, 1 168,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“, juridinio asmens kodas 300909603, 298,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagana“, juridinio asmens kodas 302305014, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“, juridinio asmens kodas 300909603, 896,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė