Administracinė byla Nr. A-2074-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00840-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir bausmę atlieka Lukiškių TI-K. Nuo 1991 m. jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine D. M., kuri jau yra mirusi. Po sutuoktinės mirties, jį lankydavo draugė, su kuria turi bendrą vaiką, tačiau dėl bendravimo ribojimo nutraukė planus sukurti šeimą, bet ryšius iki šiol palaiko. Jis Lukiškių TI-K yra kalinamas orumą žeminančiomis sąlygomis: kamerose neužtikrinta pakankamai dienos šviesos, ant langų esančios metalinės grotos ir tinklas trukdo patekti orui ir šviesai, 16 valandų per parą įjungtas dirbtinis apšvietimas. Dėl tokių sąlygų skauda akis ir galvą, pablogėjo regėjimas. Lukiškių TI-K nesudarytos sąlygos pačiam skalbtis ir džiovintis drabužius. Nemokamai skalbia tik vieną kartą per du mėnesius, o už asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus skalbia vieną kartą per savaitę, o apatinius drabužius skalbti vieną kartą per savaitę yra mažai. Kameroje jaučiama didelė drėgmė, nes joje ir valgo, ir miega, taip pat skalbia ir džiovina drabužius. Spintelė, skirta maistui, indams ir kitiems reikmenims laikyti, pritvirtinta priešais tualetą, juos skiria tik 1,10 metro tarpas. Tai yra higienos normos pažeidimas. Tokios kalinimo sąlygos jį traumavo ir sumenkino orumą. Prašo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, netaikydama lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 ir 4 dalis.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo reikalavimui taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas žalą kildina laikotarpiu nuo 1991 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 17 d.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suteikdamas nuteistiesiems teisę į pasimatymus, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu ir Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintu Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašu.
5. Dėl metalinio tinklo ant langų atsakovo atstovas nurodė, kad langų rėmuose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu  Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Vidinės metalinės grotos įdėtos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir nebūtų galima jo sugadinti. Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
6. Paaiškino, kad sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos, vieną kartą per savaitę apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, iš skalbyklos jie grąžinami sausi tą pačią dieną. Suimtieji ir nuteistieji viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis šiai paslaugai apmokėti. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną.
7. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pažeistos pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir drauge, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 1991 m. iki skundo teismui išsiuntimo dienos - 2017 m. kovo 13 d., ir dėl to kilusios neturtinės žalos.
10. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju paskutinė diena pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių buvo 2014 m. kovo 13 d., jis kreipėsi į teismą 2017 m. kovo 13 d. (skundo išsiuntimo diena). Taigi, reikalavimas atlyginti žalą pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašo jį taikyti. Be to, pareiškėjas nepateikė svarbias termino praleidimo priežastis pagrindžiančių įrodymų, kad būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl galimai pažeistų teisių laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d., skundą šioje dalyje atmetė.
11. Teismas nagrinėjo pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą dėl pažeistos teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir drauge bei dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami didesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl ilgalaikių pasimatymų, pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog pareiškėjas yra našlys. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. jo sutuoktinės D. M. mirties dienos. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros S. M.. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad turi sūnų su sugyventine, ji jį lanko, tačiau sūnus neregistruotas jo pavarde. Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl galimai pažeistų teisių laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d. pritaikius ieškinio senaties terminą atmestinas, o su sugyventine, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, bendro vaiko neturi, argumentus dėl ilgalaikių pasimatymų ribojimo teismas atmetė. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų pasimatymų apskaitos kortelių matyti, kad pareiškėją laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d. lankė tik motina. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ar jo draugės rašytus skundus dėl teisės į ilgalaikius pasimatymus ribojimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su drauge būtų susilaukęs bendro vaiko, kuris įregistruotas kaip bendras jų vaikas. Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus ilgalaikių pasimatymų suteikimo ypatumus, teismas pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus pažeidimo nenustatė.
13. Teismas dėl pareiškėjo teiginių dėl šviesos kamerose trūkumo nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, jog langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, o lango stiklą aptraukdamas metaliniu tinklu, vykdė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie regėjimo pablogėjimą ar kitokius simptomus, kurie pasireiškė dėl prasto kameros apšvietimo.
14. Dėl higienos normų pažeidimo teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7–14.8 papunkčiuose nustatyta, jog kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis). Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu atstumu nuo sanitarinio mazgo turi būti įrengtos spintelės ir lentynos daiktams ar maisto produktams laikyti. Kadangi sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, o, pareiškėjo teigimu, tualetą ir spintelę skiria 1,10 metro atstumas, teismo nuomone, toks kameros įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
15. Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo sąlygų teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 64 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2010 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 40 punkte nustatyta,  kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtus apatinius drabužius. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai vieną kartą per savaitę, iš skalbyklos grąžinami sausi, o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną. Taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti šiuo atsakovo atstovo paaiškinimu. Pareiškėjas neginčija, kad Lukiškių TI-K vykdė šią pareigą, tačiau norėtų, kad drabužiai nemokamai būtų skalbiami dažniau. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama drabužių skalbimo paslauga, kartą per savaitę apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai, taip pat buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti pačiam. Pareiškėjo pageidavimą, kad drabužiai dažniau nei nustatyta teisės aktuose, būtų skalbiami nemokamai, vertino kaip asmeninį papildomą poreikį, todėl negali būti pripažintas kaip Lukiškių TI-K pareigų nevykdymas. Pareiškėjas nenurodė, kurioje kameroje juntama didelė drėgmė. Iš atsakovo pateikto 2015 m. lapkričio 12 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2557 matyti, kad 2015 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 72 išmatuota santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė nusiskundimus Lukiškių TI-K dėl per didelės drėgmės kameroje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
16. Teismas dėl lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, pažymėjo, kad Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką, 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, kuris nedelsdamas turi priimti sprendimą ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti. Pažymėjo, kad nurodyto BVK straipsnio atitikimas Konvencijai galėtų būti keliamas pareiškėjo iškeltoje individualioje byloje, kurioje jis prašytų jam taikyti lygtinį paleidimą.

III.

17. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą, įpareigoti atsakovą pašalinti pažeidimus ir priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą.
18. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad EŽTT praktikos tendencijos leidžia teigti, jog netinkamos kalinimo sąlygos, kurioms daug įtakos daro ekonominiai ar kiti organizaciniai veiksniai, nepateisina žmogaus teisių pažeidimo. Tokią nuostatą EŽTT yra ne kartą pabrėžęs savo bylose dėl žmogaus teisių pažeidimų baudžiamajame procese – valstybių pareiga yra organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad ji atitiktų sąžiningo proceso reikalavimus. Šie reikalavimai kyla ne tik iš Konvencijos bei EŽTT praktikos, jie nustatyti tarptautiniuose teisės aktuose, kuriuose numatyti žmogaus teisių užtikrinimo kalinimo įstaigose standartai. EŽTT, nustatydamas, ar kalinimo sąlygos yra nežmoniškos ir / ar žeminančios asmens orumą Konvencijos 3 straipsnio prasme, atsižvelgia į tokias kalinimo sąlygas kaip kalinimo įstaigos perpildymo lygis, vienam kaliniui tenkantis kameros plotas, higienos įrenginių bei patalpų privatumas, jų kokybė ir prieinamumas, apšvietimo, ventiliacijos pakankamumas, laikas, praleidžiamas už kameros ribų, bendro naudojimo patalpų buvimas ir prieinamumas, maitinimo kokybė, pakankamumas ir pan.
19. Akcentuoja, kad bausmės atlikimo režimas turi apimti tik būtiniausius suvaržymus ir negali didinti nuteistųjų kančių, laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimas turi užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenės gyvenimo standartus, mažintų žalingą laisvės atėmimo poveikį ir skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo vietose, palaikytų ir stiprintų nuteistųjų ryšius su giminaičiais ir išoriniu pasauliu.
20. Teigia, kad jo gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietoje, absoliučiai visą laisvės atėmimo laikotarpį yra nežmoniškos ir pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, taip pat Konvencijos 8 straipsnį.
21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo teigimu, tik nuo individualaus išaiškinimo suimtajam apie jo teises ir pareigas datos, galėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas senaties terminas. Jam atvykus į Lukiškių TI-K 1991 m., jo teisės ir pareigos jam nebuvo išaiškintos. Aplinkybę, kad jo teisės pažeistos, sužinojo tik iš televizijos žinių, spaudos ir iš savo kolegų asmeninių pokalbių.
22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
23. Atsiliepime atsakovo atstovas remiasi Civilinio kodekso, reglamentuojančio žalos atlyginimą, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ši žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri apelianto skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.
24. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui K. M., kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K  neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam, atliekančiam bausmę iki gyvos galvos, ilgalaikių pasimatymų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų bei nenumatant BVK lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.
26. Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių TI-K nuo 1991 m. jam nesuteikė ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, jai mirus – su drauge, su kuria turi bendrą vaiką, tačiau jis neįregistruotas kaip jų bendras vaikas, neužtikrinus higienos reikalavimų kameroje bei nesant BVK galimybės nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos taikyti lygtinį paleidimą.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d. įskaitytinai, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą bei skundo padavimo teismui datą, taikė ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje skundą atmetė, nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d. (skundo teismui padavimo dienos). Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, higienos reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo skundą ir ginčui aktualiu laikotarpiu atmetė.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimų daliai taikė ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K dar 1991 m. nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, o tik nuo šios datos galėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Apie savo pažeistas teises jis sužinojo iš savo kolegų, televizijos žinių ir spaudos, todėl terminas turi būti atnaujintas. Be to, pažeidimai susiję tiesiogiai su Konvencijos pažeidimu, todėl ieškinio senaties terminas jo reikalavimui neturėtų būti taikomas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, apeliacinio skundo argumentaciją bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų, t. y. dėl K. M. dėstomos ieškinio senaties ir nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kiek tai susiję su ilgalaikių pasimatymų nesuteikimu bei higienos normų galimu pažeidimu, įvertinimu.
31. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai taikyto ieškinio senaties termino daliai pareiškėjo reikalavimų, pažymi, kad visų pirma, Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą. Todėl ieškinio senaties terminai iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Stagno prieš Belgiją). Taigi sprendžiant dėl ieškinio senaties buvimo, jos taikymo sąlygų, gali ir turi būti taikoma nacionalinė teisė, juolab, kad ji numato ir galimybę praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
32. Nors CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl padarytos žalos, įskaitant ir kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1063-415/2017 ir kt.).
33. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti senaties termino eigos pradžią, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ieškinio senaties termino skaičiavimu (nuo tada, kai pareiškėjas buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis Lukiškių TI-K), atmestini kaip nepagrįsti.
34. Taigi, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2017 m. kovo 13 d., kreipėsi tik 2017 m. kovo 13 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 13), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d. įskaitytinai.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Apelianto teiginius, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis bei senaties termino taikymo taisyklėmis, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir niekuo nepagrįsti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai yra skelbiami viešai, jokios pareigos supažindinti asmenų su jais atsakovas neturi.
38. Taigi, pirmosios instancijos teismui nepripažinus, kad senaties terminas reikalavimams nurodytu laikotarpiu praleistas dėl svarbios priežasties, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas pagrįstai atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų. Kartu akcentuotina, kad, įvertinus byloje svarbius senaties termino eigos aspektus, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo šiuo atveju nagrinėtini tik laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d., todėl bet kokie pareiškėjo skunduose minimi kalinimo sąlygų aspektai iki minėtos datos šioje byloje neanalizuotini. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo sutuoktinė D. M. (duomenys neskelbtini) mirė.
39. Pareiškėjas skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad Lukiškių TI-K administracija jam nesuteikia ilgalaikių pasimatymų su drauge, su kuria jis turi bendrą vaiką, tačiau vaikas neregistruotas kaip jų bendras vaikas.
40. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo santuoka su D. M. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini), kadangi D. M. (duomenys neskelbtini). mirė (b. l. 51). Iš byloje esančios pareiškėjo apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėją ginčui aktualiu laikotarpiu lankė tik motina L. M. (b. l. 28–30). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pareiškėjas, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, su kokiais konkrečiai asmenimis susitikti jo teisė buvo apribota, nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų prašę suteikti jiems ilgalaikius pasimatymus su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus nepažeidė.
41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su higienos normų pažeidimais kameroje (dienos šviesos trūkumu, drėgmės kameroje buvimo, drabužių skalbimo ir džiovinimo sąlygų, spintelės netinkamo įrengimo) sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos reikalavimų kamerose neužtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių dėl nurodytų higienos reikalavimų nepažeidė.
42. Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, netaikydama lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pažeidė Konvencijos 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 ir 4 dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kylantys iš bausmę atliekančios institucijos veiklos, kurie susiję su tokios institucijos administravimo veika. Klausimai, susiję su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis neturtinę žalą, be kita ko, kildina ir dėl, jo nuomone, netinkamo teisinio reguliavimo, t. y. Bausmių vykdymo kodekse nenumatytos galimybės asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigos, o ne iš konkrečių Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, susijusių su jų administravimo veikla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš BVK reguliavimo, nenumatant laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims lygtinio paleidimo, nenagrinėjo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį Nr. T-54-2016 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija  

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas