Administracinė byla Nr. eAS-992-756/017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03550-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įvykdė neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas Lietuvos valstybė nepagrįstai praturtėjo, ir priteisti iš atsakovo 4 800 000 Eur neturtinei ir 100 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos A. O. M. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu.
Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra administracinė byla Nr. I-5340-1063/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03226-2017-6) pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Pareiškėja minėtoje byloje prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, suteikdama melagingą informaciją ir tuo slėpdama valstybės pareigūnų įvykdytą pareiškėjos tėvo M. M. žemės užgrobimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 410 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Teismas iš skundo priedų bei administracinės bylos Nr. I-5340-1063/2017 medžiagos nustatė, kad abiem atvejais keliami ginčai yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pareiškėja siekia žalos atlyginimo, kurią kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos galimai neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 50 straipsnis nustato pareiškėjui teisę tikslinti ir pakeisti skundo dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, todėl pareiškėja turi teisę patikslinti arba pakeisti administracinėje byloje Nr. I-5340-1063/2017 pateikto skundo reikalavimus.
III.
Pareiškėja A. O. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos skundą.
Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta byla nėra susijusi su 2017 m. spalio 23 d. skunde dėstomais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje Nr. I-5340-1063/2017 ji prašė ne tik atlyginti žalą, bet ir priteisti 15 ha žemę (skundo reikalavimo dalykas) tuo pagrindu, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, suteikdama melagingą informaciją ir tuo slėpdama jos tėvo M. M. žemės užgrobimą. Minėtoje byloje pareiškėja reikalauja priteisti žalą kitu pagrindu, t. y., kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių valstybė nepagrįstai praturtėjo.
Pareiškėja pripažįsta, kad inicijuoja bylas dėl to paties dalyko (užgrobtos tėvo žemės), tačiau skirtingais teisės pagrindais, nes siekia, kad būtų įgyvendintas teisingumas. Negali būti pripažinta, kad žemė, kuri yra negrąžinta ir už kurią neatlyginta, teisėtai tapo valstybės nuosavybe tik dėl to, kad valstybės pareigūnai, jau neteisėtai kaip bevardę M. M. žemę įregistravę Registrų centre kaip valstybės nuosavybę, 2006 m. spalio 26 d. priėmė apgavikišką administracinį sprendimą, jog į M. M. žemę atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos broliui. Jeigu jos broliui J. V. M. būtų atstatytos nuosavybės teisės į jam tenkančią (kaip nurodyta administraciniame sprendime) M. M. žemę, nebūtų jos – kaip pareiškėjos bylų, nes jos teisės tokiu atveju nebūtų pažeistos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad teismo žinioje yra kita administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad siekia inicijuoti iš esmės dėl to paties dalyko, bet skirtingais teisės pagrindais, teisinį ginčą, nepaisant to, kad administracinio ginčo šalys ir ginčo dalykas sutampa.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų formuluočių matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017 pabrėžė, kad bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra administracinė byla Nr. I-5340-1063/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03226-2017-6) pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Pareiškėja skunde minėtoje administracinėje byloje prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, suteikdama melagingą informaciją ir tuo slėpdama valstybės pareigūnų įvykdytą pareiškėjos tėvo M. M. žemės užgrobimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės M. M. 15 ha žemę, esančią Sausinės kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno r.; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 410 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėja, šalindama teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė teismo: 1) pripažinti, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, suteikdama melagingą informaciją ir tuo slėpdama valstybės pareigūnų įvykdytą jos tėvo M. M. žemės užgrobimą, ir pripažinus nurodytus veiksmus neteisėtais, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. ISS-2065-(7.5) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. ISS-2182-(7.5); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės M. M. 15 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) arba tos žemės vertę 4 500 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 360 000 Eur turtinės žalos už per 25 metus negautas pajamas naudojantis tėvo žeme, ir 50 000 eurų neturtinės žalos.
Teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja atskirajame skunde sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog jos šioje byloje keliamas ginčas ir administracinėje byloje Nr. I-5340-1063/2017 keliamas ginčas iš esmės yra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčą kelia ir tuo pačiu pagrindu.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-5340-1063/2017 be kitų reikalavimų skunde ir patikslintame skunde, kaip galima suprasti iš skundų turinio, prašė priteisti jai iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildino iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų suteikiant pareiškėjai melagingą informaciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. ISS-2065-(7.5) ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. ISS-2182-(7.5), kuriuos pareiškėja skunde taip pat ginčijo.
Nagrinėjamu atveju šioje byloje pareiškėja prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą taip pat kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, tačiau tuo pagrindu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių valstybė nepagrįstai praturtėjo, o pareiškėja dėl to patyrė žalą.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tapatus, t. y. tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinėje byloje Nr. I-5340-1063/2017 keliamam ginčui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas (šiuo atveju žala), bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. O. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė